Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiamas kelių nekilnojamųjų daiktų (ir kito turto), sudarančių hipotekos objektą, pardavimo varžytynėse tvarkos klausimas. Pareiškėjas (skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių (vykdomoji byla Nr. 0172/14/02235).Pareiškėjas, grįsdamas skundo dalį dėl antstolio 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymo neteisėtumo, nurodė, kad buvo netinkamai nustatyta hipoteka įkeisto turto – žemės nuomos teisės ir statinių – sandėlio (duomenys neskelbtini), sandėlio (duomenys neskelbtini), sandėlio (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (duomenys neskelbtini), vertė (nustatyta didesnė, negu yra reali, vertė): ekspertas, pirma, taikė tik vieną turto vertinimo metodą, nors pagal teisės aktų reikalavimus privalo būti taikomi du metodai; antra, nustatė turto rinkos vertę, nevertinęs pastaruoju metu rinkoje sudarytų panašaus ir analogiško turto pardavimo sandorių ir turto pardavimo kainų; trečia, nustatydamas turto rinkos vertę pagal pajamų metodą, vertino nepanašių ir objektyviai nepalyginamų pastatų nuomos kainas; ketvirta, apskaičiuodamas sandėlių (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, taikė aukščiausią nustatytą tariamai panašių turto objektų rinkos kainų intervalo kainą, tokiam savo sprendimui nepateikdamas pagrindimo; penkta, neįvertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su turto būkle. Visi šie ekspertinio tyrimo trūkumai buvo išdėstyti pareiškėjo prieštaravimuose dėl turto rinkos vertės, bet antstolis su jais nepagrįstai nesutiko. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad antstolis, atmesdamas motyvuotus prieštaravimus bei prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir paskelbdamas pirmąsias varžytynes, paneigė pareiškėjo, kaip skolininko, teisę pasiūlyti pirkėją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 704 straipsnis): pareiškėjas 2016 m. lapkričio 23 d., t. y. anksčiau, negu gavo antstolio 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, pateikė prašymą dėl turto pardavimo jo surastam pirkėjui už 450 000 Eur kainą, kuri atitinka realią turto rinkos vertę. Pareiškėjas, grįsdamas skundo dalį dėl antstolio 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymo neteisėtumo, nurodė, kad antstolis neteisėtai nusprendė parduoti visus įkeistus nekilnojamojo turto objektus kaip vieną nedalomą turtinį vienetą. Pareiškėjo vertinimu, nustačius tokią turto pardavimo varžytynėse tvarką, egzistuoja turto nerealizavimo grėsmė, nes potencialus pirkėjas įpareigojamas pirkti visus tris pastatus (sandėlius), nors šie pastatai yra atskiri ir gali būti parduodami skyrium. Antstolis, realizuodamas turtą, turi laikytis vykdomuoju dokumentu nustatytos turto pardavimo tvarkos. Vykdomajame įraše ar hipotekos lakšte nenurodyta, kad visi nekilnojamojo turto objektai gali būti parduodami kaip vienas objektas. Antstolis, nustatydamas kitokią, negu nurodo vykdomasis dokumentas, turto realizavimo tvarką, pažeidė CPK 586 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.171 straipsnio 1 dalį, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.