- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-60-1051/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11430-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Kreditorius
- mažosios bendrijos „Investicijų parkas“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aurum marinum“, V. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės mažosios bendrijos „Investicijų parkas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-16901-828/2025 pagal kreditorės mažosios bendrijos „Investicijų parkas“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkų uždarosios akcinės bendrovės „Aurum marinum“ ir V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Investicijų parkas“ pateikė teismui pareiškimą dėl 50 000 Eur skolos, 1500 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš skolininkų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Aurum marinum“ bei V. R., kurio pagrindu yra išduotas 2025 m. lapkričio 11 d. teismo įsakymas.
2. Reikalavimo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas skolininkus ar trečiuosius asmenis, jo nesant ar nepakankant pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, pareiškimo reikalavimų ribose – už 52 307,00 Eur, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti.
4. 2025 m. lapkričio 18 d. teisme gautas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti skolininkams UAB „Aurum Marinum“ ir V. R. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas skolininkus ar trečiuosius asmenis, jo nesant ar nepakankant pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, pareiškimo reikalavimų ribose – už 52 307,00 Eur, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai.
5. Prašymas motyvuojamas tuo, jog skolininkė UAB „Aurum Marinum“ turi 3119,55 Eur skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2431,27 Eur skolos Sodrai. 2022–2024 metais ji turėjo 5-6 darbuotojus, o šiuo metu darbuotojų nebėra. Laikotarpiu nuo 2022 iki 2024 metų mažėjo bendrovės pardavimo pajamos, turimas turtas, didėjo nuosavo kapitalo skola ir įsiskolinimai. Jau treti metai bendrovė dirba nuostolingai: 2022 m. turėjo 56272 Eur nuostolių, 2023 m. - 40794 Eur nuostolių, 2024 m.- 45069 Eur nuostolių. Bendrovės nuosavo kapitalo skola padidėjo nuo 131500 Eur iki 217363 Eur. Įsiskolinimai paskutinius tris metus drastiškai didėja, bendrovės skolos dešimtimis kartų didesnės nei turimas turtas, taip pat didesnės nei jos metinės pajamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi kreditorės MB „Investicijų parkas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkams UAB „Aurum marinum“ bei V. R. netenkino.
7. Teismas nurodė, kad ištyręs kreditorės pateiktą rašytinę medžiagą sutinka, jog skolininkas, kaip verslo subjektas, galimai susiduria su verslo krize/finansiniu nuosmukiu, tačiau kreditorė nepateikė konkrečių duomenų, patvirtinančių skolininkų nesąžiningumą, ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nesant nustatytos privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymui, prašymas atmetamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu kreditorė MB „Investicijų parkas“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
8.2. Pareiškime nurodyti argumentai akivaizdžiai patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Reikalavimo suma (52 307,00 Eur) yra didelė tiek absoliučiu dydžiu, tiek konkrečiu nagrinėjamu atveju. Ši pinigų suma yra tokio dydžio kaip 1/3 dalis visų skolininkės UAB „Aurum Marinum“ metinių pajamų. Tris kartus viršija skolininkės turimą turtą. Kadangi skolininkės nuosavas kapitalas yra neigiamas (skolintas), veikla nuostolinga, akivaizdu, kad skolininkei ši suma vertinant viešai prieinamus duomenis apie jos turtinę padėtį yra didelė.
8.3. Skolininkės elgesys – sutartinių įsipareigojimų grąžinti skolintą 50 000, Eur sumą dalimis per vienerius metus, jokių skolos grąžinimo įmokų nebuvimas, akivaizdžiai parodo skolininkės nesąžiningumą ir galimą ketinimą vengti teismo sprendimo įvykdymo.
8.4. Yra pagrindo manyti, kad siekdama išvengti kreditorei palankaus teismo sprendimo, skolininkė gali imtis priemonių paslėpti turimą savo turtą, perleidžiant jį tretiesiems asmenims, suvaržant teises į jį bei kitaip apsunkinant disponavimą juo, dėl ko nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visai neįmanomas.
8.5. Atsisakydamas tenkinti kreditorės prašymą, teismas vadovavosi prielaidomis ir spėjimais apie skolininkės finansinę būklę. Tai, kad rekvizitai.lt tinklalapyje skelbiama apie mokestines skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai, 2025 m. gegužę skolų išieškojimo firma Conlex yra viešai informavusi apie darbo ginčus dėl neatsiskaitymo su darbuotojais, šiuo metu firmoje nėra nei vieno darbuotojo, jos vadovas V. R. pradeda dirbti kitoje vietoje, leidžia daryti pagrįstą nuomonę, kad skolininkės UAB „Aurum Marinum“ finansinė padėtis yra itin prasta.
8.6. Visi šie duomenys leidžia daryti pagrįstas išvadas apie realias, o ne galimas skolininkės UAB „Aurum Marinum“ finansinės problemas.
8.7. Teismas neturėdamas duomenų apie gerą skolininkės finansinę būklę, turėdamas tik duomenis apie didėjančią nuosavo kapitalo skolą, nuostolius, mažėjantį turtą, nepagrįstai ir neteisėtai netenkino kreditorės prašymo vadovaujasi spėjimu apie tariamai galimus sunkumus.
8.8. Teismas neįvertino, kad remiantis teismų praktika reikalaujamas priteisti įsiskolinimas yra ilgalaikis ir skola negrąžinamą ilgą laiką, kas negali būti laikoma sąžiningu elgesiu.
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškimo dėl skolos išieškojimo priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie pareiškimo buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, apeliantei 2025 m. lapkričio 11 d. buvo išduotas teismo įsakymas. Taigi, egzistavo pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlyga.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad formuojama teismų praktika, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio (pareiškimo) pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020). Taigi, net ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad finansinio reikalavimo suma (52 307,00 Eur) yra didelė, tris kartus viršijanti skolininkės UAB „Aurum marinum“ turimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad vien didelė reikalavimo suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017, 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-311-467/2023). Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė ir (ar) finansinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2022; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023).
16. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
17. Tuo atveju, jeigu ieškinio (pareiškimo) reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti atsakovo (skolininko) turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to atsakovo (skolininko) finansine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad negalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu, piniginėmis lėšomis ar turtinėmis teisėmis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).
18. Akcentuotina, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis (pareiškėjas) turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, perleisti ar panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-370/2021). Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie nesąžiningą atsakovo (skolininko) elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, reikalavimo sumos dydis ir atsakovo (skolininko) finansinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-395-516/2023).
19. Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti nustatyta ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-341-464/2023). Teismas turi vertinti ne atsakovų (skolininkų) galimą nesąžiningumą šalių sutartiniuose santykiuose, o atliekamus ar realiai ketinamus atlikti atsakovų (skolininkų) veiksmus, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, kad būtų apsunkintas sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-330/2023; 2023 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad skolininkai UAB „Aurum marinum“ ir V. R. iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui ar po teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo ėmėsi veiksmų savo turtą sumažinti (pvz., apie skolininkų turto masės bei jo vertės pokyčius), jį slepia (paslėpė), apsunkino ar panašiai (CPK 178 straipsnis).
21. Apeliantės akcentuotos aplinkybės apie skolininkės UAB „Aurum marinum“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, mokestines nepriemokas valstybei, nagrinėjamus darbo ginčus su darbuotojais, bei tai, kad šiuo metu bendrovė neturi nei vieno darbuotojo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tokiu būdu skolininkė UAB „Aurum marinum“ atlieka nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti išieškojimo pagal kreditoriui palankų teismo procesinį sprendimą šioje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad vien ieškovo (kreditoriaus) nurodomos aplinkybės, kad skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi, turi kitų kreditorių ir skolininko finansinė situacija šiuo metu yra komplikuota per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti skolininko nesąžiningumo ir spręsti, jog skolininkas turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2023).
22. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors apeliantė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skolininko V. R., kuris yra UAB „Aurum marinum“ (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tačiau visiškai nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių šio asmens nesąžiningumą, siekiant išvengti teismo įsakymu priteistos skolos mokėjimo apeliantei. Vien atskirajame skunde apeliantės nurodoma aplinkybė, jog V. R. pradėjo dirbti kitoje vietoje, nepatvirtina šio asmens nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
23. Pažymėtina, kad pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-228-910/2022, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022).
24. Apeliacinės instancijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė ir į šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką ir nenukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.