Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S., D. S. ir atsakovės Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarės Gražinos Kazlaučiūnienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. S. ir D. S. ieškinį atsakovams D. S., Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarei Gražinai Kazlaučiūnienei dėl paskolos sutarties sąlygų panaikinimo ir vykdomojo įrašo dalies modifikavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė Nijolė Jutkienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. S. ir D. S. (toliau – ir ieškovai, apeliantai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovams D. S. ir Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarei Gražinai Kazlaučiūnienei (toliau – ir notarė G. Kazlaučiūnienė), kuriuo prašė: 1) pakeisti 2022 m. gegužės 23 d. vykdomąjį raštą, išduotą notarės G. Kazlaučiūnienės, nurodant, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 14 500 Eur; 2) pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutarties 2 punkto sąlygą; 3) pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis 2022 m. gegužės 23 d. vykdomajame rašte, išduotame notarės G. Kazlaučiūnienės, nustatytas sąlygas, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai skaičiuojami nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir 6 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

2. Ieškovai nurodė, kad su atsakovu D. S. 2018 m. sausio 11 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – ir paskolos sutartis). Paskolos sutarties 1 punkte nustatyta, kad ieškovai pasiskolina 50 000 Eur. Paskolos sutarties 2 punkte nustatyta, kad pasiskolintą sumą ieškovai įsipareigoja grąžinti atsakovui ne vėliau kaip po vienerių metų, t. y. iki 2019 m. sausio 11 d. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad laiku negrąžinę paskolos ieškovai įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka.

3. Notarė G. Kazlaučiūnienė 2022 m. gegužės 23 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriame nurodė, kad skolinio įsipareigojimo suma, arba nesumokėtos skolos dalies dydis, yra 50 000 Eur; įraše taip pat nurodyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai ir 6 proc. metinės palūkanos. Antstolė N. Jutkienė 2022 m. birželio 3 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-92-8971, ieškovams nurodydama per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 50 127,82 Eur skolą, 0,2 proc. dienos palūkanas nuo 50 000 Eur, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d., 6 proc. metines palūkanas nuo 50 000 Eur, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d., 293,23 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 184 396,39 Eur.

4. Ieškovai paaiškino, kad 10 000 Eur paskolos sumos nėra gavę, o iš viso atsakovui pagal paskolos sutartį buvo sugrąžinta 25 500 Eur skolos suma per 5 kartus. Atsižvelgiant į tai, skolos likutis yra 14 500 Eur. Vykdomajame rašte klaidingai nurodyta, kad skolinio įsipareigojimo suma, arba nesumokėtos skolos dalies dydis, yra 50 000 Eur, o 0,2 proc. palūkanos nuo 50 000 Eur skaičiuojamos nuo 2019 m. sausio 12 d., 6 proc. metinės palūkanos nuo 50 000 Eur skaičiuojamos nuo 2019 m. sausio 12 d., nors paskolos sutartis buvo pratęsta iki 2021 m. sausio 11 d., vėliau iki 2022 m. sausio 11 d.

5. Ieškovai nurodė, kad paskolos sutartį sudarė prisijungimo būdu. Atsakovas yra vartojimo ir kitoms reikmėms paskolas teikiantis šios srities profesionalas, o ieškovai – vartotojai, todėl taikytinos vartotojų teises reglamentuojančios teisės normos. Kadangi prievolė grąžinti paskolą buvo užtikrinta žemės ūkio paskirties žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato sutartine hipoteka, sutartis kvalifikuotina kaip su nekilnojamuoju turtu susijusi kredito sutartis pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą. Ieškovams nebuvo paaiškinta, koks konkretus paskolos sutarties sąlygų 2 ir 3.1 punktų poveikis, kaip konkrečiai bus skaičiuojamos palūkanos ir netesybos, kaip bus skirstomos įmokos, jeigu paskolą bus vėluojama grąžinti, dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas netinkamai įvykdė pareigą informuoti kredito gavėjus. Atsakovas neįvertino ieškovų kreditingumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: (1) pakeitė ieškovų D. S. ir D. S. bei atsakovo D. S. 2018 m. sausio 11 d. sudarytos paskolos sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto 9–ojo notaro biuro notarės Vaidos Meškės, notarinio registro Nr. VM9-84, 2 punkto sąlygą ir nustatė, kad laiku negrąžinę paskolos ieškovai įsipareigoja mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną; (2) pakeitė 2022 m. gegužės 23 d. vykdomajame rašte, išduotame notarės G. Kazlaučiūnienės, notarinio registro Nr. 2178, nustatytas sąlygas, panaikindamas nurodytas 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir patikslindamas 0,05 proc. delspinigių, kurie skaičiuotini nuo negrąžintos 50 000 Eur skolos dalies nuo 2022 m. sausio 12 d. iki visiško skolos grąžinimo, dydį; (3) priteisė iš ieškovų D. S. ir D. S. po 459,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; priteisė ieškovui D. S. iš atsakovo D. S. 210 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė ieškovei D. S. iš atsakovo D. S. 221 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė ieškovui D. S. iš atsakovės notarės G. Kazlaučiūnienės 47 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė ieškovei D. S. iš atsakovės notarės G. Kazlaučiūnienės 51 Eur bylinėjimosi išlaidas; (4) kitą ieškinio dalį atmetė.

7. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad šalių sudarytai paskolos sutarčiai Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas (toliau ir – kredito įstatymas) netaikomas. Nurodė, kad, pagal šio įstatymo 3 straipsnio 11 dalį, kredito davėjas – asmuo, išskyrus fizinį asmenį ir pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti kreditą. Atsakovas yra fizinis asmuo, todėl pagal kredito įstatymą nėra kredito davėjas. Atsakovas ieškovams neteikė kredito per skolinimosi platformą, paskolos sutartis sudaryta raštu pas notarą, todėl atsakovas nėra paskolos davėjas, kaip tai apibrėžiama kredito įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje.

8. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas yra medikas, kita veikla neužsiima, teismui paaiškino, jog per 10 metų laikotarpį yra suteikęs 3 paskolas iki 50 000 Eur, nusprendė, kad tokie sandoriai nelaikytini reguliaria komercine veikla, kurios pagrindu būtų galima spręsti dėl atsakovo, kaip sutarties šalies, pripažinimo verslininku. Teismas padarė išvadą, kad šalių sudaryta paskolos sutartis nėra vartojimo sutartis ir vartotojų teisių apsaugai skirti įstatymai byloje netaikytini.

9. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. sausio 11 d. notarinės formos paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, jog 10 000 Eur suteikiami paskolos sutarties pasirašymo metu, o 2 punkte nurodoma, kad ieškovai paskolos sumą gavo. Paskolos sutartyje ieškovas D. S. savo ranka padarė įrašą „Penkis tūkstančius eur gavau“, o ieškovė D. S. savo ranka padarė įrašą „Penkis tūkstančius gavau“. Teismas nusprendė, kad tai įrodo faktą, jog atsakovas D. S. sutarties 1 punktą įvykdė ir 10 000 Eur pinigų sumą grynaisiais pinigais ieškovams perdavė, t. y. paskolos dydis iš viso sudarė 50 000 Eur (40 000 Eur mokėjimo pavedimu ir 10 000 Eur grynaisiais pinigais).

10. Teismo vertinimu, ieškovų nurodytos sumos buvo sumokėtos jų nurodytu metu ir aplinkybėmis, t. y. paskolos sutartis iš pradžių 2019 m. sausio 11 d. pratęsta raštu iki 2020 m. sausio 11 d. ir už paskolos sutarties pratęsimą tą pačią dieną atsakovui grynaisiais pinigais sumokėta 8 000 Eur. Vėliau paskolos sutartis 2020 m. sausio 11 d. buvo pratęsta iki 2021 m. sausio 11 d. ir už paskolos sutarties pratęsimą tą pačią dieną atsakovui grynaisiais pinigais sumokėta 8 000 Eur. Vėliau paskolos sutartis žodžiu buvo pratęsta iki 2022 m. sausio 11 d. Už šį paskolos sutarties pratęsimą 2020 m. gruodžio 26 d. atsakovui grynaisiais pinigais buvo perduota 4 000 Eur; dar 4 000 Eur grynaisiais pinigais atsakovui perduota 2021 m. liepos mėn. viduryje. 2021 m. lapkričio 13 d. atsakovui buvo sumokėta 1 500 Eur delspinigių už tai, kad ieškovai vėlavo mokėti palūkanas už paskolos sutarties pratęsimą.

11. Teismas pažymėjo, kad nors šalys notarinės paskolos sutarties, kurioje susitarimas dėl palūkanų nebuvo nustatytas, ta pačia forma nepakeitė ir raštu dėl tokios sutarties sąlygos nesusitarė, tačiau jos faktiškai dėl palūkanų mokėjimo susitarė ir šį susitarimą įvykdė – ieškovai nurodytas sumas atsakovui sumokėjo. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad po paskolos sutarties sudarymo ieškovų atsakovui sumokėti pinigai, t. y. du mokėjimai po 8 000 Eur ir du mokėjimai po 4 000 Eur, yra palūkanos už naudojimąsi pinigais. Tačiau ieškovų 2021 m. lapkričio 13 d. atsakovui sumokėti 1 500 Eur nepriskirtini atsiskaitymams pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį ir nėra susijusi su jos vykdymu. Atsižvelgdamas į tai, ieškovų reikalavimą pripažinti, kad negrąžinta paskolos dalis yra 14 500 Eur, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą pakeisti 2022 m. gegužės 23 d. vykdomąjį raštą, išduotą notarės G. Kazlaučiūnienės, notarinio registro Nr. 2178, nurodant, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dydis yra 14 500 Eur.

12. Teismas nusprendė, kad paskolos sutarties 2 punkte nustatytas susitarimas, pagal kurį ieškovai, praleidę paskolos grąžinimo terminą, privalo mokėti 0,2 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nustato akivaizdžiai per dideles netesybas – 73 proc. metinių palūkanų. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika dėl delspinigių dydžio fiziniams asmenims, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertino, kad 0,05 proc. delspinigiai per dieną turi atlyginti galimus kreditoriaus nuostolius. Teismas nurodė, kad skolininkams negali būti taikoma dviguba atsakomybė netesybų ir palūkanų forma, didesnė suma turi apimti mažesnę – 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną negrąžinto kredito dieną (18,25 proc. metinių palūkanų) yra skaičiuojami iki kredito grąžinimo ir apima 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kadangi byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartis buvo šalių susitarimu pratęsta iki 2022 m. sausio 11 d., už prievolės grąžinti skolą įvykdymo termino praleidimą yra pagrindas skaičiuoti netesybas nuo 2022 m. sausio 12 d. Už pratęstą laikotarpį ieškovai sumokėjo kreditoriui palūkanas, todėl už laikotarpį, kurį jie naudojosi pinigais, kreditoriui yra atlyginta. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas 2022 m. gegužės 23 d. vykdomąjį raštą, išduotą notarės G. Kazlaučiūnienės, notarinio registro Nr. 2178, pakeitė, panaikindamas 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir patikslindamas 0,05 proc. delspinigių dydį, kurie skaičiuotini nuo negrąžintos 50 000 Eur skolos dalies nuo 2022 m. sausio 12 d. iki visiško skolos grąžinimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Ieškovai D. S. ir D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Atsakovas yra vartojimo ir kitoms reikmėms paskolas teikiantis šios srities profesionalas. Ieškovai yra fiziniai asmenys, gautą paskolą panaudoję savo poreikiams – sodybos atkūrimui ir gyvenamojo būsto remontui bei asmeninėms reikmėms (kitų paskolų dengimui ir kt.), todėl jiems privalėjo būti taikomos vartotojų teises reglamentuojančios teisės normos. Tai, kad atsakovas teikia paskolas, ieškovams tapo žinoma iš skelbimų laikraščiuose. Tokia atsakovo veikla yra papildoma, iš kurios jis gauna finansinę naudą. Teismas turėjo pagrindą nustatyti, kad atsakovas yra vartojimo ir kitomis reikmėmis paskolas teikiantis šios srities profesionalas.

13.2. Teismas nepagrįstai paskolos sutarties nekvalifikavo ir kaip su nekilnojamuoju turtu susijusios kredito sutarties, dėl to byloje paskolos sutarties sąlygos nebuvo patikrintos pagal šio įstatymo reikalavimus. Kadangi atsakovas nevertino ieškovų kreditingumo, pažeidė pareigą tinkamai informuoti kredito gavėjus apie netesybų ir palūkanų taikymo padarinius, yra pagrindas pripažinti nesąžininga ir negaliojančia tiek paskolos sutarties 2 punkto sąlygą, tiek ir vykdomajame įraše numatytą sąlygą, jog 6 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

13.3. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantų reikalavimą pripažinti, kad nesumokėtos paskolos dalis yra 14 500 Eur, konstatavęs, esą byloje nenustatyta, jog apeliantų sumokėti pinigai buvo paskolos grąžinimas. Iš viso atsakovui pagal paskolos sutartį buvo sugrąžinta 25 500 Eur skola per 5 kartus (8 000 Eur, 8 000 Eur, 4 000 Eur, 4 000 Eur ir 1 500 Eur). Skolos likutis yra 14 500 Eur (40 000 Eur – 25 500 Eur), todėl 2022 m. gegužės 23 d. vykdomajame įraše klaidingai nurodyta, kad skolinio įsipareigojimo dydis yra 50 000 Eur bei 0,2 proc. palūkanos nuo 50 000 Eur skaičiuojamos nuo 2019 m. sausio 12 d., 6 proc. metinės palūkanos nuo 50 000 Eur skaičiuojamos nuo 2019 m. sausio 12 d., kai paskolos sutartis raštu buvo pratęsta iki 2021 m. sausio 11 d., žodžiu pratęsta iki 2022 m. sausio 11 d. Tai patvirtina pateiktas garso įrašas, kurio metu užfiksuota, kad ieškovai už suteiktą paskolą mokėjo ir turi mokėti atitinkamo dydžio palūkanas, nors paskolos sutarties 3.1 papunktyje numatyta, jog palūkanos pagal paskolos sutartį nemokamos.

13.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2021 m. lapkričio 13 d. atsakovui sumokėti 1 500 Eur yra atsiskaitymas ne pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį, o pagal 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, todėl šios pinigų sumos sumokėjimas nėra susijęs su paskolos sutarties vykdymu. Ieškovų 1 500 Eur sumokėti buvo ne pagal 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, o pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį, todėl ieškovai pagrįstai laikė, kad nesumokėtas paskolos likutis yra 14 500 Eur, bet ne 50 000 Eur, kaip nurodė teismas.

14. Atsakovė Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarė G. Kazlaučiūnienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – paskirstyti bylinėjimosi išlaidas priteisiant jas ieškovams iš atsakovo D. S.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Notarė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo atliko gavusi atsakovo D. S. prašymą, kuriame buvo nurodyti D. S. pateikti duomenys: hipotekos kodas hipotekos registre, negrąžintos skolos, palūkanų ir netesybų dydis, informacija apie skolininkus ir įkaito davėjus. Atlikusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalyje numatytas procedūras, notarė išdavė 2022 m. gegužės 23 d. vykdomąjį įrašą. Notarė nėra ir nebuvo atsakinga už atsakovo pateiktų duomenų teisingumą, už juos atsakingas pats atsakovas. Be to, nurodytu metu neegzistavo teismo skundžiamu sprendimu nurodytos aplinkybės – sumažintos netesybos ir draudimas taikyti palūkanas, dėl to iš notarės negalėjo būti reikalaujama to, kas neįmanoma.

14.2. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties turi tik teismas ir tik esant skolininko reikalavimui. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti teismo argumentai, kad notarė privalėjo aiškintis atsakovo pateikiamų duomenų teisingumą. Atitinkamai nepagristas ir teismo sprendimas priteisti iš notarės dalį bylinėjimosi išlaidų, motyvuojant tuo, kad ji nurodytų aplinkybių nesiaiškino.

14.3. Nepagrįsti teismo motyvai dėl notarei tenkančios ¼ dalies ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Notarei negali būti priskirtos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos už ginčą, kuris buvo spręstas išimtinai dėl jų, kaip paskolos gavėjų, ir atsakovo, kaip paskolos davėjo, tarpusavio teisinių santykių dėl sutarties sudarymo, sąlygų keitimo ir jos vykdymo, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo aplinkybės dėl netesybų sumažinimo neegzistavo. Be to, už notarui pateikiamų duomenų teisingumą atsako kreditorius, notarė ginčų nesprendžia, nevertina sutartyje nustatytų netesybų dydžio, o tik atlieka formalų pateiktų duomenų įvertinimą, iš jos negalima reikalauti to, kas neįmanoma ir jai nepriskirta teisės aktais.

15. Atsakovas D. S. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

15.1. Nors ieškovai nurodo, kad iš viso atsakovui pagal paskolos sutartį buvo sugrąžinta 25 500 Eur skola per 5 kartus (8 000 Eur, 8 000 Eur, 4 000 Eur, 4 000 Eur ir 1 500 Eur), atsakovas šio fakto nepripažįsta, nes atsakovas pagal paskolos sutartį gavo 20 000 Eur ir tai buvo sumokėtos palūkanos.

15.2. Ieškovai praleido paskolos grąžinimo terminą ir šalys derėjosi dėl jo pratęsimo, dėl to palūkanos buvo mokamos už pratęstą paskolos grąžinimo terminą, o ne pagal paskolos sutarties 3.1 papunktį. Šalys, pratęsdamos terminą, nesusitarė, kad palūkanos už naudojimąsi pratęsta paskola nemokamos, tai reiškia, jog abiejų šalių valia buvo sumokėtos palūkanos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų sumokėti atsakovui pinigai po paskolos sutarties sudarymo du kartus po 8 000 Eur ir du kartus po 4 000 Eur yra pelno palūkanos už naudojimąsi pinigais. Nors šalys notarinės paskolos sutarties, kurioje nėra susitarimo dėl palūkanų, tokia pačia forma nepakeitė ir raštu dėl tokios sutarties sąlygos nesusitarė, tačiau jos faktiškai susitarė ir įvykdė susitarimą – ieškovai nurodytas sumas atsakovui sumokėjo.

15.3. Atsakovas yra fizinis asmuo, jis nesiverčia paskolų verslu, todėl jis nėra verslininkas. Ieškovai nepagrįstai santykius kvalifikuoja kaip vartojimo. Ieškovai teismui nepateikė jokių faktinio kredito panaudojimo įrodymų (mokėjimo pavedimų, išrašų iš banko sąskaitų, sąskaitų, kvitų). Ieškovai neįrodė, kad jie yra vartotojai, jie neatitiko kredito gavėjų apibrėžimo. Net konstatavus vartojimo teisinius santykius, ieškovai nėra atleidžiami nuo paskolos grąžinimo bei palūkanų ir delspinigių mokėjimo.

16. Atsakovė notarė G. Kazlaučiūnienė atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

17. Ieškovai atsiliepime į notarės G. Kazlaučiūnienės apeliacinį skundą prašo skundą spręsti taip pat teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų D. S. ir D. S. bei atsakovės Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarės G. Kazlaučiūnienės apeliacinius skundus, 2023 m. spalio 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą; patikslino Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad paskolos sutarties šalys aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino faktines aplinkybes, jog ieškovai paskolos sutarties sudarymo metu gavo šioje sutartyje nurodytą sumą.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovai, teigdami, jog atsakovas ieškovų atžvilgiu veikė kaip verslininkas, turėjo procesinę pareigą tokias faktines aplinkybes įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovai nepagrindė aplinkybių, jog atsakovas nuolat teikė ir (ar) teikia paskolas fiziniams asmenims, siūlo tokias paslaugas ir sudarydamas paskolos sutartį siekė su verslu susijusių komercinių tikslų. Nėra duomenų ir apie tai, kad paskolų teikimas fiziniams asmenims būtų atsakovo įprastinė ar profesinė veikla. Iš byloje esančių duomenų nenustatęs aplinkybių, kad atsakovas ieškovų atžvilgiu veikė kaip verslininkas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje netaikė vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylos šalys sutarė dėl faktinių aplinkybių, jog ieškovai atsakovui sumokėjo du kartus po 8 000 Eur ir 4 000 Eur, taip pat 1 500 Eur, tačiau ginčas kilo dėl to, kaip nurodytos sumos turėtų būti kvalifikuojamos. Iš paskolos sutarties turinio matyti, kad joje nebuvo nurodyta ieškovų pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi iš atsakovo pasiskolinta pinigų suma. Vis dėlto tiek ieškovai, tiek atsakovas pripažino, kad ieškovai turėjo pareigą ir už suteiktą paskolą mokėti atitinkamo dydžio palūkanas. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esantis garso įrašas (nuo 8 min. 56 sek. iki 9 min. 38 sek.), kuriame ieškovai pripažįsta, kad jie su atsakovu susitarė dėl palūkanų mokėjimo pagal paskolos sutartį (mokėti po 8 000 Eur palūkanų per metus). Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai, atlikę 8 000 Eur, 8 000 Eur, 4 000 Eur, 4 000 Eur mokėjimus atsakovui, būtų gavę iš atsakovo pakvitavimą apie dalies paskolos sumos grąžinimą. Į bylą pateiktame garso įraše nė viena iš šalių nenurodė, kad aptartos sumos buvo sumokėtos atsakovui kaip dalis grąžintinos paskolos sumos. Ieškovų pateiktame garso įraše (nuo 5 min. 48 sek. iki 6 min. 47 sek.) atsakovas paaiškino, kad 1 500 Eur mokėtini už atsakovų vėlavimą atsiskaityti pagal kitą šalių (2019 m. vasario 14 d.) sudarytą paskolos sutartį, o šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nebuvo pateikta, t. y. ieškovai neįrodė kitokios 1 500 Eur sumokėjimo paskirties (CPK 178 straipsnis).

22. Dėl atsakovės notarės G. Kazlaučiūnienės apeliacinio skundo teisėjų kolegija nurodė, kad notarė neturėjo teisinio pagrindo vykdomojo įrašo neišduoti, todėl vykdomojo įrašo išdavimas negali būti laikomas notarės neteisėtais veiksmais. Atitinkamai nebuvo pagrindo iš notarės priteisti 98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikslino pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų bylos šalims paskirstymą.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-1120/2024 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį ir 2023 m. spalio 10 d. papildomą nutartį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Kasacinis teismas, nuspręsdamas dėl vartotojo ir verslininko sąvokų ir paskolos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, nurodė, kad ieškovų kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, jog atsakovas informaciją apie paskolų teikimą skelbdavo laikraščiuose ir (ar) kad skolindavo pinigus per tarpininkus – byloje nenustatytos. Be ieškovų nurodytų teiginių, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo veiklos – paskolų teikimo – sistemiškumą, nuolatinį pobūdį, todėl, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, negalima daryti išvados, kad tokia atsakovo veikla yra reguliari, dažna. Pažymėjo, kad nors verslininko sąvoka Europos Sąjungos teisėje suprantama plačiai, tačiau pavieniai sandoriai, kuriais gali būti siekiama tam tikro pelno (ir (ar) jis įgyjamas), negali būti pakankama priežastis asmenį savaime pripažinti verslininku. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas ieškovams yra suteikęs dvi paskolas – 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartimi 50 000 Eur ir 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartimi 59 000 Eur. Duomenų apie kitus atsakovo sudarytus paskolų sandorius byloje nėra. Byloje nėra kitų duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas paskolų (kreditavimo) veikla verčiasi reguliariai. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovo, kaip verslininko, statusas byloje neįrodytas, yra pagrįsta.

25. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, nuspręsdama dėl notarinės paskolos pakeitimų formos, nurodė, kad šalys 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartimi susitarė dėl 50 000 Eur paskolos, kurios dalis (40 000 Eur) buvo atsakovo pervesta į ieškovų banko sąskaitą, o dalis (10 000 Eur) išmokėta grynaisiais pinigais paskolos sutarties pasirašymo metu. Atsižvelgiant į paskolos sutarties vykdymo būdą, nagrinėjamu atveju šalių sudarytai paskolos sutarčiai buvo privaloma notarinė sutarties forma.

26. Nurodė, kad bylą nagrinėję teismai nustatė faktines aplinkybes, jog paskolos sutartis 2019 m. sausio 11 d. raštu pratęsta iki 2020 m. sausio 11 d., 2020 m. sausio 11 d. raštu pratęsta iki 2021 m. sausio 11 d., o vėliau žodžiu pratęsta iki 2022 m. sausio 11 d. Atsižvelgdami į byloje pateiktą garso įrašą, teismai nusprendė, kad nors notarinės formos paskolos sutartis tiesiogiai nustatė, jog palūkanos pagal sutartį nėra mokamos, šalys šį susitarimą pakeitė žodiniu susitarimu dėl palūkanų mokėjimo. Atitinkamai teismai nusprendė, kad ieškovų atsakovui sumokėti 24 000 Eur kvalifikuotini ne kaip paskolos grąžinimas, o kaip mokėjimo palūkanos. Šias teismų išvadas kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažino teisiškai nepagrįstomis.

27. Kasacinis teismas pažymėjo, kad notarinės sutarties pakeitimas taip pat turi būti notarinės formos (CK 6.183 straipsnio 3 dalis), todėl rašytiniai ir (ar) žodiniai šalių susitarimai dėl tokios sutarties pakeitimo negalioja. Nagrinėjamoje byloje teismų nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios dėl paskolos sutarties pratęsimo ir palūkanų mokėjimo bei tokį susitarimą būtų įforminusios notarine tvarka. Neįforminus šių paskolos sutarties pakeitimų notarine tvarka nei sutarties pakeitimo metu, nei vėliau, teisėjų kolegija konstatavo, kad aptariami ginčo paskolos sutarties pakeitimai negalioja. Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu šalims laikantis priešingų pozicijų dėl paskolos termino ir dėl to, ar ieškovų atsakovui sumokėti 24 000 Eur yra skolos grąžinimas ar palūkanų mokėjimas, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados dėl šalių valios sutapties pakeisti šalis siejusius sutartinius santykius. Vien tik byloje esantis garso įrašas, kuriame ieškovai ir atsakovas kalba apie „procentus“, kasacinio teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas netaikyti imperatyvios CK 6.183 straipsnio 3 dalies normos. Kadangi šalys nesilaikė CK 6.183 straipsnio 3 dalyje nustatytos imperatyvios taisyklės dėl notarinės sutarties keitimo notarine forma, be to, nesant aiškios šalių valios sutapties pakeisti notarinę sutartį, teisėjų kolegija nusprendė bylą nagrinėjusių teismų išvadas dėl šalių sudarytos notarinės paskolos sutarties pakeitimų (termino pratęsimo bei palūkanų mokėjimo) pripažinti nepagrįstomis.

28. Atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėję teismai apskritai neįvertino imperatyvaus CK 6.183 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo dėl notarinės sutarties pakeitimo formos ir šiuo aspektu nepasisakė. Tokiu būdu buvo padarytas CK 6.183 straipsnio 3 dalies pažeidimas, kuris sudarė pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

29. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, pripažinusi teismų išvadas dėl ginčo paskolos sutarties pakeitimo nepagrįstomis, konstatavo, kad ginčo paskolos sutartis pagal šios sutarties 2 punktą galiojo iki 2019 m. sausio 11 d., o pagal šios sutarties 3.1 punktą palūkanos pagal šią sutartį nebuvo mokamos.

30. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad byloje kyla poreikis išsiaiškinti, koks yra ieškovų skolos atsakovui likutis ieškovams atliktus mokėjimus (du kartus po 8 000 Eur ir du kartus po 4 000 Eur) pagal paskolos sutartį kvalifikavus kaip skolos grąžinimą ir netesybų už praleistą prievolės įvykdymo terminą mokėjimą. Tai yra fakto klausimas, dėl kurio kyla poreikis bylą grąžinti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų skolos likutis turi būti skaičiuojamas įvertinus CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų mokėjimo tvarką.

31. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti CPK 313 straipsnio reglamentavimą, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė tik ieškovai. Be kita ko, bylą nagrinėjant iš naujo svarstytina, ar susidariusi netesybų suma nėra akivaizdžiai per didelė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021) .

V. Papildomų rašytinių paaiškinimų argumentai

32. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui perdavus bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovas D. S. Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. gegužės 6 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

32.1. Ieškovams nustatytu terminu negrąžinus paskolos, nebetaikomas CK 6.872 straipsnis, t. y. susitarimas dėl neatlygintos paskolos sutarties pasibaigia, ir pradedamas taikyti CK 6.874 straipsnis, reglamentuojantis kompensacines palūkanas, t. y. paskolos sutarties 3.1 papunktis dėl palūkanų nemokėjimo taikomas tik iki paskolos grąžinimo termino pabaigos. Taip pat praleidus paskolos grąžinimo terminą atsakovas įgyja teisę į notarinėje sutartyje nustatytus 0,2 proc. delspinigius.

32.2. Paskolos sutarties pratęsimams dėl netinkamos formos esant negaliojančiais ab initio (nuo pradžios), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovų tikroji valia mokant pinigus nebuvo paskolos dalių grąžinimas, dėl to nėra pagrindo sumokėtų lėšų vertinti kaip paskolos dalies grąžinimo, nes ieškovų tikroji valia buvo mokėti „procentus“ už paskolą. Pagal kasacinio teismo praktiką delspinigių ir palūkanų skaičiavimas už tą patį laikotarpį negalimas, todėl iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Paskolos sutarties 2 punkte nustatytų 0,2 proc. delspinigių suma yra didesnė suma ir per 1 metus sudarytų 36 500 Eur (50 000 Eur × 0,2 proc. × 365 dienos ꞊ 36 500 Eur). Ieškovai nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. (iki vykdomojo įrašo išdavimo), t. y. už 3 metus, iš viso sumokėjo tik 20 000 Eur (įskaitant kitą paskolos sutartį). Atsakovui nedraudžiama reikalauti iš ieškovų netesybų mažiau negu jam priklauso, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų konstatuoti, kad sumokėtos sumos yra netesybos, o ne paskolos dalies grąžinimas.

32.3. Kasacinis teismas 2024 m. vasario 28 d. nutarties 50 punkte nurodė, kad nagrinėjant iš naujo svarstytina, ar susidariusi netesybų suma nėra akivaizdžiai per didelė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), tačiau CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, dėl to nėra pagrindo mažinti netesybas. Juo labiau kad šalys sudarė ne tik 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį dėl 50 000 Eur paskolos, bet ir 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartį dėl 59 000 Eur paskolos. Ieškovų dalimis sumokėti 20 000 Eur (8000 Eur, 8000 Eur ir 4000 Eur) buvo skirti „procentams“ pagal abi sutartis. Pradelsus mokėjimo terminus pagal abi sutartis, akivaizdu, kad procentai buvo mokami pagal abi sutartis. Ieškovų per 2 metus sumokėti 20 000 Eur sudaro mažiau nei 10 proc. per metus, tai nėra per didelė suma. CK 1.133 straipsnyje numatyta, kad įvykdžius pareigą, draudžiama reikalauti grąžinti sumas, jeigu jas sumokant buvo praleistas ieškinio senaties terminas, todėl delspinigių nėra pagrindo mažinti ir šiuo pagrindu.

32.4. Kasacinis teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovų sumokėtos sumos atsakovui dydžio netyrė (nenustatė), nepasisakė dėl įrodymų, susijusių su jų dydžiu, t. y. tiesiog citavo ieškovų kasaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad ieškovai iš viso atsakovui sumokėjo 24 000 Eur (8000 Eur, 8000 Eur, 4000 Eur ir 4000 Eur). Atsakovas šio fakto nepripažįsta, jis faktiškai pagal ginčo paskolos sutartį gavo 20 000 Eur. Ieškovai sumų grąžinimą įrodinėjo pateiktu garso įrašu, kuris padarytas 2021 m. lapkričio mėn., slapta nuo atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nežinojo apie pokalbio slaptą įrašymą, o ieškovai įrašydami pokalbį rinko jiems naudingus įrodymus, akivaizdu, jog tokiame pokalbyje turėjo būti informacija apie tariamai sugrąžintas sumas, tačiau garso įraše nei atsakovas, nei ieškovai nenurodė, kad grąžino (gavo) 24 000 Eur. Iš garso įrašo darytina išvada, kad šalys kalba apie atsakovo nurodytus sumokėtus 20 000 Eur, o ne 24 000 Eur, t. y. 8 000 Eur, 8 000 Eur ir 4 000 Eur, o 4 000 Eur ieškovai yra skolingi.

33. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi pridėjo prie bylos atsakovo D. S. rašytinius paaiškinimus bei nustatė ieškovams D. S. ir D. S., atsakovei Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarei G. Kazlaučiūnienei bei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, antstolei N. Jutkienei terminą pateikti raštu nuomonę dėl pridėtų prie bylos atsakovo D. S. rašytinių paaiškinimų bei poziciją ir nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-1120/2024 nurodytų išaiškinimų.

34. Atsakovė notarė G. Kazlaučiūnienė Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. gegužės 15 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo atsakovo D. S. papildomus rašytinius paaiškinimus vertinti teismo nuožiūra, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – paskirstyti bylinėjimosi išlaidas priteisiant jas ieškovams iš atsakovo D. S. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

34.1. Tiek atsakovas D. S., tiek kasacinis teismas nurodė faktines aplinkybes, kurios yra susijusios su paskolos sutarties šalimis ir jų santykiais, o ne su notare ar jos veikla, bei kurių notarė neturi pareigos nustatinėti. Notarė neturėjo teisės atlikti ieškovų reikalaujamų ir teismo sprendimu nustatytų vykdomojo įrašo pakeitimų, nes tuo metu tokios aplinkybės neegzistavo. Atsakovas D. S. pateikė prašymą atlikti vykdomąjį įrašą ir jis nurodė privalomus duomenis, už kurių teisingumą atsako atsakovas, ne notarė.

34.2. Notarė į procesą atsakove įtraukta nepagrįstai . Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra susijęs su ieškovų ir atsakovo paskolos teisiniais santykiais, šių materialiųjų santykių dalyve notarė nėra, todėl jai negali kilti pareiga atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Ieškovai Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. gegužės 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

35.1. Ieškovai kartu rašytiniais paaiškinimais pateikė vekselius, išduotus atsakovui, kurie, jų vertinimu, patvirtina, kad tarp šalių egzistavo daugiau nei du sandoriai. Tai, kad atsakovas teikia paskolas, ieškovams tapo žinoma tik iš skelbimų laikraščiuose, vėliau ir iš R. S. (dėdės) nekilnojamojo turto agentūros „Tureta“, kuri tarpininkavo suteikiant ieškovams paskolas. Tai patvirtina, kad pinigų skolinimas fiziniams asmenims yra papildoma atsakovo veikla, kuri nebuvo įregistruota ir deklaruota. Yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas yra vartojimo ir kitoms reikmėms paskolas teikiantis šios srities profesionalas, o šalių sudaryta paskolos sutartis – vartojimo sutartis.

35.2. Sutiktina su kasacinio teismo išvadomis, kad, šalims nesilaikant CK 6.183 straipsnio 3 dalyje nustatytos imperatyvios taisyklės dėl notarinės sutarties pakeitimo notarine forma, šalių terminų pratęsimai bei jų pagrindu palūkanų mokėjimai laikytini negaliojančiais bei nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, ieškovai neturėjo pagrindo atsakovui mokėti palūkanų.

35.3. Ieškovų sumokėti pinigai (24 000 Eur) turėtų būti kvalifikuojami kaip paskolos grąžinimas ir (ar) netesybų už praleistą prievolės įvykdymo terminą mokėjimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat įtvirtinta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Tapačios nuostatos yra įtvirtintos ir CK 1.125 straipsnio 5 dalyje, kuriame numatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

35.4. Paskolos sutartyje numatytas 0,2 proc. palūkanų dydis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovai prašo palūkanų dydį mažinti iki 0,02 proc. bei taikyti delspinigių skaičiavimo senatį.

35.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2021 m. lapkričio 13 d. atsakovui sumokėti 1 500 Eur yra atsiskaitymas ne pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį, o pagal 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartį. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-51-786/2023 dėl skolos priteisimo pagal 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartį atsakovas nenurodė, kad jam po 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovai būtų mokėję kokias nors pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, ieškovų sumokėti 1 500 Eur buvo ne pagal 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, o pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį. Juo labiau kad atsakovas šioje byloje, pateikdamas atsiliepimą, nurodė, jog pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį ieškovai jokių piniginių lėšų nėra mokėję, tačiau, pateikus į bylą garso įrašą, atsakovas pripažino, kad 25 500 Eur pinigines lėšas iš ieškovų buvo gavęs, tai patvirtina, jog atsakovas nebuvo nuoseklus ir klaidino teismą.

35.6. Ieškovai pagal ginčo paskolos sutartį atsakovui yra grąžinę 14 500 Eur skolą, paskutinę įmoką atliko 2024 m. vasario 10 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

37. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį ir 2023 m. spalio 10 d. papildomą nutartį bei perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apeliacinės instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovo, kaip verslininko, statusas byloje neįrodytas, laikė pagrįsta.

39. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šalių sudarytai paskolos sutarčiai buvo privaloma notarinė sutarties forma, todėl, šalims susitarimų dėl paskolos sutarties pratęsimo ir palūkanų mokėjimo neįforminus notarine tvarka bei nesant šalių valios sutapties pakeisti šalis siejusius sutartinius santykius, tokie paskolos sutarties pakeitimai (termino pratęsimo bei palūkanų mokėjimo) negalioja (CK 6.183 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo paskolos sutartis pagal šios sutarties 2 papunktį galiojo iki 2019 m. sausio 11 d., o pagal šios sutarties 3.1 papunktį palūkanos pagal šią sutartį nebuvo mokamos. Atitinkamai teismai, padarę CK 6.183 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nepagrįstai ieškovų atsakovui sumokėtus 24 000 Eur kvalifikavo kaip mokėjimo palūkanas.

40. Kasacinis teismas pažymėjo, kad perdavus bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, būtina išsiaiškinti, koks yra ieškovų skolos atsakovui likutis ieškovams atliktus mokėjimus (du kartus po 8 000 Eur ir du kartus po 4 000 Eur) pagal paskolos sutartį kvalifikavus kaip skolos grąžinimą ir netesybų už praleistą prievolės įvykdymo terminą mokėjimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų skolos likutis turi būti skaičiuojamas įvertinus CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų mokėjimo tvarką.

41. Kasacinis teismas nurodė ir tai, kad nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti CPK 313 straipsnio reglamentavimą, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantų negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė tik ieškovai. Be kita ko, bylą nagrinėjant iš naujo svarstytina, ar susidariusi netesybų suma nėra akivaizdžiai per didelė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).

42. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą perdavus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnių teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).

43. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, ir sprendžia dėl ieškovų skolos atsakovui dydžio, ieškovams atliktus mokėjimus (du kartus po 8 000 Eur ir du kartus po 4 000 Eur) pagal paskolos sutartį kvalifikavus kaip skolos grąžinimą ir netesybų už praleistą prievolės įvykdymo terminą mokėjimą. Teisėjų kolegija nenustatė sąlygų peržengti apeliacinių skundų ribų, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose apibrėžtas ribas, atsižvelgus į šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 320 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos

44. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bylą grąžinus nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, atsakovas D. S. 2024 m. gegužės 6 d., atsakovė Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarė G. Kazlaučiūnienė 2024 m. gegužės 15 d., o ieškovai D. S. ir D. S. 2024 m. gegužės 17 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (žr. šios nutarties 33–35 punktus).

45. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. CPK normoms, reglamentuojančioms apeliacinį procesą, nenumatant galimybės papildyti apeliacinio skundo naujais argumentais, pasibaigus skundo padavimo terminui (CPK 323 straipsnis), dalyvaujantys byloje asmenys teise pateikti paaiškinimus raštu (CPK 42 straipsnio 2 dalis) apeliacinės instancijos teisme turi naudotis atsižvelgdami į šį apribojimą.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad 2024 m. gegužės 7 d. teismo nutartimi atsakovo D. S. rašytiniai paaiškinimai buvo pridėti prie bylos, o atsakovės Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarės G. Kazlaučiūnienės rašytiniai paaiškinimai 2024 m. gegužės 17 d. teisėjo rezoliucija pridėti prie bylos, nusprendžia ieškovų D. S. ir D. S. rašytinius paaiškinimus taip pat pridėti prie bylos, nes ieškovai juose, kaip ir atsakovai teiktuose paaiškinimuose, išdėstė savo poziciją dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktuose šalių paaiškinimuose nurodytas aplinkybes vertins tiek, kiek jos neprieštarauja CPK 323 straipsniui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Vadovaujantis šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principu, toks pats draudimas taikytinas taip pat atsiliepimo į apeliacinį skundą keitimui (papildymui) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). CPK 323 straipsnio nuostatos lemia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose reiškiami nauji reikalavimai ir (ar) nurodomi nauji papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir (ar) reikalavimai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti.

47. Ieškovai kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė paprastąjį 2 950 Eur neprotestuotiną vekselį, kurį ieškovas D. S. 2021 m. rugpjūčio 5 d. išdavė atsakovui D. S., bei 2021 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog atsakovas ieškovui pervedė 2 950 Eur, taip pat 2021 m. rugsėjo 1 d. 34 000 Eur paprastąjį vekselį, kurį ieškovas D. S. išdavė atsakovui D. S.. Ieškovai teikiamais įrodymais įrodinėja, kad tarp šalių egzistavo daugiau nei du sandoriai, tai, anot jų, pagrindžia, jog atsakovas veikė kaip verslininkas.

48. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

49. Teisėjų kolegija, visų pirma, įvertinusi teikiamų įrodymų sudarymo datą bei tai, kad ieškovai, be kita ko, ieškinį grindė aplinkybe, jog atsakovas, suteikdamas jiems paskolą, veikė kaip verslininkas, pažymi, kad ieškovų teikiami vekseliai ir mokėjimo nurodymas neabejotinai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje, nuspręsdamas dėl verslininko sąvokos ir paskolos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, nurodė, kad pavieniai sandoriai, kuriais gali būti siekiama tam tikro pelno (ir (ar) jis įgyjamas), negali būti pakankama priežastis asmenį savaime pripažinti verslininku; kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad byloje nėra kitų duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas paskolų (kreditavimo) veikla verčiasi reguliariai, nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog atsakovo, kaip verslininko, statusas byloje neįrodytas, yra pagrįsta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsisakytina prie bylos pridėti ieškovų teikiamus naujus įrodymus.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

50. Bylos duomenimis, ieškovai D. S. ir D. S. su atsakovu D. S. 2018 m. sausio 11 d. sudarė paskolos sutartį, kurios 1 punkte susitarė, kad atsakovas ieškovams suteikia 50 000 Eur paskolą (10 000 Eur suteikta grynaisiais pinigais, o 40 000 Eur – mokėjimo pavedimu). Paskolos sutarties 2 punkte nustatyta, kad pasiskolintą sumą ieškovai įsipareigoja grąžinti atsakovui ne vėliau kaip po vienerių metų, t. y. iki 2019 m. sausio 11 d. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad laiku negrąžinę paskolos ieškovai įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Paskolos sutartis buvo sudaryta notarine forma, bei jos įvykdymas užtikrintas ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka.

51. Šalys 2019 m. sausio 11 d. raštu susitarė pratęsti notarinės paskolos sutarties galiojimo terminą iki 2020 m. sausio 11 d.; 2020 m. sausio 11 d. raštu – iki 2021 m. sausio 11 d.; šalys nurodė, kad paskolos sutartį pratęsė žodžiu iki 2022 m. sausio 11 d.

52. Atsakovė Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarė G. Kazlaučiūnienė 2022 m. gegužės 23 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriame nurodė, kad skolinio įsipareigojimo suma, arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 50 000 Eur; įraše nurodyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai ir 6 proc. metinės palūkanos.

53. Antstolė N. Jutkienė 2022 m. birželio 3 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-92-8971, ieškovams nurodydama per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 50 127,82 Eur skolą, 0,2 proc. dienos palūkanų normą nuo 50 000 Eur, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d., 6 proc. metines palūkanas nuo 50 000 Eur, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d., ir 293,23 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 184 396,39 Eur.

54. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad ieškovai 2019 m. sausio 11 d. atsakovui grynaisiais pinigais sumokėjo 8 000 Eur; 2020 m. sausio 11 d. – 8 000 Eur; 2020 m. gruodžio 26 d. – 4 000 Eur; 2021 m. liepos mėn. viduryje – 4 000 Eur; 2021 m. lapkričio 13 d. – 1 500 Eur.

Dėl skolininkų (paskolos gavėjų) lėšų skoliniams įsipareigojimams padengti dydžio ir jų paskirstymo

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, konstatavo, kad ginčo paskolos sutartis pagal šios sutarties 2 punktą galiojo iki 2019 m. sausio 11 d., o pagal šios sutarties 3.1 papunktį palūkanos pagal šią sutartį nebuvo mokamos. Atitinkamai teismai, padarę CK 6.183 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nepagrįstai ieškovų atsakovui sumokėtus 24 000 Eur kvalifikavo kaip mokėjimo palūkanas (žr., kasacinio teismo nutarties 46–48 punktus).

56. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, perdavus bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, būtina išsiaiškinti, koks yra ieškovų skolos atsakovui likutis ieškovų atliktus mokėjimus (du kartus po 8 000 Eur ir du kartus po 4 000 Eur) pagal paskolos sutartį kvalifikavus kaip skolos grąžinimą ir netesybų už praleistą prievolės įvykdymo terminą mokėjimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų skolos likutis turi būti skaičiuojamas įvertinus CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų mokėjimo tvarką (žr., kasacinio teismo nutarties 49 punktą).

57. Tiek ieškovai, tiek ir atsakovas nesutinka su nurodyta kasacinio teismo aplinkybe, kad ieškovai atsakovui pagal paskolos sutartį yra sumokėję iš viso 24 000 Eur (du kartus po 8 000 Eur ir du kartus po 4 000 Eur). Atsakovas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad kasacinis teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovų jam sumokėtos sumos dydžio netyrė (nenustatė), nepasisakė dėl įrodymų, susijusių su sumų dydžiu, ir nenurodė dėl to motyvų, o tiesiog pacitavo ieškovų kasaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog ieškovai iš viso atsakovui sumokėjo 24 000 Eur (8000 Eur, 8000 Eur, 4000 Eur ir 4000 Eur). Pasak atsakovo, jis pagal ginčo paskolos sutartį gavo tik 20 000 Eur. Tuo tarpu ieškovai laikosi pozicijos, kad jie atsakovui pagal ginčo paskolos sutartį, be minėtų 24 000 Eur, 2021 m. lapkričio 13 d. yra sumokėję 1 500 Eur. Pasak ieškovų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad 1 500 Eur buvo sumokėti ne pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį, o pagal 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartį.

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, ieškovų bei atsakovo argumentus dėl pagal paskolos sutartį sumokėtos sumos dydžio atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, ieškovų pateiktame 2021 m. lapkričio 13 d. garso įraše atsakovas nurodo, kad 1 500 Eur mokėtini už ieškovų vėlavimą atsiskaityti pagal 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, bet ne pagal ginčo 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį (garso įrašas nuo 5:48 min. iki 6:47 min.). Antra, iš to paties aptariamo garso įrašo turinio, kuriame ieškovai su atsakovu aptaria jų sudarytų paskolų sutarčių vykdymo aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovai atsakovui vis tik sumokėjo du kartus po 8 000 Eur ir du kartus po 4 000 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent taip faktines aplinkybes, susijusias su ieškovų atsakovui sumokėtų sumų dydžiu pagal paskolos sutartį, įvertino visi prieš tai bylą nagrinėję teismai. Nei ieškovams, nei atsakovams į bylą po jos perdavimo nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui nepateikus naujų šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, nuspręstina, kad šalys neįrodė kitokio nei nustatyto 24 000 Eur sumokėjimo fakto pagal paskolos sutartį (CPK 178 straipsnis).

59. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį, kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip, t. y. šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Nesant šalių susitarimo dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama.

60. Vykdant prievolę kreditoriaus iš skolininko gautos įmokos pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (CK 6.54 straipsnio 1 dalis); antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo termino eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis); trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis); ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis). Pagal aptartą reglamentavimą iš gautų įmokų pagrindinė prievolė dengiama paskiausiai.

61. Šiuo aspektu būtina atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamą CK 6.54 straipsnio, reglamentuojančio įmokų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo praktiką. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.54 straipsnio 5 dalį, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas, nesant šalių sutarties, pasiūlo kitokį įmokų paskirstymą ir kreditorius su tuo sutinka, įskaitydamas lėšas pagal skolininko pasiūlytą įmokos paskirstymo eiliškumą, laikoma, kad šalys susitarė dėl kitokio įmokų paskirstymo. Tačiau, nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 24 punktas). Sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 34 punktas).

62. Byloje nustatyta, kad šalys paskolos sutartyje nebuvo susitarusios dėl įmokų paskirstymo eiliškumo. Ieškovai taip pat nepateikė duomenų, leidžiančių nuspręsti buvus šalių susitarimui dėl kitokio nei CK 6.54 straipsnyje reglamentuoto įmokų paskirstymo. Dėl to, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei tokį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, nuspręstina, kad ieškovų atsakovui sumokėtos lėšos, visų pirma, skirtinos netesyboms (delspinigiams) mokėti, o tik po to pačiai paskolai dengti.

63. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nusprendė dėl paskolos sutarties termino pratęsimo ir neteisingai kvalifikavo ieškovų atsakovui sumokėtus 24 000 Eur kaip mokėjimo palūkanas, o ne kaip sumą, pirmiausiai skirtą netesyboms mokėti, tačiau iš esmės teisingai nusprendė, kad ieškovų reikalavimai pripažinti, jog nesumokėtos paskolos dalis yra 14 500 Eur bei tuo pagrindu pakeisti 2022 m. gegužės 23 d. vykdomąjį raštą, išduotą Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarės Gražinos Kazlaučiūnienės, notarinio registro Nr. 2178, nurodant, jog skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 14 500 Eur, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl netesybų mažinimo

64. Šalys paskolos sutarties 2 punkte susitarė, kad ieškovai paskolą atsakovui grąžins iki 2019 m. sausio 11 d., o laiku negrąžinę paskolos, įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad apeliacinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų svarstyti, ar susidariusi netesybų suma nėra akivaizdžiai per didelė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021) (žr., kasacinio teismo nutarties 50 punktą).

66. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

67. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

68. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020 51 punktas; 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021 28 punktas).

69. Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018 79 punktas).

70. Kasacinis teismas, aiškindamas CK nuostatas dėl netesybų, yra nurodęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).

71. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017 35 punktas).

72. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

73. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

74. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021 26 punktas).

75. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kasacinio teismo nurodymu spręsdama, ar susidariusi netesybų suma nėra aiškiai per didelė, įvertina, kad abi šalys šiuose santykiuose veikė kaip fiziniai asmenys, taip pat tai, jog šalys pinigus skolino bei skolinosi asmeniniais tikslais, kad ieškovai paskolos sutartimi iš atsakovo pasiskolino 50 000 Eur, kai tuo tarpu paskolos sutartyje numatyti delspinigiai per metus sudaro net 36 500 Eur (50 000 Eur x 0,2 proc. x 365 d. ꞊ 36 500 Eur), dėl to prieina prie išvados, jog teisingomis netesybomis, kurios leistų kompensuoti atsakovo galimus praradimus, ieškovams pakankamai ilgai uždelsus grąžinti paskolą, laikytini 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Teisėjų kolegija, nuspręsdama būtent dėl tokio delspinigių dydžio (0,05 proc.), svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad pats kreditorius nereikalavo ieškovų mokėti paskolos sutartyje numatytų delspinigių dydžio, o sutiko su ieškovų mokamomis 8 000 Eur dydžio metinėmis palūkanomis, kurių suma iš esmės yra artima per metus mokėtinam 0,05 proc. delspinigių dydžiui (50 000 Eur x 0,05 proc. x 365 d. ꞊ 9 125 Eur). Nors palūkanų ir delspinigių institutai iš esmės yra skirtingos prigimties ir negali būti tapatinami, tačiau tiek netesybos, tiek ir palūkanos yra artimos savo paskirtimi ir siekiamais tikslais, pvz., tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.

76. Atsakovas, remdamasis CK 1.133 straipsnio norma, kurioje numatyta, kad, įvykdžius pareigą, draudžiama reikalauti grąžinti sumas, jeigu jas sumokant buvo praleistas senaties terminas, teigia, jog delspinigių nėra pagrindo mažinti ir šiuo pagrindu.

77. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 1.133 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog skolininkas, įvykdęs pareigą po to, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas, neturi teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta, nors vykdydamas jis ir nežinojo, kad senaties terminas yra pasibaigęs. Teisės doktrinoje pripažįstama, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas nereiškia, kad skolininko prievolė pasibaigia. Ieškinio senaties termino pasibaigimas, jeigu jį taikyti prašo skolininkas, reiškia tik tai, kad kreditorius praranda teisę reikalauti įvykdyti prievolę teismine tvarka. Todėl tuo atveju, kai skolininkas įvykdo pareigą po ieškinio senaties termino pasibaigimo, negalima pripažinti, kad įvykdžius šią pareigą gautas turtas yra įgytas kreditoriaus be pagrindo. Dėl šios priežasties įstatymas tiesiogiai įtvirtina draudimą skolininkui išsireikalauti turtą, perduotą kreditoriui po ieškinio senaties termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas žinojo apie senaties termino pasibaigimą ir kokia būtų buvusi jo valia, jeigu jis būtų žinojęs apie tai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-146-611/2021 22 punktas).

78. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovų mokėtinų netesybų (delspinigių) dydis buvo sumažintas ne taikant ieškinio senatį netesyboms, bet pripažinus, jog šios yra aiškiai per didelės, dėl to CK 1.133 straipsnio normos taikymas šiuo atveju yra neaktualus.

79. Tuo tarpu CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, taip pat 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas mažinti netesybas, jeigu jos yra sumokėtos, taikomas tik nustačius, kad netesybos buvo sumokėtos geruoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 30 punktas).

80. Nagrinėjamu atveju perduota byla nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, siekiant nustatyti delspinigių sumokėjimo ir pagrindinės prievolės įvykdymo santykį. Kol nebuvo nustatytas delspinigių sumokėjimo ir ieškovų atsakovui sumokėtų sumų priskyrimo delspinigiams mokėti faktas, tol negalima daryti išvados, kad delspinigiai buvo sumokėti ieškovų geria valia, dėl to nėra pagrindo spręsti dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo tuo pagrindu, jog ieškovai delspinigius mokėjo geruoju.

81. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bylą perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, ieškovai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad tiek Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, tiek ir CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Anot ieškovų, šioms normoms esant imperatyvioms, sutarties sąlyga, jas pažeidžianti, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

82. Bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

83. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose apeliacinį procesą, yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022 41 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 49 punktas).

84. Taigi, esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

85. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovai iš esmės rašytiniuose paaiškinimuose formuluoja naują reikalavimą taikyti ieškinio senatį delspinigiams, kurio nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kuris negali būti laikomas neatsiejamai susijusiu su jau ieškovų pareikštais reikalavimais, tai nėra galima nei teikiant apeliacinį skundą, nei juo labiau teikiant papildomus paaiškinimus. Delspinigių senaties klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, dėl to apeliacinės instancijos teismas tokio ieškovų reikalavimo nevertina, netiria ir nepasisako šiuo klausimu.

86. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose kasaciniam teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nurodo, kad ieškovams nustatytu terminu negrąžinus paskolos, nebetaikomas CK 6.872 straipsnis, t. y. susitarimas dėl neatlygintos paskolos sutarties pasibaigia, ir pradedamas taikyti CK 6.874 straipsnis, reglamentuojantis kompensacines palūkanas, t. y. paskolos sutarties 3.1 papunktis dėl palūkanų nemokėjimo taikomas tik iki paskolos grąžinimo termino pabaigos.

87. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu dėl draudimo apeliaciniame procese kelti naujus reikalavimas ir tokį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, taip pat tuo, kad vadovaujantis šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principu, toks pats draudimas taikytinas ne tik apeliacinio skundo, bet ir atsiliepimo į apeliacinį skundą keitimui (papildymui) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022), atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose suformuluotą reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų laiko nauju reikalavimu, kurio atsakovas nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai, kaip jau minėta, nėra galima nei teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nei juo labiau teikiant papildomus paaiškinimus. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tokio atsakovo reikalavimo nevertina, netiria ir dėl jo nepasisako.

88. Apibendrindama išvadas, teisėjų kolegija nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, sumažinęs paskolos sutartyje numatytų delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, dėl šios dalies priėmė teisingą procesinį sprendimą, tačiau, neteisingai įvertinęs paskolos sutarties pratęsimo terminą bei ieškovų atsakovui sumokėtus 24 000 Eur, kaip mokėjimo palūkanas, o ne kaip sumą, skirtą netesyboms sumokėti, padarė nepagrįstas išvadas dėl momento, nuo kurio išieškomi delspinigiai, t. y. neteisingai nusprendė, kad 0,05 proc. delspinigiai skaičiuotini nuo 2022 m. sausio 12 d., o ne nuo 2019 m. sausio 12 d. iki visiško skolos grąžinimo. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti CPK 313 straipsnio reglamentavimą, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantų negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių; nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė tik ieškovai (kasacinio teismo nutarties 50 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi CPK 313 straipsniu bei atsižvelgdama į kasacinio teismo nurodymus, taip pat įvertinusi, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo konstatuota, jog ieškovams su atsakovu žodžiu pratęsus paskolos sutarties galiojimą iki 2022 m. sausio 11 d., jie iki nurodytos datos (2022 m. sausio 11 d.) atsakovui sumokėjo 24 000 Eur, kai ieškovų atsakovui mokėtina delspinigių suma nuo paskolos sutarties pasibaigimo (2019 m. sausio 11 d.) iki 2022 m. sausio 11 d. sudaro 27 375 Eur (50 000 Eur x 0,05 proc. x 1 095 d. ꞊ 27 375 Eur), t. y. 3 375 Eur daugiau nei aptariamu laikotarpiu buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeisti 2022 m. gegužės 23 d. vykdomajame rašte, išduotame Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės Gražinos Kazlaučiūnienės, notarinio registro Nr. 2178, numatytas sąlygas, panaikinant 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir patikslinant 0,05 proc. delspinigių, kurie skaičiuotini nuo negrąžintos 50 000 Eur skolos nuo 2022 m. sausio 12 d. iki visiško skolos grąžinimo, dydį, paliktinas nepakeistu. Priešingu atveju dėl šios dalies būtų pabloginama apeliantų padėtis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš notarės, išdavusios vykdomąjį įrašą

89. Apeliantė notarė G. Kazlaučiūnienė apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovams priteistos 98 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė tiek skunde, tiek ir pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad ši sprendimo dalis yra nepagrįsta, nes apeliantė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo atliko gavusi atsakovo D. S. prašymą, kuriame buvo nurodyti paties atsakovo pateikti duomenys, už kurių teisingumą notarė neatsakinga. Pasak apeliantės, ginčas yra išimtinai susijęs su ieškovų ir atsakovo sutartiniais teisiniais santykiais, kylančiais iš jų pasirašytos paskolos sutarties, kurių (santykių) notarė nepaveikė, nėra ir nebuvo atsakinga už juos, nebuvo šių materialiųjų santykių dalyvė, dėl to jai negali kilti pareiga atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

90. Teisėjų kolegija atsakovės (notarės) nurodytus argumentus laiko pagrįstais.

91. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad notarė neturėjo kompetencijos vertinti šalių sudarytoje paskolos sutartyje įtvirtintų sąlygų pagrįstumo ir nenustačiusi formalių prašymo trūkumų neturėjo teisinio pagrindo vykdomojo įrašo neišduoti, todėl vykdomojo įrašo išdavimas negali būti laikomas notarės neteisėtu veiksmu, dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantės atžvilgiu ieškinio dalis dėl vykdomajame įraše nurodytų 6 proc. metinių palūkanų panaikinimo ir delspinigių dydžio sumažinimo buvo patenkinta. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad visi ieškovų materialieji reikalavimai buvo nukreipti į kreditorių D. S., o ne į notarę.

92. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą iš naujo, neturi pagrindo kitaip vertinti aplinkybes dėl notarės suinteresuotumo, nei jas buvo įvertinęs apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pirmą kartą. Juo labiau kad bylos šalys tokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo neginčijo nei bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, nei naujai pateiktuose papildomuose paaiškinimuose. Taigi nagrinėjant bylą iš naujo, nenustačius kitokių ir (ar) naujų aplinkybių, galėjusių lemti kitokią išvadą apie notarės suinteresuotumą, apeliantės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pripažįstamas patenkintu atsakovo D. S. atžvilgiu, iš kurio pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją priteisiamos, be kita ko, ir 98 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pagal pirmosios instancijos teismo nurodytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją (kurios apskaičiavimo bylos šalys neginčijo), ši suma paskirstoma iš atsakovo D. S. priteisiant: (1) 51 Eur apeliantei D. S.; (2) 47 Eur apeliantui D. S.. Iš viso iš atsakovo D. S. apeliantei D. S. priteisiama 272 Eur (221 Eur + 51 Eur), iš atsakovo D. S. apeliantui D. S. priteisiama 257 Eur (210 Eur + 47 Eur). Atsižvelgusi į tai, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra sprendimas dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija patikslina sprendimo rezoliucinę dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

93. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, padaręs CK 6.183 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nepagrįstai nusprendė dėl paskolos sutarties pakeitimų (termino pratęsimo bei palūkanų mokėjimo) galiojimo, tačiau, įvertinus CPK 313 straipsnio reglamentavimą, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymu (CPK 313 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

94. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas iš esmės yra atmestas, jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą, tiek ir bylą nagrinėjant iš naujo bei kasaciniame teisme, neatlyginamos.

95. Ieškovai apeliaciniame skunde prašė atidėti už apeliacinį skundą mokėtino 1 177 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas apeliantų apeliacinį skundą priėmė, dėl to nusprendžiama, kad nurodytą apeliantų prašymą pirmosios instancijos teismas patenkino.

96. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovams D. S. ir D. S. buvo atidėtas lygiomis dalimis tenkančio 628,75 Eur žyminio mokesčio (abiem ieškovams po 314,37 Eur) mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka dienos.

97. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas atmestas, iš jų valstybei lygiomis dalimis priteistinas tiek už apeliacinį skundą, tiek ir už kasacinį skundą 1 805,75 Eur (1 177 Eur + 628,75 Eur = 1 805,75 Eur) žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 902,87 Eur.

98. Atsakovas D. S. nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą parengimą; pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2023 m. gegužės 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. ISAF-00026 ir 2023 m. gegužės 11 d. mokėjimo nurodymą).

99. Atsakovas D. S. už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų; pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2024 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2024 m. sausio 19 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą).

100. Atsakovas D. S. bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme nenurodė patyręs bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

101. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovui D. S. suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei įvertindama Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, nusprendžia, kad atsakovui D. S. kompensuotinos visos jo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos, jas priteisiant lygiomis dalimis ieškovų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 605 Eur.

102. Atsakovė Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarė G. Kazlaučiūnienė nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir sumokėjo 21 Eur už žyminį mokestį už apeliacinį skundą; pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2023 m. gegužės 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas, 2023 m. gegužės 3 d. pinigų priėmimo kvitą ir 2023 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymą).

103. Atsakovė Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarė G. Kazlaučiūnienė nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už papildomų paaiškinimų parengimą; pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2024 m. gegužės 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2024 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymą).

104. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovė Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarė G. Kazlaučiūnienė, nesutikdama su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme, pateikė procesinį dokumentą – apeliacinį skundą, už kurį sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį, bei su kurio argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutiko, tačiau, minėta, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o savo esme yra procesinis klausimas, už kurį žyminis mokestis nemokamas, dėl to atsakovei grąžinamas už skundą sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

105. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovei notarei G. Kazlaučiūnienė suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, nusprendžia, kad atsakovei kompensuotinos visos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, jas priteisiant iš atsakovo D. S., nes patenkinus notarės apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš jos ieškovams priteistos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos yra priteisiamos iš atsakovo D. S., dėl to pripažįstama, kad ir apeliantės patirtos 750 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakovo D. S. (kaip asmens, kurio pateiktais duomenimis vadovaujantis, išdavė notaro įrašą). Be kita ko, notarės G. Kazlaučiūnienės apeliacinis skundas tenkinamas atsakovo D. S. nenaudai, todėl šis atsakovas turi atlyginti notarei patirtas bylinėjimosi išlaidas, įvertinus proporcingumo principą pagal notarės apeliacinio skundo patenkinimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 459,50 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 50 centų) žyminio mokesčio už ieškinį į valstybės biudžetą.

Priteisti ieškovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 257 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 272 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti iš ieškovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 902,87 Eur (devynis šimtus du eurus 87 centus) žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus į valstybės biudžetą.

Priteisti atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Grąžinti atsakovei Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarei Gražinai Kazlaučiūnienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 194. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo procesiniu sprendimu.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei Klaipėdos miesto 10–ojo notaro biuro notarei Gražinai Kazlaučiūnienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.