Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, 2YT-770-1203/2025

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-14
Bylos Nr.: 2YT-770-1203/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-02056-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Robertas Ročys
Pareiškėjas: D. S.

Kategorijos

3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2YT-770-1203/2025Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02056-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 14 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. S. ir D. S. skundą dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolė Nijole Jutkienė, D. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjai skundu prašo panaikinti antstolės Nijolės Jutkienės 2024 m. lapkričio 5 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti 2024 m. spalio 28 d. prašymą dėl delspinigių senaties taikymo ir skolos mokėjimo išdėstymo.

1.1. Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2024 m. lapkričio 5 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nurodyta, jog antstolis vykdo vykdomuosius raštus, savo iniciatyva antstolis neturi teisės taikyti ieškinio senatį, nes ieškinio senatį taiko teismas.

1.2. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-12651-1010/2024, nurodyta, kad „Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje faktiškai siekia pritaikyti delspinigių senatį vykdomojoje byloje. <…> Pažymėtina, kad sprendžiant klausimus dėl antstolių veiksmų yra taikomas CPK VI dalies XXXI skyriaus 510 straipsnio normos. <…> Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovų pateiktas ieškinys dėl delspinigių senaties taikymo negali būti nagrinėjamas teisme ginčo teisenos tvarka.“.

Šalies argumentai

1.3. Pastebėjo, kad kasacinis teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo yra išaiškinęs, kad ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolinkas prašo taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-332-219/2017, 49 punktas). Taigi, CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) priverstinai vykdomiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-332-219/2017, 50 punktas).

1.4. Pareiškėjai nurodo, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką skolininkai šioje vykdomojoje byloje prašo taikyti senatį skaičiuojamiems delspinigiams pagal paskolos sutartį, kadangi šis klausimas tarp šalių nebuvo sprendžiamas ankstesnėse bylose.

1.5. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-321-450/2024, taip pat nurodė, kad „ieškovai paskolos sutartimi iš atsakovo pasiskolino 50 000,00 Eur, kai tuo tarpu paskolos sutartyje numatyti delspinigiai per metus sudaro net 36 500,00 Eur (50 000,00 Eur x 0,2 proc. x 365 d. = 36 500,00 Eur), dėl to prieina prie išvados, jog teisingomis netesybomis, kurios leistų kompensuoti atsakovo galimus praradimus, ieškovams pakankamai ilgai uždelsus grąžinti paskolą, laikytini 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Teisėjų kolegija, nuspręsdama būtent dėl tokio delspinigių dydžio (0,05 proc.), svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad pats kreditorius nereikalavo ieškovų mokėti paskolos sutartyje numatytų delspinigių dydžio, o sutiko su ieškovų mokamomis 8 000,00 Eur dydžio metinėmis palūkanomis, kurių suma iš esmės yra artima per metus mokėtinam 0,05 proc. delspinigių dydžiui (50 000,00 Eur x 0,05 proc. x 365 d. = 9 125,00 Eur)“. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovų sumokėta 24 000,00 Eur suma laikytina delspinigiais.

1.6. Dėl skolos mokėjimo išdėstymo pareiškėjai teigia, kad 2024 m. lapkričio 5 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nurodoma, jog skolos išieškojimas užtikrintas sutartine hipoteka įkeičiant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriai netaikomi apribojimai pagal CPK 736 straipsnį. Tačiau nei CPK 736 straipsnyje, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad pareiškėjai negalėtų pasinaudoti CPK 736 straipsnyje numatyta teise, jei skolos išieškojimas užtikrintas sutartine hipoteka įkeičiant nekilnojamąjį turtą.

1.7. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai faktiškai gyvena gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Šis gyvenamasis namas yra vienintelis būstas, todėl skolininkams sukeltų didelių finansinių ir psichologinių pasekmių, kadangi priverstine tvarka iš varžytynių yra parduodamas jų vienintelis gyvenamasis namas. Todėl skolininkai turi teisę pasinaudoti CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, kurioje numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad negrąžintos skolos likutis yra 40 123,84 Eur ir 3 611,15 Eur delspinigių (viso 43 734,99 Eur suma), skolininkai šią pinigų sumą su artimųjų giminaičių finansine parama visgi galėtų sumokėti dalimis per 18 mėn. kas mėnesį mokant po 2 429,72 Eur.

1.8. Nurodo, kad skolininkų giminaičių finansinė parama jau buvo tinkamai įvertinta nagrinėjant analogišką skundą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2023 m. kovo 2 d. nutartimi buvo nutarta skolininkų skundą tenkinti skolos mokėjimą išdėstant dalimis per 18 mėnesių.

1.9. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą antstolė padarė nepagrįstą išvadą, kad skolininkai neįrodė, jog gauna kitokias oficialias pajamas, o jų deklaratyviai nurodoma giminaičių pagalba negali būti laikoma kitomis oficialiomis kas mėnesį gaunamomis pajamomis (b. l. 7–10).

2. Antstolė Nijolė Jutkienė 2024 m. lapkričio 19 d. patvarkymu atsisakyti tenkinti skolininko skundą dėl antstolės veiksmų Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. ir D. S. 2024 m. lapkričio 13 d. skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antstolės patvarkymų panaikinimo netenkino ir skundą kartu su šiuo patvarkymu ir vykdomąja byla perdavė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams.

2.1. Antstolės patvarkyme yra nurodyta, kad skolininkų prašymas išdėstyti skolą ir taikyti palūkanų bei delspinigių perskaičiavimą jau buvo teiktas prieš metus. 2023 m. lapkričio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nutarta skolininkų prašymą tenkinti iš dalies, t. y. tenkinti prašymą dėl skolos dydžio ir palūkanų skaičiavimo, o prašymo dėl skolos išdėstymo 18 mėn. laikotarpiui netenkinti. Taigi, teismui priėmus atitinkamą sprendimą palūkanos buvo panaikintos, o delspinigiai perskaičiuoti pagal teismo nurodymą.

2.2. Pastebėjo, kad skolininkai per savo atstovę jau teikė prašymą patikslinti skolos likutį. Atsakant į prašymą buvo priimti du patvarkymai. Pirmuoju 2024 m. spalio 7 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė patvarkė: „Į jūsų prašymą dėl skolos likučio, palūkanų ir delspinigių sumos informuoju, kad išieškotos iš skolininkų piniginės lėšos skirstomos AIS programoje. Nuo 2022 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. gruodžio 13 d. D. S. į depozitinę sąskaitą įmokėjo 10 564,45 Eur (ne 14 500,00 Eur kaip rašome prašyme). Šios sumos paskirstytos sekančiai: skolai 9 876,16 Eur, (duomenys neskelbtini)62 Eur, faktinėms išlaidoms 2,61 Eur ir 395,06 Eur vykdymo išlaidoms. Nuo 2024 m. sausio mėn. jokių lėšų iš D. S. ar D. S. negauta. Informuoju, kad antstolės patvarkymus galite pamatyti prisijungę prie AIS“. Antruoju 2024 m. spalio 7 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė patikslino ir papildė 2024 m. rugsėjo 30 d. antstolės patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto kainos nustatymo „2024 m. rugsėjo 30 d. D. S. ir D. S. pagrindinė skola 40 123,84 Eur, notaro mokestis 127,82 Eur, 22 468,73 Eur palūkanos.“.

2.3. Pažymėjo, kad šie patvarkymai skolininkų nebuvo apskųsti, yra galiojantys, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu vėl prašoma perskaičiuoti delspinigius ir skolos likutį. Prašyme skolininkai mini 2024 m. spalio 22 d. patvarkymą dėl turto pardavimo varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame nurodomas vykdomosios bylos sumas, tačiau paaiškino, kad patvarkyme visada nurodoma pradinė informacija pagal vykdomąjį dokumentą, skolos likutis nėra įrašomas, tačiau apie skolos likutį skolininkai informaciją yra gavę.

2.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis vykdo vykdomuosius raštus, savo iniciatyva antstolis neturi teisės taikyti ieškinio senatį, nes ieškinio senatį taiko tik teismas. Prašyme nurodoma būtent CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šešių mėnesių ieškinio senatis, o ne kokia nors kita senatis (pvz., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta penkių metų senatis, kuri šiuo atveju taipogi nėra taikoma, kadangi išieškotojas ne valstybė). Šiai vykdomajai bylai aktualiame Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-275-889/2023, yra aiškiai nurodyta: „Pakeisti 2022 m. gegužės 23 d. vykdomajame rašte, išduotame Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas sąlygas, panaikinant nurodytas 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir patikslinant 0,05 proc. delspinigių, kurie skaičiuotini nuo negrąžintos 50 000,00 Eur skolos dalies nuo 2022 m. sausio 12 d. iki visiško skolos grąžinimo, dydį.“.

2.5. Paminėjo, kad skolininkai remiasi ta aplinkybe, kad jiems pasikreipus į teismą ieškiniu dėl delspinigių senaties taikymo jų ieškinys nebuvo priimtas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-12651-1010/2024 nurodyta, kad pareiškėjai nagrinėjamoje byloje faktiškai siekia pritaikyti delspinigių senatį vykdomojoje byloje. <...> Pažymėtina, kad sprendžiant klausimus dėl antstolių veiksmų yra taikomos CPK VI dalies XXXI skyriaus 510 straipsnio normos. <...> Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovų pateiktas ieškinys dėl delspinigių senaties taikymo negali būti nagrinėjamas teisme ginčo teisenos tvarka“. Nėra žinoma, ar skolininkai apskundė šią nutartį, ar ji yra įsigaliojusi.

Šalies argumentai

2.6. Faktiškai skolininkai remiasi būtent ieškinio senaties norma, kurią gali taikyti tik teismas. Patys skolininkai prašyme nurodo: „Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, yra išaiškinęs, kad ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 49 punktas). Taigi, ieškinio senatį taiko teismas, todėl nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu šiuo prašymu prašoma būtent antstolio taikyti ieškinio senatį, kai vadovaujantis kasacinio teismo praktika skolininkai turėtų reikšti atitinkamą ieškinį teismui.

2.7. Pažymėjo, kad civilinis ginčas tarp skolininkų ir išieškotojų jau yra išnagrinėtas, skolininkai laiku neprašė teismo taikyti ieškinio senatį, delspinigių dydis buvo sumažintas kaip nepagrįstai didelis ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo aiškiai nustatyta, kad delspinigiai skaičiuotini iki visiško skolos grąžinimo. Tai yra teisiškai pagrįsta ir antstolis negali kvestionuoti įsiteisėjusių teismo spendimų ir vykdyti vykdomąjį raštą kitaip nei tiksliai jame nurodyta.

2.8. Papildomai paaiškino skolininkams, kad šie delspinigiai privalo būti skaičiuojami iki pilno skolos sumokėjimo (tai aiškiai nustatė teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu) ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje numatyta, kad: netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-12/2009). Nors netesybos paprastai mokamos iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau šalys sutartyje gali sulygti, kad, skolininkui nevykdant savo prievolės, jų mokėjimas po bylos iškėlimo nenutrūksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Netesybų (šiuo atveju – delspinigių) paskirtis yra kompensacinė, netesybos nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą. kad šiuo atveju (tik teismas galėtų tai spręsti) šešių mėn. ieškinio senatis nestabdo kompensacinių delspinigių skaičiavimo į priekį, t. y. iki pilno prievolės įvykdymo (ieškinio senatis gali būti teismo taikoma tik tiems delspinigiams, kurie susikaupė iki skolos prisiteisimo ar pateikimo išieškoti). Bet kuriuo atveju antstolė neturi jokios teisės keisti vykdomajame rašte ir teismo sprendime nustatytų delspinigių skaičiavimo tvarkos, todėl skolininkai gali šiuos klausimus spręsti tik reikšdami atitinkamus reikalavimus teisme.

2.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas laikomasi nuostatos, jog vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

2.10. Atkreipė dėmesį, kad antstolis objektyviai neturi teisės išdėstyti skolos kreditoriui mokėjimo, kai yra vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto.

2.11. Skolininkai skundą grindžia tuo, kad antstolė turėtų išdėstyti skolą 18 mėnesių remdamasi CK 663 straipsnio 1 dalimi. Tačiau minėtoje teisės normoje yra numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Taigi, antstolis galėtų sustabdyti išieškojimą iš įkeisto turto tik tuo atveju, jeigu matytų, jog skola tikrai bus išieškota per 18 mėnesių darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų oficialių pajamų. Šiuo gi atveju, antstolė patikrino tokią galimybę ir nustatė, kad darant išskaitas iš oficialių skolininkų pajamų skola negalės būti išieškota per 18 mėnesių, kadangi tokių pajamų objektyviai neužteks. Skolininkų gaunamos oficialios pajamos matomos iš Sodros informacinės sistemos: D. S. – apie 451,00 Eur, D. S. – apie 822,00 Eur. Skolininko D. S. atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų iš viso yra net penkios. Skolininkai neįrodė, kad gauna kitokias oficialias pajamas, o jų deklaratyviai nurodoma giminaičių pagalba negali būti laikoma kitomis oficialiomis kas mėnesį gaunamomis pajamomis. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto nereiškia sutuoktinio nepagrįsto įtraukimo į vykdymo procesą kaip skunde nepagrįstai nurodo pareiškėjai.

2.12. Net ir laikinas įmokų mokėjimas (kurių šiais metais iš viso nebuvo atlikta) nepatvirtintų, kad skolininkai bus pajėgūs sumokėti visą skolą per 18 mėnesių. Be to, net jei ir būtų nustatyta, kad iš išskaitų galima būtų padengti visą skolą per 18 mėnesių, antstolė vis vien negalėtų patvarkymu išdėstyti mokėjimų be kreditorius sutikimo (kurio ji negavo), tokiu atveju tiesiog būtų nepradėtas faktinis išieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto jį realizuojant. Skolininkų pageidaujamą susitarimą dėl skolos išdėstymo galėtų sudaryti tik skolininkai su kreditoriumi, tokio susitarimo skolininkai nepateikė.

2.13. Atkreipė dėmesį į tai, jog CPK nesuteikia antstoliui teisės išdėstyti sprendimo ar vykdomajame rašte nurodytos skolos vykdymo – jam suteikta teisė tik atidėti vykdymo veiksmus arba visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą esant CPK numatytoms sąlygoms. Antstoliui suteikta teisė atidėti vykdymo veiksmus tik išieškotojui prašant. Nesant tokio išieškotojo prašymo antstolis veiktų ultra vires. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks antstolio įgaliojimus viršijantis veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12- 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Šiuo atveju prašymo sustabdyti vykdomąją bylą nebuvo gauta, be to, vykdomosios bylos stabdymui nėra faktinių bei teisinių pagrindų.

2.14. Papildomai pažymėjo, kad pinigų išieškojimo nenukreipimas į turtą šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi yra vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto. Taigi patys skolininkai hipoteka įkeitė savo nekilnojamąjį turtą kreditoriaus reikalavimams užtikrinti, hipoteka yra galiojanti ir nenuginčyta. Pagal CPK 664 straipsnio nuostatas pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto ir t. t.

2.15. Prašyme skolininkai nurodo ir CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą skolininkų gyvenamojo būsto apsaugos principą. Tačiau CPK 663 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.

2.16. Vykdomoji byla užvesta notaro vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 2178 pagrindu. Išieškojimo iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto tvarkos ypatumai reglamentuoti CPK 746 straipsnyje: 1. Priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems viešame registre nurodytiems kreditoriams. Šiame raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį. Raginimo turiniui ir įteikimui mutatis mutandis taikomos šio Kodekso XLVI skyriaus normos. 2. Išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą šio Kodekso XLVIII skyriaus nustatyta tvarka. 3. Jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą isipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo. antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka. Hipotekos ar įkeitimo kreditoriaus prašymu skolininko pasiūlytam pirkėjui ar varžytynėse pardavęs įkeistą turtą ir surašęs turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimo iš varžytynių aktą arba įkeistą turtą perdavęs hipotekos ar įkeitimo kreditoriui ir surašęs neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui aktą, antstolis nedelsdamas apie tai praneša viešam registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

2.17. Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „JAASTRA-WAM“ skundą, bylos Nr. 3K-3-712/2013); vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. ŽŪB „Minaičiai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2015).

Šalies argumentai

2.18. Lietuvos A. T. 2017 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-687/2017 pasisakė, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti hipotekos kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015).

2.19. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-928-881/2018 nurodė: “Remiantis Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1, 3 dalimis, hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui; hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius, o pagal CPK 664 straipsnio 1 dalį, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus naudai, pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad išieškojimas aptariamoje vykdomojoje byloje negalėjo būti nukreiptas į įkeistą butą, o turėjo būti vykdomas iš apelianto pajamų.” (b. l. 2–6).

Atsiliepimas

1. Suinteresuoti asmenys antstolė Nijolė Jutkienė ir D. S. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

skundas atmetamas.

2. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, šioje civilinėje byloje bei iš teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. 2018 m. sausio 11 d. D. S., D. S. ir D. S. sudarė paskolos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1 punkte susitarė, kad atsakovas ieškovams suteikia 50 000 Eur paskolą (10 000 Eur suteikta grynaisiais pinigais, o 40 000 Eur – mokėjimo pavedimu). Paskolos sutarties 2 punkte nustatyta, kad pasiskolintą sumą ieškovai įsipareigoja grąžinti atsakovui ne vėliau kaip po vienerių metų, t. y. iki 2019 m. sausio 11 d. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad, laiku negrąžinę paskolos, ieškovai įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Paskolos sutartis buvo sudaryta notarine forma bei jos įvykdymas užtikrintas ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka;

4.2. Šalys 2019 m. sausio 11 d. raštu susitarė pratęsti notarinės paskolos sutarties galiojimo terminą iki 2020 m. sausio 11 d.; 2020 m. sausio 11 d. raštu – iki 2021 m. sausio 11 d.; šalys nurodė, kad paskolos sutartį pratęsė žodžiu iki 2022 m. sausio 11 d.;

4.3. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad D. S., D. S. 2019 m. sausio 11 d. D. S. grynaisiais pinigais sumokėjo 8 000 Eur; 2020 m. sausio 11 d. – 8 000 Eur; 2020 m. gruodžio 26 d. – 4 000 Eur; 2021 m. liepos mėn. viduryje – 4 000 Eur; 2021 m. lapkričio 13 d. – 1 500 Eur;

4.4. Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarė G. K. 2022 m. gegužės 23 d. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 50 000 Eur skaičiuojant 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną bei skaičiuojant 6 proc. metines palūkanas, už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas;

4.5. Antstolė N. Jutkienė 2022 m. birželio 3 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovams nurodydama per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 50 127,82 Eur skolą, 0,2 proc. dienos palūkanų normą nuo 50 000 Eur skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d., 6 proc. metines palūkanas nuo 50 000 Eur skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d. ir 293,23 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 184 396,39 Eur;

4.6. Iš į bylą pateiktų VĮ Registrų centras išrašų matyti, jog pareiškėjai jokio kito būsto, išskyrus gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neturi. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso šalia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esantis pastatas – ūkinis pastatas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, du žemės sklypai (esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai (esantys (duomenys neskelbtini));

4.7. Antstolė 2022 m. liepos 14 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo skolininkų turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas – 185 803,24 Eur (v. b. 1 t., l. 92–94);

4.8. 2022 m. liepos 14 d. valstybės įmonė Registrų centras pranešimu apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo antstolės turto arešto aktą (v. b. 1 t., l. 90–91);

Žemesnės instancijos teismas

4.9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-486-580/2023 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – tenkintas pareiškėjų D. S. ir D. S. skundas dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintas 2022 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir išdėstytas 14 627,82 Eur skolos mokėjimas dalimis per 18 mėnesių;

4.10. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-275-889/2023, kuriuo buvo nuspręsta: pakeisti D. S., D. S. ir D. S. 2018 m. sausio 11 d. sudarytos paskolos sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto 9–ojo biuro notarės V. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2 punkto sąlygą ir nustatyti, kad, laiku negrąžinę paskolos, skolininkai įsipareigoja mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną; pakeisti 2022 m. gegužės 23 d. vykdomajame rašte numatytas sąlygas panaikinant nurodytas 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, patikslinant 0,05 proc. delspinigių, kurie skaičiuotini nuo negrąžintos 50 000 Eur skolos dalies nuo 2022 m. sausio 22 d. iki visiško skolos grąžinimo, dydį;

4.11. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-515-516/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslinęs tik šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 5 d. priėmė ir papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo;

4.12. Pareiškėjai antstolei 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą dėl skolos mokėjimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstymo 18 mėnesių laikotarpiui;

4.13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-1120/2024 Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį ir 2023 m. spalio 10 d. papildomą nutartį panaikino ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

4.14. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-321-450/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslinęs tik sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo;

4.15. 2024 m. spalio 29 d. antstolės Nijolės Jutkienės kontoroje buvo gautas D. S. ir D. S. įgaliotojo atstovo 2024 m. spalio 28 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai D. S. ir D. S. prašė: 1) perskaičiuoti skolos likutį nurodant, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolos likutis yra 40 123,84 Eur; 2) taikyti senatį skaičiuojamiems delspinigiams vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) delspinigių suma yra 3 611,15 Eur; 3) išdėstyti 43 734,99 Eur sumos mokėjimą dalimis per 18 mėnesių kas mėnesį mokant po 2 429,72 Eur (v. b. 4 t., l. 67–69);

4.16. 2024 m. lapkričio 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl 2024 m. spalio 29 d. D. S. ir D. S. prašymo” atsisakyta tenkinti prašymą (v. b. 4 t., l. 56–59).

1. Pareiškėjai prašo panaikinti antstolės Nijolės Jutkienės 2024 m. lapkrčio 5 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti 2024 m. spalio 28 d. prašymą dėl delspinigių senaties taikymo ir skolos mokėjimo išdėstymo.

Dėl senaties normų taikymo delspinigiams taikymo

2. Pareiškėjai prašymą dėl senaties delspinigiams taikymo iš esmės argumentuoja pateikdama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12651-1010/2024, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-332-219/2017, 49, 50 punktų, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-321-450/2024 ištraukas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas , susipažinęs su šių ir kitų susijusių ir (ar) aktualių šiai bylai teismų nutarčių turiniu, pažymi, kad teismai nenurodė, jog pareiškėjai vykdymo procese (skundžiant antstolės veiksmus) gali kreiptis į antstolę ar teismą prašydami taikyti senaties terminą jiems skaičiuojamiems delspinigiams:

7.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12651-1010/2024 buvo nutarta atsisakyti priimti ieškovų D. S. ir D. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl delspinigių senaties taikymo, trečiasis asmuo antstolė Nijolė Jutkienė. Nutartyje yra pažymėta, be kita ko, kad: „Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje faktiškai siekia pritaikyti delspinigių senatį vykdomojoje byloje <...> Nagrinėjamu atveju, ieškinyje nurodoma, jog ieškovų atžvilgiu yra priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-275-889/2023, kuriuo ieškovams yra nustatytas priteistinų delspinigių dydis. Minėtas sprendimas yra galutinis ir įsiteisėjęs bei iš ieškinio turinio bei pridėtų dokumentų prie ieškinio yra akivaizdu, jog yra prasidėjęs vykdymo procesas pas antstolį, kadangi ieškovai kreipėsi į antstolę Nijolę Jutkienę, kurios buvo prašoma perskaičiuoti skolos likutį bei delspinigius, pateikiant tai patvirtinančius duomenis. Taigi iš ieškinys iš esmės yra pateiktas dėl ieškovų nepasitenkinimo antstolės veiksmais. Ieškinio argumentai dėl teismo sprendimų, kurie ieškovų manymu yra neteisėti, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi teismo sprendimai yra įsiteisėję ir vykdytini <...> Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovų pateiktas ieškinys dėl delspinigių senaties taikymo negali būti nagrinėjamas teisme ginčo teisenos tvarka.“;

7.2. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-581-544/2024 buvo nutarta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-25 nutartį palikti nepakeistą. Nutartyje yra nurodyta, be kita ko, kad: „Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šioje byloje nustatytas aplinkybes, pažymi, kad ieškovai pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašydami taikyti 180 dienų skaičiavimo senatį delspinigiams, skaičiuojamiems nuo negrąžintos 35 500 Eur skolos, reiškia reikalavimą, kuris negali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Kaip nurodyta šios nutarties 9-13 punktuose, ginčas tarp ieškovų ir atsakovo dėl netesybų taikymo pagal paskolos sutartį, dėl jų dydžio ir laikotarpio, už kurį jos skaičiuojamos, yra išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-31 sprendimu, kuris yra visiems privalomas (CPK 18 straipsnis), turi būti ir, pagal bylos duomenis, yra priverstinai vykdomas antstolio kontoroje. <...> Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-31 sprendime yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog iš ieškovų atsakovo naudai priteisti delspinigiai yra skaičiuojami iki pilno skolos sumokėjimo (nes taip šalys susitarė) nuo negrąžintos 50 000 Eur skolos dalies, taip kompensuojant atsakovui minimalius nuostolius už naudojimąsi atsakovui negrąžinta pinigų suma <...> Bylos duomenys rodo, kad ieškovai teikiamu ieškiniu iš esmės siekia modifikuoti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-31 sprendimu sukurtas materialines teisines pasekmes, nesilaikydami CPK 18 straipsnyje įtvirtinto teismo procesinių sprendimų privalomumo principo reikalavimų bei pažeisdami CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi šiuo atveju ieškovų reikalavimas dėl delspinigių senaties termino taikymo nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas. <...> Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismui pateiktame ieškinyje esminiai ieškovų argumentai susiję su tuo, kad vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš ieškovų atsakovo naudai vykdanti antstolė, ieškovų įsitikinimu, neteisingai nustatė pagrindinės negrąžintos skolos dydį, neįskaitė vykdant teismo sprendimą jų jau sumokėtų pinigų sumų, dėl to priskaičiuoja per didelę delspinigių sumą. Tačiau skundai dėl antstolio veiksmų (neveikimo) (ne)teisėtumo turi būti pateikti CPK XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų“ nustatyta tvarka ir terminais.“;

7.3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-321-450/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nutartyje yra pažymėta, be kita ko, kad: „75. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kasacinio teismo nurodymu spręsdama, ar susidariusi netesybų suma nėra aiškiai per didelė, įvertina, kad abi šalys šiuose santykiuose veikė kaip fiziniai asmenys, taip pat tai, jog šalys pinigus skolino bei skolinosi asmeniniais tikslais, kad ieškovai paskolos sutartimi iš atsakovo pasiskolino 50 000 Eur, kai tuo tarpu paskolos sutartyje numatyti delspinigiai per metus sudaro net 36 500 Eur (50 000 Eur x 0,2 proc. x 365 d. ? 36 500 Eur), dėl to prieina prie išvados, jog teisingomis netesybomis, kurios leistų kompensuoti atsakovo galimus praradimus, ieškovams pakankamai ilgai uždelsus grąžinti paskolą, laikytini 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Teisėjų kolegija, nuspręsdama būtent dėl tokio delspinigių dydžio (0,05 proc.), svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad pats kreditorius nereikalavo ieškovų mokėti paskolos sutartyje numatytų delspinigių dydžio, o sutiko su ieškovų mokamomis 8 000 Eur dydžio metinėmis palūkanomis, kurių suma iš esmės yra artima per metus mokėtinam 0,05 proc. delspinigių dydžiui (50 000 Eur x 0,05 proc. x 365 d. ? 9 125 Eur). Nors palūkanų ir delspinigių institutai iš esmės yra skirtingos prigimties ir negali būti tapatinami, tačiau tiek netesybos, tiek ir palūkanos yra artimos savo paskirtimi ir siekiamais tikslais, pvz., tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. <...> 85. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovai iš esmės rašytiniuose paaiškinimuose formuluoja naują reikalavimą taikyti ieškinio senatį delspinigiams, kurio nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kuris negali būti laikomas neatsiejamai susijusiu su jau ieškovų pareikštais reikalavimais, tai nėra galima nei teikiant apeliacinį skundą, nei juo labiau teikiant papildomus paaiškinimus. Delspinigių senaties klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, dėl to apeliacinės instancijos teismas tokio ieškovų reikalavimo nevertina, netiria ir nepasisako šiuo klausimu.“.

1. Teismas pritaria ginčijamame antstolės patvarkyme nurodytiems argumentams, kad civilinis ginčas tarp skolininkų ir išieškotojų jau yra išnagrinėtas (teismo pastaba: Klaipėdos apygardos teismui 2023 m. kovo 31 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-275-889/2023), skolininkai laiku neprašė teismo taikyti ieškinio senatį, delspinigių dydis buvo sumažintas kaip nepagrįstai didelis ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo aiškiai nustatyta, kad delspinigiai skaičiuotini iki visiško skolos grąžinimo. Tai yra teisiškai pagrįsta ir antstolis negali kvestionuoti įsiteisėjusių teismo spendimų ir vykdyti vykdomąjį raštą kitaip nei tiksliai jame nurodyta <...> antstolė neturi jokios teisės keisti vykdomajame rašte ir teismo sprendime nustatytų delspinigių skaičiavimo tvarkos, todėl skolininkai gali šiuos klausimus spręsti tik reikšdami atitinkamus reikalavimus teisme.

2. Atkreipiamas dėmesys ir į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad „38. Kasaciniame skunde, viena vertus, teigiama, kad antstolis nepagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyto šešių mėnesių senaties termino, o kita vertus, pripažįstama, kad ieškinio senatį ginčo šalies reikalavimu turi teisę taikyti tik teismas. Šioje nutartyje konstatavus, kad pagal CK normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas, taip pat konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas teisėtai antstolio atsisakymą vykdymo procese privestinai vykdomiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį pripažino teisėtu ir pagrįstu, nes antstolis neturi teisės taikyti ieškinio senaties <...> 40. <...> Šioje byloje skundžiami konkretūs antstolio veiksmai, tačiau nėra reiškiami reikalavimai dėl vykdomojo rašto išdavimo, išduoto vykdomojo rašto modifikavimo, teismo patvirtintos taikos sutarties ar jos sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo ar pan., todėl darytina išvada, kad teismai, patikrinę skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumą ir juos pripažinę teisėtais, pagrįstai ir teisėtai patys netaikė ieškinio senaties ir taip elgdamiesi teisės normų bei CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimų nepažeidė.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-701/2021).

3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjų reikalavimas dėl senaties normų delspinigiams taikymo atmetamas.

Dėl pinigų išieškojimo nenukreipimo į skolininkų turtą

4. Pareiškėjai prašymą dėl pinigų išieškojimo nenukreipimo į skolininkų turtą (kaip vadina pareiškėjai, skolos mokėjimo išdėstymo) pirmiausiai grindžia tuo, kad, jų supratimu, nei CPK 736 straipsnyje, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad pareiškėjai negalėtų pasinaudoti CPK 736 straipsnyje numatyta teise, jei skolos išieškojimas užtikrintas sutartine hipoteka įkeičiant nekilnojamąjį turtą.

5. Ginčijamame antstolės patvarkyme yra nurodyta, kad antstolis objektyviai neturi teisės išdėstyti skolos kreditoriui mokėjimo, kai yra vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto. Pinigų išieškojimo nenukreipimas į turtą šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi yra vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas pažymi, kad CPK 664 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. CPK 746 straipsnio 1–3 dalyse yra nurodyti išieškojimo iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto tvarkos ypatumai. Šio straipsnio dalyse nėra minima galimybė išieškant iš hipoteka įkeisto turto vadovautis CPK 736 straipsnio nuostatomis. Tuo tarpu CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius, tai yra nesusijusias su išieškojimu iš hipoteka įkeisto turto taisykles. Atkreipiamas dėmesys, kad CPK 736 straipsnis priklauso CPK LI skyriui, reglamentuojančiam išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 746 straipsnis priklauso CPK LIII skyriui, nustatančiam išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, iš daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto ypatumus.

7. Pareiškėjai prašymą dėl pinigų išieškojimo nenukreipimo į skolininkų turtą argumentuoja ir tuo, jog atsižvelgiant į tai, kad negrąžintos skolos likutis yra 40 123,84 Eur ir pritaikius senatiesm terminą delspinigiams 3 611,15 Eur delspinigių (viso 43 734,99 Eur suma), vadovaujantis CPK 663 straipsnio 1 dalimi skolininkai šią pinigų sumą su artimųjų giminaičių finansine parama visgi galėtų sumokėti dalimis per 18 mėn. kas mėnesį mokant po 2 429,72 Eur.

8. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė įvertino pareiškėjų galimybes atsiskaityti su išieškotoju per prašomą 18 mėnesių laikotarpį, t. y. patikrinus duomenis apie pareiškėjo gaunamas draudžiamąsias pajamas nustatyta, kad pareiškėjo D. S. oficialias pajamas sudaro apie 822 Eur (b. l. 21), o skolininkės D. S. – apie 451 Eur (b. l. 16). Jokių kitų pajamų, kuriomis būtų galima dengti įsiskolinimą kas mėnesį mokamomis 2 429,72 Eur (kaip skaičiuoja pareiškėjai, 43 734,99 Eur / 18 mėn.) dalimis, skolininkai neturi. Teismas pažymi, kad 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajai CPK 663 straipsnio 1 dalies redakcijai, numatančiai, be kita ko, ilgesnį laikotarpį išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, nedidelės skolininkų pajamos vis tiek neleis jiems mokėti 36 mėnesius po 1 214,86 Eur (kaip skaičiuoja pareiškėjai, 43 734,99 Eur / 36 mėn.). Teismas pabrėžia, kad nei antstolė, nei teismas šioje byloje nepritaikė senaties termino delspinigiams, todėl bendra išieškotina suma yra dar didesnė nei 43 734,99 Eur. CPK 663 straipsnio 3 dalyje yra numatyta teisė skolininkui, kuris siekia, jog išieškojimas nebūtų nukreiptas į jam priklausantį turtą, pateikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius, jog yra galimybė skolą išieškoti iš kitų skolininko pajamų. Skolininkas šia jam suteikta teise gali pasinaudoti savo iniciatyva, net ir nesant antstolio pasiūlymo. Šios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz.: Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-641-260/2016, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-399-254/2019). Pažymima, kad skolininkai savo argumentus dėl galimybės išmokėti skolą per 18 mėnesių grindžia ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi, kuria buvo išdėstytas 14 627,82 Eur dydžio skolos mokėjimas dalimis per 18 mėnesių. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju negali būti vadovaujamasi nurodytu, kadangi šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl, pareiškėjų skaičiavimu, 43 734,99 Eur skolos išmokėjimo, kas kaip nurodyta, išdėsčius 18 mėnesių, gautųsi po 2 429,72 Eur kas mėnesį. Nurodyta mokėtina suma kas mėnesį skiriasi beveik 3 kartus nuo sumos, kuri buvo mokama dengiant 14 627,82 Eur skolą. Atkreipiamas dėmesys ir į antstolės patvarkyme nurodytą argumentą, jog net jei ir būtų nustatyta, kad iš išskaitų galima būtų padengti visą skolą per 18 mėnesių, antstolė vis vien negalėtų patvarkymu išdėstyti mokėjimų be kreditorius sutikimo (kurio ji negavo), tokiu atveju tiesiog būtų nepradėtas faktinis išieškojimas iš įkeisto nekilnojamojo turto jį realizuojant. Skolininkų pageidaujamą susitarimą dėl skolos išdėstymo galėtų sudaryti tik skolininkai su kreditoriumi, tokio susitarimo skolininkai nepateikė. Taip pat teismas kritiškai vertina skolininkų argumentus, kad nurodytas įmokas, konkrečiu atveju, visus 18 mėnesių skolininkams padės sumokėti artimi giminaičiai. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto (CPK 663 straipsnio 3 ir 5 dalys).

9. Pažymima ir tai, kad kaip nurodoma Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, antstolis įpareigotinas vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos, pareiškėjų paskola buvo paimta 2018 m. sausio 11 d., pareiškėjai pasiskolintą 50 000 Eur sumą išieškotojui turėjo sumokėti iki 2019 m. sausio 11 d.; 2018 m. birželio 15 d. pasirašyta sutartinė hipoteka, kuria pareiškėjų nekilnojamojo turto hipoteka buvo užtikrintas paskolos įvykdymas. Kaip matyti, paskola pagal pasirašytą 2018 m. sausio 11 d. sutartį turėjo būti grąžinta iki 2019 m. sausio 11 d. Vertinant šios dienos infliaciją, matyti, kad taikant skolininkams skolos išdėstymo institutą, kai nėra konkrečių galėjimą mokėti skolą patvirtinančių įrodymų, būtų nepagrįstai varžomos išieškotojo teisės ir teisėti interesai bei sudaromos iškirtinės sąlygos skolininkams.

10. Teismas taip pat pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad dar 2023 m. kovo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teismo buvo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-4937-1151/2023 dėl 1 750 Eur piniginės prievolės (skolos), 5 (penkių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 163 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš D. S. kreditoriaus A. Š. naudai (teismo įsakymas 2023 m. balandžio 4 d. įsiteisėjo); be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. sausio 23 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2259-1104/2024 dėl 1 165,99 Eur skolos, pagal 2019 m. gegužės 30 d. vartojimo kredito sutartį, 104,94 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei 46 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditorės Aktiva Finance Group OU naudai (CPK 179 straipsnio 3 dalis); taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-15772-424/2024 dėl 1 265,99 Eur skolos (negrąžinto kredito dalies), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už visą priteistą 1 265,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 271 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance iš atsakovo D. S. (teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 31 d.). Minėtas aplinkybes (pareiškėjo sudėtingą finansinę padėtį, papildomus kreditorius, kurių naudai priimti teismo sprendimai dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo) patvirtina ir antstolė, savo atsiliepime į skundą nurodžiusi, kad skolininko D. S. atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų iš viso yra net penkios. Teismo vertinimu, iš vienos pusės, nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl skolininkų finansinio pajėgumo per 18 mėnesių įvykdyti įsipareigojimą išieškotojui D. S.. Iš kitos pusės, nurodytos aplinkybės parodo, kad skolininkai tam, kad mokėti nurodytas įmokas, galimai skolinasi pinigus kitose vietose, tų skolų taip pat negrąžina laiku, dėl ko, iš vienos pusės skolininkai naudojasi kreditoriaus pinigais, kurie dėl infliacijos nuvertėja, iš kitos pusės skolininkai įsiskolina kitiems kreditoriams.

11. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad antstolė Nijolė Jutkienė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo dėl skolos mokėjimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstymo 18 mėnesių laikotarpiui.

12. Teismas , įvertinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjų D. S. ir D. S. skundą dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0092/12/00727 grąžinti antstolei Nijolei Jutkienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Robertas Ročys