- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- 1S-162-290/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20190-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- D. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Linos Lesinskienės,
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. N. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kad D. N. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 5 d., o pabaiga – 2022 m. lapkričio 4 d.
2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 20 d. nutarė taikyti nuteistajam D. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebaustas, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, dirba, kad išėjęs į laisvę taip pat turės darbą. Komisijos vertinimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą, pakeitė Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ir nuteistajam netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas nutarė, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu Komisija, priimdama nutarimą, netinkamai išanalizavo visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą taikyti lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis D. N. skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota, kad teismas rėmėsi tik tomis aplinkybėmis, kurios jį charakterizuoja neigiamai, kad vertino ankstesnius teistumus, nusikaltimo sunkumą, tačiau tai negali būti lemiamas kriterijus netaikyti lygtinio paleidimo. Nusikaltimo sunkumas yra aplinkybė, kuri neišnyks nei bausmės atlikimo metu, nei vėliau, todėl teismo motyvacija ir atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą dėl nusikaltimo sunkumo nėra susijęs su elgesiu bausmės atlikimo metu ir pasirengimu toliau bausmę atlikti lygtinio paleidimo sąlygomis. Nutartyje nenurodyta nei viena aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Teismo teiginiai apie nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pastangas nėra pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis ar psichologo išvada, o yra paremti tik prielaidomis.
4.2. Skunde pažymima, kad teismas turėjo įvertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, faktiškai atliktą bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingai svarbi yra pataisos įstaigos administracijos pozicija ir nuomonė. Reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad Komisija lygtinio paleidimo taikymui pritarė vieningai.
4.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad pakeitė požiūrį į gyvenimą ir jo vertybes, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nori dorai gyventi ir daugiau nenusikalsti, kad yra atlikęs 1/2 dalį bausmės, elgesys nepriekaištingas. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, savo noru dengia turimus įsiskolinimus. Be to jis mokosi, siekia įgyti specialybę, yra 2 kartus skatintas. Praeityje lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nėra pažeidęs. Lygtinio paleidimo atveju turės galimybę įsidarbinti. Savo kaltę pripažino, nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, mažėjanti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo D. N. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad šiuo metu dar negalima konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl taikyti lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. N. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas atsižvelgė tik į neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, nevertindamas jam palankių aplinkybių, skundžiamos nutarties turinys, joje nurodyti prokuroro skundo tenkinimo motyvai tokius skundo teiginius paneigia. Nutartis yra argumentuota, joje įvertintos visos, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. N. yra atlikęs būtiną bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 2 kartus, dirba, tai pat mokosi, siekdamas įgyti specialybę. Nuteistasis dalyvavo smurtinio elgesio artimoje aplinkoje programoje bei programoje Elgesys-pokalbis-pasikeitimas. Šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien tik jų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka – turi būti vertinama aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo elgesį, jo mąstymo, požiūrio, nuostatų pokyčius viso bausmės atlikimo metu visuma. Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš 2022 m. sausio 13 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra ne žema, o vidutinė, todėl dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo teigiamų elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, jų stabilumo, neturi kilti jokių pagrįstų abejonių, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip nurodyta šios nutarties 6 punkte, turi būti akivaizdi.
9. Apylinkės teismas nutarė, kad D. N. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui ir nesutikti su šia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šią išvadą visų pirma patvirtina Socialinio tyrimo išvados duomenys apie nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos pokytį. Nors šios išvados duomenimis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2021 m. gegužės 5 d. ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. sumažėjo, vis tik ji išlieka vidutinė, todėl pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi. Teismui pateiktos bylos duomenys nesuponuoja abejonių nekeliančios išvados dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip akivaizdžios, vertinimo.
10. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai, kriminogeniniai veiksniai: pirmas nusikaltimas padarytas būnant nepilnamečiu; didelis teistumų skaičius; būdingas nusikaltimų modelis; nusikalstamo elgesio sunkėjimo dinamika; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys (silpni problemų sprendimo įgūdžiai, stokoja pasekmių nustatymo). Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi. Iš nuteistajam nustatytų 9 kriminogeninių veiksnių 5 yra dinaminiai, todėl nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo taikymo, turėtų dėti pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atitinkamai koreguodamas jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčias įtakoti problemines sritis. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistojo pastangos nėra pakankamos.
11. Nuteistojo darbinė veikla pataisos įstaigoje, skolinių įsipareigojimų, nors ir neženklia suma, mažinimas rodo, kad su lėšų tvarkymu ir pajamomis susijusį kriminogeninį veiksnį stengiamasi valdyti. Tačiau esant nustatytiems kriminogeniniams veiksniams, susijusiems su piktnaudžiavimu narkotikais ir alkoholiu, nuteistojo pastangos valdyti šiuos kriminogeninius veiksnius nestebimos. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų lankęs su šiomis probleminėmis sritimis susijusias tikslines programas ar rodęs iniciatyvą tokias programas lankyti ir, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimo jis nelaiko problema, nors praeityje yra teistas už nusikaltimą apsvaigus nuo alkoholio bei su disponavimu (be tikslo platinti) psichotropinėmis medžiagomis susijusius nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat įvertinus, kad pagal Socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją nuteistasis linkęs atsakomybę perkelti kitiems, yra linkęs laikytis tik tų taisyklių, kurioms jis pats pritaria, vadovaujasi kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, pasižymi manipuliaciniu elgesiu, nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstam elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama lygtinio paleidimo taikymui, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
12. Pritariant skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo, pažymėtina ir tai, kad D. N. nusikalto nebe pirmą kartą. Praeityje jis buvo teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat už nusikaltimus, susijusius su psichiką veikiančiomis medžiagomis. Ne kartą jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Vis tik tai jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė ir pozityviems elgesio pokyčiams jokios įtakos neturėjo. Nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja ir, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, jo daromiems teisės pažeidimams yra būdingas nusikaltimų modelis. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat sudaro pagrindą manymui, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, kad tinkamą, nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką.
13. Sutiktina su nuteistuoju, kad su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo labiau, kad šiuo atveju nuteistojo kriminalinė istorija, nusikalstamų veikų sunkėjimas, Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad informacija apie ankstesnius teistumus, nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas buvo įvertinta kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių ir riziką nusikalsti pakartotinai didinančių, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką atskleidžiančių aplinkybių kontekste, todėl skundo argumentas, kad teismas lygtinio paleidimo netaikymą motyvavo tik nusikaltimo sunkumu ir praeityje buvusiais teistumais, nevertindamas kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių aplinkybių, yra nepagrįstas.
14. Aplinkybės, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti (2021 m. birželio 16 d. ir 2022 m. sausio 11 d. gautos pažyma apie galimą įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“) yra palankios jam. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pagal bylos duomenis su darbine veikla bei gyvenamosios vietos turėjimu susijusios aplinkybės buvo ir prieš darant nusikaltimus (nuteistasis turėjo gyvenamąją vietą, oficiali darbinė patirtis 11 metų), taigi jos tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija, nėra susijusios. Paminėtos aplinkybės nuo neteisėto elgesio nesulaikė, t. y. nebuvo faktoriumi, skatinusiu nuteistąjį rinktis tik teisėtus elgesio variantus. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, kad jis ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau rinkis tik teisėtus savo elgesio variantus, nėra pagrindo.
15. Skunde nurodoma aplinkybė, kad Komisijos nariai vieningai pritarė lygtinio paleidimo taikymui, savaime neįpareigoja teismo priimti tokį patį sprendimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal aptartą teisinį reguliavimą klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo galutinai išsprendžia apylinkės teismas. Esant aptartų duomenų, rodančių, kad nuteistasis akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nedaro, visumai ir nenustačius proceso pažeidimų teismui nagrinėjant prokuroro skundą, konstatuoti, kad teismas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą išsprendė neteisingai, nėra pagrindo.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Nuspręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą D. N. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Skundžiama nutartis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ją naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo D. N. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartį.
Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.