Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovams E. A. ir Š. A. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybė ir jo padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (plačiau žr. šios nutarties 17–26 punktus) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

13. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir B. M. Š. nesudarę santuokos kartu gyveno daugiau nei 34 metus. Tokias aplinkybes patvirtina, be kita ko, pačių šalių pateikti paaiškinimai ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Gyvendami kartu, ieškovas ir B. M. Š. susilaukė dviejų sūnų: (duomenys neskelbtini) metais gimė atsakovas E. A., (duomenys neskelbtini) metais – atsakovas Š. A.. Gyvendama kartu su ieškovu, B. M. Š. įgijo šį nekilnojamąjį turtą, kuris viešajame registre buvo įregistruotas kaip jos nuosavybė:

13.1. 1983 m. liepos 5 d. B. M. Š. sudarė sutartį, kurios pagrindu įgijo 22,20 kv. m naudingojo ploto gyvenamąjį namą, taip pat ūkio pastatą ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad pastatai buvo parduoti už 2 000 rublių, kuriuos turto pardavėja gavo iš pirkėjos B. M. Š. prieš joms pasirašant šią sutartį (sutarties 1 ir 2 punktai). Byloje pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastrinių matavimų byla, taip pat šalių ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad vėliau B. M. Š. įgytoje valdoje buvo pastatytas 273,17 kv. m ploto Gyvenamasis namas, kuris buvo įregistruotas viešajame registre 2004 m. balandžio 26 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu;

13.2. 2004 m. spalio 27 d. B. M. Š. sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įgijo 804 kv. m ploto kitos paskirties Žemės sklypą. Sutartyje nurodyta, kad perkamo žemės sklypo kaina (įskaitant jos priedą dėl inžinerinių statinių) sudaro 14 624,80 Lt, jo indeksuota kaina – 23 018,56 Lt, B. M. Š. už perkamą Žemės sklypą sumokėjo 100,17 Lt investiciniais čekiais (valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 1, 3.1, 4 punktai).

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu atmetė ieškovo reikalavimus. Teismas nurodė, kad: 1) ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs ieškinio senaties terminą; 2) ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą – jis prašo pripažinti nuosavybės teisę į Turtą, teisėtai priklausantį atsakovams (B. M. Š. įpėdiniams), nekvestionuodamas šių asmenų teisės į Turtą. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi panaikino šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavęs, kad, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovas šiuo atveju kreipėsi į teismą nepraleidęs ieškinio senaties termino ir kad jo pasirinktas teisių gynimo būdas yra galimas. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstas išvadas dėl pirmiau minėtų aplinkybių, nevertino kitų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog teismas neatskleidė šio ginčo esmės, todėl, panaikinęs teismo sprendimą, perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

16. Pakartotinai išnagrinėjęs ieškovo inicijuotą bylą, pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimus ir pripažino ieškovui teisę į 1/2 dalį Turto. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas ir B. M. Š., gyvendami kartu kaip šeima ir augindami bendrus vaikus, abu vykdydami verslo veiklą, neįgiję kito didelės vertės turto, savo uždirbtas pajamas naudojo siekdami bendrai pastatyti Gyvenamąjį namą ir jame gyventi. Atsakovas Š. A., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė dėl jo apeliacinį skundą. Atsakovas nurodė, kad: 1) bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas; 2) teismas netinkamai aiškino šiam ginčui aktualias teisės normas ir teismų praktiką, neįvertino arba įvertino netinkamai bylai reikšmingus įrodymus.

Dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo

17. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01). Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Kita vertus, nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

19. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje. Teisėjo pareiga nusišalinti aptariamoje nuostatoje yra siejama daugiausiai su situacijomis, kai pats teisėjas ar su juo susiję asmenys turi suinteresuotumą bylos baigtimi, kai teismo sprendimas turės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms, taip pat tais atvejais, kai teisėjas jau galėjo susidaryti išankstinę nuomonę dėl ginčo baigties (kai jis dalyvavo nagrinėjant bylą žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme, dalyvavo byloje kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas, vykdė mediaciją). CPK 66 straipsnyje nustatyta, kad be CPK 65 straipsnyje nustatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas taip pat ir kitais atvejais, jeigu yra kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl jo nešališkumo. Tai reiškia, kad CPK pateiktas teismo nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir šis institutas turi būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai egzistuoja aplinkybės, nors ir nenurodytos CPK 65 straipsnyje, bet sudarančios pakankamą pagrindą abejoti teismo nešališkumu ir jo galimybe objektyviai išnagrinėti bylą.

20. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra laikomasi pozicijos, kad teismo sudėtis buvo teisėta, kai nagrinėjant civilinę bylą nebuvo pažeisti teismo sudėčiai keliami reikalavimai, buvo užtikrintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo bei nešališkumo principų įgyvendinimas, o civilinė byla buvo išnagrinėta teisėjo (teisėjų kolegijos), turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus. Savo ruožtu konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėtą būtų galima tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos nariu, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje nustatytą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65 ir 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021). Taigi, teisėjo, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių, nenusišalinimas nuo bylos nagrinėjimo sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir pakartoti teismo procesą.

21. Atsakovas Š. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Tokią poziciją atsakovas grindžia šiomis aplinkybėmis: 1) bylą išnagrinėjusi teisėja yra susijusi su advokatų kontora, atstovavusia ieškovo interesams – teisėją siejo atstovavimo santykiai su advokatu, dirbančiu toje pačioje kontoroje, kurioje dirba ir ieškovo atstovas; 2) bylą išnagrinėjusi teisėja tik prasidėjus teismo procesui išreiškė išankstinę nuomonę dėl ginčo baigties – teisėja nurodė, kad po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priėmimo, šioje byloje viskas yra aišku; 3) teisėja netinkamai vadovavo procesui, neleido apelianto atstovei užduoti klausimus liudytojams, priimdama sprendimą nevertino ir net nepaminėjo daug bylai išnagrinėti reikšmingų įrodymų. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto išdėstyti nuogąstavimai nėra pagrįsti ir nesudaro pagrindo abejoti bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu.

22. Iš apelianto byloje pateiktų duomenų ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje šią bylą išnagrinėjusios teisėjos interesams atstovavo advokatas, dirbantis toje pačioje advokatų kontoroje, kurioje dirba ir ieškovo atstovas. Šią aplinkybę atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino ir pats ieškovas (jo atstovas). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, minėta civilinė byla, kurioje dalyvavo šią bylą išnagrinėjusi teisėja, buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimu. Be to, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad bylą išnagrinėjusios teisėjos, kaip nukentėjusiosios, interesams šis advokatas atstovavo Kauno apylinkės teisme 2019 m. liepos mėn. išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės savaime nepatvirtina, kad šiuos asmenis sieja artimi ryšiai, todėl teisėja gali stokoti nešališkumo ir siekti priimti ieškovui (jo atstovui) palankų sprendimą. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad bylą išnagrinėjusią teisėją ir jos interesams anksčiau atstovavusį advokatą ar juo labiau ieškovo interesams šioje byloje atstovaujantį advokatą siejo tarpusavio ryšiai, kad šie asmenys artimai bendrauja ir pan. Atsakovo Š. A. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad teisėja yra gerai pažįstama su advokatu, vykdančiu veiklą toje pačioje kontoroje, kurioje dirba ieškovo atstovas ir kad daugumoje bylų, kuriose atstovauja minėtas advokatas, teisėja priima jam palankius sprendimus, yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir vertintini kaip deklaratyvūs.

23. Priešingai nei nurodo apeliantas, šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija yra panaši į situaciją, kuri buvo išspręsta kasacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-421/2019. Iš nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išdėstytų aplinkybių matyti, jog minėtoje byloje klausimas dėl galimo teismo šališkumo kilo dėl to, kad vienos iš bylą nagrinėjančių teisėjų sutuoktinis dirbo advokatų kontoroje, kurioje dirba advokatai, atstovavę byloje dalyvaujantiems asmenims tiek šioje byloje, tiek ir kitose bylose tarp tų pačių šalių. Teismas nustatė, kad tai, jog toks artimas teisėjos, nagrinėjančios bylą apeliacine tvarka, šeimos narys, kaip sutuoktinis, turėjo glaudžius darbo ryšius su teisininkais, atstovaujančiais ieškovo oponentams toje pačioje byloje, susilpnino apeliacinės instancijos teismo nešališkumą, taip pat sukėlė ieškovui abejonių dėl realaus jo teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad bylą išnagrinėjusią teisėją ir kurį nors iš asmenų, dirbančių kartu su ieškovo atstovu, būtų, sieję šeimos, giminystės ryšiai, taip pat byloje, kaip minėta, nėra duomenų ir apie kitus šiuos asmenis galimai siejančius artimus ryšius, bet tik yra pateikti duomenys, kad teisėja buvo pasitelkusi vieną iš advokatų kontoroje dirbančių advokatų atstovauti jos interesams prieš keletą ar keliolika metų pasibaigusiuose teismo procesuose.

24. Bylą išnagrinėjusio teismo galimo neobjektyvumo ir šališkumo nepatvirtina ir kita apelianto nurodyta aplinkybė, kad teisėja dar tik prasidėjus teismo procesui, 2021 m. lapkričio 22 d. vykusiame teismo posėdyje išreiškė išankstinę poziciją dėl ginčo baigties. Kaip minėta pirmiau, ši byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama du kartus, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui konstatavęs, kad ieškovas kreipėsi į teismą nepraleidęs ieškinio senaties termino ir kad jo pasirinktas teisių gynimo būdas yra galimas susiklosčiusioje situacijoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apelianto nurodytame teismo posėdyje teisėja, siūlydama šalims dar kartą apsvarstyti galimybę išspręsti ginčą taikiai, nurodė, jog šiuo atveju byloje jau yra išspręsti pirmiau minėti klausimai dėl ieškinio senaties termino taikymo ir ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo, taip pat yra įvardyta kasacinio teismo nutartis, kuria teismas turėtų vadovautis nagrinėdamas bylą (2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 min. 50 sek.–04 min. 03 sek.). Taigi, teisėja šiuo atveju nurodė, kad byloje turės būti vadovaujamasi apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kurių atsakovai neskundė kasacine tvarka. Tačiau nei minėtame teismo posėdyje teisėjos išdėstyti teiginiai, nei kiti byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad teisėja turėjo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties ir nesiekė iš esmės įvertinti bylai reikšmingų aplinkybių. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad teisėja sudarė galimybes šalims realizuoti įrodinėjimo pareigą, be kita ko, iškviesdama į teismo posėdžius jų nurodytus liudytojus.

25. Be pirmiau aptartų aplinkybių, apeliaciniame skunde įrodinėdamas galimą teismo šališkumą atsakovas nurodo tai, kad teismas netinkamai vadovavo procesui kai buvo vykdomos liudytojų apklausos. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nedetalizavo, kuriame teismo posėdyje ir kuriems liudytojams buvo kliudoma užduoti klausimus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuos teiginius jis sieja su 2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje vykdyta liudytojo A. R. apklausa, kurios metu jo atstovė pareiškė teisėjai nušalinimą. Vis dėlto, kaip pagrįstai pažymėjo Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartyje, kuria buvo išspręstas klausimas dėl teisėjos nušalinimo, tai, kad teisėja vadovavo procesui ir nusprendė, jog liudytojas jau atsakė į jam užduotą klausimą, negali būti vertinama kaip teisėjos trukdymas naudotis proceso dalyvių teisėms ir nesudaro pagrindo sąžiningai šaliai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nenustatė, kad teismas akivaizdžiai šališkai vadovautų procesui ar sąmoningai kliudytų kuriai nors iš ginčo šalių užduoti klausimus liudytojams.

26. Galiausiai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsti ir apelianto teiginiai, kad akivaizdų teismo suinteresuotumą patvirtina jo sprendimo turinys, kuriame teismas nevertino daugybės bylai reikšmingų įrodymų. Tokie apelianto argumentai neatitinka kasacinio teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir kad tai, jog teismas nesivadovavo atitinkama teismų praktika ir nenustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jo šališkumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti jo nuosavybės teisę į Turto dalis

27. Šiuo metu galiojančio CK trečiosios knygos nuostatos ir anksčiau galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius, tačiau šios normos nereglamentuoja bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų (sugyventinių) turtinių santykių. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tokiu atveju kylančius ginčus, laikosi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010, 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Bendrosios jungtinės veiklos pradžia tokiu atveju yra siejama su laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, o asmenų turtinių santykių į bendrai įgytą turtą apsaugai taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

28. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Taigi, kartu gyvenantiems ir bendrą ūkį tvarkantiems asmenims nėra būtina sudaryti atitinkamų rašytinių susitarimų tam, kad jų bendromis pastangomis sukurtas, įgytas ar pagerintas turtas galėtų būti pripažintas jų bendrąja daline nuosavybe.

29. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad net sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyme nustatytas teisinis režimas, įstatymų nurodytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma, nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

30. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismas pirmiausiai turi nustatyti, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tokios kategorijos bylose, atsižvelgiant į sugyventinių tarpusavio santykių pobūdį, įrodinėjimo standartas neturi būti pernelyg aukštas. Tačiau kartu teismas pažymėjo, kad šalių gyvenimo drauge, bendro ūkio vedimo faktas, nors ir yra reikšmingas sprendžiant dėl sugyventinių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės), savaime nėra pakankamas spręsti buvus šalių susitarimą dėl konkretaus turto objekto bendrosios jungtinės nuosavybės, kitiems byloje surinktiems įrodymams liudijant priešingai. Iš kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų matyti, kad spręsdamas tokį klausimą, teismas turi sistemiškai vertinti visus byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą pripažinti jam nuosavybės teisę į dalį B. M. Š. vardu įregistruoto Turto, iš esmės rėmėsi byloje apklaustų liudytojų parodymais, taip pat pačių šalių pateiktais paaiškinimais. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nustatė, kad ieškovas ir B. M. Š. ilgą laiką nepertraukiamai gyveno kartu kaip šeima, kartu augino bendrus vaikus (atsakovus) ir vedė bendrą ūkį. Teismas taip pat nustatė, kad tiek ieškovas, tiek jo partnerė gaudavo panašaus dydžio darbo užmokestį, be to, abu partneriai užsidirbdavo iš papildomų veiklų (prekybos kailiniais, cigaretėmis, kuru, automobiliais ir kitomis prekėmis, automobilių variklių remonto). Esant tokioms aplinkybėms, teismas laikė buvus labiau tikėtina, kad Turtas buvo sukurtas (įgytas, pastatytas) bendrai, investavus į jį bendras abiejų partnerių lėšas ir siekiant tenkinti bendrus šeimos poreikius, todėl nepaisant to, kad Turtas formaliai buvo įgytas ir įregistruotas viešajame registre tik B. M. Š. vardu, faktiškai jis priklausė abiems partneriams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

32. Aplinkybę, kad ieškovas ir B. M. Š. ne tik kartu gyveno, bet ir vedė bendrą ūkį, o jų santykiai, nepaisant to, kad jie nebuvo faktiškai sudarę santuokos, buvo tapatūs šeimos santykiams, patvirtino byloje apklausti liudytojai. Pavyzdžiui, tokias aplinkybes patvirtino byloje apklaustas B. M. Š. brolis A. Š. (2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 val. 08 min. 30 sek.–02 val. 16 m. 45 sek.), jos sesuo J. S. (2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 val. 16 min. 40 sek.–02 val. 31 min. 00 sek.) ir sūnėnas R. Š. (2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 val. 31 min. 38 sek.–02 val. 42 min. 50 sek ), taip pat liudytojai V. S. (2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 07 min. 25 sek–25 min. 10 sek.), D. L. (2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 50 sek.–45 min. 30 sek.), E. A. P. (2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 00 sek.–45 min. 30 sek.) ir R. J. (2020 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 00 sek. – 42 min. 00 sek.; 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 30 sek.–45 min. 30 sek.). Nurodytas aplinkybes, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos, kuriose, be kita ko, yra užfiksuotos bendros šeimos šventės, atostogos ir pan., taip pat ieškovo ir atsakovo E. A. paaiškinimai.

33. Byloje pateikti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apie ieškovo ir B. M. Š. gautas su darbo santykiais susijusias pajamas patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu abudu partneriai dirbo ir gaudavo darbo užmokestį. Tuo tarpu byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad abu partneriai be pagrindinių darbų vykdė ir kitokias veiklas, tokiu būdu gaudavo papildomų pajamų. Pavyzdžiui, jau minėtos liudytojos J. S., V. S. ir D. L., taip pat liudytoja J. F. (2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 10 sek.–1 val. 16 min. 20 sek.) nurodė, kad ieškovas remontuodavo automobilius. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmiau minėtas liudytojas R. J., taip pat liudytojai A. R. (2020 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 57 sek. – 27 min. 17 sek.; 2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 51 sek.–35 min. 50 sek.; 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 07 min. 40 sek.–1 val. 17 min. 00 sek.) ir V. P. (2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 04 sek.–1 val. 07 min. 05 sek.), iš kurių paaiškinimų matyti, kad ieškovas ne tik remontuodavo po darbo automobilius (variklius), bet užsiimdavo ir kita veikla, t. y. prekiaudavo kuru, automobiliais, cigaretėmis, maisto prekėmis, taip pat kad ieškovo papildomai vykdomos veiklos padėjo generuoti dideles pajamas. Byloje apklausti liudytojai, pavyzdžiui, minėta liudytoja J. F., taip pat liudytojos E. P. (2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 48 sek.–1 val. 41 min. 10 sek.), J. L. (2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 41 min. 49 sek.–1 val. 58 min. 20 sek.), A. K. (2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 05 min. 10 sek.–21 min. 10 sek.) nurodė, kad B. M. Š. papildomai vertėsi prekyba kailiniais.

34. Byloje apklaustų liudytojų parodymai taip pat sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ne tik B. M. Š., kurios vardu buvo įregistruotas turtas, tačiau ir atsakovas siekė sukurti Turtą, reikalingą bendriems jų šeimos poreikiams tenkinti, ir prisidėjo prie to tiek savo darbu, tiek ir lėšomis. Pavyzdžiui, aplinkybės, kad ieškovas ir B. M. Š. abu bendromis pastangomis, bendru darbu ir lėšomis kūrė Turtą, atsispindi liudytojų V. S., E. A. P., R. J., V. P. byloje pateiktuose parodymuose. Iš šių liudytojų išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovas dirbo prie Gyvenamojo namo, padėjo statybose, investavo į jas savo uždirbtas lėšas. Liudytojas A. R. nurodė, kad ieškovas prie Gyvenamojo namo statybų dirbo atlikdamas pagalbinius darbus, dalyvavo dengiant namo stogą, kalė lenteles namo viduje. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad jis kartu su ieškovu kelis kartus vyko į Baltarusiją pirkti namui parketo. Liudytojas V. P. nurodė, kad prieš pradedami statyti Gyvenamąjį namą, ieškovas ir B. M. Š. pastatė garažą siekdami sudaryti ieškovui sąlygas uždirbti šeimai papildomų pajamų. Šią aplinkybę, kad prieš pradedant Gyvenamojo namo statybas, buvo pastatytas garažas, patvirtino ir liudytojai J. S., R. Š., E. P..

35. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovo pakviestų liudytojų, patvirtinusių, aplinkybes, jog ieškovas ir B. M. Š. bendromis pastangomis kūrė Turtą siekdami patenkinti bendrus savo šeimos poreikius, parodymai buvo nenuoseklūs ir neinformatyvūs, todėl teismas neturėtų jais vadovautis, tokia atsakovo pozicija nėra pagrįsta. Teisėjų kolegija nenustatė, kad šių liudytojų nurodytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarautų tarpusavyje, būtų neaiškios ar keltų abejonių dėl jų patikimumo. Pažymėtina, kad liudytojai ne visada galėjo konkrečiai nurodyti tam tikras aplinkybes, jas detalizuoti ir smulkiau apibūdinti (pvz., kai kurie liudytojai negalėjo tiksliai išvardyti, kokius konkrečius statybos darbus jų akivaizdoje atliko atsakovas, kokios konkrečios pinigų sumos buvo uždirbtos iš tam tikrų veiklų ir pan.), tačiau tokios liudytojų dvejonės buvo nulemtos objektyvios aplinkybės, kad byloje vertinamos faktinės aplinkybės vyko daugiau nei prieš 30 metų. Nepaisant to, kad byloje buvo aptariamos prieš itin daug laiko įvykusios aplinkybės, liudytojai sugebėjo smulkiau detalizuoti dalį jų nurodytų teiginių (pvz., nurodė konkrečius miestus, į kuriuos vykdavo verslo reikalais, ir pan.), aptardami tam tikras aplinkybes iš šalių gyvenimo susiejo jas su savo gyvenimo įvykiais.

36. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Turtas buvo įgytas bendromis ieškovo ir B. M. Š. lėšomis ir pastangomis, nurodo, kad pradinė valda buvo įgyta už B. M. Š. santaupas, gautas parduodant kailinius, ir už jos motinos padovanotus pinigus. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas jokiu būdu neprisidėjo nei prie Turto finansavimo, nei prie jo statybų, visas Turtas buvo įgytas iš B. M. Š. lėšų. Tokias aplinkybes atsakovas grindžia jau minėtų liudytojų J. F., E. P., J. L. ir A. K., taip pat B. M. Š. brolio S. Š. (2020 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 07 min. 30 sek.–31 min. 20 sek.; 2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 45 sek.–49 min. 20 sek.) parodymais. Tačiau, nors atsakovas nurodo, kad teismas turėjo vadovautis būtent pastarųjų liudytojų parodymais, pažymėtina, kad šių liudytojų nurodytos aplinkybės yra iš dalies prieštaringos ir kelia abejonių dėl jų patikimumo.

37. Pavyzdžiui, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apklausiamas tiek pirmą kartą, tiek ir pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, liudytojas S. Š. nurodė, jog jo motina davė B. M. Š. pinigų, kurie buvo panaudoti įgyjant namų valdą. S. Š. paaiškino, kad jo motina paliko B. M. Š. visą turtą ir, nors jis tiksliai nežino, kiek pinigų buvo palikta, bet ši suma buvo didelė (siekė dešimtis tūkstančių). Liudytojas nurodė, kad jo motina užsiėmė prekyba. Tačiau byloje kaip liudytojai apklausti kitas B. M. Š. brolis A. Š. ir jos sesuo J. S. nurodė priešingas aplinkybes, kad nežino apie jų motinos finansinę paramą B. M. Š., taip pat kad jų motina gyveno kaime, turėjo 5 vaikus ir neturėjo galimybės juos paremti finansiškai. Pažymėtina, kad apklausiamas pirmame teismo posėdyje dėl šių aplinkybių S. Š. nurodė, jog šeima neprieštaravo, kad motina padėtų B. M. Š., tačiau pakartotinai duodamas parodymus liudytojas jau nurodė, kad motinos finansinė pagalba B. M. Š. buvo laikoma paslaptyje. Aplinkybes, kad ieškovas visiškai neprisidėjo prie Turto sukūrimo, kad visi ginčui aktualūs nekilnojamojo turto objektai buvo nupirkti, statomi ir prižiūrimi vien tik B. M. Š. lėšomis, vienareikšmiškai nurodė ir byloje apklaustos liudytojos J. F., E. P., J. L. ir A. K.. Tačiau iš pastarųjų liudytojų paaiškinimų taip pat matyti, kad laikotarpiu, kai buvo kuriamas Turtas, šios liudytojos buvo itin jaunos ar nepilnametės, kad jos pradėjo bendrauti su B. M. Š. po to, kai namas buvo pastatytas ir pan. Todėl jų kategoriška pozicija dėl ieškovo ir B. M. Š. tarpusavio turtinių santykių, jų indėlio į bendro šeimos ūkio išlaikymą ir Turto sukūrimą kelia pagrįstų abejonių.

38. Be pirmiau aptartų liudytojų parodymų, atsakovo vertinimu, aplinkybę, kad B. M. Š. įgijo namų valdą savo lėšomis, neginčijamai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 1986 m. liepos 5 d. sutartis ir 2004 m. spalio 27 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis B. M. Š. įgijo Turtą savo vardu. Tačiau, kaip minėta pirmiau, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kartu gyvenantiems asmenims nėra taikomas reikalavimas spręsti visus tarpusavio santykius vien tik sudarant rašytinius sandorius, todėl tai, kad turtas formaliai buvo įgytas tik vieno iš sugyventinių vardu, savaime nepaneigia galimybės pripažinti ji bendrąja daline nuosavybe nustačius, kad asmenys gyveno drauge, kartu tvarkė ūkį ir įgijo ar kūrė turtą abiejų lėšomis ir darbu. Šioje nutartyje aptartoje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad nesusituokusių asmenų bendro turto sukūrimas gali būti įrodinėjamas visomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nepateikė byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo indėlį į Turto sukūrimą, taip pat nesudaro pagrindo ieškovo reikalavimus vertinti kaip nepagrįstus, juo labiau kad Turtas buvo įgytas prieš itin daug laiko ir tokie įrodymai objektyviai galėjo neišlikti.

39. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad ieškovas gavo tik minimalias pajamas, turėjo mokėti išlaikymą dviem savo vaikams iš pirmos santuokos, todėl negalėjo prisidėti prie Turto sukūrimo, paneigia nuoseklūs byloje apklaustų liudytojų parodymai, kad ieškovas be pagrindinio darbo versdavosi papildomomis veiklomis, iš kurių gaudavo nemažas pajamas (žr. plačiau šios nutarties 33 punktą). Nors atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų nurodytais duomenimis apie ieškovo papildomas veiklas ir uždarbius, kadangi oficialiai jis gavo tik minimalias pajamas, pažymėtina, kad aplinkybę, jog B. M. Š. buvo pajėgi pati, be ieškovo finansinės pagalbos įgyti Turtą, pats atsakovas šioje byloje įrodinėjo analogiškais įrodymais. Atsakovo argumentas, kad dar iki tol, kai B. M. Š. susirgo, ieškovas nedirbo ir jo pajamas sudarė tik maža pensija, nėra aktualus šioje byloje, kadangi jis nėra susijęs su laikotarpiu, kai buvo kuriamas Turtas.

40. Įrodinėdamas savo poziciją, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Turtas buvo sukurtas bendromis ieškovo ir B. M. Š. pastangomis, atsakovas apeliaciniame skunde remiasi ir aplinkybėmis, kad ieškovui nuosavybės teise priklausė kitas nekilnojamasis turtas (1992 m. rugsėjo 7 d. sutartimi ieškovas įgijo 39,03 kv. m ploto butą ir dalį ūkinio pastato), kurį vėliau, prieš kreipdamasis į teismą, ieškovas pardavė kitiems asmenims. Tačiau tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklausė kitas nekilnojamasis turtas, savaime nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog ieškovas prisidėjo prie ginčo Turto sukūrimo, taip pat nepatvirtina, kad sugyventiniai visą savo turtą laikė asmeniniu turtu. Kaip matyti iš šioje nutarties dalyje aptartos kasacinio teismo praktikos, kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys gali įgyti bendros dalinės nuosavybės teisę į tą turtą, kurį jie kūrė bendromis lėšomis ir pastangomis, o ne į visą vienas kito turtą. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų ir 2019 m. spalio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad ne tik ieškovas, bet ir B. M. Š., be ginčo Turto, nuosavybės teise valdė ir kitą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus, gyvenamąjį namą, kitus pastatus), tačiau ieškovas šioje byloje nereiškia dėl jo jokių reikalavimų. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nesąžiningai perleido jam priklausiusį butą, kad šis turtas taip pat galėjo būti pripažintas ieškovo ir B. M. Š. bendrąja daline nuosavybe, įtrauktas į paveldimo turto apimtį ir pan., nėra susijusios su nagrinėjama byla, nes dėl šio turto byloje nėra pareikšta reikalavimų.

41. Apelianto pozicijos, kad Turtas priklausė tik B. M. Š. ir ieškovas niekada nebuvo laikomas jo savininku, neįrodo ir aplinkybės, kad, susirgus B. M. Š., ieškovas ir atsakovai buvo susitarę dėl turto padalijimo ir eksploatavimo tvarkos, pagal kurią apeliantui turėjo tekti antras gyvenamojo namo aukštas, kur jis ketino gyventi su savo šeima, savo ruožtu pirmas namo aukštas turėjo priklausyti atsakovui E. A. ir čia turėjo likti gyventi atsakovas. Priešingai, tai, kad nesant B. M. Š., atsakovai klausimus dėl galimo Turto padalijimo ir jo eksploatacijos derino su ieškovu, leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad jie vertino jį kaip vieną iš šio Turto savininkų. Apelianto nurodytos aplinkybės apie jo investicijas į Gyvenamojo namo pertvarką, jo atliktą namo remontą, šio turto galimą pagerinimą nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau jų nevertino.

42. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nevertino ir apelianto argumentų, kad jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į jam tekusią B. M. Š. palikimo dalį, todėl ieškovas, prieš pareikšdamas šioje byloje keliamus reikalavimus, turėjo prašyti teismo pripažinti negaliojančiu šį liudijimą. Kaip minėta anksčiau, klausimas dėl ieškovo pasirinkto jo teisių gynimo būdo buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta pirmą kartą nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas – reikalavimas pripažinti ginčo turtą bendrąja daline jo ir mirusiosios B. M. Š. nuosavybe – yra galimas nepriklausomai nuo turto, kaip palikimo objekto, paveldėjimo fakto. Ši nutartis nebuvo ginčijama kasacine tvarka ir yra galiojanti, todėl joje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados yra privalomos šioje byloje dalyvaujantiems asmenims ir negali būti jų kvestionuojamos.

43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civiliniame procese bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas ir iškeltas pernelyg aukštai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas, kaip minėta, negali būti taikomas ir bylose dėl sugyventinių tarpusavio santykių (žr. šios nutarties 28, 30 punktus). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas ir B. M. Š. gyveno kaip šeima iki pat B. M. Š. mirties, augino vaikus, vedė bendrą ūkį, abu uždirbdavo gana dideles pinigų sumas, neinvestavo didelių sumų į kitą turtą, kartu vykdė Gyvenamojo namo statybas ir jame nuolat gyveno, sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą padaryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad Turtas buvo įgytas kaip bendras jų šeimos turtas.

Dėl procesinės bylos baigties ir byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo patenkinti, teisingai nustatė ir įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovo pateikto apeliacinio skundo, ieškovas įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti jam iš apelianto 1 331 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Grįsdamas šias išlaidas, ieškovas pateikė 2022 m. birželio 28 d. sąskaitą ir 2022 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderį. Ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš apelianto.

46. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovui Š. A. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo buvo atidėtas terminas sumokėti 869 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ši suma priteistina į valstybės biudžetą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui K. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Š. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Š. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 869 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.