Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. (toliau – D. N.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2018-05-25 veika) - 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į D. N. paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. (viena para).

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti R. B., E. J. ir I. P., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nėra gauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. N., pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su I. P., turint vieningą tyčią neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagas bei neteisėtai platino psichotropines medžiagas, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 27 d., nenustatytomis aplinkybėmis turint bendrą tikslą platinti psichotropines medžiagas kartu įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 4,462 g psichotropinės medžiagos metamfetamino bei psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė ne mažesnė kaip 0,067 g, kurias 2018 m. balandžio 27 d., turėdami vieningą tikslą neteisėtai laikyti, gabenti ir platinti šias psichotropines medžiagas, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, pasiskirstę vaidmenimis, t. y. D. N. būnant atsakingu už neteisėtai įgytų psichotropinių medžiagų laikymą savo gyvenamojoje vietoje, esančioje, (duomenys neskelbtini), bei netoliese esančių nenaudojamų fermų patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), o I. P. būnant atsakingu už šių psichotropinių medžiagų nugabenimą ir pardavimą, I. P. pagal išankstinį jų susitarimą su R. B. dėl psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybių – bendrai veikiančiam I. P. iš anksto psichotropines medžiagas - amfetaminą ir metamfetaminą sutartu laiku paėmus iš D. N. bei nugabenus ir palikus sutartoje su R. B. vietoje – (duomenys neskelbtini), šalikelės krūmuose, sutarus vieną šių psichotropinių medžiagų gramą R. B. parduoti po 8 eurus, o R. B. pagal susitarimą pinigus už įgytas iš bendrai veikiančių D. N. ir I. P. psichotropines medžiagas paliekant toje pačioje vietoje, kur bus padėtos psichotropinės medžiagos, D. N. ir I. P. šias psichotropines per kelis kartus, veikdami vieninga tyčia, neteisėtai išplatino - 2018 m. balandžio 27 d. apie 06.24 val. ne mažiau kaip 0,067 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,359 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei 2018 m. balandžio 29 d. laike nuo 19.35 val. iki 21.45 val., paketą su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio masė ne mažesnė kaip 4,356 g, pardavė R. B.

2. Be to, jis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su I. P., turint vieningą tyčią neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagas bei neteisėtai platino psichotropines medžiagas, o būtent: D. N. iš anksto 2018 m. gegužės 25 d. laikotarpyje nuo 14.20 val. iki 20.26 val. vykusių susirašinėjimų telefonu su E. J. metu, dėl psichotropinių medžiagų įgijimo sutarus iš E. J. tolimesniam platinimui įgyti psichotropinių medžiagų, E. J. 2018-05-25 ne vėliau kaip iki 20.40 val. automobiliu Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini), į sutartą vietą – (duomenys neskelbtini) kelyje prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini), atgabenus psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurio kiekis ne mažesnis kaip 2,028 g., D. N. ir kartu veikiantis I. P. neteisėtai su tikslu platinti įgijo iš E. J. šią psichotropinę medžiagą, po ko D. N. ir I. P. šias neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas – metamfetaminą, kurio kiekis ne mažesnis kaip 2,028 g, veikdami bendrai, netoliese esančių nenaudojamų fermų patalpose, (duomenys neskelbtini), susvėrė dozėmis bei neteisėtam laikymui pagal tarpusavio susitarimą nugabeno į D. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei dalį jų veikdami bendrai išplatino, t. y. tą pačią dieną, 2018-05-25 laikotarpyje nuo 22.25 val. iki 23.02 val. prie šalia (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, (duomenys neskelbtini), ribos pakelėje esančio kanalo, viso 10 vnt. plastikinių maišelių su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio bendroji masė 1,279 g., I. P. nugabenęs paliko pagal išankstinį susitarimą pardavimui A. O., kuris atvykęs tą pačią dieną, apie 23.02 val. už įgytas psichotropines medžiagas sutartoje vietoje paliko 90 eurų D. N. ir bendrai veikiančiam I. P., o likusias psichotropines medžiagas – metamfetaminą, kurio bendras kiekis 0,749 g., 2018 m. gegužės 26 d. laikotarpyje nuo 01.15 val. iki 01.55 val. atliktos kratos metu D. N. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) - 0,058 g metamfetamino D. N. piniginėje, bei 0,691 g metamfetamino garaže, surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. N. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis D. N. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų teisinio kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam skirtos bausmės tinkamumo klausimą ir prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje aiškinama, kad šis BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu ir išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011 ir kt.).

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas D. N. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą skyrė atitinkamai 2 metų (2018-04-27 veika) ir 2 metų 3 mėnesių (2018-05-25 veika) laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis (dalinio sudėjimo būdu) ir paskyrė galutinę subendrintą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, apylinkės teismas paskirtą bausmę sumažino trečdaliu ir D. N. paskyrė galutinę 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų nusikalstamų veikų aplinkybių bei D. N. asmenybės, todėl nepagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui ir prašo taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį bei skirti laisvės apribojimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. N. laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino aplinkybes dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK numatytus bausmės tikslus.

9. Pagrindžiant šią išvadą ir atmetant apeliacinį skundą, pažymėtina, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę D. N. atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų stadiją ir pobūdį (padarytos dvi baigtos nusikalstamos veikos, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai), D. N. kaltės formą (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų tikslus ir motyvus (nusikaltimai įvykdytas siekiant finansinės naudos). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad D. N. praeityje teistas 8 kartus, tame tarpe ir už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, paskutinį kartą teistas 2018 metais ir jam paskirta 26 MGL (979,16 eurų) bauda, kurios išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui (t. 5, b. l. 122-132), taip pat, kad jis ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, paskutinį kartą 2017 m. rugsėjo 25 d. pagal ANK 209 straipsnio 1 dalį (t. 5, b. l. 142-147). Kaip matyti iš nuosprendyje nurodytų duomenų apie nuteistąjį, teismui buvo žinomos (vertinamos) aplinkybės apie tai, jog jis išsituokęs, į gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitą neįrašytas, nuo 2018 m. birželio 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengiu. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nustatyta viena D. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Įvertinęs šių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas D. N. už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą: už pirmą veiką skyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę, o už vėliau padarytą veiką – artimą minimaliai. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo D. N. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančios aplinkybės nėra tokios išskirtinės, kad būtų pagrindas skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Priešingai, paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą jo požiūrį į įstatymus ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei patvirtina, kad nagrinėjamu atveju D. N. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje D. N. buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (pvz. bauda, bausmės vykdymo atidėjimas, taikytos įstatymo „Dėl amnestijos“ nuostatos), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti jam nepavykdavo, jis ir vėl nusikalsdavo. Atsižvelgiant į skundžiamu nuosprendžiu D. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, paminėtina ir tai, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, paskutinį kartą D. N. 2018 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu teistas už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų neturint tikslo jų platinti (BK 259 straipsnio 2 dalis), už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje teistas ir 2017 m. gruodžio 19 d. (t. 5, b. l. 129-132, 133-138). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad naujos jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo vienkartiniai, spontaniški ir neapgalvoti poelgiai. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas veikas nuteistasis padarė tyčia, siekdamas pasipelnyti, gauti turtinės naudos, tai yra iš savanaudiškų paskatų. Toks apelianto elgesys neabejotinai patvirtina, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, tinkamų išvadų dėl jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų nedaro, o ankstesnės jam paskirtos bausmės nėra efektyvios ir nepasiekia savo tikslų, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti laisvės apribojimo bausmę nėra jokio pagrindo. Juolab, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nuteistajam taikė ir palankesnį bausmių bendrinimo būdą bei bausmes, paskirtas už dvi atskiras BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, subendrino dalinio sudėjimo būdu. Be to, D. N. apeliaciniame skunde nurodomas jo prisipažinimas, padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių pripažinimas bei neginčijimas, taip pat buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, todėl keisti parinktos bausmės rūšį ar skirti dar mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę pagrindo nėra.

11. Priešingai nei D. N. nurodo apeliaciniame skunde, jam paskirta bausmė (tiek skirta už pavienes veikas, tiek subendrinta) nei teisingumo, nei teisėtumo principų nepažeidžia. Apeliantui inkriminuotos dvi veikos yra priskiriamos sunkiems nusikaltimams, padarytos bendrininkų grupėje, kas neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jų įvykdymo motyvas, neduoda pagrindo teigti, kad D. N. padaryti nusikaltimai yra mažesnio pavojingumo nei įprastiniai tokios rūšies nusikaltimai ir neleidžia sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog D. N. pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui. Juolab, kad D. N. padarytos nusikalstamos veikos ne tik kelia padidintą pavojų visuomenei, bet ir daro didelę žalą jos nariams. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus ne laisvės atėmimo bausmę. Sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo klausimą pažymėtina ir tai, kad darydamas nusikalstamą veiką, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl jam paskirtos bausmės patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai vis tik negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso tinkamai, t. y. proporcingai jo padarytai nusikalstamai veikai, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas D. N. laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar D. N. asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra jokio juridinio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Skundžiamas 2020 m. spalio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti ar keisti iš esmės deklaratyviais apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.