- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- e2S-581-544/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06159-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S. ir D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12651-1010/2024 pagal ieškovų D. S. ir D. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl senaties termino taikymo delspinigių skaičiavimui nuo negrąžintos 35 500 Eur skolos dalies, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, anstolė N. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. S. ir D. S. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) taikyti delspinigių skaičiavimo senatį, kurie skaičiuotini nuo negrąžintos 35 500 Eur skolos dalies už ne daugiau nei 180 dienų.
2. Ieškovai pateiktame ieškinyje nurodė, kad jie atsakovui sumokėjo 24 000 Eur delspinigių už 3 metų laikotarpį, todėl prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigių skaičiavimui ir juos skaičiuoti nuo 35 500 Eur už 180 dienų, o ne iki visiško skolos grąžinimo.
3. Paaiškino, kad iš antstolės N. J. (toliau – ir antstolė) gavo 2024-07-09 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad iš jų atsakovo D. S. (toliau – ir atsakovas) naudai turi būti išieškota 50 127,82 Eur skola ir 20 253,97 Eur palūkanos. Kadangi atsakovui jau yra sumokėję 14 500 Eur skolos, 2024-07-24 antstolės paprašė perskaičiuoti skolos likutį bei delspinigius, kadangi delspinigiai negali būti skaičiuojami nuo 50 000 Eur sumos. Ieškovai taip pat kvestionuoja įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl iš jų atsakovo naudai priteistų delspinigių, kurie yra skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nes toks delspinigių skaičiavimas, ieškovų manymu, yra neteisingas, pažeidžiantys jų interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024-09-25 nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes padarė išvadą, kad ieškovai pateiktu ieškiniu faktiškai siekia pritaikyti delspinigių senatį vykdomojoje byloje, o toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme ginčo teisenos tvarka. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog ieškovų atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-275-889/2023, kuriuo ieškovams yra nustatytas priteistinų delspinigių dydis. Minėtas teismo sprendimas yra galutinis, dėl jo vykdymo yra prasidėjęs vykdymo procesas, kadangi ieškovai kreipėsi į antstolę N. J., prašydami perskaičiuoti skolos likutį bei delspinigius.
5. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, jog ieškovų pateiktas ieškinys yra susijęs su jų nepasitenkinimu antstolės priimtais veiksmais, kuriems spręsti yra taikomos CPK XXXI skyriaus 510 straipsnio normos, pagal kurias ieškovai turi teisę pateikti skundą dėl antstolio procesinių veiksmų (neveikimo).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovai D. S. ir D. S. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-25 nutartį, kuria atsisakyta priimti jų ieškinį, klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovų ieškinys pateiktas dėl jų nepasitenkinimo antstolės veiksmais, kadangi ieškinys yra dėl delspinigių senaties taikymo, kuris, kadangi nebuvo nagrinėjamas ankstesnėse bylose, gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka, o ne ypatingosios teisenos tvarka.
1.2. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijis teismas, ieškovai pateiktu ieškiniu neginčija tarp šalių priimtų teismo sprendimų, o tik mini ankstesnių teismų sprendimų išvadas, kurios reikšmingos bylai dėl delspinigių senaties taikymo, nes, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2024-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-321-450/2024 nurodė, kad ,,delspinigių senaties klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, dėl to apeliacinės instancijos teismas tokio ieškovų reikalavimo nevertina, netiria ir nepasisako šiuo klausimu“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018-01-11 ieškovai ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1 punkte numatyta, kad ieškovai iš atsakovo pasiskolino 50 000 Eur. Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K. 2022-05-23 išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 50 000 Eur, skaičiuojant 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną bei skaičiuojant 6 proc. metines palūkanas, už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
10. Klaipėdos apygardos teismas 2023-03-31 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-275-889/2023, kuriuo buvo nuspręsta: pakeisti ieškovų ir atsakovo 2018-01-11 sudarytos paskolos sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto 9-ojo biuro notarės V. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2 punkto sąlygą ir nustatyti, kad laiku negrąžinę paskolos, skolininkai įsipareigoja mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną; pakeisti 2022-05-23 vykdomajame rašte numatytas sąlygas, panaikinant nurodytas 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, patikslinant 0,05 proc. delspinigių, kurie skaičiuotini nuo negrąžintos 50 000 Eur skolos dalies nuo 2022-01-22 iki visiško skolos grąžinimo, dydį.
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-515-516/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-31 sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslinęs tik šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-10-05 priėmė ir papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
12. Lietuvos Aukščiausis Teismas (toliau – LAT) 2024-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-1120/2024 Lietuvos apeliacinio teismo 2023-10-05 nutartį ir 2023-10-10 papildomą nutartį panaikino ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-06-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-321-450/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-31 sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslinęs tik sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Ieškinio priėmimą teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnis. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Vienas iš jų, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020).
16. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi <...> arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (LAT 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018).
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šioje byloje nustatytas aplinkybes, pažymi, kad ieškovai pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašydami taikyti 180 dienų skaičiavimo senatį delspinigiams, skaičiuojamiems nuo negrąžintos 35 500 Eur skolos, reiškia reikalavimą, kuris negali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Kaip nurodyta šios nutarties 9-13 punktuose, ginčas tarp ieškovų ir atsakovo dėl netesybų taikymo pagal paskolos sutartį, dėl jų dydžio ir laikotarpio, už kurį jos skaičiuojamos, yra išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-31 sprendimu, kuris yra visiems privalomas (CPK 18 straipsnis), turi būti ir pagal bylos duomenis priverstinai vykdomas antstolio kontoroje.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-31 sprendime yra aiškai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog iš ieškovų atsakovo naudai priteisti delspinigiai yra skaičiuojami iki pilno skolos sumokėjimo (nes taip šalys susitarė) nuo negrąžintos 50 000 Eur skolos dalies, taip kompensuojant atsakovui minimalius nuostolius už naudojimąsi atsakovui negrąžinta pinigų suma.
19. Bylos duomenys rodo, kad ieškovai teikiamu ieškiniu iš esmės siekia modifikuoti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-31 sprendimu sukurtas materialines teisines pasekmes, nesilaikydami CPK 18 straipsnyje įtvirtinto teismo procesinių sprendimų privalomumo principo reikalavimų bei pažeisdami CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi šiuo atveju ieškovų reikalavimas dėl delspingių senaties termino taikymo nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas.
20. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teimui pateiktame ieškinyje esminiai ieškovų argumentai susiję su tuo, kad vykdomąjį raštą dėl skolos išieškokojimo iš ieškovų atsakovo naudai vykdanti antstolė, ieškovų įsitikinimu, neteisingai nustatė pagrindinės negrąžintos skolos dydį, neįskaitė vykdant teismo sprendimą jų jau sumokėtų pinigų sumų, dėl to priskaičiuoja per didelę delspinigių sumą. Tačiau skundai dėl antstolio veiksmų (neveikimo) (ne)teisėtumo turi būti pateitki CPK XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų“ nustatyta tvarka ir terminais.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, todėl apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-25 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.