Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos dalis ir R. S. skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) bauda.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. M. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. M. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo nuspręsta atmesti.

Nuspręsta priteisti iš R. S. 581,25 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 25 ct) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. M. atstovavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

5.6. Skunde apygardos teismui taip pat teigiama, kad sunkiai suvokiama ir Kauno apylinkės teismo padaryta išvada, kad R. S. K. M. išėjus su ginklu ir jį nukreipus į jį neturėjo pagrindo išsigąsti, kad jam K. M. negrasino. Pirmiausia, nuteistasis neturėjo duomenų apie ginklo, kurį rankose laikė nukentėjusysis, rūšį, o tai, kad ginklas atrodė kaip tikras, o K. M. į jį grasino šauti, jeigu jis neišeis iš kiemo, R. S. pagrįstai leido manyti, kad K. M. rankose laiko šaunamąjį ginklą. Skirtingai nei teigė teismas, nuteistasis pamatęs į save nukreiptą ginklą ir išsakytus grasinimus šauti, neturėjo galimybės saugiai pasišalinti iš kiemo, kadangi neblaivaus ir agresyviai nusiteikusio nukentėjusiojo elgesio nebuvo galima prognozuoti, todėl buvo akivaizdu, kad vienintelė galimybė saugiai pasišalinti, tai pirmiausiai atimti iš K. M. ginklą, ką R. S. ir padarė. Tai, kad nuteistasis nebuvo agresyviai nusiteikęs rodo ir jo elgesys iš karto po to, jis iš karto paliko M. sklypo teritoriją, ir iš karto pranešė bendruoju telefonu apie konfliktą. D. M. patvirtino, kad paėmęs ginklą R. S. iš karto išėjo, paimtu ginklu jiems negrasino. Gynėja pabrėžia, jog skunde nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad R. S. būtų tyčia sužalojęs K. M., pačios sužalojimo aplinkybės yra nukentėjusiojo ir liudytojos D. M. pateikiamos prieštaringai, todėl teismas vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu visas abejones privalėjo traktuoti kaltinamojo naudai.

2. Atsiliepimų byloje negauta.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmetamas

4. Nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir R. S. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino R. S. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

5. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įvertinus skundžiamą nuosprendį teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, darytina abejonių nekelianti išvada, kad šioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad įrodymus teismai įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantė advokatė Neringa Grubliauskienė ar nuteistasis R. S., savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

6. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde detaliai analizuoja jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus (proceso dalyvių parodymus, rašytinę bylos medžiagą), teigdamas, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau paminėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Aptartų duomenų visumoje įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, abejonių pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegijai nekyla. Šios išvados kontekste vertinant nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą kompleksiškai, atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas R. S. kaltės klausimas padarius K. M. nustatytus sužalojimus, todėl aplinkybės, susijusios su liudytojos D. M. galimu sužalojimu, detaliau nebus aptariamos.

7. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. S. 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam K. M. į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajam K. M. padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors savo kaltės atlikus komentuojamus veiksmus nuteistasis nepripažino viso proceso metu, tačiau, teisėjų kolegijai įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, o R. S. parodymus vertinti kaip patikimus ir jų pagrindų bei apeliacinio skundo argumentais panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priešingai nei tai teigiama nuteistojo gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliaciniame skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

8. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pirmiausia pažymėtina, kad remiantis baudžiamojoje byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotomis aplinkybėmis, K. M. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai ranka. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugpjūčio 13 d. (1 t., b. l. 69-70). Teisėjų kolegija pažymi, jog specialisto išvadoje nukentėjusiajam K. M. konstatuoti sužalojimai atitinka jo parodymus viso proceso metu, t. y., kad R. S. jam trenkė į akį.

9. Kaip nustatyta nuosekliais ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neprieštaringais nukentėjusiojo K. M. parodymais, nagrinėjamo įvykio dieną jis su sutuoktine D. M. buvo pas kaimyną Z. P., šventė jo gimtadienį. Po kiek laiko į gimtadienio šventę atvyko R. S. su drauge, jiems atvykus nukentėjusysis su žmona iškart pasišalino į savo namus, juose buvo apie 15.00 val. Maždaug po valandos, t. y. apie 16.15 val., į K. M. privačią valdą – jo nuosavo namo kiemą, atėjo nekviestas R., kuris ėmė belstis į namų duris. D. M. atidarius duris ir paprašius R. išeiti, jis jai vieną kartą sudavė į veidą. Pamačius R. S. veiksmus, nukentėjusysis K. M. ėjo ginti žmonos, prieš tai pasiėmęs teisėtai turėtą ginklą, grumtynių su R. metu, pastarasis K. sudavė vieną kartą į veidą ir sulaužė akinius. Po suduoto smūgio nukentėjusiajam liko kraujosruva ties kaire akimi. Pažymėtina, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo versija bei aktualaus įvykio aplinkybės viso proceso metu dėl paties konflikto buvo vienoda, atitiko nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, tuo pačiu patvirtinant R. S. pareikštą kaltinimą.

10. Pažymėtina, jog nors nuteistojo gynėja advokatė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nukentėjusiojo parodymų vertinimo, nepagrįstai iškeldama savo ginamojo parodymų patikimumą bei nuoseklumą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais. Pirmiausia pažymėtina, jog iš nuteistojo parodymų matyti, jog jis, priešingai nei tai nustatyta objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis, jis tvirtina, kad pats nukentėjusysis K. M., paskambinęs Z. P. pakvietė R. S. ateiti į savo namus. Atkreiptinas dėmesys į minėto liudytojo Z. P. viso proceso metu teigtiną aplinkybę, jog K. jam tikrai neskambino, kai išėjo namo, ir nieko nekalbėjo apie R. Taigi, akivaizdu, jog pats R. S. savavališkai atėjo į nukentėjusiojo K. M. nuosavą namo kiemą ir norėjo aiškintis. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog akivaizdu, kad nurodyta aplinkybė sukėlė nukentėjusiojo nepasitenkinimą bei pyktį, kas matyti ir iš taip akcentuojamų apeliaciniame skunde policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų įvykio vietoje. Nors skunde gynėja pabrėžia, jog anksčiau įvardintuose vaizdo įrašuose matyti, kad nukentėjusysis koneveikia R. S., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tai jau yra po įvykio, t. y. po to, kai niekieno nekviestas nuteistasis atvyko į K. M. privačią valdą ir užsipuolė jį.

11. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas įvykio vietoje buvusių asmenų neblaivumo klausimas, t. y. teigiama, jog skundžiamu nuosprendžiu neįvertinta, kad nuteistasis buvo blaivesnis nei nukentėjusysis bei jo sutuoktinė. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 13 d. 17.20 val. nuteistajam R. S. nustatytas 1,75 promilių girtumas, liudytojai D. M. tą pačią dieną 17.06 val. nustatytas 2,10 promilių girtumas, nukentėjusiajam K. M. tą pačią dieną 17.15 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog iš nustatytų duomenų matyti, jog visiems anksčiau įvardintiems asmenims nustatytas vidutinis girtumas. Antra, nors apeliantė skunde nurodo, jog į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams K. ir D. M. nurodė klaidingas aplinkybes, o būtent, tai, kad išgėrė po įvykio, aukštesnysis teismas pažymi, jog ši versija nepaneigta baudžiamosios bylos duomenimis. Kaip matyti iš nustatytų įvykio aplinkybių, nagrinėjamo įvykio laikas - apie 16.15 val., o alkotesterio duomenys visų asmenų yra laike po 17.00 val., taigi akivaizdu, jog šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas objektyviais duomenimis.

12. Nors apeliaciniame skunde nuteistojo R. S. gynėja akcentuoja, jog iš įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų vaizdo kamerų matyti, jog nukentėjusysis grasina nuteistajam, tačiau pažymėtina, jog iš minėtų vaizdo įrašų matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis nurodo tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir viso proceso metu, o būtent tai, kad R. S. savavališkai įsiveržė į jo nuosavo namo kiemą, kokiu tikslu nuteistasis atėjo nukentėjusysis nežino (pažymėtina, jog tai dar kartą patvirtina, jog jis skambučiu Z. P. nukentėjusiojo kviestas nebuvo) bei dar kartą pažymėjo, jog nuteistajam su drauge atėjus į kaimyno gimtadienio šventę, K. ir D. M. išėjo namo. Teisėjų kolegija pažymi, jog ūš vaizdo įrašų matyti, jog nuteistasis R. S. atvykusiems policijos pareigūnams daugybę kartų akcentavo koks K. M. yra konfliktiškas ir neprognozuojamas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyta aplinkybe tikėtina, jog R. S. bandė sudaryti nukentėjusiojo neigiamą įvaizdį prieš policijos pareigūnus darydamas savo išvadas apie nukentėjusiojo būdą ir elgesį.

13. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog ikiteisminis tyrimas nagrinėjamu atveju buvo atliktas šališkai dėl neva nukentėjusiojo turimų pažinčių ikiteisminio tyrimo įstaigose, baudžiamoji byla išnagrinėta nesurinkus tyrimui reikšmingų duomenų, pagrindo nėra. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas procesinis sprendimas. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti R. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

14. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra jo gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis ar jo gynėja, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad R. S. gynėjos apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. S. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas R. S. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. S. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

15. Kauno apylinkės teismas nuteistajam R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas R. S. bausmę atsižvelgė į tai, jog jis padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra teisiamas ketvirtą kartą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės yra neatlikęs, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 119–127; 3 t., b. l. 21–25, 57), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 131–135), pakaltinamas, nedirba. R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo bausmė – laisvės apribojimas, bausmės trukmę nustatant didesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Laisvės apribojimas paskirtas be intensyvios priežiūros, vietoj jos nuteistajam paskiriant įpareigojimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę (parinkdamas bausmės rūšį – laisvės apribojimą ir nustatydamas jo trukmę, neskiriant intensyvios priežiūros, bet paskiriant įpareigojimus), BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė bei tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.