Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. LK-505 netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis R. B. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui. Tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo motyvai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis įvertino kitaip nei juos vertina nuteistasis R. B., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo jo atžvilgiu.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. yra faktiškai atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Tačiau vien tik maža likusi neatliktos bausmės dali nėra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam R. B. nustatyta 53 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Nors vidutinė rizikos grupė savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, tačiau, vertinant šią aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką nustatytiems kriminogeniniams rizikos veiksniams.

9. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, R. B. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tačiau taip pat nebuvo ir skatintas. Teigiamai R. B. elgesį apibūdina tai, kad laisvėje jis turės nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad savo elgesį R. B. stengiasi koreguoti teigiama linkme. Tačiau šie duomenys, įvertinus juos nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami.

10. Darant šią išvadą teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pakankamai didelis dinaminių balų skaičius – 33 balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Būtina pažymėti tai, kad nuteistajam nustatyto pakartotinio nusikalstamo rizikos vertinimo balų suma įvertinta jam nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste. Kriminogeniniai nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, tai veiksniai, kurie parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Analizuojamu atveju nuteistajam R. B., kuris Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo atlikęs beveik pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatyti net penki dinaminiai jo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. neįgyta profesija; nuostata į darbą; finansinio stabilumo trūkumas; dabartinis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojimas; dabartinis problemų dėl alkoholio vartojimo nebuvimas. Tačiau itin reikšmingą nuteistajam nustatytų dinaminių balų skaičių sudaro trys jo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (10 balų), išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (6 balai) bei mąstymas ir elgesys (8 balai).

11. Vertinant nuteistajam nustatytus kriminogeninius rizikos veiksnius atkreiptinas dėmesys į tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis R. B. atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą. Nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje. Paties nuteistojo teigimu, jis lengvai pasiduodavo kitų įtakai ir nors šiuo metu jis esą atsiribojo nuo draugų, ryšius nutraukė savo iniciatyva, turi savo nuomonę ir pats priima sprendimus, tačiau būtina pažymėti, kad galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis grįžtų į tą pačią aplinką, kurioje gyveno iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pastovus gyvenimo stilius ir gyvenamosios vietos turėjimas gali veikti kaip apsauginis veiksnys, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, kurios egzistavo ir nusikaltimų padarymo metu, nuteistojo nuo teisei priešingo elgesio nesulaikė, o grįžus į tą pačią aplinką gali paskatinti ir vėl nusikalsti. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis R. B. nepastebi, jog anksčiau turėtos problemos, susijusios su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu, gali pasikartoti susiklosčius nepalankioms aplinkybėms.

12. Vertinant R. B. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis iki šiol nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio. Tuo tarpu kaltės pripažinimas bei gailestis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę jis laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis savo kaltę pripažįsta tik iš dalies. Anot nuteistojo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis neplatino, tik vartojo. Tai, kolegijos vertinimu, rodo, kad nuteistasis net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nesuvokia savo kaltės, pasekmių, o juo labiau žalos visuomenei.

13. Itin atsainų požiūrį į visuomenėje galiojančias teisės normas rodo ir tai, kad nuteistasis, žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą, apie tai, kad baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu jau yra perduota teismui, nuo neteisėtų veiksmų nesusilaikė ir darė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, praeityje R. B. taip pat buvo teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, jam, be kita ko, buvo paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Net ir atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iš savo klaidų jis nepasimokė, ilgesnį laiką tinkamo elgesio išlaikyti nesugebėjo ir praėjus neilgam laiko tarpui nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis ir vėl nusikalto. Visų šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei.

14. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir menka nuteistojo darbinė patirtis bei išsilavinimas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, jis tėra įgijęs 12 klasių išsilavinimą, iki įkalinimo dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Anksčiau yra dirbęs ir kitose darbovietėse, tačiau darbus keisdavo dėl mažo atlyginimo. Vertinant šias aplinkybes padarytų nusikaltimų ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su finansinės naudos siekimu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos nuteistasis turi 2731,87 eurų įsipareigojimų. Tačiau paties nuteistojo teigimu, jo finansiniai įsipareigojimai galimai siekia net 28 000 eurų. Vis tik, net ir turėdamas tokius didelius finansinius įsipareigojimus nuteistasis R. B. nededa pastangų jų sumažinti. Priešingai, pataisos įstaigoje jis nedirba, į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo suteikimo niekada nesikreipė, pataisos įstaigoje yra remiamas savo artimųjų. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad nuteistasis nesugeba prisiimti atsakomybės už jo padarytais nusikaltimais sukeltas pasekmes ir dalį naštos perkelia savo artimiesiems. Taigi, menka nuteistojo darbinė patirtis, išsilavinimas bei finansinis nestabilumas, vertinant tai nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, turinčių finansinės naudos siekimo motyvą, kontekste, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tai gali būti kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis R. B. bus įdarbintas UAB „Skriaudžių medis“ pagalbiniu darbininku (Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad yra pateikta pažyma), kadangi tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą.

15. Įvertinus šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog lygtinio paleidimo taikymas nors ir yra skatintinas, tačiau šis institutas negali būti taikomas beatodairiškai. Lygtinis paleidimas negali būti taikomas tik tikintis, kad būdamas laisvėje nuteistasis pateisins jam parodytą pasitikėjimą. Galimybę būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos nuteistasis turi užsitarnauti savo elgesiu bausmės atlikimo metu, tai yra įrodymas, kad jis deda nuoširdžias pastangas, siekia ilgalaikių ir nuolatinių pozityvių pokyčių. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, jog nuteistasis R. B. savo elgesiu jau yra įrodęs, kad gali gyventi neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.