Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. N. gynėjo advokato V. P. skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1238 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo D. N. gynėjas advokatas V. P. prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1238 ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad D. N. jau yra atlikęs daugiau kaip trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kad turi draugę, su kuria palaiko ypač tvirtus socialinius ryšius, turi gyvenamąją vietą, kad sutinka būti probuojamas taikant intensyvią priežiūrą. D. N. turi spec. vidurinį išsilavinimą ir yra įgijęs traktorininko specialybę. Be to, jis yra įgijęs stogdengio - aukštalipio bei kranininko kvalifikacijas. Šios specialybės darbo rinkoje yra paklausios ir D. N. nekils problemų įsidarbinant. Jis yra susitaręs dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad D. N. yra nebaustas. D. N. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko gerus santykius su drauge ir artimaisiais, bendrauja su kitais būrio nuteistaisiais, turi draugų ir pažįstamų, sutaria su personalu. Konfliktinėse situacijose tarp nuteistųjų nedalyvauja ir pats konfliktinių situacijų nesudaro. D. N. bendrauja mandagiai, laikosi įprastų bendravimo formalumų, geba palaikyti pokalbį, pateikia esminę, su aptarinėjamu klausimu susijusią informaciją. Duomenų apie agresyvų elgesį kitų atžvilgiu nėra. Šiuo metu geba tiksliai įvardinti trumpalaikius bei ilgalaikius tikslus (rūpintis drauge, susirasti nuolatinį darbą), yra numatęs žingsnius jų siekiant. D. N. pataisos namuose alkoholinių gėrimų ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja;

2) Komisija, atsisakydama tenkinti D. N. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, aplinkybei, kad praeityje buvo teistas, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su D. N. rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Komisija iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių D. N. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodama, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką, todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis;

3) Europos Tarybos Ministrų Komitetas yra priėmęs ir specialų teisės aktą, reguliuojantį būtent lygtinio paleidimo taikymo ir vykdymo standartus, t. y. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio). Šiuo skundžiamu atveju, šių rekomendacijų paisyta nebuvo;

4) aukštesnės instancijos teismas yra nurodęs, kad vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, ankstesnio teistumo faktas negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-526-966/2019).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, jog D. N. teistas 2020-10-15 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2018-04-27 veika), 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2018-05-25 veika) ir skirta 2 metų ir 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, pridedant dalį už pirmą veiką paskirtos bausmės – 6 mėnesius laisvės atėmimo ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai ir 9 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Taikytas BK 64¹ straipsnis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei skirta galutinė 1 metų ir 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2021-01-05, bausmės pabaiga – 2022-11-04. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 2 mėnesiai 16 dienų.

Nuteistojo gynėjas nurodo, kad Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad D. N. jau yra atlikęs daugiau kaip trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kad turi draugę, su kuria palaiko ypač tvirtus socialinius ryšius, turi gyvenamąją vietą, kad sutinka būti probuojamas taikant intensyvią priežiūrą. D. N. turi spec. vidurinį išsilavinimą ir yra įgijęs traktorininko specialybę. Be to, jis yra įgijęs stogdengio - aukštalipio bei kranininko kvalifikacijas. Šios specialybės darbo rinkoje yra paklausios ir D. N. nekils problemų įsidarbinant. Jis yra susitaręs dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad D. N. yra nebaustas. D. N. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko gerus santykius su drauge ir artimaisiais, bendrauja su kitais būrio nuteistaisiais, turi draugų ir pažįstamų, sutaria su personalu. Konfliktinėse situacijose tarp nuteistųjų nedalyvauja ir pats konfliktinių situacijų nesudaro. D. N. bendrauja mandagiai, laikosi įprastų bendravimo formalumų, geba palaikyti pokalbį, pateikia esminę, su aptarinėjamu klausimu susijusią informaciją. Duomenų apie agresyvų elgesį kitų atžvilgiu nėra. Šiuo metu geba tiksliai įvardinti trumpalaikius bei ilgalaikius tikslus (rūpintis drauge, susirasti nuolatinį darbą), yra numatęs žingsnius jų siekiant. D. N. pataisos namuose alkoholinių gėrimų ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja.

Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma (ką Komisija ir padarė), o ne atskiri pavieniai, nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai, kuriuos skunde nurodo nuteistojo gynėjas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 8 kartus. Nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnamečiu. Bausmę atlieka 4 kartą. Būdingas nusikaltimų modelis – disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Pagal Marijampolės pataisos namų Turto valdymo 2021-08-02 pažymą priteista 7 238,40 Eur, atlyginta suma 71,14 Eur, likutis 7 167,26 Eur. Pagal administracinių nusižengimų registrą skola 551 Eur. Nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra smurtinio elgesio panaudojimo faktų, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Savo problemas linkęs perkelti kitiems, jų identifikacija silpnoka. Kartoja tas pačias klaidas, neieško pagalbos ar sprendimo būdų. Neįvertino anksčiau kilusių pasekmių, tikėjosi išvengti atsakomybės. Linkęs pasitikėti tik savo tiesioginiu patyrimu, kitus vertina stereotipiškai. Nuostatos į bendruomenę dviprasmiškos, linkęs laikyti tik tų taisyklių, kurioms jis pats pritaria. Nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumo nuteistojo atžvilgiu.

Skunde teigiama, kad Komisija, atsisakydama tenkinti D. N. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, aplinkybei, kad praeityje buvo teistas, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su D. N. rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Komisija iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių D. N. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodama, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką, todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Teismas nesutinka su nurodytu skundo argumentu, kadangi iš skundžiamo nutarimo aiškiai matyti, kad buvo vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, aplinkybei, kad praeityje buvo teistas. Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis skatintas nebuvo, pataisos namuose programų nelanko. Anksčiau asmuo teistas 8 kartus. Šis teistumas jau 9, nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnamečiu. Anksčiau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, tačiau asmuo išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Savo problemas linkęs perkelti kitiems, jų identifikacija silpnoka. Kartoja tas pačias klaidas, neieško pagalbos ar sprendimo būdų. Neįvertino anksčiau kilusių pasekmių, tikėjosi išvengti atsakomybės. Linkęs pasitikėti tik savo tiesioginiu patyrimu, kitus vertina stereotipiškai. Nuostatos į bendruomenę dviprasmiškos, linkęs laikyti tik tų taisyklių, kurioms jis pats pritaria. Pagal Marijampolės pataisos namų Turto valdymo 2021-08-02 pažymą priteista 7 238,40 Eur, atlyginta suma 71,14 Eur, likutis 7 167,26 Eur. Pagal administracinių nusižengimų registrą skola 551 Eur. Nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 1 metai 2 mėnesiai ir 16 dienų.

Teismas pritaria Komisijos pozicijai, kad „per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidinga nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingų visuomenei veikų. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesų, jog pavojingų nusikalstamų veikų padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokia bausmės dalį, kuri paveiktų nuleistąjį. kad jis vėl laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis“. Teismo vertinimu, surinkti duomenys rodo, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, o priėmus sprendimą lygtinio paleidimo netaikyti – būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamu veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką tiek Komisija, tiek teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria Komisijos nuomonei ir mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Dar vienas skundo argumentas – Europos Tarybos Ministrų Komitetas yra priėmęs ir specialų teisės aktą, reguliuojantį būtent lygtinio paleidimo taikymo ir vykdymo standartus, t. y. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio). Šiuo skundžiamu atveju, šių rekomendacijų paisyta nebuvo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir BVK reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėtas skundo argumentas dėl skundžiamo nutarimo neatitikimo Rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Nuteistojo gynėjas teigia, kad aukštesnės instancijos teismas yra nurodęs, jog vien tik padaryto nusikaltimo sunkumas, ankstesnio teistumo faktas negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-526-966/2019).

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad jo cituojamoje Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-526-966/2019 nustatyta visiškai kitokia faktinė situacija. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, į pareikštas pastabas reaguoja, stengiasi daryti išvadas, kreipėsi dėl įdarbinimo, iki suėmimo nuteistasis dirbo, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą ir specialybę. Be to, pažymėtina, kad kiekvieno nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas individuliai, tokiu būdu, net ir esant analogiško pobūdžio teismų sprendimams, jie negali būti taikomi tiesiogiai. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą D. N. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo D. N. gynėjo advokato V. P. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo D. N. gynėjo advokato V. P. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.