Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-18 · Civilinė byla Nr. 2S-928-881/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-18
Bylos Nr.
2S-928-881/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26973-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
I. L.
Suinteresuotas asmuo
AB ,,Šiaulių bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-928-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26973-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.21.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. L. (I. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-34278-432/2017 pagal pareiškėjo I. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo AB ,,Šiaulių bankas“, kuria skundas atmestas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas I. L. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio V. M. patvarkymą dėl pareiškėjui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo iš varžytynių. Nurodė, kad nėra gavęs šio antstolio sprendimo, todėl jam nėra aiškūs šio sprendimo priėmimo motyvai. Pareiškėjo manymu, antstolio veiksmai neteisėti, kadangi antstolis jau vykdė išieškojimą iš pareiškėjo pajamų ir pareiškėjui nepranešė, kad keičiama išieškojimo tvarka. Taip pat pareiškėjas pabrėžė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 24 d. panaikino antstolio V. M. sprendimą parduoti varžytinių būdu pareiškėjui priklausantį butą. Dabartinis išieškotojas AB ,,Šiaulių bankas“ yra ankstesnio išieškotojo AB ,,Ūkio bankas“ teisių perėmėjas, todėl tam pačiam išieškojimui turi būti privalomi anksčiau priimti teismo sprendimai dėl išieškojimo tvarkos.Antstolis V. M. 2017 m. liepos 11 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Teismas nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0013/17/00064 yra vykdoma pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 8364, kurį 2015 m. rugsėjo 30 d. išdavė Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras, dėl skolos – 27 892,53 Eur, 6,5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą kredito sumą nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, 84,41 Eur notarinių išlaidų, išieškojimo iš skolininkės UAB „Aušrida“ kreditoriui AB ,,Šiaulių bankas“ pagal sutartinės hipotekos lakštą, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2006 m. birželio 6 d. Ukmergės rajono 1-ajame notaro biure, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); subsidiariai su skolininke atsakingas įkaito davėjas – pareiškėjas. Tuo tarpu pareiškėjas skunde dėsto aplinkybes, susijusias su kitu vykdymo procesu pagal kitą vykdomąjį dokumentą, t. y. pagal 2009 m. kovo 13 d. Ukmergės rajono 2 notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 847, ir teigia, kad antstolis pakeitė šio sprendimo vykdymo tvarką. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2010 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-6009-734-2010 panaikintas antstolio V. M. sprendimas parduoti skolininkei priklausantį turtą iš varžytynių, todėl ši nutartis draudžia antstoliui nukreipti išieškojimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėta nutartimi panaikintas antstolio sprendimas realizuoti turtą vykdomojoje byloje Nr. 0013/09/00764. Pareiškėjo skundas pateiktas kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0013/17/00064. Pareiškėjui visi pastarojoje vykdomojoje byloje priimti patvarkymai įteikti tinkamai, apie vykdymo procesą pareiškėjas informuotas. Hipotekos lakšte, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), yra nurodyta, kad pareiškėjas hipotekos lakšto įkeitimo pasekmes suprato, žino, kad jei UAB „Aušrida“ skola nebus grąžinta, gali varžytynių keliu netekti buto. Iš šių aplinkybių, teismo vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjas jau 2006 metais žinojo apie galimas pasekmes tuo atveju, jeigu pagrindinė skolininkė UAB „Aušrida“ negrąžins skolos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas I. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pats teismas skundžiamoje nutartyje yra pažymėjęs, kad 2017 m. birželio 15 d. patvarkymas paskelbti pirmąsias pareiškėjui priklausančio turto varžytynes pareiškėjui įteiktas 2017 m. birželio 26 d., tuo patvirtindamas, kad apie varžytynes pareiškėjas iš antstolio sužinojo tik po 11 dienų nuo varžytynių paskelbimo. Taigi teismo teiginys, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie paskelbtas varžytynes, yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės.2006 m. birželio 6 d. tarp AB Ūkio banko ir UAB „Aušrida“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 09-1023. Siekdamos sureguliuoti skolų klausimus sandorio šalys susitarė užtikrinti skolos grąžinimą paprastuoju vekseliu 140 000 Lt sumai. Šiame vekselyje pareiškėjas pasirašė tik kaip laiduotojas. Kito vekselio prie nurodytos sutarties nebuvo, todėl tai nėra atskiras kreditinis reikalavimas dar vienai 140 000 Lt sumai. Dėl šios sumos išieškojimo iš pareiškėjo, kaip laiduotojo, jau buvo kartą kreiptasi į antstolius ir pagal pareiškėjo skundą teismo procesiniu sprendimu antstolio veiksmai buvo pripažinti neteisėtais. Todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad tai yra visiškai kitas išieškojimas.Kad yra išieškoma ta pati skola, patvirtina ir tai, kad antstolis, antrą kartą areštavęs pareiškėjo gyvenamąjį būstą, neišsiuntė jokių reikalavimų dėl atskaitymų pagal naują vykdomąjį raštą iš pareiškėjo gaunamos algos ir pensijos, kaip tai visada daroma, gavus naują vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko gaunamų pajamų, tuo patvirtindamas, kad tai nėra nauja skola ir naujas išieškojimas.Apie tai, kad yra keičiama jau daugelį metų nusistovėjusi vykdymo tvarka, antstolis pareiškėjui nepranešė, nors privalėjo tai padaryti. Sutinkamai su CPK 744 straipsniu, jau anksčiau pradėjęs išieškojimo vykdymą, antstolis administruoja pareiškėjo turtą, todėl įstatymas įpareigoja jį kreiptis į teismą dėl išieškojimo tvarkos pakeitimo. Antstolis to nepadarė ir teismas nėra priėmęs jokio procesinio sprendimo dėl išieškojimo tvarkos pakeitimo. Antstolis žinojo, kad klausimas dėl išieškojimo tvarkos yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-6009-734/2010.Nuo 2009 m. balandžio mėn. yra vykdomas skolos išieškojimas ir pastoviai dengiama skola iš pareiškėjo atlyginimo ir pensijos. Pareiškėjas yra 1-os grupės nevaikštantis ir pastovios priežiūros reikalingas invalidas. Pareiškėjui priklausantis butas yra vienintelis pareiškėjo turimas gyvenamasis būstas, todėl jį pardavus iš varžytynių, pareiškėjas neturės kur gyventi.Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, glaudžiai ir tiesiogiai susijusi su vykdomu išieškojimu. Baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas klausimas ir dėl UAB „Aušrida“ vekselio ir paskolos išdavimo teisėtumo, o AB „Šiaulių bankas“ yra pareiškęs civilinį ieškinį savo buvusiems darbuotojams. Taigi susidaro situacija, kai AB Šiaulių bankas teikia dvigubą reikalavimą dėl tų pačių sumų, todėl, sutinkamai su CPK 625 straipsniu ir 626 straipsnio 2 dalies 3 punktu, yra pagrindas sustabdyti pareiškėjui priklausančio buto pardavimą iš varžytynių, nes turtą pardavus, šalys negalės būti grąžintos į pradinę padėtį.Teismas, nusprendęs nagrinėti pareiškėjo skundą rašytinio proceso tvarka, pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą, kadangi pareiškėjas norėjo suteikti teisme daugiau informacijos ir smulkiau išsakyti savo poziciją. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. M. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Vykdomųjų dokumentų dėl išieškojimo iš hipoteka ar įkeisto turto vykdymo tvarkos ypatumai nurodyti CPK 746 straipsnyje. Vadovaujantis šiame straipsnyje išdėstytomis teisės normomis, ir buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0013/17/00064 – skolininkei UAB „Aušrida“ išsiųstas raginimas per vieną mėnesį įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą (šio raginimo kopija išsiųsta įkaito davėjui I. L.), skolininkei neapmokėjus skolos, pradėta įkeisto turto realizavimo procedūra. Taigi atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, apelianto teiginiai apie tariamai pakeistą išieškojimo tvarką, nukreipiant išieškojimą į butą, yra nepagrįsti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6009-734/2010 buvo panaikintas tik antstolio sprendimas realizuoti turtą vykdomojoje byloje Nr. 0013/09/00764, tačiau ši nutartis neatėmė iš hipotekos kreditoriaus teisės atgauti skolą iš hipoteka užtikrinto turto.Apeliantui yra įteikti visi vykdomosios bylos Nr. 0013/17/00064 dokumentai, todėl jo teiginiai, kad apie paskelbtas varžytynes buvo sužinota tik atsitiktinai, kad jam nėra aiškūs antstolio sprendimo motyvai, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, dar 2017 m. gegužės 16 d. patvarkyme dėl areštuoto turto perkainavimo vykdomosios bylos šalims išaiškinta, kad ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo patvarkymo įteikimo išsiuntimo dienos bus skelbiamos areštuoto turto pirmosios varžytynės. Šį patvarkymą apeliantas gavo 2017 m. gegužės 23 d. Apeliantui nepateikus prieštaravimo dėl nustatytos turto vertės, nepasiūlius areštuoto turto pirkėjo, nepateikus jokių kitų prašymų, turto varžytynės buvo paskelbtos 2017 m. birželio 15 d.Hipotekos lakšte apeliantas pasirašė, kad supranta įkeitimo pasekmes, todėl apelianto teiginiai apie išieškojimo negalimumą iš hipoteka užtikrinto turto, vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumą ir kt. yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų – antstolio patvarkymo dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių.Byloje nustatyta, kad ginčijamą patvarkymą antstolis priėmė vykdomojoje byloje Nr. 0013/17/00064, kurioje vykdomas 2015 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo su priklausančiomis palūkanomis išieškojimo iš skolininkės UAB „Aušrida“ hipotekos kreditoriaus AB ,,Šiaulių bankas“ naudai pagal sutartinės hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), subsidiariai su skolininke atsakingas asmuo – įkaito davėjas I. L. (apeliantas).Taigi išieškojimas iš apeliantui priklausančio buto vykdomojoje byloje vykdomas hipotekos kreditoriaus naudai kaip iš hipoteka įkeisto turto (CPK 746 straipsnis).Remiantis Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1, 3 dalimis, hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui; hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius, o pagal CPK 664 straipsnio 1 dalį, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus naudai, pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad išieškojimas aptariamoje vykdomojoje byloje negalėjo būti nukreiptas į įkeistą butą, o turėjo būti vykdomas iš apelianto pajamų.Apelianto atskirajame skunde minimi argumentai, kad buvo nustatyta kita vykdymo tvarka, pagal kurią buvo išieškoma iš apelianto gaunamo atlyginimo ir pensijos, kad šis klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6009-734/2010, todėl antstolis turėjo kreiptis į teismą dėl išieškojimo tvarkos pakeitimo, yra neteisingi, nes yra susiję su kita vykdomąja byla (Nr. 0013/09/00764), kurioje išieškojimas iš apelianto buvo vykdomas kaip iš įmonės laiduotojo. Taigi apeliantas yra užtikrinęs skolininkės UAB „Aušrida“ prievolių tinkamą vykdymą tiek laidavimu, tiek savo turto hipoteka (t. y. skirtingomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis), kas reiškia, kad abi minėtos vykdomosios bylos nėra tapačios, atitinkamai vienoje byloje taikoma išieškojimo tvarka (išieškant iš apelianto lėšų) nėra savaime taikoma kitai bylai, kurioje išieškojimas vykdomas pagal CPK V dalies LIII skyriuje (CPK 746 straipsnyje) numatytus išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ypatumus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto sudaryto hipotekos sandorio galiojimo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl apelianto argumentai, kad jis yra neįgalus, kad jam priklausantis butas yra vienintelis jo turimas gyvenamasis būstas, nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.Apelianto nurodomos aplinkybės, kad baudžiamojoje byloje kreditorius yra pareiškęs civilinius ieškinius savo buvusiems darbuotojams dėl skolininkei UAB „Aušrida“ išduotos paskolos, taip pat nepagrindžia antstolį atlikus neteisėtus veiksmus ar atsiradus privalomąjį pagrindą sustabdyti turto realizavimo veiksmus. Kaip minėta, nagrinėjamoje vykdomojoje byloje yra vykdomas notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, tuo tarpu baudžiamojoje byloje, pagal apelianto išdėstytus argumentus, yra keliamas kitų asmenų civilinės atsakomybės klausimas, taigi abi bylos nėra tarpusavyje susijusios tokiu priežastiniu ryšiu, dėl kurio, esant galiojančiam hipotekos sandoriui ir vykdomajam įrašui, būtų būtina stabdyti vykdomąją bylą (ginčo buto pardavimą iš varžytynių).Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie paskelbtas varžytynes. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, apie tai, kad ne anksčiau kaip po 20 dienų bus skelbiamos ginčo buto pirmosios varžytynės, apeliantas buvo informuotas dar 2017 m. gegužės 16 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perkainavimo, kuris jam buvo įteiktas 2017 m. gegužės 23 d. Argumentų, patvirtinančių, kad 2017 m. birželio 15 d. patvarkymo įteikimas apeliantui jau paskelbus varžytynes būtų faktiškai pažeidęs ir (ar) apribojęs apelianto teises, apeliantas nepateikė.Apeliantas taip pat nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus apelianto skundą rašytinio proceso tvarka, tai būtų lėmę neteisingą bylos išnagrinėjimą, todėl jo argumentai, kad buvo pažeista apelianto teisė į gynybą, atmetami kaip nepagrįsti.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė