- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-10
- Bylos Nr.
- 1-2736-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15877-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- Y. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. S. sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2025 m. gegužės 2 d., apie 22.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdama neblaivi, A. S., kuriai buvo nustatytas 2,37 prom. girtumas, dešine ranka, puodeliu trenkė Y. S. į galvos sritį, tuo sukėlė fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio jam buvo nustatyta galvos plaukuotosios dalies žaizda.
A. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad suprato pareikštą kaltinimą, prisipažįsta kalta. Jai paskambino N. J. ir pakvietė į svečius. Ji atvažiavo su vyru, nežinojo, jog pas ją yra svečių, o ten buvo nukentėjusysis, R. (N. sugyventinis) ir ji su vyru. Atsisėdo virtuvėje ir irgi pradėjo išgėrinėti. Kol buvo jos vyras buvo viskas gerai, jis prie jos sėdėjo ir nepriekabiavo. Jos vyras išėjo, ji atsisėdo, kalbėjo apie karą. Po to nukentėjusysis po stalu pradėjo su ranka jai glostyti koją, ji jį pasiuntė, po to griebė jai už rankos, tada ji vėl jį pasiuntė. Jis pašoko ir pradėjo rėkti ant jos, kad tokias kaip ji jie žudė, žudo ir žudys. Ji netylėjo atgal jį pasiuntė negražiais žodžiais. Nukentėjusiajam nepatiko. Jis atsistojo jai prieš veidą pradėjo mojuoti rankomis. Ji išsigando, kad jis pradės ją mušti todėl atsistojo ir sudavė su puodeliu, ji tiesiog gynėsi. Jis ją užpuolė, o ne ji. Jis pamatė, jog yra kraujo pasakė „nu tu dabar suka mokėsi man visą gyvenimą“. Atvyko greitoji ir policija jiems viską parodė, nurodė su kokiu puodeliu sudavė ir kaip viskas vyko. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, susipažino įvykio dieną. Atvežė ir išgėrė 4 vnt. skardines alaus „Švyturys“, o jie gėrė brendį ir degtinę. Įvykio metu nesijautė neblaivi. Konfliktas prasidėjo nuo to, jog jis ją palietė už kojos, po to jis pradėjo grasinti, jog jis žudė, žudo ir žudys. Jis stovėjo prieš ją mosikavo rankomis jai prieš veidą, ji bijojo, kad jis sumuš ją. V. su R. bandė sustabdyti konfliktą, R. sakė „ką tu darai, nelįsk prie jos, baik“. R. nepavyko konflikto nuraminti. Su dešine ranka sudavė, bet kur pataikė nežiūrėjo. Buvo neblaivi, bet viską atsimena. Prieš įvykį 14 val. išgėrė 2 skardines alaus. Ji stovėdama jam trenkė. Kiti asmenys sėdėjo, po to atsistojo. Stalas buvo 1,5 m, N. sėdėjo ant kėdės iš dešinės ir iš kairės. Ji sėdėjo ant suoliuko iš dešinės pusės, Y. sėdėjo ant kėdės prie lango, po kai jis jai glostė koją ir griebė už rankos ji atsisėdo iš kitos pusės priešais langą, o į jos vietą atsisėdo R.. Jis buvo kitoje stalo pusėje nei ji ir pašoko, mojavo su rankomis ir grasino, N. pašoko ramino, bet jis vis tiek nenusiramino. Ji per stalą su ištiesta ranka jam trenkė. Puodelis buvo ant stalo, stiklinis paprastas puodelis. Praėjo 10 min. nuo to laiko, kai paglostė jai koją ir ji jam trenkė. Nuo to laiko, kai jos vyras išėjo jis visą laiką ant jos šaukė. Po suduoto smūgio jis pasidarė dar agresyvesnis. Nukentėjusysis pasakė, kad kvies policiją, ji atsisėdo ir laukė policijos. Ji trenkė taip, jog puodelis suskilo. Nesutinka su civiliniu ieškiniu. Žino, kad vėliau nukentėjusysis gėrė su R. ir sužinojęs, jog jos vyras mirė pasakė, jog dabar tai ji sužinos su kuo susidėjo, dabar jam sumokės 1000 Eur. Jai tiesiogiai negrasino.
Nukentėjusysis Y. S. dėl pareikšto civilinio ieškinio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Galėjo mirti nuo tokio smūgio. Ir dabar savo pasakojimu kaltinamoji daro jam moralinę žalą. Po konflikto jo daiktai liko pas R., jis su juo susisiekė atvyko pasiimti, kaltinamoji toliau tęsė konfliktą sakydama „ką tu dar nepadvėsei aš tuoj tau dar pridėsiu“. Daugiau nei dvi savaites turėjo hematomą, kuri negijo, turėjo 6 siūles iki šiol vartoja nuskausminamuosius. Būna spontaniški skausmai dešinėje galvos pusėje.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kaltinamoji bei prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamosios A. S. prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2025 m. gegužės 15 d. įtariamosios A. S. apklausos protokole nurodyta, kad įtariamojo teisės jai išaiškintos, jų esmę suprato, gynėjas šiuo metu jai nereikalingas, lietuvių kalbą moka ir supranta, narkologo, psichologo įskaitoje neregistruota, galvos traumų neturėjo. Dėl jai pareikšto įtarimo nori pasakyti, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, parodymus duoti sutinka. 2025 m. gegužės 2 d. jie su vyru buvo sode, adresu (duomenys neskelbtini), ir jai paskambino jos kaimynė N. J., kuri pakvietė ją su vyru į svečius. Apie tai, kad pas juos yra dar svečių ji nieko nesakė. Jie pas juos atėjo apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad pas juos yra svečių, tai yra buvo jiems nepažįstamas vyras, su kuriuo jų nesupažindino. Jie atsisėdo prie stalo virtuvėje, ji gėrė alų „Švyturys“ 4.6 laipsnių, 4 vnt. skardinių, o kiti gėrė brendį, degtinę ar viskį tiksliai nepasakys, degtinės „Finlandia“ buvo 1 l. butelis, o brendžio buvo 0,7 l. talpos. Iš pradžių ji sėdėjo prie savo vyro, o kai po pusvalandžio jos vyras išėjo namo, ji atsisėdo į jo vietą prie jai nepažįstamo vyro Y. Jie klausėsi muzikos, kalbėjosi apie nieką ir vienu metu Y. pradėjo glostyti su savo kaire ranka jos šlaunį, tada ji jį pasiuntė ir pasakė, kad nelįstu prie jos, po ko jis jai pradėjo griebti už rankų, tada ji jį vėl pasiuntė ir pasakė, kad ji jam tuoj trenks, ji jį perspėjo ne vieną kartą. Tada jis pradėjo ant jos rėkti, kad jos, (duomenys neskelbtini), visos prostitutės, kad jie jas žudė žudo ir žudys toliau. Tada ji jį vėl pasiuntė pasakydama jam „Pashol ty nachoj (duomenys neskelbtini)“, tada jis pašoko nuo stalo ir galvojo, kad jis nori muštis su ja, pradėjo su savo rankomis mosikuoti jai prie veido, tada tarp jų atsistojo N., tada ji paėmė puodelį ir trenkė jam į galvą su savo dešine ranka, kur būtent pataikė pasakyti negali. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet kai jis pamatė kraują po patirto smūgio pradėjo rėkti kad ji, suka, jam mokės visą gyvenimą už tai. Tada R. pradėjo jį raminti, sakė, kad nieko čia jam baisaus neatsitiko, kad pats pirmas išprovokavo viską. Y. labai keikėsi, išbėgo į lauką ir išvietė policiją bei greitąją pats sau. Jie liko namie, po ko atėjo policijos pareigūnai, jie padarė nuotraukas buto, puodelio, paklausė, kaip ir kas buvo, ji iš karto prisipažino, pasakė, kad tai ji jam trenkė. Po ko policijos pareigūnai išvažiavo, greitoji irgi, jie liko sėdėti toliau ir po kažkiek laiko paskambino N. tas vyras, paprašė, kad ji užmokėtu už taksi, ji sutiko, išėjo į lauką, kad paduoti pinigus, o ji išėjo namo. Po viso šito vyro daugiau nematė. Dėl visko kas įvyko gailisi, bet jis pats pirmas viską pradėjo (b. l. 114-116).
2025 m. gegužės 27 d. įtariamosios A. S. apklausos protokole nurodyta, kad įtariamojo teisės jai buvo išaiškintos anksčiau, jų esmę suprato, gynėjas šiuo metu jai nereikalingas. Dėl jai pareikšto įtarimo nori pasakyti, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, parodymus duoti sutinka. Pasilieka prie savo anksčiau duotu parodymų. Sutinka sumokėti už Y. S. gydymo išlaidas pervedant pigus į (duomenys neskelbtini) sąskaitą 64,78 Eur sumą iki 2025 m. gegužės 31 d. Nesutinka mokėti jam už moralinę žalą, dėl to, kad jis prie jos priekabiavo, ją įžeidinėjo. Dėl visko kas įvyko gailisi, bet jis pats pirmas viską pradėjo (b. l. 122-123).
2025 m. gegužės 7 d. Y. S. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. gegužės 2 d., apie 17 val., jam paskambino jo draugas R. Š., kuris jį pakvietė išgerti alkoholinių gėrimų į piceriją-barą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Po baro jie su R. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), nupirko dar alkoholinių gėrimų ir nuėjo pas R. namo, adresu (duomenys neskelbtini). Bute taip pat buvo R. sugyventinė N. J., kuri taip pat su jais vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko N. susiskambino su savo drauge A. S. ir pakvietė ją kartu su savo vyru prisijungti prie jų kompanijos. Apie 20.15 val., minėta A. S. kartu su savo vyru V. atvyko pas juos į svečius. Jis su jais susipažino ir jie toliau tęsė vakarėlį. Kiek prisimena, A. vyras pabuvo su jais neilgai, apie pusvalandį, ir išėjo namo. Apie 21.30 val., jiems būnant namie ir vartojant alkoholinius gėrimus A. S. pradėjo jį provokuoti sakydama, kad visi (duomenys neskelbtini) piliečiai yra blogi, naudojasi Lietuvos valstybe, vengia karo ir t.t. Jis ignoravo A. ir nesivėlė su ją į pokalbį, tačiau jos agresija tik didėjo. Prisimena, kad jam bendraujant su draugu R. jis staiga pajuto smūgį galvos srityje. Iš galvos srities pradėjo bėgti kraujas ir jis pajuto fizinį skausmą. Matė, kad jam A. sudavė smūgį į galvos sritį, tačiau jis nematė su kokiu daiktu, tik vėliau jam pasakė jos draugas R., kad tai buvo puodelis. A., nepaisant to, kad sudavė jam į galvos sritį, toliau konfliktavo ir buvo agresyvi. Kiek žino, R. arba jo sugyventinė jam iškvietė (duomenys neskelbtini), kurie nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), kurioje jam susiuvo žaizdą. Dėl šio įvykio jis nori, kad butu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kad A. atsakytu už savo veiksmus pagal įstatymą (b. l. 23-25).
2025 m. gegužės 26 d. Y. S. apklausos protokole nurodyta, kad kai po baro atėjo pas R. į svečius, namuose buvo R. draugė-sugyventinė N. Jie atsinešė viskį nupirkta iš (duomenys neskelbtini). Visi trise kartu gėrė. Po kažkurio laiko, susiskambino N. su savo drauge ir susitarė, kad ji ateis su savo vyru. Kai jie atėjo, atnešė 1 l talpos butelį degtinės „Finlandia“. R. jam pasakė, kad N. draugė nemėgsta (duomenys neskelbtini), jis tada jam pasakė, kad gėriau eis namo, R. jam pasakė, kad pasiliktų. Jis pasiliko. Po kažkurio laiko atėjo A. su vyru, jos vyras pabuvo neilgai ir išėjo, o ji pasiliko. A. kabinėjosi, kodėl nukentėjusysis čia atėjo, kad dėl tokių, kaip jis, jie neturi darbo, ją bandė raminti N. su R. Nukentėjusysis jai pasakė, kuo nukentėjusysis skiriasi nuo jos, jis taip pat moka mokesčius ir visa kitą. Bet ji nieko negirdėjo. Prie stalo jie sėdėjo skirtingose pusėse, jis prie A. nelindo, jos nelietė, nepriekabiavo. Tikrai to nebuvo. Nori pasakyti, kad jis A. nesakė tokiu žodžiu kaip „(duomenys neskelbtini) prostitutki“, kad „žudėme, žudo ir žudys tokius“, tikrai to nebuvo. Nukentėjusysis ją ignoravo, o ji vis pyko toliau. Jis jai sakė, kad jam neįdomu buvo su ja kalbėtis. Nori pasakyti, kad jis buvo išgėręs, bet buvo adekvatus, suvokė, ką darė ir kalbėjo. Jis buvo svečiuose ir iš jo pusės būtų buvę nemandagu kitaip elgtis. Kai jis sėdėjo prie stalo ir kalbėjo su N., pajautė tik smūgį į galvą ir pajuto, kad kažkas bėga ant akių, veido. Po ko suprato, kad tai kraujas. Jeigu neklysta, greitąją iškvietė N., nes paprašė. Kai atvažiavo greitoji, jį išvežė į ligoninę, jam susiuvo galvą. Kai atvažiavo su taksi po ligoninės, paprašė, kad N. sumokėtų, nes nebuvo pasiėmęs pinigų. Ji sumokėjo, R. jam padavė jo daiktus ir jis nuėjo namo. Kitą dieną R. atėjo jo aplankyti, sakė, kad jie dar ilgai valė virtuvę po visko, kad toliau dar gėrė. Dar nori pasakyti, kad ant nukentėjusiojo rankų buvo mėlynės, bet jas jis pasidarė pats per neatsargumą ir iki minėto įvykio. A. jam tik trenkė per galvą su puodeliu. A. po to įvykio jis nematė, ji jo neatsiprašė (b. l.).
2025 m. gegužės 12 d. liudytojos N. J. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. gegužės 2 d., apie 17.00 val., ji grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko, apie 17.30 val., atėjo jos sugyventinis R. Š. kartu su savo draugu Y., su savimi jie atnešė vieną butelį viskio. Jie trise vartojo alkoholį ir leido linksmai laiką. Apie 19.00 val., ji nusprendė paskambinti savo draugei A. S. ir pakviesti ją su jos vyru V. S. prisijungti prie jų kompanijos. Kiek prisimena, apie 19.30 val., pas juos į svečius atvyko minėta A. su vyru, tačiau jos vyras pabuvo apie pusvalandį ir išėjo namo. Liudytoja buvo jau stipriai girta, ji labai mažai prisimena, tik gali pasakyti, kad prasidėjo jų kompanijoje konfliktas dėl karo (duomenys neskelbtini). Tačiau taip, kaip ji buvo labai girta, mano, kad ji užmigo. Jai prabudus, ji pamatė du policijos pareigūnus, kurie bendravo su drauge A. ir jos sugyventiniu R. Ji visai nematė paties įvykio ir nežino kas su kuom tiksliai konfliktavo ir tarp ko įvyko muštynės. Tik prisimena, kad nakties metu jai paskambino Y. ir paprašė išeiti iš buto ir paskolinti jam pinigus, kad galėtų apmokėti taksi. Jai, išėjus iš buto, Y. papasakojo, kad jam sudavė jos draugė A. į galvos sritį, tačiau, kaip sudavė ir su ko nepapasakojo. Ji padavė jam pinigus ir jis išvažiavo. Nori pažymėti, kad paties konflikto ji nematė ir tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali (b. l. 32-36).
2025 m. gegužės 16 d. liudytojo R. Š. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. gegužės 2 d., apie 17.00 val., jis paskambino savo pažįstamam Y. S., kuriam pasiūlė susitikti ir kartu išgerti alaus picerijoje-bare „(duomenys neskelbtini)“. Jie susitiko, pirmiausia nuėjo į minėtą barą, po baro nuėjo į parduotuvę nupirkti dar alkoholinių gėrimų ir tęsė vakarą pas jį bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bute taip pat buvo jo sugyventinė N. J.. Jie trise virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus ir gerai leido laiką. Vakare, apie 20 val., prie jų kompanijos prisijungė jo sugyventinės N. draugė A. kartu su savo vyru V., tačiau V. pabuvo apie pusvalandį ir išėjo. Vartojant alkoholinius gėrimus prasidėjo tarp jų visų pokalbis apie karą (duomenys neskelbtini). Tiek jis, tiek A. klausė pas Y., kokia dabar yra situacija (duomenys neskelbtini), taip pat paklausė, kodėl jis nusprendė persikraustyti būtent į Lietuvą. Pažymi, kad pokalbis buvo geranoriškas ir neagresyvus, tačiau, mano, kad dėl to, kad Y. padaugino alkoholio, jis pradėjo kelti balsą ant A. dėl jam nežinomų priežasčių ir po kurio laiko staiga A. paėmė ant stalo stovintį puodelį ir trenkė Y. su juo į galvos sritį. Po įvykio, kiek prisimena, Y. paskambino į greitąją pagalbą ir į policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie išėmė minėtą puodelį ir priėmė pareiškimą iš Y.. Kadangi liudytojas pats buvo neblaivus, visų detalių neprisimena ir daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali (b. l. 40-44).
2025 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta randasi (duomenys neskelbtini), daugiabutis (duomenys neskelbtini) aukštų namas. Pakilus laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą, po kaire puse yra metalinės rudos durys, kuriuos pažymėtos skaičiumi Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus pro duris, yra siauras prieškambaris, kuriame po dešine puse yra spinta, paėjus tiesiai yra miegamasis kambarys Nr. 1, kairiau nuo kambario Nr. 1 yra kitas kambarys Nr. 2. Pasukus į kairę, matoma virtuvė, kurioje dešiniau prie sienos stovi pailgas palei sieną sėdimas kampas, vidurį virtuvės yra valgomasis stalas, ant kurio matomi girtavimo požymiai. Kairiau nuo stalo yra virtuvės spintelės. Vienoje iš spintelių yra šiukšliadėžė, kurioje matomas baltos spalvos puodelis su baltos, raudonos ir mėlynos spalvos užrašais, kuris yra sudaužytas. Iš įvykio vietos paimamas baltos spalvos puodelis su baltos, raudonos ir mėlynos spalvos užrašais, kuris yra sudaužytas. Daugiau įvykio vietoje jokių reikšmingų objektų ar pėdsakų nėra. Butas nėra filmuojamas (b. l.).
2025 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta BPC garso įrašų pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025 m. gegužės 2 d. 22_25_18)“. Apžiūrimas objektas yra BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025 m. gegužės 2 d. 22_34_38)“ apžiūra, garso įrašuose girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir pranešėjo (b. l. 65-67).
2025 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra:
- „PSS-20250502-225719UTC+0300“. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašas darytas tamsos paros metu. Trukmė vaizdo įrašo – 00.20.42 min. Vaizdo įraše matoma, kad tarnybinis automobilis atvažiavo į įvykio vieta, kur jau prie daugiabučio namo stovi greitosios pagalbos automobilis. Prie automobilio greitosios pagalbos matomi du medicinos pagalbos darbuotojai. Pareigūnai priėjo prie atidarytu greitosios pagalbos automobilio šoninių durų. Automobilyje sėdi vyras Nr.1 su sportiniu kostiumu juodo-baltos spalvos ir su baltos spalvos sportiniais sportbačiais. Matoma, kad vyro galva sutvarstyta. Iš dešinės pusės veidas kruvinas. Vyras Nr. 1 kalba (duomenys neskelbtini) kalba. Pareigūnas paklausė vyro, kas nutiko? Vyras Nr. 1 atsakė: „Priešiškumas kitai tautybei. Aš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, nepatikau ir gavau buteliu smūgį į galvą nuo (duomenys neskelbtini) moters. Gėrėme visi kartu. Žmogus, kuris buvo svečiuose, visai ne prie ko. Jis net nesuspėjo sureaguoti. O aš gavau nuo jo kaimynės į galvą su buteliu.“ Po to pareigūnas paklausė: „ar prieš tai buvo koks nors konfliktas tarp jų?“ Vyras Nr.1 atsakė, kad nebuvo, kad konfliktas buvo tik tas vienas. Visi iš karto šypsojosi „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“, o po to net nepastebėjo, kaip „atskrido butelis į galvą“. Pareigūnas paprašė vyro dokumentų. Vyras Nr. 1 padavė dokumentus. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas tikrina vyro blaivumą. Vyras Nr.1 prisipažino, kad yra išgėręs, „išgėrėme (duomenys neskelbtini) butelį ant dviejų, viskas įvyko (duomenys neskelbtini) -ame aukšte, (duomenys neskelbtini) bute, na, ten, kur gėrėm“. Pareigūnas paaiškino vyrui, kad iš karto reikia važiuoti į ligoninę, o po to parašyti pareiškimą, jeigu vyras turi pretenzijų. Vyras Nr. 1 atsakė, kad tikrai turi moteriai pretenzijų, nieko blogo jai nepadarė, atvažiavo dirbti ir gavo į galvą. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai, lipantys laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą, (duomenys neskelbtini) butą. Buto duris atidarė vyras Nr. 2 su bordo spalvos marškinėliais, trumpomis rankovėmis. Vaizdo įraše matoma dar moteris Nr. 1, išeinanti iš kambario. Į pareigūno klausimą, kas pas jus atsitiko, vyras Nr. 2 atsakė: „Nieko tokio, (duomenys neskelbtini) atėjo užsigavo ir viskas“. Po kažkiek laiko matoma dar viena išeinanti iš to pačio kambario moteris Nr. 2. Pareigūnas paklausė visos kompanijos, kaip įvyko konfliktas. Vyras Nr. 2 pradėjo pasakoti: „Jis atėjo išgėręs. Žinot, kaip (duomenys neskelbtini). Pradeda girtis“. Moteris Nr. 1 pasakė, kad kalbėtų tyliau, kadangi pas ją mažas vaikas. Po to moteris Nr. 1 pradėjo klausti pareigūnų, kas nutiko vyrui Nr.1. Pareigūnas jai atsakė, kad vyras Nr. 1 išvažiavo su praskelta galva į ligoninę. Tada pareigūnas paklausė dalyvių, kas davė per galvą vyrui Nr.1. Moteris Nr. 2 atsakė, kad jinai. Tada pareigūnas paklausė, dėl ko. Moteris Nr. 2 atsakė: „Apvadino mane.“ O moteris Nr. 1 pasakė, kad vyras Nr. 1 pavadino (duomenys neskelbtini): „dalbajobai ir gyventi nemokate“. Moteris Nr. 2 dar karta prisipažino, kad jinai davė vyrui Nr. 1 į galvą su buteliu. Pareigūnai paprašė jos dokumentų. Moteris Nr. 2 pasakė, kad neturi dokumentų su savimi, bet padiktavo savo duomenis. „Kur viskas įvyko?“ - , klausė pareigūnas moters. Moteris Nr. 2 atsakė, kad virtuvėje. Vaizdo įraše matoma, kad vienas iš pareigūnų daro nuotraukos įvykio vietoje – virtuvėje. Moteris Nr. 2 parodė pareigūnui sudaužytą puodelį, kuriuo trenkė vyrui Nr. 1 į galvą. Vaizdo įraše matoma, kad pareigūnas paima sudaužytą puodelį ir įdeda į maišą. Vaizdo įraše matoma, kaip moteris Nr. 2 eina prie tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą. Alkotesteris parodė 2,37 prom. Pareigūnas paaiškino moteriai Nr. 2, kad vyras Nr.1 turi jai pretenzijų, kadangi skaitosi „kūno sužalojimas“ ir, jeigų vyras Nr. 1 parašys pareiškimą, bus iškelta baudžiamojo byla ir moteris Nr. 2 bus iškviesta į komisariatą. Moteris Nr. 2 atsakė, kad jai vienodai, kad viska suprato ir, jeigu ką dar, vyrui Nr.1 „duosiu daugiau“
- „PSS-20250502-225718UTC+0300“. Vaizdo įrašas spalvotas, su garsu. Vaizdo įrašas darytas tamsos paros metu. Trukmė vaizdo įrašo – 00:20:00 min. Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250502-225718UTC+0300“ yra identiškas vaizdo įrašui pavadinimu „PSS-20250502-225719UTC+0300“, tik filmuotas kito pareigūno (b. l. 62-64).
2025 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta sudužusio puodelio, paimto įvykio vietoje, apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad puodelis yra baltas spalvos su užrašais mėlynos ir raudonos spalvos. Puodelis yra sudužęs, ant jo yra nešvarumu, puodelio vidus aptrauktas nuo arbatos ar kito kokio gėrimo, ant puodelio dugno iš išorės yra smulkių apdaužymo žymių. Apžiūrėjus visas puodelio dalis, ant jo kraujo dėmių neaptikta ir nepastebėta (b. l. 54-61).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) Y. S. kūne nustatyta galvos plaukuotosios dalies žaizda; 2) sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku ir būdu, t. y. 2025 m. gegužės 3 d., atsižvelgiant į asmens ypatumus; 3) sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 69-70).
2025 m. gegužės 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, telefonu susisiekus su Y. S., jis nurodė, kad po nakties įvykio tik grįžo iš ligoninės, kur jam buvo susiūta galva. Kadangi vakar vartojo alkoholį ir dar gavo galvos traumą, todėl šiandien pareiškimo nerašys, nes blogai jaučiasi. Telefonu paaiškino, kad konfliktas kilo išgertuvių metu, kai atėjusi pas pažįstamus R. Š. ir N. J., jų kaimynė A. S. pradėjo jį įžeidinėti, žeminti, nes jis (duomenys neskelbtini)ir yra (duomenys neskelbtini) pilietis, bendravimas vyko (duomenys neskelbtini) kalba. Ji jam nuolat kartojo „privažiavot čia ir nieko nedarot, kada visi padvėsit“, po šių žodžių paėmė nuo stalo puodelį ir trenkė per galvą. Pasak pašnekovo, jis pareiškimą rašyti nori, tačiau šiuo metu dar jaučiasi apsvaigęs nuo alkoholio ir procesiniuose veiksmuose dalyvauti negalintis (b. l. 11).
2025 m. gegužės 2 d. alkotesterio kvite nurodyta, kad 2025 m. gegužės 2 d., 23.21 val., įvykio vietoje, A. S. nustatytas 2,37 prom. girtumas (b. l. 95-96).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017, Nr. 2K-128-895/2019).
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali pasireikšti fizinio skausmo sukėlimu, nežymiu sužalojimu arba trumpu susargdinimu. A. S. pareikštame kaltinime, inkriminuota, jog ji sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ši kaltinimo dalis yra netiksli. Su kaltinimo netikslumu, teisiamojo posėdžio metu sutiko ir valstybins kaltintojas. A. S. pareikštas kaltinimas buvo patikslintas teisiamojo posėdžio metu, nurodant, jog A. S. savo neteisėtais veiksmais sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą Y. S..
A. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir nurodė, jog įvykio dieną jai paskambino N. J. ir pakvietė į svečius. Kaltinamoji atvyko į svečius kartu su vyru, ji atsivežė 4 skardines alaus ir jas suvartojo. Kol jos vyras sėdėjo Y. S. prie jos nepriekabiavo, vyrui išėjus jie pradėjo kalbėti apie karą ir Y. S. ranka pradėjo glostyti jos koją. Ji pasiuntė negražiais žodžiais nukentėjusįjį, visgi jis pradėjo glostyti jos ranką tada ji vėl jį pasiuntė. Y. S. pašoko ir pradėjo šaukti, jog jie žudė, žudo ir žudys tokias kaip kaltinamoji. Nukentėjusysis jai prieš veidą pradėjo mojuoti rankomis ir ją įžeidinėjo. Y. S. nepaisė raginimo R. ir N. nusiraminti, o ji baimindamasi, jog Y. S. ją pradės mušti trenkė jam stikliniu puodeliu per galvą, nežiūrėdama kur pataikė. Nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas, po ko kaltinamosios teigimu jis pasidarė dar agresyvesnis ir nurodė, jog iškvies policiją. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tapačias įvykio aplinkybes.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Y. S. paneigė A. S. nurodytą smurtinio konflikto priežastį ir nurodė, jog įvykio dieną į svečius atėjusi A. S. kabinėjosi, klausė kodėl jis atėjo, jog dėl tokių, kaip jis, jie neturi darbo, nukentėjusysis bandė pasiteisinti, bet kaltinamoji toliau tęsė konfliktą, jos nenuramino ir R. su N.. Kalbėdamas su N., pajautė smūgį į galvą ir pajuto, kaip bėga kraujas ant akių, veido. A. jam tik trenkė per galvą su puodeliu. Atvažiavo greitoji, jį išvežė į ligoninę, jam susiuvo galvą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausti N. J. ir R. Š. patvirtino, jog įvykio vakarą buvo kalbėtą apie karą (duomenys neskelbtini), N. J. teigimu dėl to kilo žodinis konfliktas, visgi N. J. teigė įvykio dieną buvusį neblaivi, todėl neatsimena smurtinio konflikto aplinkybių. R. Š. nurodė, jog apie karą (duomenys neskelbtini) buvo kalbama ramiai, tačiau galimai dėl suvartoto alkoholio Y. S. pakėlė balsą ant A. S., po ko ši paėmė ant stalo stovintį puodelį ir trenkė Y. su juo į galvos sritį.
Iš policijos pareigūnų atvykusių į įvykio vietą kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, jog tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai ir pati A. S. pareigūnams patvirtina, jog smurtinis konfliktas įvyko dėl tautinių pažiūrų, A. S. nurodo, jog nieko nebuvo, po to teigia, jog Y. S. ją apvadino. Kaltinamoji nurodo, jog nieko blogo nepadarė, o nukentėjusysis yra „(duomenys neskelbtini)“ ir vaidina. Greitosios pagalbos automobilyje sėdinčiam Y. S. buvo sutvarstyta galva, visgi ant asmens skruosto yra matomos kraujo žymės. A. S. pareigūnams prisipažįsta sudavusi Y. S. su puodeliu į galvos sritį. Iš užfiksuotų aplinkybių matyti, jog asmenų kompanija yra neblaivi ir įvykęs smurtinis konfliktas atrodo juokingas liudytojams, tiek ir pačiai A. S.. Y. S. ir A. S. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Iš vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių ir asmenų paaiškinimų nėra nustatyta, jog konflikto priežastimi tapo Y. S. priekabiavimas prie A. S. arba Y. S. ketinimas panaudoti fizinį smurtą prieš A. S..
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Y. S., po įvykusio smurtinio konflikto konstatuota galvos plaukuotosios dalies žaizda, atitinkanti nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.
Iš aptartų įrodymų teismui nekyla abejonių, kad tarp A. S. konflikto metu panaudoto fizinio smurto (sudavimo puodeliu) ir tarp nukentėjusiajam atsiradusio fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
A. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jos fiziniai veiksmai, t. y. sudavimas puodeliu Y. S. buvo gynybiniai, kadangi įvykio dieną nukentėjusysis priekabiavo prie jos, buvo agresyvus, o kaltinamoji baiminosi, jog šis gali prieš ją panaudoti fizinį smurtą.
Kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį, šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio bei pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K- 205- 719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 194- 387/2021). BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas. Įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi išimtys, kai net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nepripažįstama, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos: kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, ir kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą. Teismų praktikoje pasisakyta, kad išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala negu verti ginami teisės ir (ar) interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės nebuvo būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K568-139/2015, 2K-13-507/2017). Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Įstatymų leidėjas, pripažindamas socialinį būtinosios ginties vertingumą, palieka teismui teisę asmeniui, peržengusiam būtinosios ginties ribas, skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę arba skiriant bausmę pripažinti tokią situaciją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog 2025 m. gegužės 2 d., bute adresu (duomenys neskelbtini), vartojant alkoholį buvo kalbama apie karą, po ko liudytojo R. Š. teigimu Y. S. pradėjo kelti balsą, visgi nenustatyta, jog nukentėjusysis kėsinosi panaudoti prieš A. S. fizinį smurtą, šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nenurodė liudytojai R. Š. ir N. J., be to iš byloje esančių pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų taip pat nenustatyta, jog įvykio dieną kaltinamoji pareigūnams minėtų, jog Y. S. kėsinosi prieš ją smurtauti ar priekabiavo, dėl ko ji privalėjo gintis. Anaiptol kaltinamoji patvirtino, jog sudavė puodeliu Y. S. dėl to, kad jis ją apvadino. Be to, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ji iki įvykio dieną sėdėjo šalia Y. S., visgi ji vėliau persėdo toliau ir sėdėjo priešais Y. S. kitame stalo gale. Kaltinamosios teigimu iki smūgio sudavimo nukentėjusysis atsistojo ir šaukė, buvo agresyvus, mojavo prieš jos veidą rankomis, visgi A. S. nurodė, jog atsistojusi sudavė Y. S. ištiesta ranka per stalo atstumą (kaltinamosios teigimu stalo ilgis yra 1,5 m), t. y. nukentėjusysis nebuvo priėjęs kaltinamosios, taigi šiuo atveju A. S. nurodyta aplinkybė, jog Y. S. galėjo mosikuoti rankomis jai prieš veidą nėra pakankamai reali, kadangi asmenys vienas nuo kito buvo stalo atstumu. Tai, jog nukentėjusysis konflikto metu nebuvo arti A. S. ir juos skyrė stalas rodo, kad jokios realios tiesioginės grėsmės kaltinamajai nebuvo. Be to, iš esančių pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų nenustatyta, jog kaltinamoji po įvykio yra streso būsenoje ar išsigandusi. Priešingai, kaltinamoji juokauja ir juokiasi iš įvykusio smurtinio konflikto. Visa tai rodo, kad kaltinamoji neturėjo jokio pagrindo manyti, kad į ją nukentėjusysis pavojingai kėsinasi. Kaltinamoji žodinio konflikto metu puodeliu trenkė Y. S. į galvos sritį, padarydama galvos plaukuotosios dalies žaizdą. Taigi A. S. puodeliu trenkė į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, sukeldama fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Būdama veiksnia ir savo veiksmus bei dėl to galinčias kilti pasekmes gebančiu suvokti asmeniu, trenkdama nukentėjusiajam puodeliu, A. S. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, nors galėjo pasirinkti kitą elgesio variantą, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kilus konfliktui, ji galėjo tiesiog išeiti namo. Akivaizdu, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamoji dėl Y. S. išreikštų replikų jos atžvilgiu taip pat patyrė nemalonius išgyvenimus, dėl Y. S. nemalonaus elgesio (liudytojo R. Š. teigimu nukentėjusysis pradėjo kelti balsą, policijos pareigūnams kaltinamoji nurodė, jog Y. S. apvadino), tačiau pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo Y. S. kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis. Nagrinėjamu atveju netinkamą konflikto sprendimo būdą, o būtent smurtą, pasirinko ne nukentėjusysis, o kaltinamoji.
Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad A. S. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, o jos veiksmai – tyčinis sudavimas puodeliu nukentėjusiajam, sukėlė tuo fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nenustatyta, jog prieš A. S. nukentėjusysis kėsinosi panaudoti fizinį smurtą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamosios veiksmus kvalifikuoti, kaip būtinąją gintį.
Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog A. S. 2025 m. gegužės 2 d., apie 22.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdama neblaivi, kai buvo nustatytas 2,37 prom. girtumas, dešine ranka, puodeliu trenkė Y. S. į galvos sritį, tuo sukėlė fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio jam buvo nustatyta galvos plaukuotosios dalies žaizda.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. S. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta galimybė atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nukentėjusiojo provokuojantį ir rizikingą elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-29-648/2023). Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotus kriterijus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad pats nukentėjusysis savo elgesiu skatino A. S. pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Bylos duomenimis nėra nustatyta kokiomis aplinkybėmis prasidėjo žodinis konfliktas, iš liudytojo R. Š. parodymų nustatyta, jog pokalbio apie karą metu, nukentėjusysis pradėjo kelti balsą, visgi pati A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog žodinio konflikto metu Y. S. galimai ją įžeidė, bet kaltinamoji patvirtino, jog ir ji Y. S. atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, todėl tarp asmenų įvyko abipusis žodinis konfliktas, kurio iniciatorius nagrinėjamu atveju nenustatytas. Vėliau žodinis konfliktas peraugo į fizinio smurto naudojimą prieš Y. S.. Todėl tarpusavio žodinio konflikto metu nukentėjusiojo išreikšta replika A. S. atžvilgiu nesuteikia pagrindo išvadai, kad Y. S. savo elgesiu skatino ar provokavo kaltinamąją pradėti nusikalstamą veiką. Taigi ši kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju nenustatyta.
A. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, jog ji veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 2025 m. gegužės 2 d. alkotesterio kvito duomenimis nustatyta, jog 2025 m. gegužės 2 d., 23.21 val., įvykio vietoje, A. S. nustatytas vidutinis girtumo - 2,37 prom. laipsnis. Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ji įvykio dieną jautėsi gerai, šiuo metu atsimena visas įvykio aplinkybes, visgi iš pareigūnų kūno kemeruose užfiksuotų aplinkybių matyti, jog A. S. po smurtinio konflikto yra akivaizdžiai neblaivi, pareigūnų užduodami klausimai jai atrodo juokingi. Alkoholis yra psichiką veikianti medžiaga, po kurios vartojimo sulėtėja reakcija, susilpnėja dėmesio koncentracija, sudaro iškreiptą aplinkybių suvokimą, todėl nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vidutinis girtumo laipsnis neabejotinai turėjo įtakos A. S. veiksmams ir susiklosčiusios situacijos vertinimui.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją. A. S. neteista (b. l. 101), nebausta administracine tvarka (b. l. 103), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 105-107). Duomenų apie A. S. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad A. S. iš esmės laikosi įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, jos nuostatos nėra susiformavusios neigiama linkme, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, susiklosčius konfliktinei situacijai, kurios sprendimui buvo panaudotas netinkamas elgesio modelis. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės, tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą minimaliai sankcijoje numatytai šios bausmės rūšies ribai. Teismo vertinimu, švelnesne, nei laisvės apribojimas bausme, nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, todėl viešųjų darbų bausmė A. S. neskirtina. Griežtesnių bausmių kaip areštas ar laisvės atėmimas kaltinamajam skirti nėra pagrindo, nes anksčiau neteistai A. S. su laisvės atėmimu susijusios bausmės paskyrimas išimtinai įgyvendintų tik nubaudimo funkciją. Taigi už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą A. S. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju A. S. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis ir poreikis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros A. S. skirtini įpareigojimai – bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir atlyginti Y. S. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paliekant įpareigojimus – bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir atlyginti Y. S. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, nustatant 5 mėnesių žalos atlyginimo terminą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Baigiamojoje kalboje valstybinis kaltintojas prašė A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta kaltinamajai būnant neblaiviai, visgi, kaip nustatyta ankščiau toks kaltinamosios elgesys buvo atsitiktinis, byloje nėra duomenų, jog kaltinamoji turi problemų su nesaikingu alkoholio vartojimu. Todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė laikytina pertekline ir kaltinamajai neskirtina.
V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
- 2025 m. gegužės 21 d. Valstybinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 64,78 Eur turtinę žalą;
- 2025 m. gegužės 26 d. Y. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji pateikė mokėjimo nurodymą iš kurio matyti, kad A. S. atlygino Valstybinei ligonių kasai 64,78 Eur (iš viso 67,78 Eur, sumokėjus 3 Eur mokestį už aptarnavimą) turtinės žalos už Y. S. gydymą, pinigus pervedė į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už Y. S. gydymą“. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji atlygino turtinę žalą, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.
2025 m. gegužės 26 d. Y. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu Y. S. palaikė savo civilinį ieškinį.
Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl įvykio nukentėjusysis Y. S. jautė skausmą, patyrė moralinę žalą, jautė diskomfortą, jam buvo gėda. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pavirtino, jog daugiau nei dvi savaites turėjo hematomą, kuri negijo, turėjo 6 siūles iki šiol vartoja nuskausminamuosius, būna spontaniški skausmai dešinėje galvos pusėje.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 100–1200 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, 1A-540-397/2024, 1A-466-876/2024 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-227/2017, 2K-347/2018, 2K-70-942/2022, 2K-130-387/2023 ir kt.). Didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Y. S. sužalojimų mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Y. S. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų neabejotina, kad nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė sužalojimus, o tiek įvykio metu, tiek ir po jo patyrė įvairius nemalonius išgyvenimus bei nepatogumus. Kita vertus neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pagrįstas, tačiau reikalaujama 1000 Eur suma yra pernelyg didelė ir neproporcinga padarytam nusikaltimui, atsiradusioms pasekmėms ir suformuluotai teismų praktikai, todėl teismas ją mažina. Pažymėtina, kad 1 000,00 Eur ir didesnės sumos priteisiamos dažniausiai tai atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-576/2023). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios turtinę padėtį – A. S. dirba, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenis patvirtinantis, jog A. S. vyras mirė, kaltinamoji teigė, jog po vyro laidotuvių liko skolų.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, į tai, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltinamosios veiksmais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 500 Eur nukentėjusiajam padarytos priteistinos neturtinės žalos dydis. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai teismų praktikai bei yra proporcinga nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams. Taigi nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamosios A. S. priteisiama 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
2025 m. gegužės 15 d. nutarimu (b. l. 117-118) A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Kaltinamoji A. S. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, procesinių išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančios laikmenos (CD) su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti įpareigojimus – bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei atlyginti Y. S. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą (500 Eur) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paliekant įpareigojimus – bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei per 5 mėnesius atlyginti Y. S. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą (500 Eur) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Y. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios A. S. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 64,78 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.
A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantį voką su laikmena (CD) su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.