Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-311-755/2023 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00609-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4; 3.3.1.18.1 (S)

2023 m. birželio 13 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023-01-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. S. ieškiniu prašė priteisti iš D. S. 34 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 868 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas paprastuoju vekseliu, patvirtintu (duomenys neskelbtini), įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 34 000 Eur. Šio įsipareigojimo jis neįvykdė ir yra skolingas ieškovui 34 000 Eur.

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022-04-04 preliminariu sprendimu D. S. ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo D. S. 34 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-04-04 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 868 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Atsakovas D. S. pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.

5. Nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį ieškovas atsakovui paskolino 59 000 Eur, iš kurių 46 000 Eur pervedė pavedimu ir atsakovas juos gavo. Sutartyje buvo nurodyta, kad dar 13 000 Eur atsakovui ieškovas perdavė grynais pinigais, tačiau jis šios sumos negavo, nes tai buvo paskaičiuotos palūkanos už suteiktą kreditą. Sutartis buvo sudaryta iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas pagal paskolos sutartį atsiskaitė (duomenys neskelbtini), ieškovui sumokėdamas 59 000 Eur.

6. Aptariamas vekselis buvo išduotas su ieškovo apskaičiuota palūkanų ir netesybų suma pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, nors joje nebuvo numatytas palūkanų mokėjimas už naudojimąsi kreditu. Pagal šią paskolos sutartį atsakovas atsiskaitė tik 2021-09-01, todėl ieškovas pareikalavo tą pačią dieną atsakovo išduoti 34 000 Eur paprastąjį vekselį, į kurį būtų įtrauktos tiek palūkanos, tiek ir netesybos už pradelstą atsiskaityti terminą.

7. Teikdamas ieškinį, ieškovas nurodė, kad ginčo vekselis buvo išduotas paskolos teisinių santykių pagrindu, kitokių faktinių aplinkybių, iš kurių galėjo kilti vekselyje įtvirtinta prievolė, nenurodė. Kadangi šie pinigai jam ieškovo nebuvo perduoti, tai mano, kad reikalavimas sugrąžinti tariamai suteiktą paskolą yra nepagrįstas. Ieškovo pateiktasis vekselis laikytinas paprastu rašytiniu įrodymu, dėl kurio įrodomosios reikšmės spręstina pagal paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.

8. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo atsakovui faktą, nes vekselio turinys savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių faktinį susiklostymą, jame nėra įrašų apie skolinimą ir (arba) pinigų perdavimą.

9. Nurodė, kad atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad ieškovas pinigų atsakovui neperdavė, paskolos atsakovui būtent 2021-09-01 nesuteikė, todėl grąžinti tariamai suteiktą paskolą reikalauja nesąžiningai ir nepagristai, o paprastasis vekselis, kurio pagrindu toks reikalavimas yra reiškiamas, pripažintinas negaliojančiu kaip apsimestinis sandoris. Jis neatitinka tikrosios nei atsakovo, nei ieškovo valios.

10. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašė 2022-04-04 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

11. Nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, patvirtiną (duomenys neskelbtini), ieškovas suteikė atsakovui D. S. ir D. S. 59 000 Eur paskolą. Atsakovas neneigia, kad 46 000 Eur paskolos dalį gavo mokėjimo pavedimu, tačiau neigia, kad 13 000 Eur gavo grynais pinigais. Nurodė, kad ieškovas 13 000 Eur perdavė paskolos sutarties sudarymo momentu ir tai patvirtina pasiskolinusių asmenų rankraštinis įrašas sutartyje.

12. Pagal sutartį su ieškovu buvo atsiskaityta taip: D. S. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu pervedė ieškovui 25 000 Eur, mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį“, o likusiai 34 000 Eur paskolos sumai atsakovas išdavė (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį. (duomenys neskelbtini) paprastasis vekselis yra išduotas padengiant negrąžintą paskolos likutį pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį dalį.

13. Atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto Anykščių r. sav. hipoteka. Atsakovas buvo nurodęs ieškovui, kad turi šio turto pirkėją, todėl paprašė panaikinti hipoteką turtui. Tam, kad atsakovas galėtų galutinai atsiskaityti, ieškovas ne tik parašė (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl atsiskaitymo, bet ir (duomenys neskelbtini) pareiškimu atsisakė nuo hipotekos. Dėl to likusiai paskolos daliai pasiėmė tik (duomenys neskelbtini) vekselį trumpam terminui (iki (duomenys neskelbtini)). Paaiškėjo, kad atsakovas suklaidino ieškovą, nes likusių pinigų negrąžino, o ar faktiškai pardavė nekilnojamąjį turtą nežino.

14. Tai, kad (duomenys neskelbtini) paprastasis vekselis išduotas likusiai negrąžintai paskolos daliai, o ne palūkanoms ir netesyboms, patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas prieštaravimuose nedetalizuoja, kokio dydžio palūkanos ir netesybos tariamai buvo paskaičiuotos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023-01-23 sprendimu panaikino Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-04-04 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė. Priteisė iš D. S. atsakovui D. S. 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nusprendė išieškoti iš ieškovo 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

16. Teismas pasisakė, kad atsakovas su priimtu teismo preliminariu sprendimu nesutiko, pateikė prieštaravimus ir paaiškino, kad su ieškovu yra pilnai atsiskaitęs, t.y. 25 000 Eur grąžino pavedimu, o 34 000 Eur grynais pinigais. Ieškovas gavęs pinigus nepasirašė, tačiau (duomenys neskelbtini) parašė pareiškimą dėl atsiskaitymo, kurį tą pačią dieną patvirtino (duomenys neskelbtini). Pagal šios notarės (duomenys neskelbtini) patvirtintą paprastąjį vekselį, atsakovas iki (duomenys neskelbtini) turėjo sumokėti ieškovui 34 000 Eur. Atsakovas nurodė, kad pagal nurodytą vekselį ieškovas jam pinigų neperdavė, tad jis nėra skolingas ieškovui.

17. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) neprotestuotinas vekselis, ieškovui praleidus ĮPVĮ numatytus terminus, tapo paprastu skolos rašteliu.

18. Teismas pažymėjo, kad liudytoja apklausta notarė paneigė ieškovo teiginius ir nurodė, kad D. S. pateikė pareiškimą, jog grąžinta paskola ir pareiškimą, kad atsisako hipotekos ir neaiškino apie skolos likučius. Notarė paaiškino, kad dėl ko pasirašomas vekselis ji nesiaiškino ir tuo laiku nereikėjo patvirtinančio dokumento apie pinigų perdavimą. Ieškovo nurodytas aplinkybes paneigė ir posėdžio metu liudytoja apklausta notaro padėjėja K. M., kuri taip pat nurodė, kad buvo prašymas dėl atsiskaitymo – kad pagal paskolos sutartį atsiskaityta ir vekselis patvirtintas, o kodėl pasirašomas vekselis nesiaiškino, nes tuo laiku nebuvo reikalavimo, bendravo su D. D. elektroniniu paštu. Liudytojos D. D. parodymus teismas vertino kritiškai, pasisakęs, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi, tarpininkavo dėl paskolos.

19. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis atsiskaitė pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, teismo vertinimu, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai- ieškovo (duomenys neskelbtini) pareiškimas, kuriame nurodyta, kad įsipareigojimai įvykdyti ir jis pretenzijų neturi, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini), pareiškimas dėl atsisakymo nuo hipotekos irgi patvirtintas notarės.

20. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas atsakovo pasirašytas vekselis negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, kad atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas – 34 000 Eur. Vekselyje ar atskirame dokumente įrašo, kitų įrodymų - pinigų perdavimo - priėmimo akto, rašto, kad pinigus gavo atsakovas, nėra. Teismas atsižvelgęs, kad ginčo šalys yra svetimi žmonės, nurodė, kad jam kelia abejonių ir ieškovo paaiškinimai, jog jis parašė pareiškimą, kad skola grąžinta, kurį patvirtino notaras tik dėl hipotekos atsisakymo.

21. Teismas pasisakė, kad į bylą pateiktas ieškovo ir atsakovo sutuoktinės pokalbių įrašas, kuriame minimi 34 000 Eur, nepatvirtina pinigų perdavimo fakto, kurie nurodyti vekselyje.

22. Vadovaudamasis įrodymų pusiausvyros principu ,teismas labiau tikėtina laikė, kad paskolos sutartis nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis), tad preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas, panaikino ir ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023-01-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą - Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-04-04 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš D. S. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

24. Nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad šalys buvo sudariusios dvi savarankiškas paskolos sutartis: (duomenys neskelbtini) dėl 59 000 Eur paskolos ir(duomenys neskelbtini) dėl 50 000 Eur paskolos, dėl kurios vyksta teisminis nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme.

25. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pinigų neperdavė, nes vekselis buvo išduotas likusiai negrąžintai paskolos sumai pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, todėl teismo motyvai, kad neįrodyta, jog pinigai pagal (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį buvo perduoti, neturi ryšio su byla, nes vekselis buvo išduotas ne dėl to, kad (duomenys neskelbtini) buvo perdavinėjami pinigai, bet dėl to, kad likusi negrąžinta paskolos suma pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį sudarė 34 000 Eur. 2021-09-01 paprastojo vekselio išdavimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) paskolinti pinigai.

26. Mano, kad pinigų pagal vekselį neperdavimas nedaro jo negaliojančiu, nes atsakovas turi įrodyti ne pinigų pagal vekselį neperdavimo faktą, bet pinigų negavimo faktą. Tai, kad ieškovas faktiškai (duomenys neskelbtini) perdavė atsakovui 13 000 Eur grynais įrodo atsakovo ir jo sutuoktinės D. S. ranka padaryti įrašai paskolos sutartyje „Grynuosius pinigus gavau“, o likusių 46 000 Eur perdavimą patvirtina (duomenys neskelbtini) vietinio mokėjimo nurodymas.

27. D. S. (duomenys neskelbtini) vietiniu mokėjimo nurodymu pervedė ieškovui 25 000 Eur, mokėjimo paskirtis „paskolos grąžinimas pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį“, tad negrąžintos paskolos likutis buvo 34 000 Eur, kas sutampa su po 11 dienų išduoto (duomenys neskelbtini) vekselio suma.

28. Teismas formaliai konstatavęs, kad visos paskolos sumos pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį grąžinimą patvirtina D. S. (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl atsiskaitymo, nevertino kodėl tuo pačiu metu notarė patvirtino ir (duomenys neskelbtini) vekselį.

29. Atsakovui išdavus (duomenys neskelbtini) vekselį, pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį paskola buvo sugrąžinta, tačiau buvo grąžinta ne faktiniu pinigų sumokėjimu, bet sukurta nauja prievole pagal vekselį - bendra atsakovo ir D. S. skola pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį pakeista atsakovo skola pagal vekselį. (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl atsiskaitymo patvirtina atsiskaitymą pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, tačiau, priešingai negu nustatė pirmos instancijos, kartu išduotas vekselis įrodo, kad likusi 34 000 Eur skolos dalis pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį buvo grąžina ne faktiniu pinigų perdavimu, bet vekseliu.

30. Pirmosios instancijos teismas neatkleidė bylos esmės – kokiu tikslu išduotas vekselis. Atsakovas procesiniuose dokumentuose sutiko, kad (duomenys neskelbtini) paprastojo vekselio išdavimo pagrindas yra (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis, tačiau bandė įrodyti, kad vekselis išduotas palūkanoms ir netesyboms už pradelstą grąžinti paskolą laiką. Duodamas paaiškinimus, keitė savo poziciją ir (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje jau nurodė, kad vekselį pasirašė, nes niekas jo neklausė ir sakė, kad vekselis turi būti pasirašytas. Taip pat parodė, kad palūkanų neskaičiavo, 34 000 Eur vekselį šiaip pasirašė.

31. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovė (duomenys neskelbtini) posėdyje paaiškino, kad pinigus grąžindavo prie darbovietės, buvo mokama kas mėnesį, kas prieštarauja atsakovo parodymas, kad 34 000 Eur grąžino iš karto.

32. Pabrėžia atsakovo išsilavinimo ir užimtų pareigų svarbą vertinant tikrąją vekselio išdavimo priežastį ir suvokimą, kad tokiu būdu įsipareigoja grąžinti likusią negrąžintą paskolą.

33. Mano, kad byloje būtina įvertinti ir garso įrašą, kuriame fiksuotas ieškovo, atsakovo ir D. S. pokalbis. Šiame garso įraše nei atsakovas, nei D. S. nei karto nenurodo, kad būtų grąžinę grynaisiais 34 000 Eur. Garso įraše nei atsakovas, nei D. S. neneigė 34 000 Eur skolos, bet priešingai tarėsi dėl jos grąžinimo termino pratęsimo ir palūkanų mokėjimo.

34. Atkreipia dėmesį, kad pats atsakovas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje teigia, kad 8 000 Eur, 8 000 Eur ir 4 000 Eur (bendroje sumoje 20 000 Eur) jis grąžino pagal kitą (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, todėl minėtų sumų grąžinimas yra ne paskolos įmokų dengimas pagal šioje byloje aktualią (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį.

35. Nors ginčijamo sprendimo išvados grindžiamos notarės D. R. parodymais, tačiau pastaroji be kita ko parodė, kad į ją kreipėsi D. D. elektroniniu paštu dėl sandorio – reikia vekselio ir atsisakymo. Taigi buvo užsakyti ne vienas, bet du sandoriai. Tiek notarė, tiek ir notarės padėjėja patvirtino, kad netikrino ne tik ar pagal vekselį pinigai perduoti, bet ir ar pinigai grąžinti (ar atsiskaityta), nes parodė, jog pas juos nebuvo atsiskaityta. Iš šių notarės ir notarės padėjėjos parodymų susidaro įspūdis, kad iš esmės notarė net nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų, o tik patvirtino D. D. užsakytus sandorius.

36. Teismo kritiškai įvertinta liudytoja D. D. tarpininkavo dėl paskolos abejoms šalims, jos parodymai papildo notarės ir jos padėjėjos parodymus, o ne yra jiems priešingi. Jos parodymai atitinka byloje esančius įrodymus, nes akivaizdu, kad , jei atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs, jis nebūtų išdavęs 34 000 Eur vekselio.

37. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

38. Nurodo, kad pagal aptariamą vekselį jam nebuvo perduotos jokios piniginės lėšos. Šis vekselis buvo išduotas su apelianto apskaičiuota palūkanų ir netesybų suma pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį. Pagal šią paskolos sutartį, apeliantas paskolino atsakovui 59 000 Eur sumą - 46 000 Eur pavedimu, kurią atsakovas gavo, 13 000 Eur nurodyta grynaisiais pinigais, tačiau atsakovas grynųjų pinigų negavo, o šią sumą sudarė iš anksto paskaičiuotos palūkanos už suteiktą paskolą, nors (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje nebuvo numatytas palūkanų mokėjimas už naudojimąsi kreditu. Ši paskolos sutartis buvo sudaryta vienerių metų laikotarpiui, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

39. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas pareiškimas dėl atsiskaitymo, kuriame nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį - 59 000 Eur su visomis priskaičiuotomis palūkanomis, delspinigiais, netesybomis apeliantas gavo iš atsakovo ir D. S., tačiau šiame dokumente nenurodyta konkreti palūkanų, delspinigių, netesybų suma, įvardintas tik paskolos dydis.

40. Pagal šią paskolos sutartį atsakovas atsiskaitė tik (duomenys neskelbtini), todėl apeliantas pareikalavo tą pačią dieną atsakovo išduoti 34 000 Eur paprastąjį vekselį, į kurį būtų įtrauktos tiek palūkanos, tiek ir netesybos už pradelstą atsiskaityti terminą.

41. Pažymi, kad panašia schema apeliantas skolina pinigines lėšas. Kad apeliantas teikia paskolas, atsakovui tapo žinoma tik iš skelbimų laikraščiuose, vėliau ir iš R. S. (apelianto dėdės) nekilnojamojo turto agentūros „Tureta”, kuri taip pat tarpininkavo suteikiant paskolas. Ši veikla nebuvo nustatyta tvarka įregistruota ir deklaruojama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, ji vykdyta/vykdoma neturint tam leidimo.

42. Paprastuoju vekseliu buvo siekiama paslėpti (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties pagrindu mokamas palūkanas. Jis neatitinka tikrosios nei atsakovo, nei ieškovo valios, kadangi apeliantas atsakovui piniginių lėšų pagal šį vekselį neperdavė, atitinkamai atsakovas neturi pareigos grąžinti ieškovui tariamai gautą sumą.

43. Nors palūkanų suma šalių raštiškai neužfiksuota, tačiau garso įraše girdėti, kad apeliantas skaičiuoja atitinkamo dydžio palūkanas (1,6, 1,5 proc. ir pan.). Palūkanų ir delspinigių dydį apeliantas nustatydavo vienašališkai konkrečiomis sumomis, pareikalaujant išduoti vekselį.

44. Iš apelianto pateikto garso įrašo taip pat girdėti, kad jam buvo mokamos palūkanos ir kitų vekselių pagrindu. (duomenys neskelbtini) apeliantui buvo sumokėta 1 500 Eur suma. Šio susitikimo metu atsakovo sutuoktinei paprašius, kad apeliantas pasirašytų už jam perduodamą 1 500 Eur sumą, pastarasis atsisakė tai padaryti, nurodant, kad tuomet atsakovas privalės dar papildomai susimokėti mokesčius.

45. Atsakovas supratęs, kad 1 500 Eur suma yra mokama pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, t. y. dėl kurios nagrinėjamas ginčas Klaipėdos apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-275-889/2023). Tačiau minėtoje byloje (duomenys neskelbtini) posėdžio metu apeliantas nurodė, kad ši atsakovo suma buvo mokama dėl ginčo sandorio, kuris nagrinėjamas Anykščių rūmuose, pažymėdamas, kad dėl šio ginčo dar yra neapmokėtas ir 2 950 Eur vekselis. Taigi, apeliantas duodamas parodymus šioje byloje nutylėjo faktą, kad pagal ginčo sandorį jis yra pareikalavęs atsakovo išrašyti ir daugiau vekselių.

46. Nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) posėdyje nedalyvavo, todėl tai, kad jo atstovė atsakydama į klausimus, kaip buvo grąžinama paskola, tik abstrakčiai tą nurodė, kartu prašant, kad į kitą posėdį būtų kviečiamas atsakovas ir jo sutuoktinė, nerodo jo pozicijos nenuoseklumo.

47. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apelianto pateiktas garso įrašas, nepatvirtina pinigų, kurie nurodyti vekselyje, perdavimo atsakovui fakto.

48. Mano, kad teismas pagrįstai liudytojos D. D. parodymus vertino kritiškai. Ji dirba R. S. nekilnojamojo turto agentūroje „Tureta”, kuri priklauso apelianto dėdei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(-ų) skundo(-ų) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

50. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. S., kaip kreditorius, ir atsakovas D. S. su D. S., kaip skolininkai, (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas minėtiems asmenims paskolino 59 000 Eur. Sutarties šalys susitarė, jog 13 000 Eur kreditorius skolininkams perduoda grynaisiais, paskolos sutarties pasirašymo metu, o likusi suma – 46 000 Eur pervedama į atsakovo sąskaitą (1 punktas). Skolininkai sutarties 2 punktu patvirtino, kad pasiskolintą sumą gavo ir įsipareigojo ją grąžinti iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai. Taip pat įsipareigojo, laiku nesumokėjus paskolos, mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 3.1 punktu susitarė, kad palūkanos pagal šią sutartį nemokamos. Paskolos sutartis patvirtinta notarine tvarka. Paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, įkeitus nekilnojamąjį turtą, ir atitinkamai pasirašius Sutartinės hipotekos sutartį. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini). Pareiškimu dėl atsiskaitymo patvirtino, kad pagal (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartį visą jam mokėtiną sumą – 59 000 Eur, su priskaičiuotomis palūkanomis, delspinigiais, netesybomis iš paskolos gavėjų D. S. ir D. S. gavo. Pareiškė, kad paskolos gavėjai tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, nurodytus Sutartyje, kad jis jokių pretenzijų paskolos gavėjams pagal minėtą sutartį neturi. Tą pačią dieną ieškovas minėtame notarų biure pasirašė ir Pareiškimą dėl atsisakymo nuo hipotekos. Į bylą pateiktas D. S. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimas 25 000 Eur sumai į ieškovo sąskaitą.

51. Tą pačią dieną atsakovas (duomenys neskelbtini) išdavė ieškovui notarine tvarka patvirtintą paprastą neprotestuotiną vekselį 34 000 Eur sumai. Jame nurodyta, kad atsakovas šią sumą ieškovui besąlygiškai įsipareigoja sumokėti (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

52. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu, jų pagrindu padarytomis išvadomis bei mano, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą formaliai ir nevisapusiškai ištyrė ginčo klausimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su vekselio išdavimu, dėl ko neatskleidė bylos esmės.

53. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinėje byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojais apklaustų asmenų parodymus, įvertinusi skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apelianto argumentams, pirmosios instancijos teismas sprendime tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų, susijusių su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pagrindu pateikė motyvuotą jų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagal suformuluotą ieškinio pagrindą bei atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl visų jų nekartoja.

54. Vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, padarė įrodymų vertinimo pažeidimų, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nėra pagrindo. Apelianto nesutikimas su ginčijamu teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, kad sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas, ar, kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.

55. Primintina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT 2019-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019). Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčo santykiaus, bet jis neturi kompetencijos už ieškovą keisti ar papildyti ieškinio pagrindą.

56. Ieškinyje D. S. nurodė, kad reikalavimą į atsakovą grindžia CK 6.873 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Kokiu būdu susiklostė paskolos teisiniai santykiai tarp šalių jis šiame procesiniame dokumente nedetalizavo, bet nurodė, jog reikalavimą kildina iš vekselio. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus, ieškovas sukonkretino, kad atsakovas yra likęs skolingas pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį ir vekselis išduotas padengiant negrąžintą paskolos dalį – 34 000 Eur. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį paskola buvo grąžinta, tačiau buvo grąžinta ne faktiniu pinigų sumokėjimu, bet sukurta nauja prievole pagal vekselį - bendra atsakovo ir D. S. skola pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį pakeista atsakovo skola pagal vekselį.

57. Apelianto procesinė pozicija leidžia identifikuoti, kad vekselio pagal kurį jis reiškia reikalavimą atsakovui išdavimo pagrindas – pastarojo prievolės pagal paskolos sutartį netinkamas įvykdymas arba tiksliau, įvykdymas nepilna apimtimi.

58. Ginčui reikšminga tai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) Pareiškimu dėl atsiskaitymo yra patvirtinęs, jog pagal minimą (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartį, iš atsakovų visą jam mokėtiną sumą – 59 000 Eur su visomis priskaičiuotomis palūkanomis, delspinigiais, netesybomis yra gavęs. Byloje duomenų, kad šio pareiškimo teisėtumas (galiojimas) būtų nuginčytas nepateikta. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas savo procesinės pozicijos, kuri be kita atsispindėtų ir ieškinio reikalavime, dėl aptariamo pareiškimo nuginčijimo taip pat neformulavo.

59. Vekselio nerealizavus Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir ĮPVĮ), kaip yra šiuo atveju, jo turėtojui vekselio pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tuomet taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Taigi, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

60. Tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu.

61. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (LAT 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

62. Aptartos kasacinio teismo praktikos kontekste, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad ieškovo pateiktas atsakovo vekselis negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, kad atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas 34 000 Eur, yra pagrįstas. Ieškovui ieškinio pagrindu nurodžius, kad piniginis reikalavimas kildinamas iš vekselio, o ne iš paskolos sutarties (-ių) spręsti, kad ieškinio reikalavimas pagal nurodytą pagrindą yra įrodytas, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

63. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog ginčijamo sprendimo motyvai, kad neįrodyta, jog pinigai pagal (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį buvo perduoti atsakovui neturi ryšio su byla. Minėta, apeliantas nėra nuginčijęs savo paties sudaryto ir pas notarę patvirtino pareiškimo dėl atsiskaitymo, kuriuo jis patvirtino, kad visa paskolos suma pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį atsakovų jam yra grąžinta. Tad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ginčo esmės turėjo procesinę pareigą ieškinio reikalavimą vertinti ir nutarties 61 punkte paminėto kasacinio teismo išaiškinimo kontekste.

64. Argumentai, kad pirmosios instancijos teismas iškreipė liudytojomis apklaustos notarės ir jos padėjėjos parodymus, ar, kad nevertino, kodėl notarė patvirtino vekselį, atmestini kaip deklaratyvūs. Vekselį, kaip ir minėtą pareiškimą apie atsiskaitymą ir atsisakymą nuo hipotekos tvirtinusi notarė pripažino, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą turėjo tik pareigą tikrinti sandorį sudariusių asmenų teisnumą ir veiksnumą, tačiau aplinkybės ar faktiškai kokia nors suma buvo perduota ieškovo atsakovui išrašiusiam vekselį, ji ir liudytoja apklausta jos padėjėja nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo. Akivaizdu, kad analogiškai notarė neturėjo pareigos ir tikrinti ar pasirašydamas pareiškimą dėl atsiskaitymo, ir nurodydamas, kad pagal paskolos sutartį su juo yra pilnai atsiskaityta, ieškovas, tikėtina, pateikė tikslią informaciją apie atsiskaitymus pagal paskolos sutartį.

65. Paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka, o turi egzistuoti dvi sąlygos: tai paskolos dalyko - pinigų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Nors vienos jų nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta.

66. Kaip minėta, ieškovui įrodinėjant, kad vekselis išrašytas atsakovui neįvykdžius paskolos sutarties, bei byloje esant tai paneigiantiems įrodymams – ieškovo pasirašytam pareiškimui dėl atsiskaitymo pagal aptariamą paskolos sutartį ir pareiškimui dėl hipotekos atsisakymo, bei pripažįstant, kad reikalaujama 34 000 Eur suma atskirai atsakovui nebuvo perduota, kaip skolinta pagal vekselį suma, vertinti, kad ieškinio reikalavimas pagal ieškinyje suformuluotą ieškinio pagrindą yra pagrįstas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

67. Atsakovo pozicija, kad vekselis buvo pasirašytas ieškovo reikalavimu, jo apskaičiuotų delspinigių ir palūkanų už pradelstą atsiskaitymą pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį pagrindu, šioje byloje ieškovui reikalavimo teisės nesiejant su tokio pobūdžio piniginėmis sumomis, neleidžia spręsti, kad vekselis pats savaime sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovui jame nurodytą paskolos sumą.

68. Teisėjų kolegija išklausiusi garso įrašą, kuriame šalys nepaneigė, jog yra įrašytas ieškovo ir S. pokalbis, neturi pagrindo spręsti, kad jis patvirtintų pinigų sumos, nurodytos vekselyje, perdavimo faktą. Garso įraše girdimas pokalbis ir apie ieškovo skaičiuojamas ir reikalaujamas mokėti tam tikro dydžio (1,5 ar 1.6 procento) palūkanas. Iš jo galima spręsti, kad ieškovas teikė paskolas atsakovui ir D. S., ir, kad pastarieji skolinius įsipareigojimus vykdė dalimis - perduodavo grynųjų pinigų sumas ieškovui. Tačiau visgi įraše pokalbis pakankamai abstraktus, iš jo identifikuoti kada ir kas tiksliai, kokias tikslias sumas skolinosi, kiek grąžino, kada grąžino, yra neįmanoma. Papildomai pasisakytina, kad iš minimo garso įrašo galima spręsti, kad ieškovas turėjo tam tikrus rankraštinius šalių įsipareigojimus patvirtinančius įrašus, tačiau, nors turėjo galimybę, bet jų teismui neteikė. Kas leidžia vertinti, kad ieškovas turėjo galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius paskolos prievolinius santykius, tačiau jos tinkamai šiame procese nerealizavo.

69. Ieškovo teiginiai, kad paskola buvo grąžinta, tačiau buvo grąžinta ne faktiniu pinigų sumokėjimu, bet sukūrus naują prievolę pagal vekselį, pagal suformuluotą ieškinio pagrindą atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

70. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, kuriam teko pareiga įrodyti savo reikalavimą, reiškiamą remiantis ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotu vekseliu, pagrindą ir jo neįrodė. Atsakovo pasirašytas vekselis per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas.

71. Ieškovo ir liudytojos A. D. nurodytos faktinės vekselio išrašymo aplinkybės bylos duomenų kontekste negali būti pripažintomis pagrįstomis. Vien tai, kad byloje nėra duomenų apie visą paskolos sutarties sumos grąžinimą, vekseliui netekus vertybinio popieriaus statuso, ir atitinkamai prievolės abstraktumo, jo išrašymas ieškovo naudai, nesudaro teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui. Primintina, kad ieškovas, o ne atsakovas turėjo įrodinėjimo pareigą ir privalėjo įrodyti paskolos sutarties sudarymo faktą, o esant kitokiam faktiniam ieškinio pagrindui – nurodyti konkrečias aplinkybes (sandorį), iš kurių kildinamas reikalavimas atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsnis).

72. Sykiu kolegija atkreipia dėmesį, kad pripažįstant, kad ieškovas neįrodė, jog pagal (duomenys neskelbtini) išrašytą vekselį jis būtų perdavęs atsakovui pinigines lėšas, tad šis neprivalo pagal šį dokumentą paskolos grąžinti, šia nutartimi nesprendžiama ir nepasisakoma dėl to ar šalis tebesieja paskoliniai santykiai, ar paskolos sutarties šalys yra pilnai (dalinai) savo įsipareigojimus įvykdžiusios, ar paskoliniai santykiai buvo ir, jeigu taip, kaip modifikuoti.

Dėl procesinės bylos baigties, kitų skundų argumentų

73. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tiksliai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

74. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

76. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos.

77. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašė iš ieškovo priteisti 1 300 Eur. Pateikė (duomenys neskelbtini) sąskaitą – faktūrą už teisines paslaugas Serija (duomenys neskelbtini) tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) 1 300 Eur sumai.

78. Šios advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatyto už tokias paslaugas dydžio (8.11 punktas). Įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nevertintinos kaip per didelės, todėl jas priteisia iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teismo 2023-01-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 300 (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų