- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-17
- Bylos Nr.
- AN2-83-882/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00082-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Pažeidėjas
- V. J.
- Advokatai
- Jonas Sakalauskas
- Kategorijos
- 8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
1. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu V. J. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas administracine nuobauda – 1740 Eur dydžio bauda. V. J. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), direktorius, neteikė jokios informacijos ir dokumentų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos ūkinę veiklą bei finansinę būklę akcininkei G. D., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalį, tinkamai nesuorganizavo 2024 m. balandžio 10 d. visuotinio akcininkų susirinkimo, t. y. nepateikė akcininkei G. D. susirinkimo medžiagos, susijusios su visuotiniu akcininkų susirinkimu, tuo pažeisdamas ABĮ 26 straipsnio 2 dalį, tinkamai nesuorganizavo pakartotinio 2024 m. balandžio 17 d. eilinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo, t. y. nepateikė akcininkei G. D. susirinkimo medžiagos, susijusios su visuotiniu akcininkų susirinkimu, tuo pažeisdamas ABĮ 26 straipsnio 6 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Nesutikdamas su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Teigia, kad skundžiamame nutarime pasigenda administracinio nusižengimo byloje motyvuotų aplinkybių įvertinimo. ANK normos, kuriomis formaliai grindžiamas nutarimas, įpareigoja administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantį organą nustatyti ar buvo padarytas administracinis teisės nusižengimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Atsižvelgiant į skundžiamo nutarimo turinį tampa akivaizdu, kad šių reikalavimų nagrinėjant bylą nebuvo laikomasi – iš nutarimo teksto taip ir neaišku. kokiais faktiniais duomenimis padarytos išvados apie apelianto tariamai įvykdytą teisės nusižengimą. Teigia, kad skundžiamame nutarime nėra nei visų bylos aplinkybių analizės, nei visų įrodymų vertinimo, nei visų priimtą nutarimą pagrindžiančių motyvų.
2.2. Pažymi, kad bylą nagrinėjęs teismas nenurodė kokia kaltės forma (tyčia ar dėl neatsargumo) pasireiškė apelianto veika, kokios konkrečios aplinkybės leidžia konstatuoti tyčią ir daryti išvadą, kad apeliantas elgėsi priešingai teisei (nekalbant jau ir apie paties pažeidimo įrodymo faktą).
2.3. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos G. D. veiksmai, siekiant gauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusią informaciją – visus visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, apie su bendrovės užsakovais sudarytas sutartis ir kitus priimtus dokumentus, buvo aktyvūs. Tokią išvadą teismas priėmė remdamasis tik tuo, kad pareiškėjos atstovo siunčiami registruoti laiškai su prašymais nepasiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors siuntą buvo bandoma įteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens buveinės adresu, o apeliantas, kaip bendrovės vadovas, neatsiimdamas siuntos, savo neveikimu, pažeidė akcininkės G. D. neturtines teises. Tačiau kyla pagrįstas klausimas, kodėl teismas nevertino tos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodo teismas, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), yra tik de jure, faktiškai ten buveinės nėra, įmonė ten veiklos nevykdo, ir pastatas priklauso kitam asmeniui, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, juolab, kad ir apeliantas, buvęs bendrovės vadovas, jau daugelį metų gyvena (duomenys neskelbtini), ir visos šios aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos.
2.4. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai nevertino ir tos aplinkybės, jog apeliantas, kaip vadovas, neatsisakė pateikti pareiškėjai prašomų dokumentų, o siųstame el. laiške nurodė, jog jos prašomi dokumentai bus pateikti po to, kai pareiškėja atsiųs pasirašytą įsipareigojimą neatskleisti komercinės ir konfidencialios informacijos. Įstatymuose niekur nėra nurodyta, kad tokį dokumentą turi paruošti bendrovės vadovas ir pasirašymui pateikti akcininkui. Pareiškėja, kaip akcininkė, juolab turinti profesionalų atstovą – advokatą, jei jai tikrai rūpi ir / ar rūpėjo įmonės veikla, galėjo atsiųsti laisvos formos įsipareigojimą, ir jos prašomi dokumentai jai būtų buvę pateikti.
2.5. Teigia, kad kaip teismas galėjo konstatuoti, kad pareiškėjos, kaip akcininkės veiksmai buvo aktyvūs, jei bylos nagrinėjime teisme, duodama parodymus, pareiškėja prisipažino, kad iki tol kai 2024 m. pareikalavo dokumentų, prieš tai į bendrovę dėl analogiškų dokumentų pateikimo ji kreipėsi tik vieną kartą – 2006 metais. Kyla pagrįstas klausimas, ar tikrai pareiškėjai rūpėjo bendrovės veikla ir jos būklė, kad net 18 kalendorinių metų nesikreipė į bendrovės vadovą, su prašymais suteikti jai informaciją apie bendrovės veiklą.
2.6. Nurodo, kad tiek savo pareiškime pareiškėja, tiek teismas priimtame nutarime nurodė, kad pažeidžiant pareiškėjos, kaip akcininkės teises, netinkamai buvo sušauktas 2024-04-10 dienos (kuris buvo perkeltas) visuotinis akcininkų susirinkimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo atkreiptinas dėmesys į tai, kad akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą likviduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne teismo tvarka, buvo paskirtas bendrovės likvidatorius. įregistruojant teisinį statusą – likviduojamas, akcininkų susirinkimo protokolas su jį lydinčiais dokumentais (pranešimais akcininkams apie šaukiamą akcininkų susirinkimą) buvo pateikti VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro tvarkytojui. VĮ Registrų centras specialistai, įvertinus pateiktus dokumentus, pažeidimų nenustatė, ir įregistravo teisinį statusą – likviduojamas. Jei būtų buvę nustatyti pažeidimai, teisinis statusas nebūtų įregistruotas ir dokumentai būtų buvę grąžinti bendrovei. Todėl tokių išvadų, jog 2024-04-10 dienos akcininkų susirinkimas buvo sušauktas netinkamai ir netinkamai buvo pranešta akcininkei, teismas negalėjo priimti.
2.7. Teigia, kad teismas, skirdamas apeliantui nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, netinkamai įvertino padaryto nusižengimo pobūdį, nusižengimo padarymo aplinkybes, asmenybę charakterizuojančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad nusižengimo iš vis nepadarė, administracinė teisena jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta. Vertinant priešingai, atsižvelgiant į apelianto asmenybę, kad pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nei karto nebuvo baustas, teismas privalėjo jam paskirti baudą, kurios dydis lygus straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimumui.
2.8. Pažymi ir tai, kad nukentėjusioji (pareiškėja) G. D. teisme davė galimai melagingus parodymus dėl tam tikrų aplinkybių, o bylą nagrinėjusi teisėja nukentėjusiajai užduodavo menamus klausimus, kas yra draudžiama.
2.9. Teigia, kad netinkamai įvertinus visus bylos įrodymus ir dokumentus, netinkamai kvalifikavus galimą teisės pažeidimą, tai lėmė ir neteisingą kaltinimo turinio atskleidimą. Sugretinus tai su aukščiau jau nurodytais pažeidimais (įrodymų nesurinkimu, aplinkybių neatskleidimu ir jų motyvuotu nevertinimu) iš esmės neišpildyti administraciniu nusižengimu bylu teisenos uždaviniai – laiku, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir išspręsti ją pagal įstatymus. Tokiomis aplinkybėmis apeliantas visiškai nesuprato nei kuo buvo kaltinamas, nei kuo remiantis buvo priimtas skundžiamas nutarimas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinį skundą pareiškėjos (nukentėjusiosios) atstovas advokatas Jonas Sakalauskas nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m gegužės 30 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinio skundo netenkinti.
3.1. Teigia, kad priešingai nei nurodo apeliantas, nutarime yra visos ANK 636 straipsnyje išvardintos nutarimo sudedamosios dalys ir jose yra aiškiai, išsamiai ir argumentuotai nurodytas tų sudedamųjų dalių turinys, nutarimo tekste yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti visi esminiai faktiniai duomenys bei aplinkybės, išvardinti įrodymai, kurie patvirtina nustatytus duomenis bei aplinkybes, pateikti argumentai, kuriais atmesti apelianto teiginiai.
3.2. Pažymi, kad kaip teisingai nurodo teismas, visi dokumentai ne tik buvo siunčiami Bendrovės registruotos buveinės adresu, bet ir oficialiu Bendrovės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa ir su apelianto elektroninio pašto adresu. Tačiau labai nelogiškai atrodo apelianto pasirinkta gynybinė pozicija, kad neva jis kaip Bendrovės vadovas šiuo elektroninio pašto adresu pareiškėjos (per atstovą) siunčiamų dokumentų negavo. Pažymi ir tai, kad pareiškėja į bylą yra pateikusi ir savo 2024-04-10 raštus dėl apelianto nesilaikant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) imperatyvių nuostatų sušaukto Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2024-04-17.
3.3. Nurodo, kad apeliacinio skundo 9 punkte apeliantas bando klaidinti teismą teigdamas, neva Bendrovės 2024-04-10 akcininkų susirinkimas buvo sušauktas tinkamai ir nurodydamas, „kad akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą Likviduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne teismo tvarka, buvo paskirtas bendrovės likvidatorius“ ir pažymi tai, kad teigdamas, jog „akcininkų susirinkimas“ priėmė sprendimą likviduoti bendrovę apeliantas akivaizdžiai bando klaidinti teismą, nes apelianto nurodomas „akcininkų susirinkimas“ buvo pats apeliantas, kuris pažeisdamas ABĮ imperatyvias nuostatas sušaukė neteisėtą Bendrovės akcininkų susirinkimą ir vienašališkai (pats pasirašydamas 2024-04-17 akcininkų susirinkimo protokolą ir kaip pirmininkas, ir sekretorius) priėmė to neteisėtai sušaukto 2024-04-17 akcininkų susirinkimo protokole nurodytus sprendimus. Pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie šaukiamą akcininkų susirinkimą, jai nebuvo pateikta absoliučiai jokia su nagrinėjamais klausimais susijusi medžiaga ar sprendimų projektai, jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su akcininkų susirinkimo klausimais susijusia medžiaga, nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimų ir gauti atsakymų. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai pateikti byloje. Klausimas dėl Bendrovės likvidavimo apskritai apelianto buvo nuslėptas ir kad Bendrovę apelianto neteisėtu vienašališku ir vienasmeniu sprendimu yra nuspręsta likviduoti, pareiškėja sužinojo tik 2024-05-31 patikrinusi informaciją apie Bendrovę juridinių asmenų registre. Pažymi, jog remiantis viešais duomenimis, Bendrovė, vadovaujama apelianto, apskritai nebuvo paskelbusi informacijos apie 2024 m. visuotinį akcininkų susirinkimą bei apie numatomus priimti sprendimus (darbotvarkę), todėl dėl tokių apelianto veiksmų ir neteisėtai sušaukto Bendrovės akcininkų susirinkimo pareiškėja ieškiniu kreipėsi į teismą, reikalaudama minėtame 2024-04-17 priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais.
3.4. Cituoja ABĮ ir ANK ir tvirtina, kad teismas nutarimu teisingai ir pagrįstai kvalifikavo apelianto padarytą nusižengimą bei skyrė pagrįstą ir teisingą nuobaudą, taip pat atkreipia dėmesį į apelianto teismo posėdžio metu pademonstruotą poziciją. Apeliantas posėdžio metu negalėjo atsakyti į pareiškėjos atstovo pateiktus klausimus, o į daugumą klausimų iš principo atsisakė teikti atsakymus, demonstravo proceso dalyviams nepagarbą (aplinkybės matomos teismo posėdžio protokole / garso įraše).
tenkintinas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal paduotą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą V. J. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Dėl V. J. padarytų administracinių nusižengimų
5. Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, nurodytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).
6. V. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir dėl to atsakingu už ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų akcininko neturtinių teisių įgyvendinimo užtikrinimą, akcininkei G. D. nepateikė 2024 m. kovo 15 d. registruota pašto siunta ir elektroniniu paštu siųstu prašymu prašomos informacijos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentų, visuotinių akcininkų susirinkimų, vykusių 2014 m. – 2024 m., protokolų. Pagal veikos aprašymą V. J. administracinis nusižengimas, nurodytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė šioje normoje nurodytais veiksmais – įstatyme nustatytos informacijos bendrovės akcininkei nepateikimu. Administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo nustatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami Akcinių bendrovių įstatyme.
7. Akcininkų neturtinės teisės, iš jų teisė gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę, numatytos Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti, be kita ko, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, kopijas. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš pirmiau paminėtų alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-3-387/2022).
9. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė G. D. per atstovą advokatą 2024 m. kovo 15 d. registruota pašto siunta išsiuntė pasiūlymą įsigyti jai priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir tuo pačiu prašymą V. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir akcininkui, pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentų, visuotinių akcininkų susirinkimų, vykusių 2014 m. – 2024 m., protokolų, ir kitų įmonės dokumentų, kopijas, tačiau laiškas grįžo neįteiktas. Pažymėtina, kad analogiškas prašymas buvo išsiųstas ir elektroniniu paštu, iš advokato naudojamo elektroninio pašto, kurio adresas jonas.sakalauskas@averus.lt, V. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, į elektroninį paštą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), kurį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. J. gavo ir į jį atsakė (b. l. 17), todėl apelianto skunde nurodomas skundo argumentas, jog teismas nevertino aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas (duomenys neskelbtini), yra tik de jure, faktiškai ten buveinės nėra, įmonė ten veiklos nevykdo, ir pastatas priklauso kitam asmeniui, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi byloje ginčo dėl to, kad V. J. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius negavo bendrovės akcininkės G. D. atstovo advokato prašymo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pateikimo, nėra. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) yra vienas esminių Juridinių asmenų registro duomenų (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-14-1075/2018, e3K-7-16-313/2019, e3K-3-80-403/2019).
10. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, priešingai nei teigia apeliantas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės G. D. veiksmai, siekiant gauti informaciją apie bendrovę, buvo aktyvūs. Kaip nepagrįstas atmetamas apelianto skundas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjos, kaip akcininkės veiksmai buvo aktyvūs, kadangi bylos nagrinėjime teisme, duodama parodymus, pareiškėja prisipažino, kad iki tol, kai 2024 m. pareikalavo dokumentų, prieš tai į bendrovę dėl analogiškų dokumentų pateikimo ji kreipėsi tik vieną kartą – 2006 metais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei ABĮ, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kaip dažnai arba kokia apimtimi akcininkas turi domėtis įmonės veikla ir susipažinti su jos valdymo dokumentais.
11. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai nevertino aplinkybės, jog apeliantas, kaip vadovas, neatsisakė pateikti pareiškėjai prašomų dokumentų, o siųstame el. laiške nurodė, jog jos prašomi dokumentai bus pateikti po to, kai pareiškėja atsiųs pasirašytą įsipareigojimą neatskleisti komercinės ir konfidencialios informacijos, atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad siųstame prašyme nurodyta, jog šis pasiūlymas / prašymas siunčiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir akcininkui V. J., tačiau kaip matyti iš V. J. siųsto atsakymo, apeliantas minėtame atsakyme UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkei G. D. cituoja ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nenurodo akcininkei, kad ji prašomą informaciją gaus, jei pasirašys konfidencialumo pasižadėjimą. Priešingai – V. J. atsakymą pateikė kaip fizinis asmuo, teigdamas, jog akcininkės prašomos informacijos suteikti negali, nes ja nedisponuoja (b. l. 17). Darytina išvada, kad apeliantas sąmoningai neteikė prašomos informacijos apie įmonę akcininkei, o jo apeliacinio skundo argumentas, kad jis, kaip vadovas, neatsisakė pateikti pareiškėjai prašomų dokumentų, o nurodė, jog jos prašomi dokumentai bus pateikti po to, kai pareiškėja atsiųs pasirašytą įsipareigojimą neatskleisti komercinės ir konfidencialios informacijos, yra deklaratyvus, prieštaraujantis paties apelianto G. D. siųstame atsakyme priimtai pozicijai (į prašymą atsakė kaip fizinis asmuo, ne įmonės vadovas), todėl laikytinas apelianto gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
12. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad nebuvo pažeistos pareiškėjos, kaip akcininkės teisės, kadangi netinkamai buvo sušauktas 2024 m. balandžio 10 d. (kuris buvo perkeltas) visuotinis akcininkų susirinkimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ABĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta šio straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Atkreipiamas dėmesys, kad ABĮ nenumato visuotinio akcininkų susirinkimo perkėlimo, kaip matyti iš anksčiau minėtos ABĮ įstatymo nuostatos, galimas tik pakartotinis visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas. Taip pat, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog G. D. iki paties V. J. nurodytos datos (2024 m. balandžio 12 d.) būtų pateikta medžiaga ir duomenys apie pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo tvarką bei kiti įstatyme reikalaujami duomenys, todėl sutiktina su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad V. J. taip pažeidė G. D. neturtines teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
13. Dėl apeliacinio skundo argumento dėl 2024 m. balandžio 10 d. visuotinio akcininkų susirinkimo, jo metu priimtų sprendimų ir pateiktų dokumentų VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro tvarkytojui apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi, kaip matyti iš teismų sistemos LITEKO duomenų, G. D. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (civ. bylos Nr. e2-9829-1028/2024) pateikė ieškinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji (pareiškėja) G. D. teisme davė galimai melagingus parodymus dėl tam tikrų aplinkybių, o bylą nagrinėjusi teisėja nukentėjusiajai užduodavo menamus klausimus, kas yra draudžiama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis skundo argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, G. D. paaiškinimus davė būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo pagal ANK 224 straipsnį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, jos parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, jų visuma sutampa, nenustatyta, kad G. D. paaiškinimai būtų nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems ar į bylą pateiktiems įrodymams. Taip pat pastebėtina, kad teismo posėdžio metu apeliantas nereiškė pastabų dėl bylą nagrinėjančios teisėjos užduodamų klausimų, šį argumentą iškėlė tik teikdamas apeliacinį skundą.
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visus bylos įrodymus ir dokumentus, netinkamai kvalifikavo galimą teisės pažeidimą, tai lėmė ir neteisingą kaltinimo turinio atskleidimą, tokiomis aplinkybėmis apeliantas visiškai nesuprato nei kuo buvo kaltinamas, nei kuo remiantis buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
16. Iš nagrinėjamos bylos duomenų ir pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo turinio matyti, kad teismas apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pareiškėją, tiesiogiai ištyrė visus jam pateiktus – tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisinančius, tiek jį kaltinančius – duomenis, nutarime juos aptarė, išanalizavo, o išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo darė remdamasis jų visumos vertinimu, nesuteikdamas reikšmės kuriam nors vienam įrodymui išskirtinai. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visus bylos įrodymus ir dokumentus.
17. Įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylų procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visuma leido teismui daryti pagrįstas išvadas byloje sprendžiamais klausimais.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. J. pagrįstai nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl jį naikinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Dėl V. J. paskirtos administracinės nuobaudos
19. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
20. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.
21. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą V. J., atsižvelgė į tai, kad jis nusižengimo padarymo dieną nebuvo baustas už tokio pobūdžio nusižengimą, todėl, nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, skyrė V. J. 1 740 Eur baudą, kuri atitinka sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. J. apeliacinės instancijos teismas skyrė per griežtą administracinę nuobaudą.
22. Skirdamas nuobaudą, teismas turi atsižvelgti į visas ANK nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo taisykles. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į baudos vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Teisinga nuobauda – bauda – paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytos baudos vidurkį, o kruopščiai vertinant padarytą administracinį nusižengimą ir jį įvykdžiusį asmenį. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
23. V. J. padaryti nusižengimai susiję su įstatyme numatytos informacijos akcininkui nepateikimu. Nors ANK 119 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų teisių pažeidimo sudėties būtinasis požymis, tačiau sprendžiant dėl administracinės nuobaudos, atsižvelgtina į veikos pavojingumą (padarinius). Akivaizdžios žalos V. J. neveikimas nukentėjusiajai nepadarė, duomenų apie sukeltas neigiamas pasekmes G. D., kaip akcininkės, teisėms bei interesams ar patirtos žalos dydį nepateikta. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas švelnina V. J. skundžiamu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą iki 1000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio bauda atitinka administracinės nuobaudos skyrimo pagrindus, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Skirti V. J. ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarimą pakeisti:
V. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą sumažinti iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų).
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.