- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-317-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00127-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus“, R. P., uždarosios akcinės bendrovės „Gavera“, V. T., M. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“, V. U.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Uno“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus“, R. P., uždarosios akcinės bendrovės „Gavera“, V. T. ir M. G. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ ir V. U. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uno“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. T., M. G., R. P., uždaroji akcinė bendrovė „Tilžės turgus“, uždaroji akcinė bendrovė „Gavera“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rasa“ ir V. U. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Uno“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. T., M. G., R. P., UAB „Tilžės turgus“, UAB „Gavera“. Ieškovai ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiais UAB „Uno“ 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. birželio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, taip pat 2020 m. gegužės 11 d. valdybos sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovų prašymas sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-261-512/2021, iki kol bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e3K-3-215-XX/2021. Prašyme nurodoma, kad šioje civilinėje byloje vienas esminių klausimų yra susijęs su tuo, kokia yra UAB „Uno“ visuotinių akcininkų susirinkimų balsavimo tvarka. Atsakovas ir tretieji asmenys, siekdami pagrįsti savo poziciją, kad šie buvo neva sąžiningi, o priimti visuotinių akcininkų susirinkimų ir valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-838-777/2020, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1422-881/2020, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Uno“ direktoriaus ir valdybos narių veiklos tyrimo pradėjimo. UAB „Rasa“ pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą, jo pagrindu šiuo metu yra toliau nagrinėjama civilinė byla Nr. e3K-3-215-XX/2021. Ieškovai mano, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje bus vertinamos aplinkybės, kurios susijusios su šia civiline byla, ir šios bylos turi neabejotiną tarpusavio ryšį. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nustačius, kad pagal šalių pasirašytą Akcininkų sutartį balsų perskaičiavimo taisyklių taikymas nėra galimas ir „Akcininkas 2“ (UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“) gali balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose tik kaip vienas akcininkas, egzistuos pagrindas šioje civilinėje byloje priimtus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus pripažinti neteisėtais. Nesustabdžius civilinės bylos, galbūt susiklostytų situacija, kai šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo priimti išaiškinimai dėl balsų perskaičiavimo taisyklių taikymo skirtųsi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktų išaiškinimų. Tokiu atveju teismuose būtų priimti du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, nebūtų užtikrinamas vienodas teisės aiškinimas ir taikymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-261-512/2021, iki kol bus išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme UAB „Rasa“ kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties (civilinė byla Nr. e3K-3-215-XX/2021, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00127-2020-1).
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais UAB „Uno“ 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. birželio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, 2020 m. gegužės 11 d. valdybos sprendimus. Skundžiamų sprendimų neteisėtumą ieškovai grindžia iš esmės tuo, jog, priimant skundžiamus visuotinio akcininko susirikimo ir valdybos sprendimus, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, buvo pažeista akcininkų balsavimo sutartis. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. sausio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi priimtas pareiškėjos UAB „Rasa“ kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo, skunde taip pat keliamas UAB „Uno“ akcininkų sprendimų priėmimo tvarkos klausimas.
5. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs ieškovų prašyme pateiktus argumentus, teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinės bylos Nr. e3K-3-215-XX/2021 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00127-2020-1) išnagrinėjimas turės tiesioginę įtaką civilinės bylos Nr. e2-261-512/2021 išnagrinėjimui. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog šios bylos nagrinėjimas negalimas, kol nebus išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-XX/2021 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00127-2020-1) UAB „Rasa“ kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties peržiūrėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu tretieji asmenys R. P. ir UAB „Tilžės turgus“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021 panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantai nurodė, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįvykdė pareigos motyvuoti teismo sprendimą, teismas iš esmės netyrė ir neanalizavo tarp civilinės bylos Nr. e2-261-512/2021 ir civilinės bylos Nr. e3K-3-215-XX/2021 (ne)egzistuojančio prejudicinio ryšio klausimo, o tiesiog pacitavo teisės normas ir konstatavo tariamą šio ryšio buvimą.
6.2. Pažymima, kad, priešingai, negu nusprendė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tarp civilinės bylos Nr. e2-261-512/2021 ir civilinės bylos Nr. e3K-3-215-XX/2021 neegzistuoja prejudicinis ryšys.
6.3. Apeliantai nurodė, kad ieškovės UAB „Rasa“ kasaciniame skunde, kurio pagrindu nagrinėjama civilinė byla Nr. e3K-3-215-XX/2021, priešingai, negu teigiama skundžiamoje nutartyje, nėra keliamas klausimas dėl akcininkų sutarties nuostatų taikymo ir aiškinimo, kuris galėtų būti aktualus civilinei bylai Nr. e2-261-512/2021.
6.4. Apeliantai pažymėjo, kad, priešingai, negu teigiama skundžiamoje nutartyje ir ieškovų prašyme dėl bylos sustabdymo, atsakovė ir tretieji asmenys šioje byloje kvestionuojamų bendrovės valdymo organų sprendimų teisėtumą grindžia argumentais, nesusijusiais su bendrovės veikos tyrimo byloje nutartyse nustatytomis aplinkybėmis.
6.5. Atskirajame skunde nurodoma, kad patys ieškovai civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021 iki pat 2021 m. sausio 20 d. prašymo stabdyti bylą pateikimo dienos laikėsi nuoseklios pozicijos, kad tarp civilinės bylos Nr. e2-261-512/2021 ir civilinės bylos Nr. e3K-3-215-XX/2021 neegzistuoja prejudicinis ryšys.
7. Atskiruoju skundu tretieji asmenys V. T., M. G. ir UAB „Gavera“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021 panaikinti ir ieškovų prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-261-512/2021 iki tol, kol bus išnagrinėtas UAB „Rasa“ kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-XX/2021, atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ginčijamoje nutartyje faktiškai iš viso nėra pasisakyta dėl aplinkybių, iš kurių būtu galima spręsti dėl civilinių bylų Nr. e2-261-512/2021 ir Nr. e3K 3 215-??/2021 nagrinėjimo dalyko ir jų prejudicinio ryšio, t. y. faktų, kurie bus nustatomi vienoje byloje, kurie yra teisiškai reikšmingi sustabdomai bylai ir negali būti nustatyti šioje byloje.
7.2. Civilinėse bylose aiškiai skiriasi įrodinėjimo dalykas. Civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021 įrodinėjimo dalykas yra UAB „Uno“ 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. birželio 18 d. visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtų nutarimų teisėtumas / neteisėtumas, galbūt pasireiškęs balsų akcininkų susirinkimams priimti nutarimus skaičiavimo taisyklių, numatytų 2015 m. liepos 23 d. akcininkų sutartyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, pažeidimu. Tuo tarpu byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo įrodinėjimo dalykas yra galbūt UAB „Uno“ susiklosčiusi sprendimų įšaldymo situacija. Apeliantų nuomone, šie argumentai aiškiai paneigia prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamos bylos ir bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo galimą buvimą.
7.3. Apeliantai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas UAB „Rasa“ kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. ?3K-3-215-XX/2021, nepasisakys ir nevertins UAB „Uno“ 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. birželio 18 d. visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtų nutarimų galimo neteisėtumo, nepaisant to, kokiais argumentais šis neteisėtumas būtų grindžiamas, kadangi tai nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko, sprendžiant juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo klausimą.
7.4. Apeliantai nurodė, kad pozicijos, jog tarp ieškovo inicijuotos bylos dėl UAB „Uno“ veiklos tyrimo pradėjimo ir nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-261-512/2021 nėra prejudicinio ryšio, nagrinėjamoje byloje laikėsi patys ieškovai ir iki pat ginčijamos nutarties priėmimo tokios pat nuomonės laikėsi ir pirmosios instancijos teismas.
7.5. Apeliantų vertinimu, ieškovai nagrinėjamoje byloje atskiru ieškiniu ginčija UAB „Uno“ 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. birželio 18 d. visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimus, todėl pirmosios instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo įvertinti šių nutarimu teisėtumą, analizuoti 2015 m. liepos 23 d. akcininkų sutarties 7.2.2 punktą ir jo taikymo tvarką, pasisakyti dėl akcininkų balsų daugumos, reikalingos nutarimams priimti, ir pan.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Uno“ prašo trečiųjų asmenų UAB „Gavera“, R. P. ir UAB „Tilžės turgus“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties patenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama byla pagal UAB „Rasa“ kasacinį skundą neturės įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamai bylai.
8.2. Pažymima, kad klausimai, keliami Klaipėdos apylinkės teisme ir kasaciniame skunde, yra skirtingi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas negali peržengti kasacinio skundo ribų, todėl, kasatoriui kasaciniame skunde nekeliant klausimo dėl Akcininkų sutarties 7.2.2 punkto aiškinimo ir taikymo, konstatuotina, kad Akcininkų sutarties 7.2.2 punkto aiškinimas ir taikymas nepateks į kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką.
9. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovai UAB „Rasa“ ir V. U. teismo prašo atmesti trečiųjų asmenų UAB „Tilžės turgus“, R. P., UAB „Gavera“, V. T. ir M. G. atskiruosius skundus ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021 palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai:
9.1. Priešingai, nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pateikė motyvus, kurių pagrindu patenkino ieškovų prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo. Vien tai, kad apeliantai tiesiog nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, nesudaro jokio pagrindo pripažinti ir konstatuoti, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovai nurodo, kad apeliantai nesąžiningai, siekdami, jog skundžiama nutartis būtų panaikinta, savo atskiruosiuose skunduose pateikia melagingas aplinkybes, jog neva Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje byloje nėra keliamas klausimas dėl balsų skaičiavimo taisyklių. Kaip matyti iš pateikto kasacinio skundo, pats pirmas kasacijos pagrindas ir yra būtent susijęs su tuo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra nutarčių, detaliai apžvelgiančių aklavietės (angl. deadlock) situacijas juridinio asmens veiklos tyrimo kontekste ir išaiškinančių Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytas balsų perskaičiavimo taisykles, t. y. ar nagrinėjamu atveju yra galimas ABĮ numatytų balsų perskaičiavimo taisyklių taikymas.
9.3. Ieškovai pažymėjo, kad apeliantų pateikiama ištrauka iš ieškovų procesinio dokumento niekaip nepatvirtina, jog ieškovai patys laikėsi pozicijos, jog neva tarp civilinės bylos ir UAB „Uno“ veiklos tyrimo bylos neegzistuoja prejudicinis ryšys.
9.4. Ieškovai nurodė, kad, kaip matyti iš ieškovų kasacinio skundo turinio, ieškovai, suprasdami juridinio asmens veiklos tyrimo bylos nagrinėjimo apimtį, nekelia klausimo dėl konkrečių visuotinių akcininkų sprendimų ir valdybos sprendimų negaliojimo, konkrečių neteisėtų veiksmų, tačiau kelia konceptualų klausimą dėl balsų perskaičiavimo pagal ABĮ galimumo, esant sudarytai Akcininkų sutarčiai, kuris yra ir šioje civilinėje byloje vienas iš esminių klausimų.
9.5. Ieškovai pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę galią šiai civilinei bylai, o apeliantų pozicija yra dvilypė, kadangi iš pat pradžių jie įrodinėjo, jog iš esmės civilinėje byloje visos nagrinėjamos aplinkybės yra išnagrinėtos juridinio asmens veiklos tyrimo byloje ir joje priimtos nutartys turi prejudicinę galią civilinėje byloje, o šiuo atveju, sustabdžius bylą, jau įrodinėja, jog joks prejudicinis ryšys tarp civilinės bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos neegzistuoja.
9.6. Apeliantų argumentai, jog neva iki skundžiamos nutarties priėmimo pats teismas laikėsi pozicijos, jog tarp civilinės bylos ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos bylos neegzistuoja prejudicinis ryšys, yra niekuo nepagrįsti.
9.7. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš anksčiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamos nutarties, civilinė byla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio pagrindu, t. y. esant privalomajam civilinės bylos sustabdymo pagrindui. Šiuo atveju teismas neturėjo jokios diskrecijos spręsti, sustabdyti bylą ar ne, vien dėl to, jog ir pats gali išnagrinėti visus byloje keliamus klausimus.
9.8. Pažymima, kad ieškovai, prašydami sustabdyti bylą, ir neteigė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje byloje bus išnagrinėti klausimai, susiję su atskirų visuotinių akcininkų sprendimų ir valdybos sprendimų pripažinimu negaliojančiais, tačiau neabejotinai klausimas, susijęs su balsų perskaičiavimu, turi esminę reikšmę tiek sprendžiant klausimą dėl šioje civilinėje byloje ginčijamų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tiek dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, kuris nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje.
Atsiliepimas
10. Tretieji asmenys R. P. ir UAB „Tilžės turgus“ atsiliepimu į trečiųjų asmenų UAB „Gavera“, V. T. ir M. G. atskirąjį skundą nurodo, kad skundas yra pagrįstas, todėl prašo teismo skundą tenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.
11. Tretieji asmenys UAB „Gavera“, V. T. ir M. G. atsiliepime į trečiųjų asmenų R. P. ir UAB „Tilžės turgus“ atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su trečiųjų asmenų R. P. ir UAB „Tilžės turgus“ atskirojo skundo argumentais, jame išdėstytus reikalavimus palaiko ir prašo teismo juos patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantų argumentus, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir tai yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
15. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-261-512/2021, iki kol bus išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme UAB „Rasa“ kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties (civilinė byla Nr. e3K-3-215-XX/2021, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00127-2020-1), konstatavęs, kad tarp civilinės bylos Nr. e2-261-512/2021 ir teisinio rezultato Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-XX/2021 yra prejudicinis tiesioginis teisinis ryšys, t. y. minėtoje nagrinėjamoje byloje priimtas procesinis sprendimas turės teisinę reikšmę, priimant teismo sprendimą šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje.
17. Apeliantai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės teigdami, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, o byla negali būti sustabdyta, nes nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai iš esmės nėra susiję su šioje (civilinėje) byloje sprendžiamais klausimais, be to, teisiškai reikšmingus faktus šioje byloje gali nusistatyti pats teismas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies turi pagrindą sutikti su tokiais ieškovų argumentais.
18. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis).
19. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017).
20. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Dėl šios normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokie svarbūs ir reikšmingi nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).
21. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).
22. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai negalima nagrinėti civilinės bylos tol, kol bus išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme UAB „Rasa“ kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties (civilinė byla Nr. e3K-3-215-XX/2021, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00127-2020-1).
23. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-838-777/2020, o vėliau apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-l422-881/2020 buvo nagrinėjamas ieškovės UAB „Rasa“ pareiškimas, kuriuo buvo prašoma pradėti UAB „Uno“ veiklos tyrimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje ieškovės skundą atmetė, nesutikdama su minėta nutartimi, ieškovė pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (civilinė byla Nr. e3K-3-215-XX/2021, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00127-2020-1). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos Nr. e3K-3-215-XX/2021 įrodinėjimo dalyką, konstatuoja, kad įrodinėjami juridiniai faktai nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. e3K-3-215-XX/2021 yra skirtingi. Civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021 įrodinėjimo dalykas yra UAB „Uno“ 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. birželio 18 d. visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtų nutarimų teisėtumas / neteisėtumas, o byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo įrodinėjamas valdybos ir įmonės direktoriaus veiksmų neteisėtumas, pasireiškęs UAB „Uno“ lėšų pasisavinimu ir iššvaistymu, kuriant ir įgyvendinat įvairias pinigų išgryninimo schemas, taip pat įrodinėjimo dalykas yra galbūt UAB „Uno“ susiklosčiusi sprendimų įšaldymo situacija. Ir nors tam tikrą faktinį ryšį tarp nagrinėjamo ginčo ir civilinės bylos Nr. e3K-3-215-XX/2021 būtų galima įžvelgti, nagrinėjamu atveju jo aiškiai nepakanka bylos sustabdymo institutui taikyti. Ieškovės UAB „Rasa“ kasaciniame skunde, priešingai, negu teigiama skundžiamoje nutartyje, nėra keliamas klausimas dėl akcininkų sutarties nuostatų (dėl balsų skaičiavimo priimant atsakovės visuotinio akcininko susirinkimo sprendimus) taikymo ir aiškinimo, kuris galėtų būti aktualus civilinei bylai Nr. e2-261-512/2021.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką 2010 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010, kurioje, aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.124 straipsnio, reglamentuojančio juridinio asmens veiklos tyrimo turinį, nuostatas, yra konstatuota, kad bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo „teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo narių konkrečių veiksmų“. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad teismui sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, nėra vertinami konkretūs juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiksmai / sprendimai ir nustatinėjamas jų teisėtumas / neteisėtumas, įtaka netinkamai juridinio asmens veiklai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą manyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e3K-3-215-XX/2021, netirs ir nevertins UAB „Uno“ 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. birželio 18 d. visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtų nutarimų galimo neteisėtumo, nes tai nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiųjų asmenų V. T., M. G. ir UAB „Gavera“ atskirajame skunde nurodytais pastebėjimais, jog bylos medžiaga patvirtina, kad iki pat ginčijamos nutarties priėmimo patys ieškovai laikėsi pozicijos, jog tarp ieškovės UAB „Rasa“ inicijuotos bylos dėl UAB „Uno“ veiklos tyrimo pradėjimo ir nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-261-512/2021 nėra prejudicinio ryšio. Pažymėtina, kad kai trečiasis asmuo UAB „Tilžės“ turgus 2020 m. lapkričio 20 d. su prašymu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas pridėti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį (dėl kurios ieškovė dabar yra pateikusi minėtą kasacinį skundą), ieškovai teismui pateiktoje 2020 m. lapkričio 24 d. nuomonėje patys kategoriškai prieštaravo dėl šios nutarties pridėjimo ir nurodė, kad ši nutartis neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, šioje nutartyje nebuvo vertinami atskiri akcininkų ar valdybos narių veiksmai, jų priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens veiklos tyrimas yra skirtas iš esmės įvertinti įmonės veiklą, o ne atskirus pavienius įmonės valdymo ypatumus, kurie galėtų būti sprendžiami atskirose bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su tokia ieškovų pozicija ir 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliucija Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį pridėti prie nagrinėjamos bylos atsisakė. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog tarp civilinės bylos Nr. e2-261-512/2021 ir civilinės bylos Nr. e3K-3-215-XX/2021 neegzistuoja prejudicinis ryšys.
26. Be to, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2014). Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021 pirmosios instancijos teismas neturi galimybės nustatyti teisiškai reikšmingų faktų, surinkti įrodymų ar atlikti kitų būtinų veiksmų, siekdamas objektyviai išnagrinėti bylą. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokių procesinių kliūčių, trukdančių teismui išnagrinėti civilinę bylą Nr. e2-261-512/2021 ir priimti joje sprendimą. Pažymėtina, kad bylos sustabdymas turi būti siejamas su realiomis kliūtimis, trukdančiomis teismui išnagrinėti bylą, o šioje byloje visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats civilinę bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos sustabdymo institutas turi būti taikomas tik išimtinais atvejais, esant pagrįstam įsitikinimui, kad, nesustabdžius bylos, jos tikrai nebūtų įmanoma išnagrinėti. Priešingu atveju nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas aplinkybes, nepritaria teismo išvadai, kad civilinės bylos Nr. e2-261-512/2021 nagrinėjimas negalimas, kol nebus priimtas sprendimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-XX/2021.
29. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymą motyvavo prielaidomis, jog civilinės bylos Nr. e3K-3-215-XX/2021 išnagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme turės tiesioginę įtaką civilinės bylos Nr. e2-261-512/2021 išnagrinėjimui, tačiau plačiau nemotyvavo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, dėl to civilinę bylą sustabdė nepagrįstai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, o ieškovų prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
30. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Ieškovai UAB „Rasa“ ir V. U. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą iš apeliantų UAB „Gavera“, M. G., V. T., UAB „Tilžės turgus“ ir R. P. priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Trečiųjų asmenų atskiruosius skundus tenkinus, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovų UAB „Rasa“ ir V. U. prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
Civilinę bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.