Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Telšių apylinkės teismas Mažeikių rūmai 2022 m. balandžio 4 d. preliminariu sprendimu ieškovo D. S. ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui D. S. iš atsakovo D. S. 34 000 eurų skolos, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 4 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 868 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas su priimtu teismo preliminariu sprendimu nesutiko, pateikė prieštaravimus ir paaiškino, kad su ieškovu D. S. pilnai atsiskaitė ir pagal 2019 m. vasario 14 d. pasirašytą paskolos sutartį grąžino ieškovui 56000 eurų, iš kurių grąžino 25000 eurų pavedimu, o 34000 eurų grynais pinigais. Ieškovas gavęs pinigus nepasirašė. 2021 m. rugsėjo 1d. ieškovas parašė pareiškimą dėl atsiskaitymo, kurį patvirtino 2021 m. rugsėjo 1d. Klaipėdos miesto 13-o notarų biuro notarė D. R.. Pagal 2021m. rugsėjo 1d. paprastąjį vekselį, kurį patvirtino Klaipėdos miesto 13-o notaro biuro notarė D. R., atsakovas iki 2021 m. spalio 15d. turėjo sumokėti ieškovui 34000 eurų. Atsakovas nurodo, kad pagal nurodytą vekselį ieškovas jam pinigų neperdavė ir jis nėra skolingas ieškovui.

Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (ĮPVĮ) nuostatas, reikalavimo teisė įgyvendinama ne teismine tvarka, tai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą ir notaras išduoda vykdomąjį įrašą. Ieškovas vekselio vykdyti priverstinai nepateikė.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

Vien ta aplinkybė, kad praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nedaro sandorio negaliojančiu. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio ir esant ginčui teisme, ieškovas pasirašytą vekselį gali pateikti, kaip rašytinį įrodymą apie esamus prievolinius santykius ir pareigą atsiskaityti.

Taigi, 2021m. rugsėjo 1d. neprotestuotinas vekselis, ieškovui praleidus ĮPVĮ numatytus terminus, tapo paprastu skolos rašteliu.

Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų paskolos teisiniai santykiai, turi egzistuoti dvi sąlygos: tai paskolos dalyko -pinigų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Tai yra esminėmis paskolos sutarties sąlygos, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta.

Pagal formuojama teismų praktiką, pagal kurią nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-430/2013, Nr. e3K-7-100-469/2019 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą dėl vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindė tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais pagal pasirašytą 2019 m. vasario 14d. paskolos sutartį. Ieškovas aiškina, kad notarui nurodė, kad neįvykdyta paskolos sutartis ir likusiai sumai pasirašomas vekselis. Tačiau posėdžio metu apklausta liudytoja notarė D. R. paneigė ieškovo paaiškinimą ir nurodė, kad S. pateikė pareiškimą, jog grąžinta paskola ir pareiškimą, kad atsisako hipotekos ir neaiškino apie jokius skolos likučius. Notarė paaiškino, kad dėl ko pasirašomas vekselis, nesiaiškino ir tuo laiku nereikėjo patvirtinančio dokumento apie pinigų perdavimą. Ieškovo S. nurodytas aplinkybes paneigė ir posėdžio metu liudytoja apklausta notaro padėjėja K. M., kuri taip pat nurodė, kad buvo prašymas dėl atsiskaitymo – kad pagal paskolos sutartį atsiskaityta ir vekselis patvirtintas, o kodėl pasirašomas vekselis, nesiaiškino, nes tuo laiku nebuvo reikalavimo, bendravo su D. D. elektroniniu paštu. Liudytojos D. D. parodymai vertinti kritiškai, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi, tarpininkavo dėl paskolos.

Atsakovas nepateikė byloje įrodymų, kad ieškovas jam perdavė 34 000 eurų sumos. Tiek prieštaravimuose, tiek posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pagal 2021 m. rugsėjo 1d. pasirašytą vekselį iš ieškovo 34000 eurų nėra gavęs ir neturi pareigos jų grąžinti. Skolą pagal 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartį jis ieškovui grąžino.

Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis atsiskaitė pagal 2019 m. vasario 14d. paskolos sutartį, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai ieškovo D. S. 2019 m. rugsėjo 1d. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad įsipareigojimai įvykdyti ir jis jokių pretenzijų neturi, kurį patvirtino Klaipėdos miesto 13-o notaro biuro notarė D. R.. Bei ieškovo D. S. pareiškimas dėl atsisakymo nuo hipotekos, kurį patvirtino ta pati notarė.

Ieškovo pateiktas atsakovo pasirašytas vekselis negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, kad atsakovui D. S. buvo perduotas paskolos dalykas – 34000 eurų. Ieškovo nurodytos vekselio pasirašymo aplinkybės, kad tai yra negrąžinta paskolos dalis, taip pat nėra pagrįstos, nes vekselyje ar atskirame dokumente tokio įrašo nėra, kitų įrodymų- pinigų perdavimo-priėmimo akto, rašto, kad pinigus gavo atsakovas, nepateikė. Kelia abejonių ir ieškovo paaiškinimai, jog jis parašė pareiškimą, kad skola grąžinta, kurį patvirtino notaras, tik dėl hipotekos atsisakymo, įvertinant tai, kad šalys yra svetimos, nepažįstamos. Ieškovas pateikė ieškovo ir atsakovo sutuoktinės pokalbių įrašą, kur pokalbyje minimi 34000, tačiau tai nepatvirtina pinigų perdavimo fakto, kurie nurodyti vekselyje. Ieškovas turėjo galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius paskolos prievolinius santykius.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ieškovas, kuriam teko pareiga įrodyti savo reikalavimo, reiškiamo remiantis ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotu vekseliu, pagrindą ir jo neįrodė. Remiantys įrodymų pusiausvyros principu, labiau tikėtina, kad pinigai pagal 2021 m. rugsėjo 1d. atsakovo pasirašytą vekselį atsakovui nebuvo perduoti. Todėl paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis), o ieškinys atmestinas.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai nepagrįstai ir preliminarus sprendimas naikintinas (CPK 430 str. 6 d. 3 p., 9 d.).

Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, pagal CPK 88 straipsnio, 93 straipsnio nuostatas, atsakovui iš ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas prašo priteisti 900 eurų teisinės pagalbos išlaidų. Pateikė pateisinančius dokumentus, tai PVM sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ( Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas). Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, iš esmės atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovui.

Pagal CPK 96 straipsnio nuostatas, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos – 19,92 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 4 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. S., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui D. S. 900(devynis) šimtus eurų teisinės pagalbos išlaidų.

Išieškoti iš ieškovo D. S., a.k(duomenys neskelbtini) 19,92 eurų(devyniolika eurų 92 centus) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokat priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.