Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Nacikūno skundą dėl 2022 m. sausio 20 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-97 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas prašo pakeisti 2022 m. sausio 20 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-97 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam D. N. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir netaikyti D. N. lygtinio paleidimo.

Prokuroro teigimu, neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja ir turimi finansiniai įsipareigojimas bei siekis juos atlyginti. Pagal Komisijos nutarime nurodytus duomenis, D. N. turi finansinių įsipareigojimų, t. y. 7238,40 eurų suma, atlyginta suma 166,17 eurų, likutis 7072,23 eurų. Alimentų priteista suma sudaro 128 eurus, įsiskolinimo suma 72,19 eurų, pagal administracinių nusižengimų registrą skola už padarytus administracinės teisės pažeidimus sudaro 551 eurą. Nerodomos pastangos atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus bei menki asmeninių lėšų tvarkymo įgūdžiai, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl visiškai pagrįstai abejojama teigiamais elgesio pokyčiais. Tikėti, kad didelė finansinių įsipareigojimų suma, nuteistąjį gali paskatinti pragyvenimui skirtas lėšas gauti nusikalstamu būdu, juolab, kad tokį elgesio modelį nuteistasis jau yra taikęs ir pats pripažįsta, jog nusikaltimo motyvai yra finansinės naudos siekimas.

Skunde nurodoma, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika ir nors nuo pirminio vertinimo rizika pakito, tačiau ji vis tiek išliko vidutinė. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam nustatyti net 9 kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti. Specialistų nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria nustatytų statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių, kadangi akivaizdu, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų.

Prokuroras nurodo, kad įvertinus aptartas aplinkybes, negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Neatlikta bausmės dalis 9 mėnesiai ir 15 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmei. Todėl darytina išvada, jog atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam būtent tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Gynėjo teigimu, vienas iš skundo argumentų yra nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas ir sunkumas bei ankstesnių teistumų skaičius. Tačiau šis argumentas negali būti pagrindu tenkinti prokuroro Vytauto Nacikūno skundą, nes nuteistajam padarytų veikų pobūdį, pavojingumą bei sunkumą buvo atsižvelgta skiriant jam bausmę. Akivaizdu, kad prokuroras Vytautas Nacikūnas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad nuteistasis praeityje buvo ne kartą teistas, kadangi ankstesnes bausmes jis yra pilnai atlikęs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, jog D. N. teistas 2020-10-15 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 9 mėnesiai ir 15 dienų.

Teismas pritaria prokuroro skundo argumentams, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Bylos duomenimis nuteistasis anksčiau teistas 8 kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Praeityje nuteistajam buvo taikytos ir švelnesnės bausmės. Bylos duomenimis nuteistajam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, sąlygų nepažeidė. Pastarasis nusikaltimas ne pirmas tokio pobūdžio ir būdingas ankstesniems. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis - disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Teismo vertinimu, nuteistasis nepateisino anksčiau teismo parodyto pasitikėjimo, kadangi vėl padarė naujas nusikalstamas veikas. Teismas pritaria prokuroro skundo argumentui, jog nors ankstesni teistumai negali būti pagrindas atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau ši aplinkybė atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį. Teismo vertinimu, būdamas laisvėje, nuteistasis negeba laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų moralės normų. Teismas pažymi, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti į visumą aplinkybių, kurios charakterizuoja nuteistąjį, o ne į pavienes aplinkybes, kurias nuteistojo gynėjas akcentuoja atsiliepime.

Bylos duomenimis pagal Marijampolės pataisos namų Turto valdymo 2022-01-05 pažymą Nr. 803 nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, priteista suma 7238,40 eurų, atlyginta suma 166,17 likutis 7072,23 eurų. Alimentų priteista suma 128, 00 eurų, įsiskolinimo suma 72,19 eurų, mokumas- mokus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog kaip pats nuteistasis teigia, nusikaltimo motyvai buvo finansinės naudos siekimas. Nors nuteistasis šiuo metu pataisos įstaigoje dirba, tačiau neigiamai vertinama, jog turimas finansines problemas nuteistasis siekė išspręsti, darydamas nusikalstamas veikas. Bylos duomenimis, asmuo turi 10 metų oficialaus darbo stažo, nuteistojo teigimu, jo darbo stažas yra 20 metų. Nuteistojo teigimu, jis buvo dažniau dirbantis nei nedirbantis, paskutiniu metu dirbo stogdengiu. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, jog asmuo net ir galimai turėdamas darbą, darė nusikalstamas veikas siekdamas finansinės naudos, todėl ši aplinkybė kelia pagrįstas abejones, jog nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos finansinės naudos sieks tik teisėtais būdais. Be to, pažymėtina, jog kaip vienas iš kriminogeninės rizikos veiksnių, nuteistajam nustatytas – lėšų tvarkymas ir pajamos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022-01-11 nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 93 balai. 2021-08-09 buvo nustatyta žemėjanti aukšta rizika, nustatyti - 101 balas. Pirminio vertinimo metu, atlikto 2020-08-04, buvo nustatyta vidutinė rizika – 84 balai. Iš pateiktų duomenų matyti, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ne nuosekliai, šiuo metu nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė už riziką, kuri buvo nustatyta nuteistajam pirminio vertinimo metu. Nuteistojo gynėjas atsiliepime teigia, kad Kalėjimų departamentas Lietuvos teismams savo raštu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ yra pateikęs paaiškinimą, kad pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius - sumažinti jų įtaką. Gynėjo teigimu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo aukštos sumažėjo iki vidutinės, todėl ši aplinkybė, kaip tik leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Teismas pabrėžia, jog vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būtina atsižvelgti ne tik į paskutinius vertinimus, tačiau į visumą atliktų vertinimų. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju matoma, jog rizikos mažėjimas nėra nuoseklus ir šiuo metu sudaro didesnius balus, nei jie buvo nustatyti pirminio vertinimo metu, dėl ko negalima vienareikšmiškai teigti, kad nuteistasis padarė pakankamą pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir nustatyta kriminogeninės rizikos veiksnių gausa. Nuteistajam nustatyti net 9 kriminogeninės rizikos veiksniai, t. y. statiniai: pirmas nusikaltimas padarytas būnat nepilnamečiu; didelis teistumų skaičius; būdingas nusikaltimų modelis; nusikalstamo elgesio sunkėjimo dinamika; dinaminiai: lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys (silpni problemų sprendimo įgūdžiai, stokoja pasekmių numatymo). Kaip nurodė nuteistojo gynėjas atsiliepime, jog Kalėjimų departamentas Lietuvos teismams savo raštu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ yra pateikęs paaiškinimą, kad pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius - sumažinti jų įtaką. Nagrinėjamu atveju, sistemiškai aiškinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir atsižvelgus į nustatytus kriminogeninės rizikos veiksnius, negalima daryti išvados, jog nuteistasis yra pakankamai suvaldęs ir sumažinęs kriminogeninius veiksnius, todėl negalima daryti išvados, jog nuteistasis šiuo metu gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui ar pataisos įstaigai kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, pirmas nusikaltimas padarytas būnat nepilnamečiu, didelis teistumų skaičius, būdingas nusikaltimų modelis, stebima nusikalstamo elgesio sunkėjimo dinamika. 2021-11-10 Nr. 55/04- 387 pažymoje nurodyta, kad nuteistasis, būnant struktūrizuotoje aplinkoje, stebimas atsakingas požiūris į užsibrėžto tikslo siekimą, gebėjimas atsakingai vertinti savo elgesį, tačiau kaip nuteistasis gebės kritiškai vertinti savo elgesį, išėjus į laisvę, priklausys nuo aplinkos veiksnių. Nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra smurtinio elgesio panaudojimo faktų, būnant apsvaigus nuo alkoholio, nuteistasis ir pats to neneigia, tačiau nemano, kad turi dėl to problemų. Savo problemas linkęs perkelti kitiems, jų identifikacija silpnoka. Kartoja tas pačias klaidas, neieško pagalbos ar sprendimo būdų. Neįvertino anksčiau kilusių pasekmių, tikėjosi išvengti atsakomybės. Linkęs pasitikėti tik savo tiesioginiu patyrimu, kitus vertina stereotipiškai. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pripažintina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, 2 kartus skatintas, dirba, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos. Kaip jau minėta, sprendžiant lygtinio paleisimo klausimą, būtina atsižvelgti į visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių.

Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, Komisija priimdama nutarimą, netinkamai išanalizavo visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prokuroro skundas dėl Komisijos 2022 m. sausio 20 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokuroro Vytauto Nacikūno skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 81/04-97 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. N. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos (nuorašo) gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.