- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-411-613/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00127-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus“, R. P., uždarosios akcinės bendrovės „Gavera“, V. T., M. G., uždarosios akcinės bendrovės „Norstatus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“, V. U.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Uno“
- Advokatai
- Vykintas Zulonas, Dainius Kenstavičius, Ruslanas Černiauskas, Almina Ivanauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus“ ir R. P., uždarosios akcinės bendrovės „Gavera“, V. T., M. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Norstatus“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-500-1030/2021 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ ir V. U. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uno“ dėl 2020 m. rugpjūčio 11 d. valdybos sprendimų ir 2020 m. rugsėjo 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. T., M. G., R. P., uždaroji akcinė bendrovė „Tilžės turgus“, uždaroji akcinė bendrovė „Gavera“, uždaroji akcinė bendrovė „Norstatus“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rasa“ ir V. U. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Uno“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. T., M. G., R. P., UAB „Tilžės turgus“, UAB „Gavera“, UAB „Norstatus“. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti UAB „Uno“ 2020 m. rugpjūčio 11 d. valdybos nutarimu priimtus sprendimus ir 2020 m. rugsėjo 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovų atstovas pateikė prašymą sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą, iki kol bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e3K-3-215-XX/2021. Prašymas grindžiamas tuo, kad šioje civilinėje byloje vienas esminių klausimų yra susijęs su tuo, kokia yra UAB „Uno“ visuotinių akcininkų susirinkimų balsavimo tvarka. Atsakovas ir tretieji asmenys, siekdami pagrįsti savo poziciją, kad šie buvo neva sąžiningi, o priimti visuotinių akcininkų susirinkimų ir valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-838-777/2020, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1422-881/2020, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Uno“ direktoriaus ir valdybos narių veiklos tyrimo pradėjimo. UAB „Rasa“ pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą, jo pagrindu šiuo metu yra toliau nagrinėjama civilinė byla Nr. e3K-3-215-XX/2021. Ieškovai mano, kad galutinai išnagrinėjus nurodytą bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, be kitų klausimų, bus atsakyta į klausimą, kokia UAB „Uno“ akcininkų sprendimų priėmimo tvarka turi būti vadovaujamasi bendrovėje. Tuo atveju, jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuos, jog UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“, veikdamos kaip Akcininkas 2, privalo savo veiksmus ir sprendimus derinti, akivaizdu, jog taip bus papildomai patvirtintas ieškovų reikalavimų šioje byloje pagrįstumas, t. y. jog visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai negali būti laikomi priimtais, kadangi, UAB „Rasa“ atsisakius balsuoti „už“ siūlomais darbotvarkės klausimais, UAB „Tilžės turgus“ negali balsuoti savarankiškai kaip atskiras dalyvis, ignoruodamas sudarytą Akcininkų sutartį. Akivaizdu, kad jei Akcininką 2 sudarančių bendrovių balsai turi būti suderinti pagal galiojančią Akcininkų sutartį, tai negalimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytų balsų perskaičiavimo taisyklių taikymas (ABĮ 27 straipsnio 8 dalis, 28 straipsnis). Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada reikštų (papildomai patvirtintų), kad šioje civilinėje byloje ginčijami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kurie buvo priimti taikant balsų perskaičiavimo taisykles, yra neteisėti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė ir tretieji asmenys savo atsiliepimuose į prašymą nesutiko su prašymu argumentuodami, kad kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje priimti sprendimai neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-500-1030/2021, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. e3K-3-215-XX/2021.
5. Pažymėjo, kad, spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-219/2018).
6. Nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-XX/2021 kasacine tvarka yra peržiūrimas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-838-777/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1422-881/2020 teisėtumas ir pagrįstumas. Nurodytoje byloje pagal ieškovės UAB „Rasa“ ieškinį buvo, be kita ko, siekiama inicijuoti UAB „Uno“ veiklos tyrimą. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo vertinamos aplinkybės, be kita ko, susijusios su UAB „Uno“ valdymo organų sprendimų priėmimo tvarka, UAB „Rasa“ teise į informaciją. Šie klausimai yra keliami ir kasaciniame skunde, taip pat jais grindžiamas ieškinys nagrinėjamoje byloje, taigi įrodinėjimo dalykai nagrinėjamoje ir kasacine tvarka peržiūrimoje bylose yra susiję taip, kad byloje dėl UAB „Uno“ veiklos tyrimo nustatinėjamos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Todėl teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Atskiruoju skundu tretieji asmenys R. P. ir UAB „Tilžės turgus“ (toliau – apeliantai), atstovaujami advokato Ruslano Černiausko, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįvykdė pareigos motyvuoti teismo sprendimą, teismas iš esmės netyrė ir neanalizavo tarp civilinės bylos Nr. e2-500-1030/2021 ir civilinės bylos Nr. e3K-3-215-XX/2021 (ne)egzistuojančio prejudicinio ryšio klausimo, o tiesiog pacitavo teisės normas ir konstatavo tariamą šio ryšio buvimą, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl nutartis naikintina.
7.2. Teigia, kad, priešingai, negu nusprendė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tarp civilinės bylos Nr. e2-500-1030/2021 ir civilinės bylos Nr. e3K-3-215-XX/2021 neegzistuoja prejudicinis ryšys.
7.2.1. Ieškovės UAB „Rasa“ kasaciniame skunde, kurio pagrindu nagrinėjama civilinė byla Nr. e3K-3-215-XX/2021, nėra keliamas klausimas dėl akcininkų sutarties nuostatų taikymo ir aiškinimo, kuris galėtų būti aktualus civilinei bylai Nr. e2-500-1030/2021.
7.2.2. Atsakovė ir tretieji asmenys šioje byloje kvestionuojamų bendrovės valdymo organų sprendimų teisėtumą grindžia argumentais, nesusijusiais su bendrovės veikos tyrimo byloje nutartyse nustatytomis aplinkybėmis.
8. Atskiruoju skundu tretieji asmenys V. T., M. G., UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ (toliau – apeliantai), atstovaujami advokato Vykinto Zulono, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir ieškovų prašymą sustabdyti civilinę bylą, iki kol bus išnagrinėtas UAB „Rasa“ kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-XX/2021, atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ginčijamoje nutartyje yra apsiribojama bendro pobūdžio abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais dėl to, kad UAB „Uno“ veiklos tyrimo nustatinėjamos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšme nagrinėjamoje byloje, nepateikiant detalios šių civilinių bylų nagrinėjimo dalykų analizės konstatuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punkte numatytas privalomas bylos sustabdymo pagrindas, iš viso nėra pasisakoma dėl atsakovo ir trečiųjų asmenų raštu išdėstytų kontrargumentų, tai reiškia, jog ginčijama nutartis yra be motyvų, o tai yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
8.2. Civilinėse bylose aiškiai skiriasi įrodinėjimo dalykas. Civilinėje byloje Nr. e2-500-1030/2021 įrodinėjimo dalykas yra UAB „Uno“ 2020 m. rugsėjo 14 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų nutarimų teisėtumas / neteisėtumas, galbūt pasireiškęs balsų akcininkų susirinkimams priimti nutarimus skaičiavimo taisyklių, numatytų 2015 m. liepos 23 d. akcininkų sutartyje ir ABĮ, pažeidimu. Tuo tarpu byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo įrodinėjimo dalykas yra galbūt UAB „Uno“ susiklosčiusi sprendimų įšaldymo situacija. Mano, kad šie argumentai aiškiai paneigia prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamos bylos ir bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo galimą buvimą.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas UAB „Rasa“ kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. ?3K-3-215-XX/2021, nepasisakys ir nevertins nei UAB „Uno“ 2020 m. rugsėjo 14 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų nutarimų galimo neteisėtumo, nei nutarimams UAB „Uno“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose reikalingo balsų skaičiaus ir jų skaičiavimo tvarkos, nepaisant to, kokiais argumentais ieškovė grįstų savo reikalavimus, kadangi tai nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko, sprendžiant juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo klausimą.
8.4. Taip pat pažymėjo, kad pozicijos, jog tarp ieškovės inicijuotos bylos dėl UAB „Uno“ veiklos tyrimo pradėjimo ir nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-500-1030/2021 nėra prejudicinio ryšio, nagrinėjamoje byloje laikėsi patys ieškovai.
8.5. Ieškovai nagrinėjamoje byloje atskiru ieškiniu ginčija UAB „Uno“ 2020 m. rugsėjo 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, todėl pirmosios instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo įvertinti šių nutarimų teisėtumą, analizuoti 2015 m. liepos 23 d. akcininkų sutarties 7.2.2 punktą ir jo taikymo tvarką, pasisakyti dėl akcininkų balsų daugumos, reikalingos nutarimams priimti, ir pan.
8.6. Apeliantų vertinimu, nagrinėjamos bylos sustabdymas vien tik dėl to, kad yra tikėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. ???-?-215-??/2021 galbūt pasisakys, kaip turėtų balsuoti ieškovė UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“, yra niekaip nepateisinamas ir laikytinas nagrinėjamos bylos vilkinimu, ypač įvertinant tai, jog nagrinėjamoje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra uždrausta UAB „Uno“ sudaryti jungtinės veiklos sutartį su UAB „Norstatus“ ir toks draudimas kenkia UAB „Uno“ veiklos tikslams siekti pelno.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovė UAB „Uno“, atstovaujama advokato Dainiaus Kenstavičiaus, prašo trečiųjų asmenų UAB „Tilžės turgus“ ir R. P., UAB „Gavera“, V. T., M. G. ir UAB „Norstatus“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties patenkinti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nagrinėjamu atveju tarp civilinės bylos Nr. e2-500-1030/2021 ir civilinės bylos Nr. ?3K-3-215-??/2021 neegzistuoja prejudicinis ryšys.
9.2. Kasatorė nekelia klausimo dėl akcininkų sutarties nuostatų (dėl balsų skaičiavimo priimant bendrovės visuotinio akcininko susirinkimo sprendimus) taikymo ir aiškinimo, kuris galėtų būti aktualus civilinei bylai Nr. e2-500-1030/2021, todėl konstatuotina, kad kasacinis teismas šio klausimo netirs ir nevertins.
9.3. Pažymėjo, kad analogiškoje byloje (civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021) pagal analogiškus prašymus ir argumentus apeliacinės instancijos Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-317-642/2021 nusprendė, kad nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamos bylos.
9.4. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių procesinių kliūčių, trukdančių teismui išnagrinėti civilinę bylą ir priimti joje sprendimą.
9.5. Taip pat pažymėjo, kad byla gali būti stabdoma tik išimtiniais atvejais ir tai turi būti siejama su realiomis kliūtimis, trukdančiomis teismui išnagrinėti bylą, o šioje byloje visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats civilinę bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.
10. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovai UAB „Rasa“ ir V. U., atstovaujami advokatės Alminos Ivanauskaitės, teismo prašo atmesti trečiųjų asmenų UAB „Tilžės turgus“ ir R. P., UAB „Gavera“, V. T., M. G. ir UAB „Norstatus“ atskiruosius skundus ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė motyvus, kurių pagrindu patenkino ieškovų prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, nesudaro jokio pagrindo pripažinti ir konstatuoti, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Be to, jei teismas konstatuotų, kad skundžiama nutartis nepakankamai motyvuota, tai nebūtų pakankamas pagrindas panaikinti iš esmės teisingą nutartį.
10.2. Apeliantai nesąžiningai, siekdami, jog skundžiama nutartis būtų panaikinta, savo atskiruosiuose skunduose pateikia melagingas aplinkybes, jog neva Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje byloje nėra keliamas klausimas dėl balsų skaičiavimo taisyklių. Kaip matyti iš pateikto kasacinio skundo, pats pirmas kasacijos pagrindas ir yra būtent susijęs su tuo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra nutarčių, detaliai apžvelgiančių aklavietės (angl. deadlock) situacijas juridinio asmens veiklos tyrimo kontekste ir išaiškinančių ABĮ numatytas balsų perskaičiavimo taisykles, t. y. ar nagrinėjamu atveju yra galimas ABĮ numatytų balsų perskaičiavimo taisyklių taikymas.
10.3. Mano, kad prejudicinis ryšys tarp kasacine tvarka nagrinėjamos bylos ir šios civilinės bylos yra daugiau nei akivaizdus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, kaip turi būti skaičiuojami akcininkų balsai UAB „Uno“, turės tiesioginę įtaką galutiniam teismo sprendimui šioje civilinėje byloje.
10.4. Teigia, kad ieškovai, prašydami sustabdyti bylą, neteigė, jog kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje bus išnagrinėti klausimai, susiję su atskirų visuotinių akcininkų sprendimų ir valdybos sprendimų pripažinimu negaliojančiais, tačiau klausimas, susijęs su balsų perskaičiavimu, turi esminę reikšmę tiek sprendžiant klausimą dėl šioje civilinėje byloje ginčijamų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tiek kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo.
10.5. Mano, kad apeliantų argumentai paneigia paties privalomojo civilinės bylos sustabdymo instituto esmę.
10.6. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio pagrindu, t. y. esant privalomajam civilinės bylos sustabdymo pagrindui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo diskrecijos spręsti sustabdyti bylą ar ne, vien dėl to, kad ir pats gali išnagrinėti visus byloje keliamus klausimus.
11. Tretieji asmenys R. P. ir UAB „Tilžės turgus“, atstovaujami advokato Ruslano Černiausko, atsiliepimu į trečiųjų asmenų UAB „Gavera“, V. T., M. G. ir UAB „Norstatus“ atskirąjį skundą nurodo, kad skundas yra pagrįstas, todėl prašo teismo skundą tenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pažymėjo, kad savo argumentus, patvirtinančius skundžiamos nutarties nepagrįstumą, yra išdėstę savo atskirajame skunde, todėl jų nekartoja.
11.2. Mano, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta siekiant užtikrinti vienodos ir nuoseklios teismų praktikos formavimą, t. y. tinkamą precedentų analogiškose bylose taikymą, kadangi 2021 m. kovo 4 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-317-642/2021 pagal UAB „Tilžės turgus“, R. P., UAB „Gavera“, V. T. ir M. G. atskiruosius skundus, kurie savo turiniu iš esmės analogiški šioje byloje pareikštiems atskiriesiems skundams, panaikino 2021 m. sausio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021 priimtą nutartį stabdyti bylos nagrinėjimą.
12. Tretieji asmenys UAB „Gavera“, V. T., M. G. ir UAB „Norstatus“, atstovaujami advokato Vykinto Zulono, atsiliepime į trečiųjų asmenų R. P. ir UAB „Tilžės turgus“ atskirąjį skundą nurodo, kad savo argumentus dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo yra išdėstę savo atskirajame skunde, taip pat sutinka su trečiųjų asmenų R. P. ir UAB „Tilžės turgus“ atskirojo skundo argumentais, jame išdėstytus reikalavimus palaiko ir prašo teismo juos patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
14. Apeliantai teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir tai yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
16. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal bendrąją procesinę taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
18. Trečiųjų asmenų UAB „Tilžės turgus“ ir R. P. atstovas kartu su atsiliepimu į trečiųjų asmenų UAB „Gavera“, V. T., M. G. ir UAB „Norstatus“ atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: ieškovų ieškinio, prašymo sustabdyti civilinę bylą, teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties nuorašus civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021, trečiųjų asmenų R. P. ir UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Gavera“, V. T. ir M. G. atskirųjų skundų dėl 2021 m. sausio 20 d. teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021 nuorašus ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-317-642/2021 nuorašą.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo, pateikti įrodymai susiję su nagrinėjamu klausimu ir tretieji asmenys grindžia savo poziciją, pasisakydami dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, todėl jie pridėtini prie bylos ir bus vertinami sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-500-1030/2021, kol bus išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme UAB „Rasa“ kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties (civilinė byla Nr. e3K-3-215-XX/2021, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00127-2020-1), konstatavęs, kad tarp civilinės bylos Nr. e2-500-1030/2021 ir teisinio rezultato Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-XX/2021 yra prejudicinis tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kasacine tvarka peržiūrimoje byloje buvo vertinamos aplinkybės, be kita ko, susijusios su UAB „Uno“ valdymo organų sprendimų priėmimo tvarka. Šis klausimas yra keliamas ir kasaciniame skunde, taip pat juo grindžiamas ieškinys nagrinėjamoje byloje, taigi įrodinėjimo dalykai nagrinėjamoje ir kasacine tvarka peržiūrimoje bylose yra susiję taip, kad byloje dėl UAB „Uno“ veiklos tyrimo nustatinėjamos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.
21. Apeliantai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės teigdami, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, o byla negali būti sustabdyta, nes nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai iš esmės nėra susiję su šioje (civilinėje) byloje sprendžiamais klausimais, be to, teisiškai reikšmingus faktus šioje byloje gali nusistatyti pats teismas. Be to, pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas analogiškoje byloje (civilinėje byloje Nr. e2S-317-642/2021) pagal analogiškus prašymus ir argumentus nusprendė, kad nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamos bylos, todėl nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi apeliacinio teismo analogiškoje byloje sukurtu precedentu.
22. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis).
23. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017).
24. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktą ir kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktą; kt.).
26. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
27. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).
28. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai negalima nagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme UAB „Rasa“ kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties (civilinė byla Nr. e3K-3-215-XX/2021, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00127-2020-1).
29. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-838-777/2020, vėliau apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-l422-881/2020 buvo nagrinėjamas ieškovės UAB „Rasa“ pareiškimas, kuriuo buvo prašoma pradėti UAB „Uno“ veiklos tyrimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje ieškovės skundą atmetė, nesutikdama su minėta nutartimi, ieškovė pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (civilinė byla Nr. e3K-3-215-XX/2021, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00127-2020-1).
30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos Nr. e3K-3-215-XX/2021 įrodinėjimo dalyką, konstatuoja, kad įrodinėjami teisiškai reikšmingi faktai nagrinėjamoje byloje ir dalis šių faktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. e3K-3-215-XX/2021 yra tapatūs.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-500-1030/2021 vienas esminių klausimų yra susijęs su tuo, kokia yra UAB „Uno“ visuotinio akcininkų susirinkimų balsavimo tvarka, t. y. ar UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“, veikdamos kaip Akcininkas 2, privalo derinti savo sprendimus ar, priešingai, šiems akcininkams nepasiekus bendro sutarimo, turi būti vadovaujamasi ABĮ numatytomis akcininkų balsų perskaičiavimo taisyklėmis (ABĮ 27 straipsnio 8 dalis, 28 straipsnis). Apeliantai, atsikirsdami į ieškovų teiginius dėl Akcininkų Sutarties pažeidimo, teigia, jog Akcininkų Sutarties 7.2.2 punkte nustatyta tvarka nebuvo pažeista, kadangi skaičiuojant bendrovės akcininkų balsus nagrinėjamu atveju nesusiklostė aklavietės situacija. Jų teigimu, nagrinėjamu atveju UAB „Uno“ turėtų būti taikoma ABĮ 27 straipsnio 8 dalyje ir 28 straipsnyje nustatyta bendroji balsų skaičiavimo tvarka. Ieškovų įsitikinimu, UAB „Uno“ galiojanti Akcininkų sutartis aiškiai apibrėžia, kad Akcininkas 2, t. y. UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“, privalo derinti savo sprendimus ir balsuoti tik kartu. Taigi, UAB „Rasa“ nesutinkant su atitinkamais sprendimais, 50 proc. UAB „Uno“ akcijų valdantis Akcininkas 2 (t. y. UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“ bendrai) negali išreikšti savo suderintos valios. Būtent dėl šių aplinkybių yra ginčijami ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai šioje civilinėje byloje.
32. Iš UAB „Rasa“ kasacinio skundo civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-XX/2021 turinio matyti, kad vienas iš kasacijos pagrindų, išdėstytų kasacinio skundo 32–51 punktuose, ir yra būtent susijęs su tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra nutarčių, detaliai apžvelgiančių aklavietės (angl. deadlock) situacijas juridinio asmens veiklos tyrimo kontekste ir išaiškinančių ABĮ numatytas balsų perskaičiavimo taisykles, t. y. ar nagrinėjamu atveju yra galimas ABĮ numatytų balsų perskaičiavimo taisyklių taikymas (ABĮ 27 straipsnio 8 dalis, 28 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, ar UAB „Uno“ pagal galiojančią Akcininkų sutartį Akcininko 2 (t. y. UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“) sprendimas gali būti tik vienas ir bendras, ar galimas ABĮ nuostatų taikymas, turės tiesioginį prejudicinį ryšį sprendžiant klausimą dėl visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų nutarimų (ne)teisėtumo ir ieškovų reikalavimų (ne)pagrįstumo.
33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo narių konkrečių veiksmų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką 2010 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010).
34. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad įmonių veiklos tyrimas nėra priemonė, naudojama vien tik akcininkų naudai. Tyrimo proceso tikslai yra: pirma, konfliktuojančių šalių įmonėje santykių atkūrimas, šia prasme įmonės veiklos tyrimas yra tam tikra pagalbos priemonė, antra, įmonės veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, kas vyksta, ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas. Veiklos tyrimu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus. Tyrimo proceso tikslai – į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-421/2018).
35. Lietuvos teisės doktrinoje nurodoma, kad juridinio asmens veiklos tyrimo objektas yra įmonės valdymo organų veiksmai, atliekant valdymo veiksmus (A. Tikniūtė, „Juridinio asmens veiklos tyrimo esmė pagal Lietuvos civilinį kodeksą“, Jurisprudencija, 19 (2), 2012, p. 536)
36. Taigi, juridinio asmens veiklos tyrimas turi kelis reikšmingus tikslus. Šiame procese siekiama mažųjų įmonės akcininkų apsaugos (taip pat atkurti konfliktuojančių akcininkų santykius) bei veikiančios įmonės veiklos tęstinumo išsaugojimo. Šie tikslai nėra vienas kitam prieštaraujantys ir yra suderinami. Šio proceso metu teismas įvertina juridinio asmens valdymo organų veiksmus (veikimą ir neveikimą).
37. Pažymėtina ir tai, kad juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindai kiekvienu atveju vertinami individualiai. Tokiais pagrindais pripažįstamos įvairios aplinkybės, susijusios su netinkamu (neteisingu) įmonės valdymu (ginčijamas informacijos teikimas, sandorių sudarymas, finansinių (buhalterinių) pareigų vykdymas ir pan.). Atitinkamai šių pagrindų vertinimas turėtų būti atliekamas ir juridinio asmens veiklos tyrimo vertinimo kontekste. Kadangi įstatymas nenustato, kokios konkrečios aplinkybės rodo netinkamą įmonės valdymą, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, turi įvertinti byloje esačių reikšmingų aplinkybių visumą.
38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka peržiūrėdamas civilinę bylą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, vertins teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su netinkamu (neteisingu) įmonės valdymu, sprendimų priėmimu (t. y. kaip turi būti skaičiuojami akcininkų balsai UAB „Uno“), šių aplinkybių nustatymas sudaro įrodinėjimo dalyką nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiais aspektais abiejų bylų įrodinėjimo dalykai sutampa, todėl kasacine tvarka peržiūrimoje byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės turės tiesioginę prejudicinę reikšmę galutiniam sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje.
39. Iš dalies sutiktina su apeliantų teiginiu, kad bylą nagrinėjantis teismas pats visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai, tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbesnis bylos sustabdymo aspektas yra tas, kad nesustabdžius nagrinėjamos civilinės bylos galbūt susiklostytų situacija, kai pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ir kasacine tvarka peržiūrimoje byloje būtų priimti vienas kitam prieštaringi išaiškinimai. O tokia situacija būtų nepateisinama ir tinkamai neužtikrintų ieškovų teisės į teisminę gynybą.
40. Trečiųjų asmenų UAB „Tilžės turgus“ ir R. P. atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju teismas turėtų vadovautis teismo precedentu civilinėje byloje Nr. e2S-317-642/2021), kurioje apeliacinės instancijos teismas analogiškoje byloje pagal analogiškus prašymus ir argumentus nusprendė, kad nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamos bylos.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015 ir kt.). Precedentų konkurencijos atveju turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumą; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos (jei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014). Taigi teismai, spręsdami dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamiesi prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą.
42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjama byla ir nurodyta civilinė byla Nr. e2S-317-642/2021 gali būti vertinamos kaip analogiškos, kurių faktinės aplinkybės tapačios ir (ar) labai panašios. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra aukštesnės grandies teismo sukurtas precedentas, yra pavienis atvejis ir neatspindi susiformavusios teismų praktikos. Be to, teismo procesinio sprendimo argumentacija nėra pakankamai įtikinama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (CPK 21 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo remtis trečiųjų asmenų nurodytu teismo precedentu.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo klausimą dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliantų atskirieji skundai atmetami, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.