Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. J. nuteistas 2020 m. spalio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė sumažinta 1/3 ir E. J. skirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,6 ir 9 dalimis skirta bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir E. J. skirta galutinė subendrinta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 11 d., pabaiga – 2027 m. gegužės 8 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną (2023 m. gegužės 11 d.) – 3 metai 11 mėnesių 27 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. J. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

9. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

10. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. J. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą E. J. su intensyvia priežūra yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Todėl esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis E. J. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

12. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas bei skunde nurodė pats apeliantas, tam tikrais teigiamais E. J. asmenybės pokyčiais neabejojama – nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis (duomenys neskelbtini) kalėjime atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, septynis kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kuriuos trumpalaikių išvykų metu lanko. E. J. darbinė motyvacija visą laiką buvo aukšta, atlikdamas bausmę jis dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, vėliau įsidarbino už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paleistas lygtinai darbinę veiklą tęstų šioje įmonėje. Problemų dėl gyvenamosios vietos E. J. taip pat neturi, grįžtų gyventi pas žmoną ir tris vaikus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei elgesio pataisos programose, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka išvadai, kad E. J. bausmės atlikimo metu iš tiesų pakeitė nuostatas ir savo elgesį teigiama linkme, todėl teismas spręsdamas klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra įvertina visus duomenis esančius byloje.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam E. J. per visą bausmės atlikimo laiką buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, tačiau net ir po gana netrumpo laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei įvairių programų išklausymo nuteistajam E. J. vis dar nustatomi šie dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai: finansinė padėtis, gyvenimo stilius, mąstymo ir elgesio ypatumai bei nuostatos, o tai aukštesniojo teismo vertinimu nesuponuoja išvados, kad nuteistasis E. J. savo elgesį bei nuostatas pakeitė esmingai ir paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra sugebės savarankiškai valdyti šiuos nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti veiksnius. Pažymint, kad apeliantui nustatomi apsauginiai veiksniai, t. y. gyvenimo sąlygos, socialiniai ryšiai, įgytas išsilavinimas ir darbinė patirtis, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemų neturėjimas, emocinis stabilumas egzistavo ir jam būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė, todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuteistasis E. J. šiuo metu deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pataisos procesas dar nėra baigtas.

14. Bylos duomenimis E. J. teistas du kartus. Ir nors laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmąjį kartą, tačiau abi jo nusikalstamos veikos susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis siekiant finansinės naudos. Bausmės atlikimo metu, t. y. 2020 m. kovo 2 d. E. J. buvo gavęs žodinę pastabą už dienotvarkės pažeidimą, o 2021 m. vasario 19 d. buvo nubaustas drausmine tvarka už mobilaus ryšio telefono turėjimą rankoje. Ir nors ši drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei nesuponuoja Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu – nepriekaištingas. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad apeliantas būdamas struktūrizuotoje aplinkoje bei siekdamas valdyti kriminogeninį veiksnį susijusį su mąstymo ir elgesio ypatumais dalyvavo intervencinėse elgesio korekcijos priemonėse, tačiau akivaizdu, jog tai deklaruojamų teigiamų pokyčių nuteistojo elgesiui iš esmės neturėjo. Jis po išklausytų kelių programų „Kitoks“, „Relaksacija“, pažeidė nustatytą tvarką ir rėžimo reikalavimus. Pažymint, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog tęstinis intervencinių ir prevencinių priemonių taikymas asmens įgūdžių, gebėjimų, vertybių analizės bei lavinimo srityje išlieka svarbiu aspektu pakartotinio nusikalstamo elgesio valdymo procese, o tai tik parodo, kad pataisos procesas nuteistajam E. J. dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus.

15. Ir nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Apylinkės teismas vertindamas aplinkybę, kad E. J. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių 27 dienos, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Bei pagrįstai konstatavo, kad pataisos procesas nuteistajam E. J. dar turėtų būti tęsiamas, nes lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai. Pažymint, kad informacija apie E. J. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą nei BVK, nei BPK normoms, neprieštarauja.

16. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą su intensyvia priežiūra liko neįvertintos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau apygardos teismas su tuo nesutikdamas pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. J. elgesys nurodytų reikalavimų neatitinka, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog jis toliau privalo resocializuotis struktūrizuotoje aplinkoje. Tuo tarpu paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui/netaikymui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pirmosios instancijos teismo spendimas, apygardos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas byloje esančių faktinių duomenų įvertinimu, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo. Dėl to nuteistojo E. J. skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. J. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.