Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažinti kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, nustatant, jog jis pirmus 3 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei visą bausmės laiką nekeisti gyvenamosios vietos,

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, nustatant, jog jis pirmus 3 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei visą bausmės laiką nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė G. P. paskirta laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, nustatant, jog jis pirmus 3 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei visą bausmės laiką nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra, nustatant, jog jis pirmus 3 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei visą bausmės laiką nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas G. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 10 d. 19.30 val. iki 2020 m. liepos 11 d. 10.25 val. (1 para) ir nustatyta laikyti, kad G. P. atliko 2 (dviejų) laisvės apribojimo dienų bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo G. P. gynėjo advokato D. Vaičiulio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistojo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimas neginčijami, tik keliamas bausmės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti BK 38 bei 40 straipsnių nuostatas ir atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, o jei šis prašymas nebūtų tenkinamas – G. P. paskirtą galutinę bausmę pakeisti 60 valandų viešųjų darbų, įpareigojant jį nesiartinti prie nukentėjusiosios 4 mėnesius arčiau nei 100 metrų atstumu.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

6. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-273-788/2020).

6.1. Spręsdamas BK 38 straipsnio taikymo G. P. klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja, ji žalos atlyginimo nereikalauja. Teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti, ar šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs visumą BK 38 straipsnio taikymui reikšmingų aplinkybių apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos vienos iš būtinų sąlygų – pagrindo manyti, kad G. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi teismas nusprendė netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų ne dėl V. P. padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, todėl plačiau dėl šių nuostatų taikymo galimybės už kelias nusikalstamas veikas nepasisakoma.

6.2. Pažymėtina, jog teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2006, 2K-1063-689/2019).

6.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, G. P. padarė būdamas neteistas, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė 2020 m. spalio 6 d. priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)jam nutraukti vadovaujantis BK 40 straipsniu (2 t., b. l. 15–17), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. spalio 14 d. nutartimi šis nutarimas patvirtintas, G. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato 1 metams, perduodant jį N. P. atsakomybėn pagal laidavimą, ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas (2 t., b. l. 19–21). 2021 m. sausio 18 d. G. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad G. P. buvo įtartas naują tyčinę nusikalstamą veiką padaręs nepasibaigus laidavimo terminui, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. kovo 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas (3 t., b. l. 1–2), šis nutarimas patvirtintas apylinkės teismo teisėjos rezoliucija (3 t., b. l. 3). Siekiant greičiau ir išsamiau atskleisti nusikalstamas veikas, prokuroro 2021 m. kovo 12 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)buvo sujungti, tyrimui suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 8–9). Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, po 2021 m. sausio 18 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, G. P. 2021 m. balandžio 7 d. vėl padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, prieš tą pačią nukentėjusiąją V. A. (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai V. A. susitaikius (4 t., b. l. 65–67, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys)). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad G. P. nuo 2018 metų yra 10 kartų baustas administracine tvarka, ne kartą baustas už tai, kad vartojo narkotines-psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, taip pat baustas už tai, kad 2021 m. vasario 19 d., t. y. praėjus mėnesiui po nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (marihuanos), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas ir kelio būklę, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino automobilį (4 t., b. l. 68–75, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus.

6.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 38 straipsnio nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnį ir šiuo pagrindu atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu (4 t., b. l. 53–58), be to, G. P. atžvilgiu baudžiamosios bylos dėl dviejų epizodų nukentėjusios atžvilgiu nebuvo sujungtos, nors nukentėjusiajai tokia galimybė buvo užtikrinta. Kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, įstatymas nedraudžia teismui, esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad vienos iš būtinų sąlygų nėra, t. y. nėra pagrindo manyti, kad G. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai, kad nukentėjusioji ir kaltininkas susitaikė, neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagrindo atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės nesudaro ir jo jaunas amžius, pasirinktas netinkamas konfliktų sprendimo būdas, galbūt ir nemokėjimas valdyti emocijų.

6.5. Atsakant į nuteistojo gynėjo skundo argumentą, kad dėl vieno iš epizodų nukentėjusiosios V. A. atžvilgiu G. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius, o dėl kito epizodo – ne, pažymima, kad kiekvienoje byloje skirdami bausmes ar baudžiamojo poveikio priemones, teismai privalo jas individualizuoti, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes ir į kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, teismai neprivalo tam pačiam asmeniui skirtingose bylose už nusikalstamas veikas, numatytas tame pačiame BK straipsnyje, skirti analogiškas bausmes ar baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

7. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

7.1. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017, 2K-168-511/2020).

7.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 40 straipsnio taikymo klausimą, įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad, kaip jau minėta šios nutarties 6.3. punkte, prokurorės 2020 m. spalio 6 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. spalio 14 d. nutartimi, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) G. P. atžvilgiu buvo nutrauktas ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pagal laidavimą 1 metams, tačiau pastarajam 2021 m. sausio 18 d., t. y. laidavimo laikotarpiu, padarius naują nusikalstamą veiką, prokuroro 2021 m. kovo 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad po pirmos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kurią G. P. padarė 2020 m. liepos 10 d., jis 2021 m. sausio 18 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, be to, jis po pirmos nusikalstamos veikos padarymo buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (marihuanos), pakartotinai vartojo narkotines-psichotropines medžiagas (marihuaną) be gydytojo paskyrimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad G. P. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir antrą kartą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Juo labiau, kad bylos duomenys rodo, jog laiduotoja šiuo atveju teigiamos įtakos G. P. nepadarė – praėjus vos trims mėnesiams po jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jis vėl nusikalto. Pagrindo atleisti G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu, nesudaro ir jo gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad veikos, dėl kurių asmuo susitaikė, savo rūšiniu pobūdžiu, pavojingumu nėra tapačios ar analogiškos BK 259 straipsnyje numatytai veikai.

Dėl paskirtos bausmės

8. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašė G. P. paskirtą galutinę bausmę pakeisti 60 valandų viešųjų darbų, įpareigojant jį nesiartinti prie nukentėjusiosios 4 mėnesius arčiau nei 100 metrų atstumu.

8.1. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

8.2. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

8.3. Byloje nustatyta, kad G. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis) ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis), nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Nors šias nusikalstamas veikas G. P. padarė būdamas neteistas, tačiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, po šių veikų padarymo, t. y. 2021 m. balandžio 7 d., jis vėl nusikalto ir Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai V. A. susitaikius (4 t., b. l. 65–67, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Be to, G. P. yra daug kartų baustas administracine tvarka, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8.4. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kad nuo 2021 m. kovo 1 d. G. P. dirba D. B. įmonėje (4 t., b. l. 64), susitaikė su nukentėjusiąja, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas laisvės apribojimo bausmes, dydžiais žymiai mažesnes negu šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nuteistajam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams yra netgi artima minimaliai įstatymo numatytai laisvės apribojimo bausmei (minimali laisvės apribojimo bausmė yra 3 mėnesiai). Už abi nusikalstamas veikas G. P. paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių, galutinė subendrinta bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės apribojimas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti nuteistojo gynėjo skundą ir šią bausmę nuteistajam G. P. keisti 60 valandų viešųjų darbų, įpareigojant jį nesiartinti prie nukentėjusiosios 4 mėnesius arčiau nei 100 metrų atstumu, nėra pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad už analogiškas veikas atleidus V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius, jai taikytos poveikio priemonės yra kur kas švelnesnės, negu G. P. – V. A. paskirta 60 valandų nemokamų darbų ir įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo. Atkreipiamas dėmesys, kad priešingai negu G. P., V. A. nėra pripažinta kalta ir jai nepaskirta bausmė – ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad net ir neatleidus G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo pagrindas taikyti jam poveikio priemones, identiškas taikytoms V. A. atžvilgiu, šiuo atveju kitų priemonių taikymas yra perteklinis, neatitinkantis teisingumo, lygybės ir objektyvumo principų.

8.5. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu G. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga, tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. P. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti.