- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- e2-48-840/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01598-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- Ž. Z.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir AB „Lietuvos draudimas“, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei A. Z., jos atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei, atsakovui Ž. Z. ir išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,
nedalyvaujant trečiųjų asmenų Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir AB „Lietuvos draudimas“ atstovams bei trečiajam asmeniui antstolei Birutei Čereškienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui Ž. Z., tretiesiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, AB „Lietuvos draudimas“ ir antstolei Birutei Čereškienei, bei išvadą teikiančiai institucijai – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui – dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei prievolių pripažinimo asmeninėmis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. Z. kreipėsi į teismą prašydama:
- nutraukti jos – ieškovės A. Z. – ir atsakovo Ž. Z. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Kaišiadorių r. CMS) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės;
- palikti jai – ieškovei A. Z. – ikisantuokinę pavardę – S.;
- priteisti iš atsakovo Ž. Z. 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo;
- nustatyti nepilnamečio sūnaus L. Z. gyvenamąją vietą kartu su ja – motina A. Z.;
- priteisti iš atsakovo Ž. Z. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. Z. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2016 m. spalio 13 d.) iki sūnaus pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jo pilnametystės paskiriant ją – vaiko motiną – A. Z.;
- priteisti iš atsakovo Ž. Z. 5760,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui L. Z. už 36 mėn. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2016 m. spalio 13 d.), skaičiuojant po 160,00 Eur per mėnesį;
- pripažįsti šias prievoles atsakovo Ž. Z. asmeninėmis prievolėmis:
- antstolės Marijos Gaivenės kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0007/13/01524 dėl 159,79 Eur išieškojimo iš atsakovo Ž. Z. kreditorės AB „Lietuvos draudimas“ naudai;
- antstolės Birutės Čereškienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0129/13/00838/1 dėl 8736,65 Eur išieškojimo iš atsakovo Ž. Z. E. G. ir vykdomojoje byloje Nr. 0129/14/00095/1 dėl 1303,29 Eur išieškojimo iš atsakovo Ž. Z. valstybei;
- antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0117/12/00689 dėl 868,86 Eur išieškojimo iš atsakovo Ž. Z. valstybei;
- priteisti iš atsakovo Ž. Z. visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais ieškovės A. Z. bei jos atstovės advokatės Renatos Vilčiauskienės teismo posėdžio metu: ieškovė A. Z. su atsakovu Ž. Z. susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. CMS. Santuokoje gimė du vaikai: duktė J. Z. (pilnametė) ir sūnus L. Z., gim. (duomenys neskelbtini) Santuokinis gyvenimas nepavyko, santuoka iširo dėl atsakovo Ž. Z. kaltės – jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes jis visiškai nesirūpina šeima, neremia jos materialiai, nepagarbiai elgiasi su sutuoktine, vartoja necenzūrinius žodžius bei fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, dėl ko Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Atsakovas Ž. Z. niekur nedirba, nuolat girtauja, būdamas neblaivus, tampa labai agresyvus. Šeima gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, dėl ko atsakovas nuolat ieškovei priekaištaudavo, būdamas neblaivus ne kartą varė iš namų, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo nepakeliamas ir atsakovė, bijodama dėl savo ir vaikų sveikatos, 2016 m. birželio mėn. išsikraustė ir šiuo metu su vaikais gyvena nuomojamame bute. Kadangi atsakovas Ž. Z. pažeidė savo kaip sutuoktinio moralines ir lojalumo pareigas, santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Dėl santuokos nutraukimo išimtinai kaltas atsakovas Ž. Z., todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1000,00 Eur dėl santuokos nutraukimo atsiradusią neturtinę žalą, kadangi tikėjosi turėti pilnavertę šeimą, jaučia nuoskaudą dėl iširusios santuokos, ilgą laiką kentėjo sutuoktinio nepagarbų elgesį, išgyveno, kas turėjo neigiamos įtakos ieškovės sveikatai. Nepilnamečio sūnaus L. Z. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, kadangi atsakovas veda amoralų gyvenimo būdą – piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, nesirūpina šeima ir jos poreikiais, dėl ko sūnus tėvo bijo ir vengia su juo bendrauti. Ginčų dėl bendravimo su vaiku nekyla, kadangi atsakovas su vaiku bendrauti nesiekia, per 3 mėnesius nė karto nepasidomėjo sūnaus L. Z. gyvenimu ir nebandė susitikti. Ieškovė netrukdys atsakovo bendravimui su vaiku, jei atsakovas į susitikimus atvyks blaivus. Minimali sūnaus L. Z. būtiniausių poreikių suma yra 400,00 Eur, kuriuos sudaro sporto klubas, mobiliojo ryšio telefono sąskaita, apranga, maisto produktai, gyvenamosios vietos išlaikymas, vitaminai, vaistai, mokyklinės priemonės, todėl iš atsakovo prašo priteisti 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui L. Z.. Atsakovas visiškai nesirūpina šeimos poreikiais ir vaiko išlaikymu pastaruosius 8 metus, sūnų visą šį laiką atsakovė išlaikė viena, todėl prašo priteisti iš atsakovo 5760,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos, t. y. už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos po 160,00 Eur. Per pastaruosius 3 metus atsakovas yra davęs apie 1000,00 Eur vaiko išlaikymui – 2015 m. Šiuo metu ieškovė dirba UAB „Kaišiadorių paukštynas“ darbininke, jos gaunamos mėnesinės pajamos yra 500,00 Eur, nekilnojamojo turto ar automobilio neturi, gyvena nuomojamame bute. Gyvenant santuokoje nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neįgijo. Dalintino kilnojamojo turto nėra. Ieškovei A. Z. yra žinoma, jog atsakovo Ž. Z. atžvilgiu yra vykdomos 4 vykdomosios bylos, šias skolas, kurios yra išieškomos vykdomosiose bylose, ieškovė prašo pripažinti atsakovo Ž. Z. asmeninėmis prievolėmis. Antstoliai kai kurias sumas išieško ir iš ieškovės. Po santuokos nutraukimo ieškovė nori pasilikti iki santuokos turėtą pavardę – Stančikaitė, išlaikymo sau iš atsakovo ieškovė nereikalauja. Bylinėjimosi išlaidas prašė pritiesti iš atsakovo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas Ž. Z. nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad nesutinka, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, kadangi ne jis kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Neprieštarauja, jog ieškovė pasiliktų iki santuokos turėtą pavardę. Nesutinka dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi visose šeimose kyla konfliktų, sutuoktinė karšto būdo, nenusileidžia. Alkoholiu jis nepiktnaudžiauja. Smurto šeimoje nebuvo, tačiau apsistumdydavo. Sutinka, kad sūnus gyventų su motina, šiuo metu su sūnumi nebendrauja. Dėl bendravimo su sūnumi tvarkos susitars. Šiuo metu vaiko išlaikymui gali teikti 50,00 Eur, mano, kad tokia suma yra pakankama vaiko poreikių patenkinimui. Turi nekilnojamojo turto – namą, ūkinį pastatą-pirtį, žemės sklypą. Žemės sklypas yra areštuotas dėl nuobaudų gautų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat yra skolingas AB „Lietuvos draudimas“ – tai eismo įvykio metu padaryta žala, kai vairavo automobilį būdamas neblaivus, už ką nubaustas administracine tvarka. Su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, kadangi šeima visada buvo aprūpinta. Paskutinius 3 metus važiuodavo dirbti į užsienį, teikė šeimai materialinį išlaikymą. Po to, kai ieškovė išėjo iš namų prie vaiko išlaikymo prisidėjo. Kaip, nepaaiškino. Paklaustas, atsakovas Ž. Z. atsakė, kad vartojo necenzūrinius žodžius sutuoktinės atžvilgiu, tačiau sutuoktinė atsakydavo tuo pačiu. Mano, kad vaiko išlaikymui per mėnesį pakanka 100,00 Eur. Nepripažįsta, kad antstolės Birutės Čereškienės vykdymo išlaidos yra jo asmeninė skola, nes tai skolos E. G. išieškojimo išlaidos, o skola buvo paimta ir išleista šeimos poreikiams. Su E. G. visiškai atsiskaityta.
Žemesnės instancijos teismas
Kitų byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos
Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus – atstovė Loreta Milkevičienė palaikė teismui pateiktą išvadą, jog neprieštarauja dėl ieškovės A. Z. reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Nurodė, kad nepilnametis sūnus L. Z. išreiškė norą gyventi su motina A. Z..
Atsiliepimas
Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą vykdytiną dokumentą Nr. L2-1496-548/2013 atsakovo Ž. Z. skolos likutis – 205,28 Eur (sumokėta 86,88 Eur skolos dalis), neskaitant 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir vykdymo išlaidų. Neprieštarauja, jog atsakovo Ž. Z. skola AB „Lietuvos draudimas“ būti pripažinta asmenine Ž. Z. prievole.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo antstolė Birutė Čereškienė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Pateikė informaciją, kurioje nurodė, jog jos kontoroje vykdomos dvi vykdomosios bylos: dėl 1165,00 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo jai – antstolei – ir dėl 1303,29 Eur skolos išieškojimo valstybei pagal Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-9213-919/2013 išduotą vykdomąjį dokumentą iš atsakovo Ž. Z..
Trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsiliepimo į ieškinį bei duomenų apie ieškovės A. Z. ir atsakovo Ž. Z. skolas valstybei nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjant bylą teisme, nustatyta, kad:
- ieškovė A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas Ž. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. CMS (akto įrašo Nr. 80);
- santuokoje gimė du vaikai: dukra J. Z. (pilnametė) ir sūnus L. Z. (gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini)
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Ieškovė A. Z. prašo teismo jos ir atsakovo Ž. Z. santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Įvertinęs ieškovės A. Z., atsakovo Ž. Z. ir liudytojos – jų pilnametės dukters – J. Z. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus (tėvas – atsakovas Ž. Z. – piktnaudžiauja alkoholiu, ne kartą smurtavo prieš motiną – ieškovę A. Z., – motina ne kartą turėjo mėlynes po akimis, jai buvo lūžę šonkauliai, sulaužyta nosis. Toks tėvo elgesys ją gąsdindavo, ji jautėsi nemaloniai) bei bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas atsakovo Ž. Z. elgesys, nepriimtinas teisės bei moralės požiūriu, t. y. atsakovas Ž. Z. nepaisė sutuoktinių pareigos remti sutuoktinę bei abipusio šeimos santykių sukūrimo principų, nesirūpino šeima, piktnaudžiauja alkoholiu, vartojo fizinį bei psichologinį smurtą sutuoktinės – ieškovės – A. Z. atžvilgiu, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas Ž. Z. nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, nesistengė daugiau laiko ir dėmesio skirti šeimai, nevartoti alkoholio, nerodė deramos pagarbos ieškovei A. Z. jiems gyvenant kartu šeimoje, ką patvirtina Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-227-359/2014 – todėl atsakovas Ž. Z. laikytinas kaltu dėl iširusios santuokos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo ir ji nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. Z. paliktina ikisantuokinė pavardė – S. (Lietuvos Respublikos CK 3.69 straipsnis). Ginčo dėl to nėra.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovė A. Z. prašo teismo priteisti iš atsakovo Ž. Z. 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi ieškovė A. Z. įrodė, jog santuoka iširo ne dėl abiejų, o dėl vieno sutuoktinio – atsakovo Ž. Z. – kaltės, jai priklauso neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė A. Z. patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinį ir fizinį skausmą, nervinę įtampą dėl aukščiau nurodytų atsakovo Ž. Z. santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą. Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus – sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir panašiai. Nagrinėjamu atveju atsakovo Ž. Z. santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė nepagarbiu, smurtiniu elgesiu ieškovės A. Z. atžvilgiu, sutuoktinės žeminimu ir įžeidinėjimu, nesirūpinimu šeima, užkraunant visą buities, vaikų išlaikymo, auklėjimo, auginimo bei moralinio palaikymo naštą ieškovei A. Z., dėl ko ieškovė patyrė stiprinių neigiamų išgyvenimų. Šalių santuoka truko apie dvidešimt metų, nuo 2016 m. birželio mėn. sutuoktiniai kartu nebegyvena. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes bei nurodytus kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iširimo atsakovo Ž. Z. elgesį, turtinę padėtį (šiuo metu niekur nedirba, turi nekilnojamojo turto), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovės A. Z. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ir ieškovei A. Z. iš atsakovo Ž. Z. priteistina 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
VII. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
Ieškovė A. Z. teismo prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus L. Z., gim. (duomenys neskelbtini) , nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja.
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta bei atstovės Loretos Milkevičienės paaiškinimais teismo posėdžio metu patvirtinta, kad šalių nepilnamečiui sūnui L. Z. pas ieškovę – motiną – A. Z. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ieškovė rūpestingai vykdo motinos pareigas, todėl gyvenamosios vietos su motina nustatymas geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nepilnametis L. Z. taip pat išreiškė norą gyventi kartu su motina – ieškove A. Z..
Atsakovas Ž. Z. neprieštarauja, kad nepilnamečio sūnaus L. Z. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove A. Z..
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, nepilnamečio L. Z. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina – ieškove – A. Z. (Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnis).
Nors ieškovė A. Z. nepareiškė reikalavimo dėl atsakovo Ž. Z. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. Z. tvarkos ir dalyvavimo jo auklėjime nustatymo, šį klausimą teismas privalo išspręsti savo iniciatyva, kiekvieną kartą nutraukiant santuoką (Lietuvos Respublikos CK 359 straipsnis).
Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnio 2 dalis), tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis vaikas jau yra septyniolikmetis ir tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo – tėvo – Ž. Z. bendravimo su vaiku tvarkos ir dalyvavimo jo auklėjime nustatymo, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo Ž. Z. bendravimo su vaiku tvarka ir dalyvavimas jo auklėjime nustatomi abipusiu šalių susitarimu be apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Ieškovė A. Z. prašo priteisti iš atsakovo Ž. Z. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. Z. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas Ž. Z. nepilnamečio sūnaus L. Z. išlaikymui sutinka mokėti po 50,00 Eur kas mėnesį, kadangi yra bedarbis. Be to, atsakovo Ž. Z. nuomone jo teiktina 50,00 Eur suma yra pakankama vaiko išlaikymui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir panašiai. Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Teismas, siekdamas nustatyti, kokie yra šalių nepilnamečio sūnaus L. Z. poreikiai, visų pirma atsižvelgia į ieškovės A. Z. pateiktą vaiko poreikių ir jiems patenkinti skiriamų lėšų lentelę, iš kurios matyti, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį skiriama apie 400,00 Eur (maistui, dienpinigiams, aprangai, vaistams, vitaminams, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui ir būsto išlaikymo išlaidoms).
Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad ieškovės A. Z. vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. Ieškovė dirba UAB „Kaišiadorių paukštynas“, šiuo metu jos gaunamos pajamos – apie 500,00 Eur per mėnesį. Be to, ieškovė A. Z. turi sveikatos problemų, ką patvirtina teismui pateikti medicinos dokumentų išrašai.
Atsakovo Ž. Z. vardu Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių nėra, tačiau jo vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje registruota: 15/113 dalis 1,1300 ha žemės sklypo, esančio Kaišiadoryse, 1501/2125 dalis 0,2125 ha žemės sklypo, gyvenamasis namas, pirtis, viralinė, tvartas, daržinė, ūkinis pastatas, ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) . Atsakovas šiuo metu niekur nedirba.
Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.
Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 380,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469 / 2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209 / 2013 ir kitos). Nors minimalus darbo užmokestis ir nėra lemiantis kriterijus, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau, vertinant vaiko poreikius, į jį tikslinga atsižvelgti, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.
Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569 / 2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37 / 2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243 / 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596 / 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294 / 2010 ir kitos).
Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24 / 2013 ir kitos).
Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad ieškovės A. Z. prašomas iš atsakovo Ž. Z. priteisti 200,00 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas patenkintų tik būtiniausius vaiko poreikius, o atsakovas Ž. Z. nepateikė įrodymų, jog, teikiant mažesnį vaiko išlaikymą, jo pakaktų būtiniausiems vaiko poreikiams. Įvertinus tai, jog atsakovas Ž. Z. yra bedarbis, tačiau turi nekilnojamojo turto, yra darbingo amžiaus ir sveikas, atsakovo bedarbio statusas nagrinėjamu atveju neįpareigoja teismo jo turtinę padėtį vertinti kaip iš esmės blogą, sudarančią pagrindą nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Priešingas vertinimas leistų atsakovui Ž. Z. piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą vaikui teikiančios šalies – ieškovės A. Z. – interesus. Didesnės finansinės išlaikymo dalies nustatymas ieškovei A. Z. reikštų neproporcingą abiejų tėvų teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Priteisiant mažesnį nei 200,00 Eur išlaikymą būtų pažeistas vienas pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo – principų.
Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės A. Z. ir atsakovo Ž. Z. turtinę padėtį, į tai, kad jų vaikas po santuokos nutraukimo gyvens su ieškove, kuri viena užtikrins vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, dengs visas su tuo susijusias ir kitas vaiko išlaikymo išlaidas, taip pat įvertindamas vaiko amžių (septyniolikmetis) ir būtinuosius poreikius, daro išvadą, jog ieškovės A. Z. reikalavimas priteisti iš atsakovo Ž. Z. nepilnamečiui sūnui L. Z. išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2016 m. spalio 13 d.) iki sūnaus pilnametystės yra pagrįstas ir tenkintinas. Ši suma kasmet indeksuotina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jo pilnametystės skirtina vaiko motina – ieškovė – A. Z. (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Ieškovė A. Z. prašo priteisti iš atsakovo Ž. Z. 5760,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos, t. y. už 36 mėnesius po 160,00 Eur kas mėnesį.
Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Jeigu tėvai (vienas jų) nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas išlaikymo skolos priteisimą reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad išlaikymo skolos, kaip ir išlaikymo, dydis nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo skolos priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai; kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos CK 1.5 ir 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Be to, vadovaujantis vaiko teisių prioritetinės gynybos princu, visos abejonės sprendžiamos vaiko naudai. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Byloje nėra ginčo, jog ieškovė A. Z. ir atsakovas Ž. Z. kartu negyvena nuo 2016 m. birželio mėn. Tačiau ieškovės A. Z. teigimu, net ir gyvenant kartu atsakovas Ž. Z. šeima nesirūpino – sūnui išlaikymo neteikė, per pastaruosius 3 metus tik vieną kartą davė 1000,00 Eur. Ieškovės A. Z. ir atsakovo Ž. Z. pilnametė dukra – liudytoja – J. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog motina – ieškovė – A. Z. buvo pagrindinis šeimos pajamų šaltinis. Tėvas – atsakovas – Ž. Z. kartais prisidėdavo prie šeimos išlaikymo, tačiau didžiąją dalį pinigų uždirbdavo motina. Už būsto mokesčius iš esmės beveik visada mokėdavo motina. Per pastaruosius 3 metus tėvas kartais duodavo jiems – vaikams – pinigų, tačiau, būdamas neblaivus, iš karto persigalvodavo ir liepdavo grąžinti. Tėvas nuolat girtavo. Atsakovas Ž. Z. teismo posėdžio metu tvirtino, jog dirbo užsienyje ir šeima rūpinosi – teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikams, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis iš tiesų per pastaruosius 3 metus iki gyvenimo skyrium dirbo ir gavo pajamų, teismui nepateikė. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog asmenys gyvena santuokoje ir augina nepilnamečius vaikus, savaime nereiškia, jog sutuoktiniai abu vykdo išlaikymo prievolę ir ją vykdo tinkamai.
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog ieškovė A. Z. per paskutinius 3 metus iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo (nuo 2013 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 13 d.) dirbo, išskyrus laikotarpius nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2015 m. birželio 3 d. ir nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., tačiau tuo metu buvo registruota darbo biržoje ir gavo nedarbo draudimo išmokas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog iki 2016 m. birželio mėn. ieškovės A. Z. ir atsakovo Ž. Z. šeima gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, vedė bendrą ūkį, mokėjo komunalinius mokesčius. Ieškovė A. Z. pripažįsta, kad atsakovas Ž. Z. per paskutinius 3 metus yra davęs 1000,00 Eur sūnaus išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, į prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad ieškovės A. Z. reikalavimas priteisti iš atsakovo Ž. Z. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui L. Z. iš esmės yra pagrįstas ir tenkintinas, tačiau iš dalies, priteisiant iš atsakovo 4760,00 Eur (5760,00 Eur (t.y. 160,00 Eur × 36 mėn.) – 1000,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui. Nepilnamečiui L. Z. skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jo pilnametystės paskiriant vaiko motiną – ieškovę A. Z. (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis). Ieškovės A. Z. reikalaujama mėnesinė 160,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo suma laikytina pagrįsta ir atitinkanti to meto vaiko poreikius, atsižvelgus į jo amžių.
Ieškovė A. Z. prašo teismo pripažinti Ž. Z. santuokos metu įgytas prievoles atsakovo Ž. Z. asmeninėmis prievolėmis, kadangi visos skolos yra atsiradusios dėl atsakovo Ž. Z. kaltės – jam paskirtos administracinės nuobaudos, žala padaryta vairuojant neblaiviam ir su tuo susijusios išieškojimo išlaidos antstoliams.
- antstolės Marijos Gaivenės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0007/13/01524 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. teismo įsakymą Nr. L2-1496-548/2013 dėl skolos, metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo Ž. Z. kreditorės AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Pagal antstolės pateiktus duomenis skolos likutis – 13,89 Eur su 5 % dydžio metinėmis palūkanomis (kreditorei) ir 6,95 Eur vykdymo išlaidų (antstolei);
- antstolės Birutės Čereškienės kontoroje vykdomos dvi vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0129/13/00838/1 pagal Vilniaus miesto 3-iojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2686 dėl likusių 1165,00 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo jai – antstolei – ir vykdomoji byla Nr. 0129/14/00095/1 pagal Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-9213-919/2013 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 1303,29 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo Ž. Z. valstybei. Pagal antstolės pateiktus duomenis skolos likutis antroje vykdomojoje byloje – 1674,00 Eur;
- antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0117/12/00689 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.-404-548/2012 dėl 868,86 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo Ž. Z. valstybei. Skolos likutis – 167,10 Eur valstybei ir 100,00 Eur vykdymo išlaidų (antstoliui).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008 ir kitos). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (Lietuvos Respublikos CK 3.115 straipsnio 1 dalis) yra pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendra, pastaruoju atveju – solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad atsakovo Ž. Z. skolinis įsipareigojimas valstybei, t. y. vykdomosiose bylose pagal Kauno apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-9213-919/2013 ir pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-404-548/2012, bei skolinis įsipareigojimas AB „Lietuvos draudimas“ yra asmeninio pobūdžio, atsiradęs dėl atsakovo Ž. Z. neteisėtų veiksmų, t. y. padarytų administracinių teisės pažeidimų ir dėl jų kilusios žalos, todėl šios prievolės ir iš jų kylančios (priverstinio išieškojimo / vykdymo, išlaidos) laikytinos asmeninėmis atsakovo Ž. Z. prievolėmis. Be to, asmenine atsakovo Ž. Z. prievole pripažintina ir prievolė pagal Vilniaus miesto 3-iojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2686 dėl 1165,00 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš atsakovo Ž. Z. antstolei Birutei Čereškienei, nes ši prievolė atsirado iš atsakovo Ž. Z. asmeninės prievolės E. G., t. y. dėl skolos priverstinio išieškojimo iš atsakovo. 2017 m. sausio 17 d. parengiamajame teismo posėdyje tuo metu trečiasis asmuo šioje byloje E. G. pareiškė, kad su juo atsakovas Ž. Z. yra visiškai atsiskaitęs, grąžinęs skolą, apie ką pranešta antstolei. Paklaustas, trečiasis asmuo E. G. paaiškino, kad tai buvo asmeninė atsakovo Ž. Z. skola jam, nes pinigus atsakovas skolinosi ieškovei A. Z. nežinant, kažkokio norimo verslo vystymui. Trečiasis asmuo teigė, kad jis neturi ir niekada neturėjo pretenzijų ieškovei A. Z. dėl atsakovui Ž. Z. paskolintų pinigų. Esant tokioms aplinkybėms, teismo 2017 m. sausio 17 d. žodine nutartimi E. G. nebelaikytinas trečiuoju asmeniu šioje byloje.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė A. Z. šioje byloje 100 proc. atleista nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, taip pat nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalis).
Jei ieškovė A. Z. nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius išvestinius reikalavimus ji turėtų mokėti 31,00 Eur dydžio žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 80 straipsnio 7 dalis), už reikalavimą dėl neturinės žalos priteisimo 22,00 Eur ((1000,00 Eur x 3 %) x 75%)) dydžio žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 8 punktas), už reikalavimą priteisti išlaikymą 54,00 Eur ((200,00 Eur x 12 mėn.) x 3 %) x 75%)) dydžio žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą 129,00 Eur ((5760,00 Eur x 3 %) x 75%)) dydžio žyminį mokestį (80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškovės A. Z. reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra patenkintas iš dalies, iš atsakovo Ž. Z. priteistina 83 proc. mokėtino žyminio mokesčio už šį reikalavimą, t. y. 107,00 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo iš viso pritiestina 214,00 Eur (31,00 Eur + 22,00 Eur + 54,00 Eur + 107,00 Eur) žyminio mokesčio valstybei.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2017 m. kovo 6 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ? 461,49 Eur. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (iš viso patenkinta 97 % ieškovės A. Z. reikalavimų), iš atsakovo Ž. Z. priteistina 447,65 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83, 94, 96 ir 99 straipsniai).
Taip pat iš atsakovo Ž. Z. priteistinos ir pašto išlaidos valstybei, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, – 8,62 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 88, 92–93 straipsniai).
Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytos aplinkybės, dėl kurių teismas galėtų atleisti atsakovą Ž. Z. nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei ar jas sumažinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–267 straipsniais ir 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. CMS (akto įrašo Nr. 80) nutraukti dėl Ž. Z. kaltės.
Po santuokos nutraukimo A. Z. palikti iki santuokos turėtą pavardę – Stančikaitė.
Priteisti iš Ž. Z. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo A. Z..
Nepilnamečio L. Z. (gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina A. Z..
Nustatyti, kad Ž. Z. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. Z. ir dalyvauja jo auklėjime bendru sutarimu.
Priteisti iš Ž. Z. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. Z. (gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016 m. spalio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jo pilnametystės paskiriant vaiko motiną – A. Z..
Priteisti iš Ž. Z. 4760,00 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui L. Z. (gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) už 36 mėnesius (nuo 2013 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 13 d.), nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų (išlaikymo įsiskolinimo) tvarkytoja iki jo pilnametystės paskiriant vaiko motiną – A. Z..
Prievoles pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-1496-548/2013 (vykdomoji byla Nr. 0007/13/01524), Kauno apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-9213-919/2013 (vykdomoji byla Nr. 0129/14/00095/1), Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-404-548/2012 (vykdomoji byla Nr. 0117/12/00689) ir iš jų kylančias prievoles – priverstinio išieškojimo / vykdymo išlaidas – bei prievolę pagal Vilniaus miesto 3-iojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2686 (vykdomoji byla Nr. 0129/13/00838/1) pripažinti asmeninėmis Ž. Z. prievolėmis.
Priteisti iš Ž. Z. 214,00 Eur (du šimtus keturiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, 447,65 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 65 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 8,62 Eur (aštuonis eurus 62 ct) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.