- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-31
- Bylos Nr.
- e2-275-889/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00215-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- D. S., Klaipėdos
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S. ir D. S. ieškinį atsakovams D. S., Klaipėdos 10-ojo notarų biuro notarei G. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, antstolei N. J. dėl paskolos sutarties sąlygų panaikinimo ir vykdomojo įrašo dalies modifikavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovai 2023 m. vasario 12 d. patikslintu ieškiniu atsakovams D. S. ir notarei pareiškė reikalavimus: 1) pakeisti 2022 m. gegužės 23 d. vykdomąjį raštą, išduotą Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. 2178, nurodant, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 14 500 Eur; 2) pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutarties, notarinio registro Nr. VM9-84, 2 punkto sąlygą; 3) pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis 2022 m. gegužės 23 d. vykdomajame rašte, išduotame Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. 2178, numatytas sąlygas, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai skaičiuojami nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir 6 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
Šalies argumentai
1.1. Ieškovai nurodo, jog su atsakovu D. S. 2018 m. sausio 11 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – ir paskolos sutartis), jos 1 punkte numatyta, kad ieškovai pasiskolina 50 000 Eur (10 000 Eur – grynaisiais pinigais, o 40 000 Eur – mokėjimo pavedimu). Paskolos sutarties 2 punkte numatyta, kad paskolintą sumą skolininkai įsipareigoja grąžinti kreditoriui ne vėliau kaip po vienerių metų, t. y. iki 2019 m. sausio 11 d. Šiame punkte taip pat numatyta, kad, laiku negrąžinę paskolos, skolininkai įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
1.2. Paskolos sutarties 3.4 punkte numatyta, kad priverstinio išieškojimo atveju maksimaliąja hipoteka apsaugota suma yra 18 000 Eur papildomai prie paskolos sumos, o 3.5 punkte – kad skolininkų įsipareigojimų, kylančių iš šios paskolos sutarties su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, įvykdymas užtikrinimas skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – 2,5800 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais – pagalbiniais pastatais ir inžineriniais statiniais – sutartine hipoteka.
1.3. 2018 m. birželio 15 d. atsakovas ir ieškovai pasirašė susitarimą pakeisti paskolos sutarties 3.1 punktą ir jį išdėstyti taip: skolininkų įsipareigojimų, kylančių iš šios paskolos sutarties su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, įvykdymas užtikrinamas skolininkei D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – 0,1178 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinių – kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir skolininkams D. S. ir D. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sutartine hipoteka. Susitarimo 2 lape atsakovo padaryti šie įrašai: 2019 m. sausio 11 d. sutartis pratęsiama iki 2020 m. sausio 11 d.; 2020 m. sausio 11 d. sutartis pratęsiama iki 2021 m. sausio 11 d.
1.4. 2018 m. birželio 15 d. atsakovas ir ieškovai pasirašė sutartinės hipotekos sutartį, kuria paskolos sutarties įvykdymas užtikrintas žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Sutartinės hipotekos sutarties 6 punkte numatyta, kad, laiku negrąžinę paskolos, skolininkai įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
1.5. Ieškovai iš Klaipėdos m. 10-ojo notaro biuro notarės G. K. 2022 m. balandžio 13 d. gavo pranešimą dėl negrąžintos 50 000 Eur skolos, 0,2 proc. delspinigių nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną ir 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
1.6. Tiek notarui, tiek atsakovui 2022 m. gegužės 2 d. buvo pateikti prieštaravimai, nurodyta, kad, nors paskolos sutartyje numatyta, kad atsakovas paskolins 50 000 Eur, tačiau atsakovas ieškovui D. S. pervedė tik 40 000 Eur, o 10 000 Eur grynieji pinigai sutarties pasirašymo metu nebuvo sumokėti. Ši 10 000 Eur suma į paskolos sutartį buvo įtraukta kaip iš anksto už vienerių metų laikotarpį apskaičiuotos palūkanos.
1.7. Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K. 2022 m. gegužės 23 d. išdavė vykdomąjį įrašą, nurodė, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 50 000 Eur; įraše taip pat nurodyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai ir 6 proc. metinės palūkanos. Antstolė N. J. 2022 m. birželio 3 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-92-8971, ieškovams nurodyta per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 50 127,82 Eur skolą, 0,2 proc. dienos palūkanų normą nuo 50 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d., 6 proc. metinę palūkanų normą nuo 50 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d., ir 293,23 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 184 396,39 Eur.
1.8. Nurodo, jog paskolos sutartis iš pradžių buvo patęsta raštu iki 2020 m. sausio 11 d.; už paskolos sutarties pratęsimą 2019 m. sausio 11 d. atsakovui grynaisiais pinigais sumokėta 8 000 Eur. Vėliau paskolos sutartis buvo pratęsta dar iki 2021 m. sausio 11 d.; už paskolos sutarties pratęsimą 2020 m. sausio 11 d. atsakovui grynaisiais pinigais sumokėta 8 000 Eur. Vėliau paskolos sutartis žodžiu buvo pratęsta iki 2022 m. sausio 11 d. Už šį paskolos sutarties pratęsimą 2020 m. gruodžio 26 d. atsakovui grynaisiais pinigais buvo perduota 4 000 Eur; dar 4 000 Eur grynaisiais pinigais atsakovui perduota 2021 m. liepos mėnesio viduryje. Be to, 2021 m. lapkričio 13 d. atsakovui buvo sumokėta 1 500 Eur delspinigių suma už tai, kad ieškovai vėlavo mokėti palūkanas už paskolos sutarties pratęsimą. Šio susitikimo metu ieškovei paprašius, kad atsakovas pasirašytų dėl jam perduodamos sumos, jis atsisakė tai padaryti, nurodė, kad tada ieškovai privalės papildomai sumokėti mokesčius. Tai patvirtina pateiktas garso įrašas.
1.9. Ieškovai pažymi, kad iš viso atsakovui pagal paskolos sutartį buvo grąžinta 25 500 Eur skolos suma per 5 kartus. Atsižvelgiant į tai, skolos likutis yra 14 500 Eur, todėl vykdomajame rašte klaidingai nurodyta, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 50 000 Eur, o 0,2 proc. palūkanų norma nuo 50 000 Eur skaičiuojama nuo 2019 m. sausio 12 d., 6 proc. metinė palūkanų norma nuo 50 000 Eur skaičiuojama nuo 2019 m. sausio 12 d., nors paskolos sutartis raštu buvo pratęsta iki 2021 m. sausio 11 d., žodžiu – iki 2022 m. sausio 11 d.
1.10. Ieškovai nurodo, jog paskolos sutartis notaro biure buvo pateikta atsakovo iniciatyva; tai standartinės sutarties sąlygos; jas atsakovas iš anksto parengė ir (ar) suderino bendram nevienkartiniam naudojimui, jos nesuderintos su ieškovais ir dėl aptariamų sutarties sąlygų derėtasi nebuvo. Ieškovai paskolos sutartį sudarė prisijungimo būdu. Atsakovas yra vartojimo ir kitoms reikmėms paskolas teikiantis šios srities profesionalas, o ieškovai – vartotojai, todėl taikytinos vartotojų teises reglamentuojančios teisės normos.
1.11. Atsakovas iš esmės pasinaudojo sunkia ieškovų finansine padėtimi ir vienašališkai nustatė sutarties sąlygas dėl palūkanų ir netesybų.
1.12. Kadangi prievolė grąžinti paskolą buvo užtikrinta žemės ūkio paskirties žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato sutartine hipoteka, sutartis kvalifikuotina kaip su nekilnojamuoju turtu susijusi kredito sutartis pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą. Ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas neįvykdė įstatyme numatytos pareigos suteikti ne trumpesnį nei 30 dienų apsvarstymo laikotarpį, skirtą informacija pagrįstam sprendimui dėl kredito sutarties sudarymo priimti. Ieškovams nebuvo paaiškinta, koks konkretus paskolos sutarties sąlygų 2 ir 3.1 punktų poveikis, kaip konkrečiai bus skaičiuojamos palūkanos ir netesybos, kaip bus skirstomos įmokos, jeigu paskolą bus vėluojama grąžinti, kaip bus skaičiuojamos palūkanos ir netesybos nutraukus sutartį. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas netinkamai įvykdė pareigą informuoti kredito gavėjus.
1.13. Atsakovas nesidomėjo, kokios yra ieškovų mėnesio išlaidos ir įsipareigojimai, kiek lieka laisvų lėšų, ar jų pakaks paskolą grąžinti per vienerių metų laikotarpį. Dėl to atsakovas neturėjo pagrindo išvadai, kad kredito gavėjų įsipareigojimai pagal kredito sutartį, tikėtina, bus įvykdyti laikantis kredito sutartyje nustatytų sąlygų. Ieškovai yra pensinio amžiaus, gauna tik senatvės pensiją ir pašalpą, neturi kitų pajamų, taip pat yra sunkios sveikatos būklės. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, įvertindamas kredito gavėjų kreditingumą, rėmėsi tik prielaida, kad įkeičiamo nekilnojamojo turto vertė didės. Be to, atsakovas iš viso neįvertino ieškovų kreditingumo. Tai, kad ieškovų turtinė būklė buvo bloga ir jie turėjo didelių finansinių sunkumų, todėl ieškojo būdų gauti papildomų lėšų, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos nuodugniai ir sąžiningai įvertinti ieškovų kreditingumą.
1.14. Pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 12 straipsnio 10 dalį, finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais netesybos kredito gavėjui netaikomos, jeigu kredito davėjas ne dėl kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino kredito gavėjo kreditingumą. Kadangi atsakovas neįvertino ieškovų kreditingumo, paskolos sutarties sąlygų 2 punktas, kuriame nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, netaikytinas, taip pat neskaičiuotinos vykdomajame įraše nustatytos 6 proc. metinės palūkanos.
1.15. Kadangi atsakovas neįvertino ieškovų kreditingumo, pažeidė pareigą tinkamai informuoti kredito gavėjus apie netesybų ir palūkanų taikymo padarinius, yra pagrindas pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis paskolos sutarties 2 punkto sąlygą ir vykdomajame įraše numatytą sąlygą, kad 6 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovai ieškinyje kaip faktinę aplinkybę nurodo tai, kad atsakovas pervedė tik 40 000 Eur, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikta. Šių ieškovų paaiškinimų atsakovas nepripažįsta, nes paskolos dalį grynaisiais pinigais faktiškai suteikė. Paskolos sutartyje aiškiai įvardyta grynaisiais pinigais paskolinta suma ir 2 kartus (2 punkte ir įrašais ranka) aiškiai įformintas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie 10 000 Eur grynaisiais pinigais negavo, taigi pinigų gavimo fakto nenuginčijo, be to, paskolos sutarties dalies neginčija.
2.2. Ieškovai nurodo, kad grąžino atsakovui 25 500 Eur sumą per 5 kartus, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikta. Atsakovas paaiškinimų nepripažįsta, nes paskolos dalys jam nebuvo grąžintos.
2.3. Ieškovai faktiškai atsiskaitinėjo su atsakovu pavedimais, atsakovas tam neprieštaravo, todėl ieškinio teiginys, kad 4 000 Eur perduoti grynaisiais pinigais 2021 metais liepos mėnesį, o 2021 m. lapkričio 13 d. grynaisiais pinigais sumokėta 1 500 Eur, prieštarauja tam faktui, jog ieškovai atsiskaitydavo mokėjimo pavedimais.
2.4. Atsakovas yra fizinis asmuo, taigi jis nėra kredito davėjas pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kur jie panaudojo gautą paskolą, t. y. kad paskola suteikta šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Taigi ieškovai neįrodė, kad jie yra vartotojai, taip pat kad jie atitinka kredito gavėjo apibrėžimą pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 3 straipsnio 13 punktą.
2.5. Ieškovai neteisingai nurodo, kad paskolos sutartį sudarė prisijungimo būdu. Atsakovas nėra parengęs jokių standartinių sutarčių sąlygų, niekas nedraudė šalims derėtis dėl notaro paruoštos sutarties sąlygų, šalys dėl esminių sąlygų derėjosi, todėl sutartis sudaryta abipusių derybų būdu.
2.6. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad atsakovas neturėjo teisės reikalauti netesybų ar jų esmę atitinkančių sumų. Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas taikomas tik netesyboms, bet ne palūkanoms. Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Palūkanos nėra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, todėl jos nepatenka į netesybų apibrėžimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys paskolos sutartyje susitarė, jog palūkanos nemokamos, tačiau tai nereiškia, kad šalys susitarė, jog ieškovai nemokės jokių palūkanų už paskolą, įskaitant ir už termino grąžinti paskolą praleidimą.
3. Ieškovai pateikė dubliką, jame prašo ieškinį tenkinti. Pagrindiniai dubliko argumentai:
3.1. Ieškovai nurodo, jog paprastieji vekseliai buvo surašyti ne dėl to, kad atsakovas ieškovui būtų perdavęs vekselyje nurodytą pinigų sumą, o buvo siekiama nuslėpti paskolos sutarties pagrindu mokamas palūkanas. Taigi ieškovo išduoti paprastieji vekseliai ir 1 000 Eur grynųjų pinigų suma, kuri sandorio pasirašymo metu nebuvo sumokėta, o į sutartį buvo įtraukta kaip iš anksto apskaičiuotos palūkanos, neatitinka tikrosios ieškovo ir atsakovo valios, kadangi atsakovas ieškovui jokių piniginių lėšų pagal šiuos sandorius neperdavė, o ieškovas neturi pareigos grąžinti atsakovui šios sumos.
3.2. Yra žinoma, kad atsakovas teikė ir teikia paskolas ir kitiems fiziniams asmenims, pinigus skolina ne tik pažįstamiems, bet ir nepažįstamiems asmenims. Pinigų skolinimas fiziniams asmenims yra papildoma atsakovo veikla, iš kurios jis gaudavo / gauna reikšmingą finansinę naudą. Ši veikla nebuvo įregistruota ir deklaruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, ji vykdyta / vykdoma neturint tam leidimo. Taigi atsakovo veiksmai galbūt atitinka neteisėto vertimosi finansine veikla versliškai požymius pagal Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio l dalį.
3.3. Ieškovai nurodo, jog gautą paskolą panaudojo savo poreikiams – sodybai atkurti, gyvenamajam būstui remontuoti ir asmeninėms reikmėms (kitoms paskoloms padengti).
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė tripliką, jame prašo ieškinį atmesti. Pagrindiniai tripliko argumentai:
4.1. Atsakovas nurodo, jog iš dubliko nėra aišku, kaip ieškovų išduoti paprastieji vekseliai įrodo tariamą 10 000 Eur grynųjų pinigų sumos neperdavimo faktą 2018 m. sausio 11 d.
Šalies argumentai
4.2. Ieškovai dublike nurodo, kad atsakovo veiksmuose galbūt yra nusikalstamos veikos požymių, tačiau nepaaiškina, kaip šie teiginiai susiję su šios bylos ginčo dalyku.
4.3. Ieškovų ir atsakovo santykiams Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas netaikytinas, nes atsakovas nėra juridinis asmuo, todėl nėra kredito davėjas, nesuteikė paskolos per skolinimo platformas, suteiktas kreditas yra be palūkanų.
4.4. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl to, kam buvo panaudotas kreditas, taigi neįrodė, kad jie yra vartotojai, taip pat kad jie atitinka kredito gavėjo apibrėžimą pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 3 straipsnio 13 dalį.
Atsiliepimas
5. Atsakovė notarė G. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį su juo nesutinka. Pagrindiniai argumentai:
5.1. Notarė mano, kad ji nepagrįstai į bylą įtraukta atsakovės statusus, nes ieškinys susijęs su paskolos sutarties šalimis. Skundai dėl notaro veiksmų atlikimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka.
5.2. Notarė atlieka formalų hipotekos kreditoriaus prašyme nurodytų duomenų įvertinimą ir šalių ginčo nesprendžia. Notarė rėmėsi Hipotekos registro duomenimis ir atliko vykdomąjį įrašą laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų pagal CK 4.192 straipsnį ir Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nustatyta, kad ieškovai D. S. ir D. S. su atsakovu D. S. 2018 m. sausio 11 d. sudarė notarinės formos paskolos sutartį (toliau – paskolos sutartis), jos 1 punkte numatyta, kad ieškovai pasiskolina 50 000 Eur (10 000 Eur – grynaisiais pinigais, o 40 000 Eur – mokėjimo pavedimu). Paskolos sutarties 2 punkte numatyta, kad paskolintą sumą skolininkai įsipareigoja grąžinti kreditoriui ne vėliau kaip po vienerių metų, t. y. iki 2019 m. sausio 11 d. Šiame punkte taip pat numatyta, kad, laiku negrąžinę paskolos, skolininkai įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
7. Paskolos sutarties 3.4 punkte numatyta, kad priverstinio išieškojimo atveju maksimaliąja hipoteka apsaugota suma yra 18 000 Eur papildomai prie paskolos sumos, o 3.5 punkte – kad skolininkų įsipareigojimų, kylančių iš šios paskolos sutarties su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, įvykdymas užtikrinimas skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – 2,5800 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais – pagalbiniais pastatais ir inžineriniais statiniais – sutartine hipoteka.
8. 2018 m. birželio 15 d. atsakovas ir ieškovai pasirašė susitarimą pakeisti paskolos sutarties 3.1 punktą ir jį išdėstyti taip: skolininkų įsipareigojimų, kylančių iš šios paskolos sutarties su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, įvykdymas užtikrinamas skolininkei D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – 0,1178 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinių – kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir skolininkams D. S. ir D. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sutartine hipoteka.
9. 2018 m. birželio 15 d. šalių susitarimo 2 lape atsakovo padaryti šie įrašai: 2019 m. sausio 11 d. sutartis pratęsiama iki 2020 m. sausio 11 d.; 2020 m. sausio 11 d. sutartis pratęsiama iki 2021 m. sausio 11 d.
10. 2018 m. birželio 15 d. atsakovas ir ieškovai pasirašė sutartinės hipotekos sutartį, kuria paskolos sutarties įvykdymas užtikrintas žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Sutartinės hipotekos sutarties 6 punkte numatyta, kad, laiku negrąžinę paskolos, skolininkai įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
11. Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K. 2022 m. gegužės 23 d. išdavė vykdomąjį įrašą, nurodė, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 50 000 Eur; įraše taip pat nurodyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai ir 6 proc. metinės palūkanos. Antstolė N. J. 2022 m. birželio 3 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-92-8971, ieškovams nurodyta per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 50 127,82 Eur skolą, 0,2 proc. dienos palūkanų normą nuo 50 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d., 6 proc. metinę palūkanų normą nuo 50 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d., ir 293,23 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 184 396,39 Eur.
Ginčijamos faktinės aplinkybės
12. Ieškovai teigė, kad jie negavo 10 000 Eur grynaisiais pinigais pasirašydami paskolos sutartį, be to, paskolos sutarties grąžinimas buvo pratęstas kelis kartus, jie už tai atsakovui nepagrįstai sumokėjo. Ieškovai pažymi, kad iš viso atsakovui pagal paskolos sutartį buvo sumokėta 25 500 Eur suma per 5 kartus, bet atsakovas nėra raštu patvirtinęs pinigų gavimo. Ieškovai teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad skolos likutis pagal paskolos sutartį yra 14 500 Eur, vykdomajame rašte yra klaidingai nurodyta, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 50 000 Eur.
13. 2018 m. sausio 11 d. notarinės formos paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, kad 10 000 Eur suteikiami paskolos sutarties pasirašymo metu, o 2 punkte nurodoma, kad ieškovai paskolos sumą gavo. Be to, paskolos sutartyje ieškovas D. S. savo ranka padarė įrašą „Penkis tūkstančius eur gavau“, o ieškovė D. S. savo ranka padarė įrašą „Penkis tūkstančius gavau“. Teismas konstatuoja, kad ieškovai suprato, ką rašo, ir tai nebejotinai įrodo faktą, kad atsakovas D. S. sutarties 1 punktą įvykdė ir 10 000 Eur pinigų sumą ieškovams perdavė. Ieškovų teiginys, kad jie negavo 10 000 Eur paskolos dalies sutarties pasirašymo metu, yra neįrodytas (CPK 185 straipsnis).
14. Ieškovai ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu jų atstovė patvirtino, jog paskolos sutartis iš pradžių buvo 2019 m. sausio 11 d. patęsta raštu iki 2020 m. sausio 11 d. ir už paskolos sutarties pratęsimą 2019 m. sausio 11 d. atsakovui grynaisiais pinigais sumokėta 8 000 Eur. Vėliau Paskolos sutartis buvo 2020 m. sausio 11 d. pratęsta dar iki 2021 m. sausio 11 d. ir už paskolos sutarties pratęsimą 2020 m. sausio 11 d. atsakovui grynaisiais pinigais sumokėta 8 000 Eur. Vėliau paskolos sutartis žodžiu buvo pratęsta iki 2022 m. sausio 11 d. Už šį paskolos sutarties pratęsimą 2020 m. gruodžio 26 d. atsakovui grynaisiais pinigais buvo perduota 4 000 Eur; dar 4 000 Eur grynaisiais pinigais atsakovui perduota 2021 m. liepos mėnesio viduryje. Be to, 2021 m. lapkričio 13 d. atsakovui buvo sumokėta 1 500 Eur delspinigių suma už tai, kad ieškovai vėlavo mokėti palūkanas už paskolos sutarties pratęsimą.
15. Atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu dėl pinigų gavimo nebuvo nuosekli. Procesiniuose dokumentuose atsakovas pinigų gavimo fakto nepripažino. Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad gavo iš ieškovų 20 000 Eur pagal paskolos sutartis, bet mano, kad tie pinigai nėra paskolos grąžinimas, o pinigai buvo sumokėti už paskolos sutarties pratęsimą. Atsakovas nesutinka, kad gavo 4 000 Eur (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 26 d. ir 2021 m. lapkričio 13 d. 1 500 Eur.
16. Ištyręs teismo posėdžio metu ieškovų pateiktą ieškovų ir atsakovo pokalbio apie paskolos sutarčių vykdymą garso įrašą, kuris padarytas 2021 m. lapkričio 13 d., kuris patvirtina ieškovų nurodytas aplinkybes, išklausęs ieškovų atstovės nuoseklių paaiškinimų ir atsižvelgęs į tai, kad iš esmės atsakovas beveik visas nurodytas sumas pripažįsta, teismas mano, kad labiau tikėtina, jog ieškovų nurodytos sumos buvo sumokėtos jų nurodytu metu ir aplinkybėmis, ir sprendimo 14 p. nurodytas faktines aplinkybes dėl sumokėtų pinigų sumų ir datų laiko nustatytomis (CPK 185 straipsnis).
17. Iš esmės tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sumokėtų pinigų pobūdžio – tai paskolos pratęsimo mokestis, palūkanos ar netesybos, kuris priklauso nuo sutarčių teisinio kvalifikavimo.
Dėl paskolos sutarties kvalifikavimo
18. Ieškovai teigia, kad paskolos sutartis yra vartojimo sutartis, todėl jiems taikytinos vartotojus ginančios teisės normos. Kadangi atsakovas neįvertino ieškovų kreditingumo, pažeidė pareigą tinkamai informuoti kredito gavėjus apie netesybų ir palūkanų taikymo padarinius, yra pagrindas pripažinti nesąžininga ir negaliojančia paskolos sutarties 2 punkto sąlygą ir vykdomajame įraše numatytą sąlygą, kad 6 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
19. Taip pat ieškovai prašo taikyti Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 12 straipsnio 10 dalį, pagal kurią finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais netesybos kredito gavėjui netaikomos, jeigu kredito davėjas ne dėl kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino kredito gavėjo kreditingumą.
20. Atsakovas nesutinka, kad tai buvo vartojimo sutartis, nes abi šalys fiziniai asmenys ir atsakovas nėra verslininkas. Teigia, kad nagrinėjamu atveju Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas netaikytinas.
21. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šalių sudarytai paskolos sutarčiai netaikomas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Pagal Įstatymo 3 straipsnio 18 dalį kredito sutartis – sutartis, pagal kurią kredito davėjas arba paskolos davėjas teikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui kreditą atidėtojo mokėjimo, paskolos ar kito panašaus finansinio susitarimo forma. Atsakovas nėra nei kredito davėjas, nei paskolos davėjas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 11 dalį kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį ir pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti kreditą. Atsakovas yra fizinis asmuo, taigi jis nėra kredito davėjas pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą. Pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 3 straipsnio 23 dalį paskolos davėjas – fizinis asmuo, kuris per tarpusavio skolinimo platformą teikia arba įsipareigoja suteikti kreditą kredito gavėjui. Atsakovas ieškovams neteikė paskolos per skolinimosi platformą (Įstatymo 3 straipsnio 29 dalis) – paskolos sutartis sudaryta raštu pas notarą, taigi jis nėra paskolos davėjas pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą.
22. Sprendžiant, ar šalių sudaryta sutartis buvo vartojimo sutartis, svarbu ją sudarantys subjektai ir paskolos tikslas. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 2 dalį vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (šio straipsnio 3 dalis).
23. Ieškovai ir atsakovas yra fiziniai asmenys. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ir atsakovas būtų vertęsi ūkine komercine veikla (CPK 185 straipsnis). Ieškovai nurodo, kad jiems reikėjo paskolos, rado skelbimą laikraščiuose, kad R. S. nekilnojamojo turto agentūra „Tureta“ tarpininkauja teikiant paskolas. Jie nurodė, kokio dydžio paskolos reikia, jiems buvo nurodyta atvykti pas notarą, kur pirmąsyk susitiko su atsakovu ir pasirašė pasiūlytą notarinės formos paskolos sutartį. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini), nurodo, kad tris kartus per 10 metų buvo suteikęs paskolas iki 50 000 Eur. Nurodė, kad jo dėdė turi įmonę R. S. nekilnojamo turto agentūrą „Tureta“, kuri tarpininkauja teikiant paskolas, kartais jam pasiūlo paskolinti pinigų įmonės klientams. Paaiškino, kad jis su dėdės įmone nėra sudaręs jokių sutarčių, trišalė sutartis su ieškovais nebuvo pasirašyta. Bylos duomenimis, ieškovas ir atsakovas tarpusavyje nusistatė paskolos sutarties pratęsimo sąlygas ir sprendė pinigų mokėjimo pagal sutartį klausimus.
24. Verslininko, kaip ir vartotojo, sąvoka yra autonominė ES teisės sąvoka, kurią reikia aiškinti vienodai Sąjungos teritorijoje, nepaisant valstybių narių kvalifikavimo, todėl jos aiškinimui ir taikymui yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) praktika. Prekybininkas (verslininkas) gali būti fizinis arba juridinis asmuo, reglamentuojamas viešosios arba privatinės teisės, kuris su vartotoju užmegztuose santykiuose veikia vykdydamas komercinę ar profesinę veiklą, o tai leidžia daryti prielaidą, kad jis vykdo nuolatinę veiklą, kuria siekia pelno (žr. generalinio advokato Y. B. (Y. B.) išvados byloje (duomenys neskelbtini), C 59/12, 41 ir 42 punktus).
25. ESTT, spręsdamas klausimą, ar interneto svetainėje paskelbti aštuoni skelbimai apie parduodamas įvairias prekes reiškia verslo veiklą, sprendime byloje K. atkreipė dėmesį į tai, kad savaime nei pelno siekimas, nei skelbimų skaičius nėra pagrindas automatiškai pripažinti, jog asmuo vykdo verslo veiklą (žr. minėto ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini) C-105/17, 38, 40 punktus). ESTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad verslo tikslai yra nustatomi kiekvieno konkretaus sandorio atžvilgiu (žr. ESTT 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), C-147/16, 55 punktą; 2019 m. kovo 21 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), C-590/17, 36 punktą).
26. Taigi, ESTT sprendime K. įtvirtino nebaigtinių ir neišimtinių kriterijų sąrašą, kuriuos reikėtų įvertinti, siekiant nustatyti, ar atitinkama veikla atitinka verslo veiklą, t. y.: ar pardavimas internetinėje platformoje įvykdytas organizuotai; ar jį vykdant siekta pelno; ar pardavėjas turi informacijos ir techninę kompetenciją parduoti siūlomas prekes, kurių galbūt neturi vartotojas, ir dėl to jo padėtis yra palankesnė nei šio vartotojo; ar pardavėjas turi teisinį statusą, reikalingą komerciniams sandoriams atlikti, ir kokiu mastu pardavimas internetu susijęs su pardavėjo komercine ar profesine veikla; ar pardavėjas yra PVM mokėtojas; ar pardavėjas, veikiantis nustatyto prekybininko vardu ar jo naudai arba tarpininkaujant bet kuriam kitam asmeniui, veikiančiam jo vardu ir jo naudai, gavo tam tikrą atlygį ar užmokestį; ar pardavėjas įsigyja naujas arba naudotas prekes, kad jas perparduotų, ir dėl to ši jo veikla yra reguliari, dažna ir (arba) vykdoma vienu metu su jo profesine veikla; ar visos parduodamos prekės yra tos pačios rūšies arba tokios pačios vertės, visų pirma – ar pasiūla orientuota į nedidelį prekių skaičių (žr. ESTT 2018 m. spalio 4 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), C-105/17, 38, 40 punktus).
27. Aptartos ESTT praktikos bei kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, įvertinus tai, kad, bylos duomenimis, atsakovas yra (duomenys neskelbtini), kita veikla neužsiima, paaiškino, kad per 10 metų yra suteikęs 3 paskolas iki 50 000 Eur, tokie sandoriai nelaikytini reguliaria komercine veikla, kurios pagrindu būtų galima spręsti dėl atsakovo, kaip sutarties šalies, pripažinimo verslininku.
28. Ieškovai nurodė, kad paskolą naudojo savo poreikiams – ieškovo paveldėtai sodybai (duomenys neskelbtini), atkurti, gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui bei asmeninėms reikmėms (kitoms paskoloms dengti ir kt.). Atsakovas teigė, kad paskola imta verslo poreikiams, tačiau tokios aplinkybės byloje nėra pagrįstos jokiais kitais įrodymais, todėl nėra nustatytos (CPK 185 straipsnis).
29. Ieškovai taip pat teigė, kad sudarė sutartį prisijungimo būdu. CK 6.160 straipsnio 2 dalyje yra numatyta tokia sutarčių rūšis pagal jos sudarymo būdą, bet paprastai tokiomis laikomos viešųjų pirkimų, vartojimo ar kitos sutartys, kuriose sąlygos yra standartinės ir nėra individualiai aptariamos. Ginčo paskolos sutartis yra notarinės formos, joje nurodytos individualios sąlygos – paskolos suma 50 000 Eur, sutartas metų grąžinimo terminas, nesusitarta dėl palūkanų, nustatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai, 18 000 Eur maksimaliąja hipoteka apsaugota suma, sutarta skolininkų įsipareigojimų vykdymą užtikrinti skolininkų konkretaus turto sutartine hipoteka, sutartį asmeniškai pasirašė ieškovai, atsakovas ir jos sąlygas patvirtino notaras. Konstatuotina, kad tai nėra prisijungimo būdu sudaryta sutartis, nes joje yra individualiai aptartos sąlygos.
30. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šalių sudaryta paskolos sutartis nėra vartojimo sutartis ir vartotojų teisių apsaugai skirti įstatymai šiuo atveju netaikytini.
Dėl ieškovų sumokėtų pinigų pobūdžio
31. 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartyje šalys susitarė, kad ieškovai pasiskolina 50 000 Eur metams laiko, palūkanos pagal sutartį nemokamos, o laiku negrąžinę paskolos, skolininkai įsipareigoja mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Paskolos sutartis pakeista 2018 m. birželio 15 d. notarinės formos susitarimu, kuriuo nustatoma kito skolininkų turto hipoteka. Po visais parašais yra atsakovo ranka padarytas vienas įrašas, kad 2019 m. sausio 11 d. sutartis pratęsiama iki 2020 m. sausio 11 d. (1 metams), ir parašas; atsakovo ranka padarytas antras įrašas, kad 2020 m. sausio 11 d. sutartis pratęsiama iki 2021 m. sausio 11 d., su atsakovo parašu.
32. Kaip jau teismas nustatė sprendimo 16 punkte, už paskolos grąžinimo termino pratęsimą metams laiko ieškovai 2019 m. sausio 11 d. atsakovui sumokėjo 8 000 Eur. 2020 m. sausio 11 d. ieškovai už paskolos grąžinimo termino pratęsimą metams atsakovui sumokėjo 8 000 Eur. Vėliau ieškovai nurodė, kad paskolos sutartis žodžiu buvo pratęsta iki 2022 m. sausio 11 d. ir už šį paskolos sutarties pratęsimą 2020 m. gruodžio 26 d. atsakovui buvo perduota 4 000 Eur ir 4 000 Eur 2021 m. liepos mėnesio viduryje. Be to, ieškovai teigia, kad 2021 m. lapkričio 13 d. atsakovui sumokėta 1 500 Eur suma yra delspinigiai, sumokėti už tai, kad ieškovai vėlavo mokėti palūkanas už paskolos sutarties pratęsimą.
33. Atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, ar tie pinigai už galimybę vėliau grąžinti paskolą buvo netesybos ar palūkanos, ar kredito sutarties pratęsimo mokestis. Jis nurodė, kad atsakovai vėlavo grąžinti paskolą, todėl jis apskaičiavo už paskolos pinigų naudojimą 8 000 Eur už metus laiko po paskolos sudarymo. Atsakovas paaiškino, kad netaikė paskolos sutartyje nustatytų 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną dieną. Jis skaičiavo apie 1,5 proc. mėnesio palūkanų dydį – išeina apie 9 000 Eur per metus (50 000 Eur skola x 1,5 proc. mėnesio palūkanos x 12 mėnesių), jis ėmė mažiau – 8 000 Eur per metus, tai yra apie 1,3 proc. ar 1,4 proc. palūkanų per mėnesį.
34. Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Žemesnės instancijos teismas
35. Teismas konstatuoja, kad ieškovų sumokėti atsakovui pinigai po paskolos sutarties sudarymo po 8 000 Eur ir po 4 000 Eur yra pelno palūkanos už naudojimąsi pinigais. Nors šalys notarinės paskolos sutarties, kurioje nėra susitarimo dėl palūkanų, ta pačia forma nepakeitė ir raštu tokios sutarties sąlygos nesudarė, tačiau jos susitarė ir įvykdė susitarimą – ieškovai nurodytas sumas atsakovui sumokėjo.
36. Ieškovai teigia, kad 2021 m. lapkričio 13 d. atsakovui sumokėta 1 500 Eur suma yra delspinigiai, sumokėti už tai, kad ieškovai vėlavo mokėti palūkanas už 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutarties pratęsimą. Atsakovas teigia, kad jie buvo sumokėti ne pagal ginčo paskolos sutartį, o už vėlavimą įvykdyti kitą šalių paskolos sandorį.
37. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė duomenis ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys buvo sudariusios antrą 2019 m. m. vasario 14 d. paskolos sutartį, užtikrintą hipoteka, – nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), hipoteka. Ieškovai paprašė panaikinti hipoteką šiam turtui, kad galėtų jį parduoti ir visiškai atsiskaityti su atsakovu. Tam, kad ieškovai galėtų galutinai atsiskaityti, atsakovas parašė 2021 m. rugsėjo 1 d. pareiškimus dėl atsiskaitymo ir dėl atsisakymo nuo hipotekos, dėl likusios negrąžintos 34 000 Eur paskolos dalies pasiimdamas 2021 m. rugsėjo 1 d. vekselį trumpam terminui (iki 2021 m. spalio 15 d.). Be to, ieškovas D. S. dėl palūkanų už pradelstą terminą išdavė 2021 m. rugpjūčio 5 d. 2 950 Eur sumos vekselį (vekselis apmokėtas) ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. 2 950 sumos vekselį (vekselis neapmokėtas). Šių sutarčių vykdymas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
38. Ieškovų pateiktame garso įraše buvo girdėti, kad atsakovas aiškino, jo geriau nemaišyti sutarčių ir jis ima 1 500 Eur už vėlavimą atsiskaityti už vekselius – už mėnesį 600 Eur, už du mėnesius 1 200 Eur ir dar už pusę mėnesio (t. y. 1 500 Eur už 2,5 mėn,) ir palieka vekselių apmokėjimą iki spalio mėnesio.
39. Įvertinus sprendimo 36–38 punktuose nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovų 2021 m. lapkričio 13 d. atsakovui sumokėta 1 500 Eur suma yra atsiskaitymas ne pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį ir nėra susijęs su jos vykdymu (CPK 185 straipsnis).
40. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovų sumokėtos pinigų sumos pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį buvo palūkanos, kurių dydis (pagal 8 000 Eur palūkanas nuo 50 0000 Eur paskolos sumos – 16 procentų metinių palūkanų) yra protingas.
Žemesnės instancijos teismas
41. Teismas, įvertinęs atsakovų atliktus mokėjimus po sutarties sudarymo – sumokėtas palūkanų sumas ir laikotarpius (nurodytus sprendimo (32 – 35, 40 punktuose) konstatuoja, kad šalys buvo susitarę dėl 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutarties, kuri turėjo būti grąžinta iki 2019 m. sausio 11 d., po to pratęsta tris kartus po metus ieškovams už pratęsimą mokant po 8 000 Eur palūkanų, pratęsimo iki 2022 m. sausio 11 d.
42. Šias aplinkybes patvirtina ir 2023 m. kovo 15 d. į bylą pateiktos atsakovo telefono trumposios žinutės, kurios išsiųstos 2022 m. sausio 20 d. atsakovui D. S. dėl susitarimo nevykdymo, ir aplinkybė, kad atsakovas 2022 m. balandžio 13 d. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.
43. Ieškovų reikalavimas pripažinti, kad nesumokėtos paskolos dalis yra 14 500 Eur, yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje nenustatyta, kad ieškovų sumokėti pinigai buvo paskolos grąžinimas (CPK 185 straipsnis). Ieškovų reikalavimas pakeisti 2022 m. gegužės 23 d. vykdomąjį raštą, išduotą Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. 2178, nurodant, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 14 500 Eur, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl paskolos sutartyje nustatytų delspinigių
44. Ieškovai prašo pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutarties, notarinio registro Nr. VM9-84, 2 punkto sąlygą, kuri numato kad, laiku negrąžinę paskolos, skolininkai įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
45. Ieškovai šį ieškinio reikalavimą grindžia vartotojų teises ginančiomis normomis ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatomis, tačiau šis teisinis reglamentavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas (Sprendimo 20, 30 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
46. Teismas 2023 m. kovo 15 d. posėdžio metu klausė ieškovų atstovės nuomonės dėl netesybų dydžio, ji nurodė, kad neprašo mažinti netesybų. Mano, kad jos iš viso neturėtų būti taikomos, tačiau taip pat nurodė, kad teismas pats turėtų spręsti šį klausimą.
47. Šalys sutartimi susitarė dėl netesybų – civilinės atsakomybės už prievolės tinkamą nevykdymą formos ir dydžio.
48. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, į CK 6.251 straipsnyje (reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą) nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir pan. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai.
49. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).
50. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).
51. Teismas daro išvadą, kad šalių sutartyje atsakovo ir ieškovų – fizinių asmenų – paskolos sutarties 2 punkte numatytas susitarimas, kad ieškovai, praleidęs paskolos grąžinimo terminus, privalo mokėti 0,2 procento delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nustato akivaizdžiai per dideles netesybas – 73 procentus metinių palūkanų. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika dėl delspinigių dydžio fiziniams asmenims, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad nagrinėjamu atveju 0,05 procento dydžio delspinigiai per dieną turi atlyginti galimus kreditoriaus nuostolius. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu nenurodė, kad būtų patyręs papildomų nuostolių dėl negrąžintos sumos, byloje nėra duomenų, kad jo patiriami nuostoliai dėl ieškovo mokėjimo terminų praleidimo viršija nurodytą sumą (CPK 178 straipsnis).
Dėl vykdomojo įrašo
52. Ieškovai prašo pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis 2022 m. gegužės 23 d. vykdomajame rašte, išduotame Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. 2178, numatytas sąlygas, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai skaičiuojami nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir 6 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
53. Teismo posėdžio metu ieškovai neatsisakė savo reikalavimų atsakovei notarei ir jos procesinės padėties nekeitė, todėl notarės prašymas pašalinti ją iš atsakovės statuso neturi teisinio pagrindo.
54. Nustatyta, kad atsakovas 2022 m. balandžio 13 d. prašymu notarei prašė išduoti vykdomąjį įrašą dėl skolos, 0,2 proc. dydžio delspinigių ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų.
55. Notarė 2022 m. gegužės 23 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriame nurodyta 50 000 Eur skola, 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, 6 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, taip pat pareikalavo 103,67 Eur notaro atlyginimo ir už kitus notaro veiksmus – 24,15 Eur. Notarė nurodė, kad pagal vykdomąjį įrašą reikalauja išieškoti iš D. S. ir D. S. iš viso 50 127,82 Eur bei 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos sumos, ir 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
56. Kaip jau teismas nustatė, šalių susitarimas paskolos sutartyje dėl delspinigių dydžio yra mažintinas iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. 18,25 proc. metinių palūkanų. Delspinigiai nagrinėjamu atveju skaičiuojami iki sutarties įvykdymo.
57. Šalių paskolos sutartyje ir hipotekos sutartyje palūkanos nebuvo numatytos. Vykdomajame įraše yra nurodyta iš skolininkų išieškoti 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
58. Nenurodyta, nuo kurio momento išieškomi delspinigiai ir palūkanos, nuo kokių konkrečiai sumų jie skaičiuotini, konstatuotina, kad delspinigiai ir palūkanos skaičiuojami nuo 50 000 Eur negrąžintos paskolos sumos dalies, kurią grąžinti yra praleistas terminas.
59. Sutartyje numatyto termino pabaiga nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.205 straipsnis). Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
60. Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 2 dalyje). Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Netesybos (delspinigiai) įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius. Taigi, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). Sprendžiant dėl palūkanų ir netesybų santykio jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas).
61. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad skolininkams negali būti taikoma dviguba atsakomybė netesybų ir palūkanų forma, didesnė suma turi apimti mažesnę – nagrinėjamu atveju 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną negrąžinto kredito dieną (18,25 proc. metinių palūkanų) yra skaičiuojami iki kredito grąžinimo ir apima 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
62. Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartis buvo šalių susitarimu pratęsta iki 2022 m. sausio 11 d. (sprendimo 41 punktas), todėl už prievolės grąžinti skolą įvykdymo termino praleidimą yra pagrindas skaičiuoti netesybas nuo 2022 m. sausio 12 d. Už pratęstą laikotarpį skolininkai sumokėjo kreditoriui palūkanas, todėl už laikotarpį, kurį jie naudojosi pinigais, kreditoriui yra atlyginta.
63. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, 2022 m. gegužės 23 d. vykdomasis raštas, išduotas Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. 2178, pakeistinas, panaikinant nurodytas 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir patikslinant 0,05 proc. delspinigių dydį, kurie skaičiuotini nuo negrąžintos 50 000 Eur skolos dalies nuo 2022 m. sausio 12 d. iki visiško skolos grąžinimo (Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 4 dalis).
64. Ieškinį tenkinus iš dalies dėl paskolos sutarties ir vykdomojo įrašo pakeitimo, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atlygintinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
65. Ieškovams 2022 m. rugpjūčio 4 d. buvo atidėtas 919 Eur žyminio mokesčio mokėjimas ir apskaičiuota preliminari ieškinio suma. Pagal tenkintus turtinius ieškinio reikalavimus ieškinys yra tenkintas 16,16 proc. (preliminari ieškinio suma 75 000 Eur, tenkinta – 9 125 Eur delspinigių ir 3 000 Eur palūkanų sumos per metus). Įvertinus ir tai, kad teismui patikslinus vykdomąjį įrašą dėl termino, nuo kada skaičiuojami delspinigiai, sprendimas taip pat priimtas ieškovų naudai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinta 30 proc. ieškinio reikalavimų.
66. Ieškovai sumokėjo 481 Eur žyminio mokesčio, jie turi teisę pagal tenkintus reikalavimus į 206 Eur žyminio mokesčio dėl delspinigių ir 68 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl palūkanų atlyginimą.
67. Iš ieškovų valstybei lygiomis dalimis priteistina atidėto 919 Eur žyminio mokesčio dalis už atmestus ieškinio reikalavimus (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
68. Atsižvelgus į tai, kad, pakeitus sutartyje, sudarytoje su atsakovu, numatytų delspinigių dydžius, atitinkamai buvo modifikuotas vykdomasis įrašas, 206 Eur žyminis mokesčio ieškovams lygiomis dalimis po 103 Eur priteistinas iš atsakovo D. S..
69. Įvertinus aplinkybę, kad palūkanos atsirado vykdomajame įraše ne pagal sutartį, o atsakovo prašymu, notarė privalėjo įvertinti įrašomų palūkanų dydžio pagrįstumą, be to, vykdomajame įraše nėra nustatyta piniginės prievolės vykdymo termino pradžios, todėl 68 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų D. S. ir notarės ieškovams lygiomis dalimis po 17 Eur.
70. Ieškovas patyrė 400 Eur, ieškovė – 450 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai.
71. Proporcingai tenkintiems ieškovų reikalavimams, jiems atlygintina 30 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų advokatui, jų 3/4 priteistina iš atsakovo, 1/4 – iš notarės. Ieškovui atitinkamai priteistina 90 Eur iš atsakovo, 30 Eur iš atsakovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo. Ieškovei priteitina 101 Eur iš atsakovo ir 34 Eur iš atsakovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo.
72. Atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
73. Ieškinį tenkinus iš dalies dėl paskolos sutarties ir vykdomojo įrašo modifikavimo, teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas pagal ginčo vykdomojo rašo dalį, kuri viršija 14 627 Eur paskolos, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos, nes neužtikrina galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti ieškovų D. S. ir D. S. ir atsakovo D. S. 2018 m. sausio 11 d. sudarytos paskolos sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto 9-ojo biuro notarės V. M., notarinio registro Nr. VM9-84, 2 punkto sąlygą ir nustatyti, kad, laiku negrąžinę paskolos, skolininkai įsipareigoja mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Pakeisti 2022 m. gegužės 23 d. vykdomajame rašte, išduotame Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. 2178, numatytas sąlygas, panaikinant nurodytas 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir patikslinant 0,05 proc. delspinigių, kurie skaičiuotini nuo negrąžintos 50 000 Eur skolos dalies nuo 2022 m. sausio 12 d. iki visiško skolos grąžinimo, dydį.
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Priteisti iš ieškovų D. S. ir D. S. po 459,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas – 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Priteisti ieškovams D. S. iš atsakovo D. S. 210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti ieškovei D. S. iš atsakovo D. S. 221 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti ieškovui D. S. iš atsakovės Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K. 47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti ieškovei D. S. iš atsakovės Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K. 51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0092/22/00727 iš skolininkų D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. gegužės 23 d. Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K. vykdomojo įrašo Nr. 2178 dalį, kuri viršija 14 627,82 Eur skolos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.