- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2-395-516/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00015-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- D. V., R. V., D. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-256-856/2023 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lestus“ ieškinį atsakovams D. V., R. V. ir D. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Lestus“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skolvalda“, ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 130 765 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 130 765 Eur sumos atsakovų turto areštą. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1043-854/2023, kuria atsakovai pripažinti kaltais dėl ieškovės tyčinio bankroto, leidžia teigti, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas. Grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą patvirtina tai, kad byloje pateikti įrodymai, jog atsakovai bendrovę privedė prie tyčinio bankroto, jie neperduoda ieškovės bankroto administratorei įmonės turto, turtą pardavė, pinigus pasisavino, o įmonės akcijas ir valdymą perdavė asocialiam asmeniui, tai akivaizdžiai parodo, kad atsakovai yra nesąžiningi ir yra didelė grėsmė, jog sužinoję apie ieškinio padavimą gali parduoti jiems priklausantį turtą ir taip bandyti išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, juolab kad ieškinio suma atsakovams kaip fiziniams asmenims yra didelė. Pažymėjo, kad atsakovai nagrinėjant bylą dėl tyčinio bankroto nenurodė jokių aplinkybių dėl turto pardavimo, lėšų į įmonės sąskaitą ar kasą įnešimo ir t. t., o atsiliepimuose tiesiog nurodė, kad nesutinka su ieškiniu bei nepateikė teismui prašomų dokumentų. Jeigu jie būtų sąžiningi, bent jau būtų bandę teikti įrodymus, įrodinėti savo sąžiningumą, ieškinio nepagrįstumą, tačiau to nei vienas iš jų nedarė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, areštavo ieškinio reikalavimų ribose (130 765 Eur) atsakovams D. V., R. V. ir D. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovų pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir (ar) esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškove.
4. Teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas.
5. Teismo vertinimu, ieškovė pagrindė atsakovų nesąžiningumą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, ir nors Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1043-854/2023, kuria ieškovės UAB „Lestus“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o atsakovai dėl to kaltais, dar neįsiteisėjusi, joje nustatytų aplinkybių pakanka atsakovų nesąžiningumui konstatuoti.
6. Teismas nurodė, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga, t. y. grėsmė ieškovei galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl priėjo prie išvados, jog yra pagrindas byloje taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovas D. V. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; 2) tuo atveju, jeigu teismas nepanaikins nutarties, iš dalies ją pakeisti, ir leisti kas mėnesį iš įplaukiančių pajamų naudotis 840 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pagal aktualią praktiką, didelė ieškinio suma nėra vienintelė priežastis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab kai administratorius remiasi atsakovo nepasirašytu balansu, atsakovo nepasirašytais dokumentais, kuriuos pateikė tik V. M.. Administratorė nepateikė duomenų, kaip teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar sprendimas tapti neįvykdomu.
7.2. Nemokumo administratorė nenurodo jokių atsakovo nesąžiningų veiksmų, nepateikia duomenų iš įmonės buhalterinės apskaitos, buhalterinės apskaitos registrų, bankinių pavedimų, kurie galėtų įrodyti, jog atsakovas praeityje ar šiuo metu nėra sąžiningas, atlieka nesąžiningus veiksmus. Neįsiteisėjusi nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu negali būti įrodymas, kad atsakovas buvo nesąžiningas, juolab kad nėra įrodyta, jog atsakovas veikė nesąžiningai.
7.3. Tuo atveju jeigu teismas manys, kad nėra galimybių tenkinti atskirąjį skundą, atsakovas prašo pakeisti nutartį ir leisti naudotis banko sąskaita bent ribotai, t. y. minimalaus mėnesio algos dydžiu – 840 Eur, todėl kad jis turi sūnų (Ą. V.), turi finansinių įsipareigojimų, yra dirbantis. Šiuo metu nutartis yra netiksli, neleidžianti atsakovui net sumokėti mokesčių už būstą, tai yra itin reikšmingas apsunkinimas.
Atsiliepimas
2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo padaryti išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
8.2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1043-854/2023 ieškovės UAB „Lestus“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o atsakovai pripažinti dėl to kaltais. Visa tai rodo, kad atsakovai yra nesąžiningi ir tikėtina, jog gali imtis veiksmų paslėpti savo turtą, todėl galimai ieškovei palankų sprendimą būtų labai sunku įvykdyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
4. Nors apeliantas atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje suformulavo prašymą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, atskirajame skunde jokių faktinių ir (ar) teisinių argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams R. V. ir D. S. neteisėtumu ir (ar) nepagrįstumu nėra nurodyta. Atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas šiuo atveju sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys yra preliminariai pagrįstas; 2) egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
9. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendžia, kad nėra pagrindo padaryti išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė ir įvertino tinkamai.
10. Kaip minėta, nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir kita būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.
11. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas vertino, kad teismo sprendimo įvykdymo grėsmę patvirtina apelianto atlikti nesąžiningi veiksmai ieškovės atžvilgiu. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1043-854/2023 (kuria ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu).
12. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu nesutinka, nurodydamas, kad administratorė neįrodė apelianto nesąžiningumo, o vien didelė ieškinio suma nėra savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad nei reikalavimo dydis, nei atsakovo turimo turto masė bei jo vertė negali būti vieninteliu ir savaime pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, nes teismas pirmiausia turi vertinti duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018).
14. Aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi ar finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, pačios savaime negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Viena vertus, laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų paprasčiau atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės, taigi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018).
15. Pažymėtina, kad skirtingai nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį, nenurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos dėl to, jog ieškinio suma yra didelė. Pirmosios instancijos teismas būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę grindė apelianto nesąžiningumu.
16. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali duomenys apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti bet kokia forma, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988-790/2018).
17. Apie tokią grėsmę gali liudyti ir asmens jau atlikti nesąžiningi veiksmai, leidžiantys spręsti, jog tokių veiksmų, labai tikėtina, jis gali imtis ateityje, siekdamas išvengti nepalankaus jam sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-770-464/2017). Atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1043-854/2023, be kita ko, pripažino BUAB „Lestus“ bankrotą tyčiniu; nustatė, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį UAB „Lestus“ bankrotą, yra D. V., R. V. ir D. S. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-355-910/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1043-854/2023 paliko nepakeistą, taigi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis šiuo metu jau yra įsiteisėjusi, todėl atskirojo skundo argumentai, esą teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kurios konstatuotos neįsiteisėjusioje nutartyje, šiuo metu yra praradę aktualumą, dėl to teismas plačiau nepasisako dėl galimybės tokiomis aplinkybėmis grįsti atsakovo nesąžiningumą.
19. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pripažįstant bankrotą tyčiniu būtina nustatyti sąmoningą blogą juridinio asmens valdymo organo veikimą bendrovės atžvilgiu ir kreditorių teisių ir (arba) teisėtų interesų pažeidimą (t. y. nesąžiningus asmens veiksmus) ir tokius apelianto veiksmus nustatė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, darytina išvada, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą egzistavo pagrindas apeliantą laikyti nesąžiningu ieškovės atžvilgiu. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino tinkamai. Nustatęs, kad apeliantas veikė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę vertino kaip patvirtinančią grėsmę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas gali imtis veiksmų būsimam galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimui apsunkinti ar padaryti jo įvykdymą neįmanomu.
21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti apelianto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašė, jei nutartis nebus panaikinta, pakeisti ją ir leisti apeliantui naudotis banko sąskaitoje esančiu minimalaus mėnesio algos dydžiu – 840 Eur, prašymą motyvuodamas tuo, kad jis turi sūnų Ą. V., turi finansinių įsipareigojimų, yra dirbantis.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (CPK 145 straipsnio 6 dalis) areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, teismas nutartimi nustato, kokias operacijas su jomis galima atlikti, o antstolis, teismo nurodymu, turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė turto arešto eiliškumą – pirmiausia areštavo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovų pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir (ar) esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nebuvo žinoma, ar iškils poreikis areštuoti atsakovų pinigines lėšas, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neišsprendė klausimo, kokias operacijas apeliantas gali atlikti su banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Apeliacijos objektu gali būti tik tie skundžiamos nutarties aspektai, dėl kurių yra nusprendęs pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas, susijęs su galimomis operacijomis banko sąskaitoje nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, šis klausimas negali būti ir apeliacijos objektas. Apeliantui išaiškinama, kad jeigu vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra areštuotos jo banko sąskaitoje (sąskaitose) esančios lėšos, jis turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu, pagrįstu rašytiniais įrodymais, leisti atlikti konkrečias piniginių lėšų operacijas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.