- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- eB2-1043-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00642-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LESTUS“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „LESTUS“, D. V., R. V., D. S., V. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „LESTUS“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolvalda“ prašo pripažinti UAB „LESTUS“ bankrotą tyčiniu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja pareiškime nurodo šiuos argumentus:
2.1. Pareiškimas grindžiamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.
2.2. Dėl nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių sudarymo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas):
2.2.1. Oficialiai UAB „LESTUS” vadovu nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. liepos 10 d. buvo D. V., nuo 2020 m. liepos 10 d. – V. M.
2.2.2. V. M. paaiškino, kad direktoriumi nuo 2020 m. liepos 14 d. tapo fiktyviai įsigijęs akcijas iš nepažįstamo asmens, su kuriuo pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Už akcijų įsigijimą jis nieko nemokėjo, jam už dokumentų pasirašymą buvo atsilyginta alkoholiniu gėrimu. Pasak V. M., jis įmonės vadovo funkcijų nevykdė. Bendrovės dokumentus, po kurio laiko, tikslios datos neatsimena, jam atvežė nepažįstamas žmogus. Juos jis nunešė į rūsį. Joks bendrovės turtas, kasa jam nebuvo perduoti.
2.2.3. Bendrovės akcijos iki tol priklausė R. V. (49 vnt.) ir D. S. (51 vnt.), o nuo 2021 m. liepos 15 d. visos akcijos priklauso V. M.
2.2.4. Iš įmonės dokumentų matyti, kad 2020 m. liepos 15 d. buvo sudaryta transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2020/07/15/1, pagal kurią UAB „LESTUS” pardavė įmonei SIA „EZ Flors“ puspriekabę šaldytuvą KRONE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kaina 3 000 Eur), puspriekabę šaldytuvą Leci Trailer, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kaina 3 300 Eur), Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kaina 300 Eur), motociklą BMW C 400 GT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kaina 5 900 Eur). Be to, pagal transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2020/07/15/2 UAB „LESTUS” pardavė įmonei SIA „EZ Flors“ puspriekabę šaldytuvą KRONE, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kaina 2 400 Eur) ir puspriekabę šaldytuvą Leci Trailer identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kaina 3 300 Eur), o pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2020/09/07/1 UAB „LESTUS” pardavė įmonei SIA „Synenergy“ BMW 640x Drive GT, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kaina 43 500 Eur) ir VW Multivan, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kaina 15 500 Eur). Iš viso už 77 200 Eur.
2.2.5. Dalis transporto priemonių nebuvo registruotos valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Regitra“, siekiant galimai nuslėpti įgytą turtą.
2.2.6. Į bendrovės sąskaitą 76 900 Eur nebuvo įmokėti, taip pat įmonės buhalterijoje nėra kasos pajamų orderių, kad už automobilius būtų sumokėta grynais pinigais. Šių pinigų nėra ir įmonės kasoje.
Motyvuojamoji dalis
2.2.7. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „LESTUS“ kreditorių reikalavimai sudaro 38 654,85 Eur, manytina, kad 77 200 Eur sumos neįnešimas į kasą ir lėmė įmonės privedimą prie bankroto, o už tai atsakingi buvęs įmonės vadovas D. V. bei akcininkai R. V. ir D. S.
2.2.8. Turimi finansiniai dokumentai, V. M. paaiškinimas ir pokalbis su juo, kurio metu buvo akivaizdu, kad tai yra asocialus, prasigėręs asmuo, įrodo, kad jį įmonės vadovas ar akcininkai susirado ir už alkoholinius gėrimus perrašė jam fiktyviai įmonę, prieš tai pasisavinę jos turtą. Automobiliai buvo parduoti sekančią dieną po akcijų perrašymo, kas rodo siekį pasinaudojant asocialiu asmeniu išvengti prievolių kreditoriams ir pasipelnyti iš įmonės turto, tokiu būdu sukeliant įmonei tyčinį bankrotą.
2.2.9. Įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
2.3. Dėl finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas):
2.3.1. Paskutinė UAB „LESTUS“ finansinė atskaitomybė Juridinių asmenų registrui pateikta už 2019 metus. Iš 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nėra galimybės nustatyti įmonės finansinės padėties, buvusios 2020 metais.
2.3.2. UAB „LESTUS“ vadovai, pažeisdami Mokesčių administravimo įstatymą, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, Juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų.
2.3.3. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, paskutinis UAB „LESTUS“ vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo V. M. (nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. liepos 26 d.), kuris taip pat nuo 2021 m. liepos 14 d. buvo ir įmonės vienintelis akcininkas. Iki V. M. įmonei vadovavo D. V., o įmonės akcijos iki tol priklausė R. V. ir D. S.
2.3.4. V. M. nurodė, kad jokios veiklos įmonėje nevykdė, jos neplanavo pirkti, nes tam neturi nei lėšų, nei jokių įgūdžių ir netgi ilgą laiką neturėjo įmonės dokumentų, kurių dalį vėliau atvežė nepažįstamas asmuo, todėl už įmonės tinkamą finansų tvarkymą yra atsakingi D. V., R. V. ir D. S.
2.4. Dėl JANĮ 6 straipsnyje numatytų pareigų neatlikimo ir „atsikratymo“ bankrutavusia įmone:
2.4.1. Netinkamą UAB „LESTUS“ valdymą bei nemokumą nulėmė tyčiniai įmonės buvusių vadovų ir akcininkų veiksmai, o būtent, D. V., R. V. ir D. S. vadovavimo metu susiformavo kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl bendrovės vadovas turėjo sustabdyti įmonės veiklą ir inicijuoti bankroto bylą, tačiau, priešingai, atliko veiksmus, kuriais įmonės veikla formaliai toliau buvo tęsiama ir tyčia didinamos įmonės skolos.
2.4.2. D. V., būdamas įmonės vadovu, o R. V. ir D. S., būdami įmonės akcininkais, žinojo, kad UAB „LESTUS“ dar 2020 metų pradžioje tapo faktiškai nemokia. Tačiau įstatymo nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo šis vadovas nevykdė, o 2020 m. liepos 14 d visas savo turimas UAB „LESTUS“ akcijas, neva, perleido V. M., kuris, jo paties teigimu, akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė už alkoholinius gėrimus ir nieko už įmonę nemokėjo, jos nevaldė, jokių sandorių nesudarė.
2.4.3. Iš transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad įmonė net ir ją perleidus V. M., buvo valdoma ankstesnių jos savininkų ir/ar vadovo ir buvo sudaromi sandoriai įmonės vardu.
2.4.4. Įmonei esant faktiškai nemokiai, buvo galimai suklastoti akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir vėlesni įmonės valdymo dokumentai (sprendimai dėl naujojo įmonės vadovo paskyrimo ir kt.), ir tai atitinka „atsikratymo“ bankrutavusia įmone požymius, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus tiek bankrutavusios įmonės, tiek ir jos kreditorių atžvilgiu.
2.4.5. Byloje nėra duomenų, kad V. M. gavo visus įmonės dokumentus ir turtą iš UAB „LESTUS“ vadovo ir akcininkų, o jam buvo atvežta tik tam tikra dalis dokumentų, kuriuos jis perdavė nemokumo administratorei. Toks elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti duomenis apie bendrovės finansus ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį.
2.4.6. Buvusiems UAB „LESTUS“ vadovui ir akcininkams neabejotinai buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie susidariusius bendrovės įsiskolinimus kreditoriams. Jie sąmoningai Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių. Taigi egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp buvusių įmonės vadovo ir akcininkų sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės tyčinio bankroto.
2.4.7. Veiksmai (neveikimas) buvo sąmoningi, siekiant nuslėpti nemokios įmonės padėtį, todėl įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu (CK 2.66 straipsnis, JANĮ 70 straipsnis, Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnis).
2.4.8. UAB „LESTUS“ vadovų ir akcininkų pareigas ėję asmenys sąmoningai blogai valdė įmonę, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir tokiu būdu sąmoningai, tyčia sukėlė priežastis, privedusias UAB „LESTUS“ prie bankroto.
3. Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nesutinka su pareiškimu ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
3.1. Nemokumo administratorė nepateikė argumentų, kokiais veiksmais (veikimu/neveikimu), pareigų neatlikimu suinteresuotas asmuo prisidėjo prie bendrovės tyčinio bankroto. Nenurodomos jokios faktinės aplinkybės, liečiančius konkrečius suinteresuotus asmenis, jų teises ir pareigas.
3.2. Prieš pareiškimo pridedamas itin menkas informacijos kiekis – paaiškinimas, PVM sąskaitos faktūros, transporto priemonių bei Juridinių asmenų registro išrašai. Kaip konkrečiai suinteresuoto asmens veiksmai turėjo įtakos įmonės nemokumui, o galbūt ir tyčiniam bankrotui, nėra detalizuojama. Neaišku, kaip pateikti dokumentai susiję su suinteresuotu asmeniu.
3.3. Nemokumo administratorė nutyli svarbias aplinkybes, t. y. kokiais dokumentais ji disponuoja (ar išvis disponuoja), kokią informaciją turi. Nemokumo administratorė nuo teismo slepia, kokia apimtimi ji vykdo administravimą, kokiais faktiniais duomenimis remiasi. Neaišku, kaip pati nemokumo administratorė įvykdė pareigą dėl dokumentų surinkimo ir saugojimo. Tai leidžia teigti, kad nemokumo administratorė siekia kitų nei pareiškime nurodytų tikslų.
3.4. Nemokumo administratorei neteikiant jokių konkrečių motyvų ir argumentų, suinteresuotas asmuo negali teikti paaiškinimų, nes to nenumato įstatymas.
4. Suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nesutinka su pareiškimu ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
4.1. Pareiškime nėra aiškiai suformuluotų argumentų, kurie pagrįstų, kad akcininkė savo veiksmais prisidėjo prie bankroto.
4.2. Nemokumo administratorė sąmoningai neapibūdina kiekvieno suinteresuoto asmens veiksmų, kurie galėjo lemti tyčinį bankrotą, nors tokią pareigą turi.
4.3. Nemokumo administratorė visus suinteresuotus asmenis laiko atsakingais dėl tyčinio įmonės bankroto, nors įmonės vadovas ir akcininkas turi skirtingas teises ir pareigas nemokumo procese. Šie aspektai nėra detalizuojami.
4.4. Pareiškime nėra detalizuojama, kokiais duomenimis remtasi surašant pareiškimą dėl UAB „LESTUS“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nėra pateikta jokia informacija apie įmonės padėtį, terminus, laikotarpius, veiksmus ir pan. Tai tėra subjektyvus tam tikrų aplinkybių vertinimas, todėl yra sudėtinga pateikti argumentus, kai informacijos neteikia pati nemokumo administratorė.
5. Suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nesutinka su pareiškimu ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pareiškime dėl UAB „LESTUS“ bankroto pripažinimo tyčiniu nėra argumentų, kurie pagrįstų, kad suinteresuotas asmuo prisidėjo prie bankroto ar kam nors sukėlė žalą.
5.2. Nemokumo administratorė nenurodo kiekvieno suinteresuoto asmens veiksmų, kurie galėjo lemti tyčinį bankrotą.
5.3. Nemokumo administratorė visus suinteresuotus asmenis, nepriklausomai nuo jų statuso, laiko atsakingais dėl tyčinio įmonės bankroto, nors įmonės vadovas ir akcininkas turi skirtingas teises ir pareigas nemokumo procese.
6. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškimą prašo sprendimą dėl UAB „LESTUS“ bankroto pripažinimo tyčiniu priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo:
6.1. UAB „LESTUS“ VSDFV Vilniaus skyriuje draudėju įregistruota 2011 m. liepos 15 d., draudėjo kodas 2115652. Įmonės registracijos adresas – Jurgio Dobkevičiaus g. 8, Vilnius.
6.2. VSDFV Vilniaus skyriuje turimais duomenimis nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2011 m. liepos 14 d. įmonės vadovė buvo N. S.; nuo 2011 m. liepos 14 d. iki 2012 m. balandžio 19 d., nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 8 d. ir nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. – R. M.; nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. ir nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. – K. Z.; nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. liepos 10 d. – D. V., nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. – V. M.
6.3. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 12 straipsnis numato valstybinio socialinio draudimo įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą mokėjimo tvarką ir terminus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti. Minėto straipsnio 2 dalyje draudėjui nustatyta pareiga VSD įmokas sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. UAB „LESTUS“ nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų, iš dalies mokėjo privalomas VSD įmokas.
6.4. VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas iš UAB „LESTUS“ išieškoti susidariusį įsiskolinimą, vadovaudamasis VSDĮ įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, įmonei periodiškai taikė priverstinio poveikio priemones – mokėjimo nurodymus dėl įmonės sąskaitose esančių lėšų nurašymo. Paskutinis 2021 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymas dėl 806,57 Eur įsiskolinimo išieškojimo nebuvo įvykdytas, įmonei iškėlus bankroto bylą buvo panaikintas.
6.5. Bankroto bylos iškėlimo metu UAB „LESTUS“ buvo skolinga 850,48 Eur (patvirtintas kreditorinis reikalavimas). Dalis skolos buvo padengta Garantinio fondo lėšomis, todėl 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtintas patikslintas VSDFV Vilniaus skyriaus 43,91 Eur kreditorinis reikalavimas ir 7 704 Eur VSDFV Kauno skyriaus kreditorinis reikalavimas.
6.6. Kreditoriaus nuomone, UAB „LESTUS“ bankroto byloje yra tyčinio bankroto požymių.
7. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškimą sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
8.1. UAB „LESTUS“ vadovai 2019-2020 metais pradėjo nepilnai atsiskaityti už darbą, o visą atlyginimą žadėdavo išmokėti vėliau. Dėl negauto atlyginimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją.
8.2. Vyko keturi Darbo ginčų komisijos posėdžiai ir vienas teismo posėdis: i) 2020 m. birželio 17 d., priteista suma – 11 470,39 Eur; ii) 2020 m. spalio 12 d., priteista suma – 6 131,72 Eur + po 37,75 Eur už kiekvieną pradelstą dieną; iii) 2020 m. rugpjūčio 19 d., priteista suma – 10 057,48 Eur; iv) 2020 m. spalio 12 d., priteista suma – 3 205,48 Eur + 37,75 Eur už kiekvieną pradelstą dieną; v) teismo vykdomasis raštas – 400 Eur.
8.3. Vykstant Darbo ginčų komisijos posėdžiams, t. y. 2020 metų viduryje, įmonė likvidavo savo turtą, o kai kuriais atvejais pardavė, bet pinigų į UAB „LESTUS“ kasą neįnešė. Visą turto neteisėtą išpardavimo eigą ištyrė ir įvertino nemokumo administratorė.
8.4. Manytina, kad įmonės vadovai ir/ar akcininkai klastojo dokumentus (algalapių parašus), nes atlyginimai (mokami grynaisiais pinigais) buvo paduodami be jokio dokumento pasirašymo. Kreditoriai taip pat nėra gavę jokios informacijos apie apskaičiuotas, išmokėtas sumas, laiko trukmę, viršvalandžius.
8.5. Išpardavus įmonės turtą, pinigai į įmonės sąskaitą nebuvo įmokėti, taip pat nerasti ir kasos pajamų orderiai, kad už automobilius bei puspriekabes būtų sumokėta grynaisiais pinigais. Taigi įmonei tyčia buvo padaryta žala už 77 200 Eur.
8.6. 77 200 Eur sumos neįnešimas į kasą ir lėmė įmonės privedimą prie bankroto, o už tai atsakingi buvę įmonės vadovai ir akcininkai.
8.7. Išanalizavus visus dokumentus matyti, kad įmonės vadovas ir akcininkai turėtų būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 (skolininko nesąžiningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas) straipsnius.
8.8. Juridinio asmens vadovui visada kyla didesnė atsakomybė. Buvusių vadovų ir akcininkų veiksmai, kai parduodamas įmonės turtas, o gauti pinigai pasiimami, traktuotini kaip tyčiniai nusikalstami veiksmai prieš įmonę ir jos kreditorius.
8.9. Akivaizdu, kad tai nebuvo verslo nesėkmė, pasaulinė krizė ar kitos negandos. Įmonės vadovai veikė tyčia, apgalvotai, todėl bankrotas pripažintinas tyčiniu, o vadovams ir akcininkams turėtų kilti ir baudžiamoji atsakomybė.
2. Teisme 2022 m. gruodžio 29 d. gauti suinteresuoto asmens D. S. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji papildomai nurodo:
9.1. Nemokumo administratorės pateiktas raštas, kurį galimai surašė ir pasirašė V. M., vertintinas kritiškai, kadangi jis nieko neįrodo ir negali patvirtinti tų aplinkybių, kurias nurodo nemokumo administratorė. Nėra aišku, kaip ir kokiomis aplinkybėmis šis raštas atsidaro pas nemokumo administratorę, ir apskritai, ar jis yra to asmens, kuris ir pasirašo.
9.2. Iš nemokumo administratorės pareiškimo galima suprasti, kad ji disponuoja UAB „LESTUS“ dokumentais, tačiau to tiesiogiai nenurodo. Kokius ir kada gautus finansinės apskaitos dokumentus turi nemokumo administratorė nutyli. Tuo atveju jeigu nemokumo administratorė šiuos dokumentus gavo iš UAB „LESTUS“ vadovo V. M., būtina pripažinti, kad V. M. disponuoja bendrovės dokumentais ir yra už juos atsakingas.
9.3. Nemokumo administratorė taip pat prideda sąskaitas, kurias dalinai pasirašė V. M., tačiau šių dokumentų sudarymo plačiau nekomentuoja.
9.4. Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu negalima vertinant tik selektyviai pateikiamus dokumentus, kadangi dokumentai neaišku, kada sudaryti ir kas juos pasirašė.
9.5. Nors nemokumo administratorė nurodo, kad „įmonės buhalterijoje nėra kasos pajamų orderių, kad už automobilius būtų sumokėta grynais pinigais, pinigų nėra ir įmonės kasoje“, tačiau lieka neaišku, kokius įmonės kasos dokumentus turi nemokumo administratorė ir iš kur ji juos gavo, o jeigu gavo, tai kiek ir kokių. Neįmanoma pateikti atsikirtimo į tokius argumentus, kai sandorius vykdęs asmuo yra V. M., kuris gali būti suinteresuotas nepateikti informacijos apie sandorius ir pinigų gavimo aplinkybes.
9.6. Ar V. M. yra, kaip teigia nemokumo administratorė „asocialus ir prasigėręs asmuo“ neįmanoma atsakyti, nes ir nemokumo administratorė nepateikia duomenų, kad taip asmenį galima apibūdinti.
9.7. Nemokumo administratorė nenurodo kiekvieno asmens veiksmų, kaip konkretus akcininkas galėjo prisidėti prie bendrovės turto pardavimo. Įmonės vadovo ir akcininko pareigos įmonei ir atsakomybė skirtinga, nulemta skirtingų funkcijų bei įsipareigojimų. Nemokumo administratorė siekia visiems bendrai primesti ir suplakti atsakomybę, nenurodydama, kaip pavyzdžiui, akcininkas (-ė) prisidėjo prie sandorio sudarymo aplinkybių, turto perdavimo ir pan.
9.8. D. S. kategoriškai neigia, kad kaip nors neteisėtai prisidėjo prie bendrovės turto pardavimo ar kažkaip būtų susijusi su bendrovės pinigų gavimu. Atsakovė pardavė akcijas, kurių pardavimu rūpinosi kitas akcininkas, kadangi jai akcijos nenešė jokios apčiuopiamos naudos.
9.9. Nemokumo administratorė nepateikia argumentacijos, kaip akcininkas (-ė) yra susijęs (-usi) su finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimu bei ar turi pareigą tokius duomenis teikti.
9.10. Nemokumo administratorė pati sau prieštarauja, nurodydama, jog vienu atveju ji turi įmonės kasą, taigi ir įmonės dokumentus, bet šiuo atveju teigia, kad nėra galimybės nustatyti įmonės finansinės padėties. Nemokumo administratorė remiasi savo pateiktu „raštu“ kuriame nurodyta, kad V. M. „ilgą laiką neturėjo dokumentų, kurių dalį vėliau atvežė nepažįstamas asmuo“. Dėl informacijos, kokią dalį atvežė dokumentų, ir kas atvežė, nemokumo administratorė nutyli. Tuo atveju, jeigu nemokumo administratorė disponuoja dokumentais, kyla klausimas kaip ir kiek administratorė gavo bendrovės dokumentų.
9.11. Nemokumo administratorė nepateikia įrodymų (susirašinėjimai, el. pašto susirašinėjimas, ataskaitos ir pan.) kaip akcininkei turėjo būti žinoma apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus.
9.12. Nemokumo administratorė, manipuliuoja turima informacija, nuslepia dalį aplinkybių, o įstatyme nurodytų tyčinio bankroto sąlygų neįrodinėja, tiesiog deklaratyviai jas perrašo. Nėra pateikiami jokie duomenys apie turto judėjimą, buvimo vietą ir pan., o vadovų atsakomybė apskritai neaptarta, nors būtent vadovas yra tas asmuo, kuriam įstatymas suteikia prievolę rūpinti įmonės turtu, finansinių ataskaitų teikimu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi atidėjo pareiškimo dėl LUAB „LESTUS“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. sausio 17 d., 11.00 val. Teismas dalyvaujantiems byloje asmenims iki 2023 m. sausio 10 d. nustatė terminą: i) nemokumo administratorei UAB „Skolvalda“ – nutartyje nurodytiems papildomiems rašytiniams paaiškinimams ir įrodymams pateikti; ii) suinteresuotam asmeniui D. V. – pateikti UAB „LESTUS“ dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį V. M. buvo perduoti bendrovės dokumentai; iii) suinteresuotiems asmenims R. V. ir D. S. – pateikti tarp jų ir V. M. sudarytą UAB „LESTUS“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei V. M. atsiskaitymą su jais pagal sutartį patvirtinančius įrodymus.
4. Teisme 2023 m. sausio 10 d. gauti nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“ rašytiniai paaiškinimai (kartu su įrodymais), kuriuose ji prašo pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti į teismo posėdį V. M. Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo:
11.1. V. M. paaiškinimas buvo gautas perimant dokumentus. Nemokumo administratorė porą savaičių skambino iš ikiteisminio tyrimo tyrėjos gautu V. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pavykus prisiskambinti (apie 2021 m. rugsėjo mėn. pradžioje) atsiliepęs V. M. pasakė, kad jis geria, ir išsiblaivys po savaitės. Po savaitės buvo pasakyta, kad dar geria, o į klausimą kada išsiblaivys, nurodė, kad po savaitės, t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d. 9.00 val. jis turi registruotis Užimtumo tarnyboje ir turės būti blaivas.
11.2. Nemokumo administratorė nuvyko prie Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. M. ir kartu su juo nuvažiavo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant V. M. papasakojo, kad jis niekada nevadovavo ir neturėjo įmonės, akcijų pirkimo sutartį jis sutiko pasirašyti už kažkokį atlygį. Pasakė, kad jam atvežė maišus kažkokių dokumentų, kuriuos nunešė į rūsį. Kažką pasirašinėjo, kai atvežė, bet buvo neblaivus ir neatsimena.
11.3. Prie namų V. M. per kelis kartus atnešė kelis maišus su dalimi įmonės dokumentų, jie visi buvo surašyti į perdavimo aktą. Tada V. M. buvo pasiūlyta parašyti paaiškinimą, tai ką jis pasakojo važiuojant. Jis paprašė lapo popieriaus, kadangi neturėjo ir ant suoliuko prie namo surašė paaiškinimą. Žmogų, kuris jo paprašė ir pardavė akcijas jis pažįsta, vardą ir pavardę žino, bet į paaiškinimą nerašė. V. M. nemokumo administratorei nurodė, kad jokios bendrovės kasos negavo ir jokių automobilių nepardavinėjo.
11.4. Įmonės ir jos turto pardavimo aplinkybes galima nustatyti tik paskyrus žodinį posėdį ir užtikrinus, kad jame dalyvautų V. M. Jau vien pamačius šį žmogų teismui nekiltų abejonių, kad jis negalėjo turėti pinigų ir sugalvoti pirkti įmonę, o tai padarė, kaip jis nurodo, už alkoholį.
11.5. Atlikus gautų banko išrašų ir kasos dokumentų analizę matyti, kad buvo negautos ir neįneštos lėšos už parduotas transporto priemones. Dalis transporto priemonių net nebuvo registruota VĮ „Regitra“. 77 200 Eur (2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. rusėjo 7 d. sandoriais pardavus transporto priemones gautos lėšos) į įmonės sąskaitą nebuvo įmokėti, taip pat įmonės buhalterijoje nėra kasos pajamų orderių, kad už automobilius būtų sumokėta grynais. Šių pinigų nėra ir įmonės kasoje.
11.6. Kadangi BUAB „Lestus“ kreditorių reikalavimai sudaro 38 654,85 Eur, manytina, kad 77 200 Eur sumos neįnešimas į kasą ir lėmė įmonės privedimą prie bankroto, o už tai atsakingi buvęs įmonės vadovas D. V. ir akcininkai R. V. ir D. S. Jeigu pinigai būtų kasoje arba sąskaitoje jų visiškai pakaktų sumokėti visiems kreditoriams ir dar beveik tiek pat liktų įmonei.
11.7. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus informacija, UAB „LESTUS“ įsiskolinimas susidarė už 2020 metų spalio–gruodžio mėnesius, t. y. po transporto priemonių pardavimo.
11.8. Nemokumo administratorės nuomone, įmonės pinigus pasisavino D. V., R. V. ir D. S., nes jie valdė įmonę ir vienu metu prieš pat automobilių pardavimą pardavė akcijas asocialiam asmeniui, kuris neturėjo jokių lėšų ir yra nuolatinis bedarbis.
11.9. Turimi finansiniai dokumentai, V. M. paaiškinimas ir pokalbis su juo, kurio metu buvo akivaizdu, kad tai yra asocialus, prasigėręs asmuo, įrodo, kad jį įmonės vadovas ar akcininkai susirado ir už alkoholinius gėrimus perrašė jam fiktyviai įmonę, prieš tai pasisavinę jos turtą. Automobiliai buvo parduoti kitą dieną po akcijų perrašymo, kas akivaizdžiai rodo siekį, pasinaudojant asocialiu asmeniu, išvengti prievolių kreditoriams ir pasipelnyti iš įmonės turto, tokiu būdu sukeliant įmonei tyčinį bankrotą.
11.10. Šiuo atveju įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
11.11. Atsakovai apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, neaišku, kodėl nebuvo įneštas turtas į įmonės kasą, t. y. ar jis perleistas neatlygintinai ar pasisavinti pinigai. Įmonės, kurioms perleisti automobiliai, yra užsienio įmonės, kurios yra bankrutavusios ir iš jų neįmanoma gauti duomenų apie apmokėjimą už automobilius arba reikšti joms ieškinius dėl skolos. Tai buvo padaryta siekiant pasisavinti įmonės pinigus ir bandant visą kaltę suversti V. M.
5. Per teismo nustatą terminą suinteresuoti asmenys D. V., R. V. ir D. S. nepateikė teismui duomenų, kuriuos jie buvo įpareigoti pateikti 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi, nepateikė dėl to jokių paaiškinimų ir nenurodė teismo įpareigojimų nevykdymo priežasčių.
Pareiškimas tenkintinas.
6. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „LESTUS“ buvo įsteigta ir įregistruota registre 2011 m. liepos 12 d.; veiklos tikslai ir rūšys: užsiimti bet kokia veiklos rūšimi pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK), neprieštaraujančia įstatymams; nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. birželio 15 d. UAB „LESTUS“ vykdė licencijuojamą veiklą – krovinių vežimas taprtautiniais marštutais (licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)).
7. Juridinių asmenų registro duomenimis įmonės vadove nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2011 m. liepos 14 d. buvo N. S.; nuo 2011 m. liepos 14 d. iki 2012 m. balandžio 19 d., nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 8 d. ir nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. – R. M.; nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. ir nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. – K. Z.; nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. liepos 10 d. – D. V., nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutarties iškelti bankroto bylą UAB „LESTUS“ įsiteisėjimo dienos) – V. M.
8. Iš Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenų taip pat nustatyta, kad UAB „LESTUS“ vienintele akcininke nuo 2011 m. liepos 11 d. iki 2011 m. liepos 15 d. buvo (duomenys neskelbtini); nuo 2011 m. liepos 15 d. vienintele akcininke buvo D. S., tačiau nuo 2018 m. birželio 28 d. akcininku tapo ir R. V. Nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. liepos 2 d. D. S. priklausė 51 vnt. bendrovės akcijų, o nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. liepos 1 d. R. V. – 49 vnt. akcijų.
9. 2020 m. liepos 15 d. duomenimis vienintelis UAB „LESTUS“ akcininkas, kuriam priklauso 100 proc. bendrovės akcijų – V. M. (2020 m. liepos 1 d. jam perleista – 20 vnt. akcijų; 2020 m. liepos 2 d. – 20 vnt. (iš viso šiuo metu turimas akcijų skaičius – 40 vnt.); 2020 m. liepos 7 d. – 20 vnt. (iš viso šiuo metu turimas akcijų skaičius – 60 vnt.); 2020 m. liepos 10 d. – 20 vnt. (iš viso šiuo metu turimas akcijų skaičius – 80 vnt.); 2020 m. liepos 14 d. – 9 vnt. (iš viso šiuo metu turimas akcijų skaičius – 89 vnt.); 2020 m. liepos 15 d. – 11 vnt. (iš viso turimas akcijų skaičius – 100 vnt.).
10. R. V. akcijas V. M. perleido 2020 m. liepos 1 d. (20 vnt.), 2020 m. liepos 7 d. (20 vnt.) ir 2020 m. liepos 14 d. (9 vnt.) sandoriais; D. S. – 2020 m. liepos 2 d. (20 vnt.), 2020 m. liepos 10 d. (20 vnt.) ir 2020 m. liepos 15 d. (11 vnt.) sandoriais.
11. UAB „LESTUS“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartimi, nemokumo administratore paskirta UAB „Skolvalda“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d. Šiuo metu patvirtintų kreditorių reikalavimų suma LUAB „LESTUS“ bankroto byloje sudaro 38 654,85 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis).
12. Nemokumo administratorė prašo teismo pripažinti UAB „LESTUS“ bankrotą tyčiniu remdamasi 2020 metų antroje pusėje sudarytų sandorių ekonominiu nenaudingumu ir nuostolingumu, taip pat įmonės finansinių dokumentų už 2020 metus nepateikimu Juridinių asmenų registrui, nemokumo administratorei. Be to, nemokumo administratorė, be kita ko, kvestionuoja ir 2020 m. liepos mėn. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (-čių) realumą, teigdama, kad sutartis (-ys) yra fiktyvi (-ios)).
13. Atsižvelgiant į tai, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susiję su veiksmais, kurie buvo atlikti 2020 metais, sprendžiant dėl UAB „LESTUS“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinas JANĮ numatytas teisinis reguliavimas, t. y. JANĮ teisės normos, galiojusios nurodytų, kuriais grindžiamas tyčinis bankrotas, (ne)atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų
14. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir/ar neveikimu) ir / ar juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 33 „Dėl įstatymo taikymo bankroto bylose“, kuris aktualus ir taikant JANĮ nuostatas, išaiškinta, kad nagrinėjant bankroto bylas, kreiptinas dėmesys į tikrąsias bankroto priežastis, t. y. ar įmonės bankroto nenulėmė sąmoningas blogas jos valdymas, įmonės nuostolingai pasirašyti sandoriai, ar nebuvo išvaistytas ir perleistas kitiems asmenims įmonei priklausantis turtas. Apie tyčinį bankrotą galima spręsti iš to, kad įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą ar jo neorganizavo; buvo sudarinėjami nuostolingi sandoriai; akivaizdžiai turtas buvo paslėptas, išvaistytas, perleistas kitiems asmenims, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti.
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).
17. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
18. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
19. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).
20. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
21. Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).
22. Kaip jau minėta, nemokumo administratorė, prašydama pripažinti UAB „LESTUS“ bankrotą tyčiniu, be kita ko, remiasi JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose numatytais požymiais, akcijų perleidimo sutarčių fiktyvumu, sąmoningai blogu įmonės valdymu, įmonės turto iššvaistymu/perleidimu kitiems asmenims, siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams. Todėl toliau pasisakytina šiais aspektais.
Dėl bendrovės nemokumo momento
23. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes JANĮ normos tyčinio bankroto instituto taikymą sieja su įmonės nemokumo būkle.
24. JANĮ įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalies). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi – įmonės turimi įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
26. Nagrinėjamu atveju Juridinių asmenų registrui paskutiniai UAB „LESTUS“ pateikti duomenys yra už 2019 metus. Finansinės atskaitomybės duomenų už 2020 metus, taip pat už 2021 metus iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo dienos (2021 m. birželio 8 d.) nei Juridinių asmenų registrui, nei teismui nėra pateikta.
27. Iš atsakovės UAB „LESTUS“ 2019 metų balanso duomenų (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) matyti, kad atsakovė 2019 metais turėjo iš viso 109 612 Eur vertės turto (39 486 Eur vertės ilgalaikio ir 70 126 Eur vertės trumpalaikio turto), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8 019 Eur. Iš 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2019 finansinius metus atsakovė baigė turėdama 2 399 Eur nuostolį.
28. Lyginant prieš tai buvusių finansinių metų duomenis matyti, kad atsakovės turtas įsisteigimo pradžioje (2011 metais) sudarė 261 753 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 275 708 Eur; 2012 metais turtas sudarė 267 815 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 32 717 Eur; 2013 metais turtas – 452 443 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai –107 805 Eur; 2014 metais turtas – 399 914 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 179 479 Eur; 2015 metais turtas – 84 313 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 16 886 Eur; 2016 metais turtas – 105 838 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 30 527 Eur; 2017 metais turtas – 111 471 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 12 941 Eur; 2018 metais turtas – 128 596 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 24 604 Eur.
29. Balansų duomenimis atsakovė 2011 metais patyrė 23 955 Eur nuostolį. 2012-2013 metais atsakovės grynasis pelnas siekė 249 053 Eur ir 109 540 Eur, o 2014 metais atsakovė turėjo jau 124 203 Eur nuostolį. 2015 metais atsakovė turėjo 3 585 Eur grynąjį pelną, 2016 metais – 7 884 Eur grynąjį pelną, 2017 metais – 23 219 Eur grynąjį pelną, 2018 metais – 5 462 Eur grynąjį pelną, o 2019 metais jau veikė nuostolingai – patyrė 2 399 Eur nuostolį.
30. Taigi, pagal turimus finansinės atskaitomybės duomenis nuo UAB „LESTUS“ įsisteigimo 2011 metais iki 2019 metų pabaigos negalima daryti išvados, kad šiuo laikotarpiu bendrovė atitiko nemokios įmonės būklę.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas, siekdamas nustatyti UAB „LESTUS“ finansinę padėtį 2020 metais, nesant finansinės atskaitomybės duomenų už 2020 metus, ją vertina pagal byloje turimus duomenis (dėl turimų kreditorių, įsipareigojimų dydžio, galimo turto sudėties, kt.) ir iš viešai prieinamos informacijos, registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
32. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditoriaus (bendrovės darbuotojo) A. Š. naudai nutarta išieškoti 7 453,09 Eur darbo užmokestį už 2019 metų vasario–gruodžio mėnesius bei 4 017,30 Eur už 2020 metų sausio–gegužės mėnesius (Darbo ginčo komisijos 2020 m. birželio 17 d. sprendimas); kreditoriaus (bendrovės darbuotojo) G. T. naudai – 4 117,96 Eur darbo užmokestį už 2019 metų liepos–gruodžio mėnesius ir 5 939,52 Eur už 2020 metų sausio–liepos mėnesius (Darbo ginčo komisijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas).
33. Nustatyta, kad 2020 m. liepos 10 d. A. Š. ir G. T., remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu (toliau – DK), buvo atleisti iš UAB „LESTUS“.
34. Darbo ginčo komisijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimu A. Š. atleidimas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažintas neteisėtu, negrąžinant į darbą; konstatuota, kad A. Š. darbo sutartis nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; nutarta ieškoti A. Š. naudai iš UAB „LESTUS“: i) 2 416,38 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 37,75 Eur vidutinį darbo dienos užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. liepos 10 d.); ii) 789,10 Eur darbo užmokestį už 2020 m. birželio mėn., 263,03 darbo užmokestį už liepos mėn. ir 1 085,01 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; iii) 1 578,20 Eur netesybų už uždelstą atsakovo atsiskaityti su ieškovu laiką nuo darbo santykių pabaigos (2020 m. liepos 10 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos.
35. Darbo ginčo komisijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimu G. T. atleidimas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažintas neteisėtu, negrąžinant į darbą; konstatuota, kad G. T. darbo sutartis nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; nutarta ieškoti G. T. naudai iš UAB „LESTUS“: i) 2 416,38 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ir po 37,75 Eur vidutinį darbo dienos užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. liepos 10 d.); ii) 789,10 Eur kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus.
36. Taigi nustatyta, kad darbuotojų atleidimo dieną (2020 m. liepos 10 d.) UAB „LESTUS“ dviems darbuotojams turėjo mažiausiai 22 580 Eur dydžio darbo užmokesčio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 metų sausio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. ir nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. liepos mėn.; Darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimais atleidimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pripažinus neteisėtu, papildomai UAB „LESTUS“ buvusių darbuotojų atžvilgiu atsirado įsipareigojimų 8 285,07 Eur sumai plius kiekvienam darbuotojui po 37,75 Eur vidutinį darbo dienos užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. liepos 10 d.).
44. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta nemokumo apibrėžtimi, konstatuotina, kad UAB „LESTUS“ jau 2020 m. rugsėjo mėn. pirmoje pusėje buvo nemoki, t. y. jos turimi įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę.
Dėl konkrečių tyčinio bankroto požymių
51. Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi suinteresuoti asmenys – akcininkai R. V. ir D. S., buvo įpareigoti pateikti teismui akcijų perleidimo sandorius bei duomenis apie pagal juos įvykusį atsiskaitymą, tačiau prašomų įrodymų iki šios nutarties priėmimo dienos suinteresuoti asmenys taip ir nepateikė. Nors nesant byloje akcijų perleidimo sutarčių, teismas negali vertinti jų sąlygų turinio, tačiau esant sandorių sudarymo fakto išviešinimui (akcininkų pasikeitimo fakto įregistravimui Juridinių asmenų registre), teismas iš visumos kitų byloje surinktų įrodymų gali spręsti dėl sandorių šalių tikslų ir tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, vertinti, kokių pasekmių jais buvo siekiama.
52. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Viešojo intereso buvimas įpareigoja teismą būti aktyvų, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015 ir joje nurodyta praktika). Todėl akcijų perleidimo sandorių teisėtumo/ neteisėtumo įvertinimas, fiktyvumo nustatymas, nepriklausomai nuo to, ar yra dėl to pareikštas reikalavimas ar nėra, yra būtinas siekiant atskleisi visas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu bylai aktualias aplinkybes. Niekinių sandorių faktą teismas privalėtų konstatuoti ex officio (pagal pareigas), todėl šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui nustačius bendrovės akcijų perleidimo sandorių pripažinimo niekiniais pagrindus, šiuos sandorius teismas turėtų pripažinti negaliojančiais ir savo iniciatyva, nepriklausomai nuo to, ar byloje ieškovė turi teisę tokius sandorius ginčyti (pvz. žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-474-467/2022; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1085-450/2022).
53. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs tiek nagrinėjamoje byloje, tiek UAB „LESTUS“ bankroto byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat procesinį suinteresuotų asmenų elgesį, turi pakankamą pagrindą daryti išvadą dėl suinteresuotų asmenų R. V. ir D. S. sudarytų akcijų perleidimo sandorių fiktyvumo.
54. Visų pirma pastebėtina tai, kad visos 100 procentų UAB „LESTUS“ akcijų buvo vieningai abiejų buvusių akcininkų perleistos vienam ir tam pačiam fiziniam asmeniui per itin trumpą laiką, iš esmės tuo pačiu metu, o būtent 2020 m. liepos 1-15 dienomis. Nors buvę akcininkai yra betarpiškos akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių šalys, tačiau nė vienas iš jų nepateikė teismui jų sudarytų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl tai nebuvo įmanoma padaryti ir nebuvo realiai padaryta. Nors pareiga atsakovams saugoti tokio pobūdžio sutartis ir nenumatyta, pastebėtina, kad patys suinteresuoti asmenys nenurodo ir to, kad sutarčių nėra išsaugoję. Be to, svarbu tai, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 49 straipsnis reikalauja tokias sutartis pateikti bendrovei (vertybinių popierių sąskaitas tvarkančiam subjektui) ir akcininkų vertybinių popierių sąskaitos neginčijamai patvirtintų akcijų perleidimo faktą (ABĮ 41 straipsnis). Šiuo atveju tokie įrodymai nebuvo pateikti, nors suinteresuoti asmenys R. V. ir D. S. tokią galimybę turėjo.
55. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų ir įrodymų apie tai, už kokią kainą buvo parduotos įmonės akcijos ir kad buvę akcininkai realiai gavo, o akcijų pirkėjas V. M. realiai sumokėjo šalių sulygtą akcijų kainą, nors tokius duomenis buvę akcininkai taip pat buvo teismo įpareigoti pateikti. Įvertinus byloje esančius Užimtumo tarnybos 2021 m. spalio 12 d. rašte nurodytus duomenis apie V. M. registraciją Užimtumo tarnyboje matyti, kad V. M. laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. spalio 25 d. buvo suteiktas užimto asmens statusas; nuo 2020 m. spalio 26 d. registracija tęsiama, suteiktas bedarbio statusas. Teismas pažymi, kad nors duomenų apie tai, kad V. M. 2020 m. liepos mėn. turėjo bedarbio statusą ir nėra, tačiau įvertinus tai, kad jis jau 2020 m. rugsėjo mėn. (kuomet UAB „LESTUS“ akcijos įgytos dar tik prieš 2 mėn. – 2020 m. liepos 15 d., o įmonės vadovu paskirtas 2020 m. liepos 10 d.) registruojasi Užimtumo tarnyboje, kyla pagrįstų abejonių šio asmens realiu vadovavimo UAB „LESTUS“ faktu ir juolab šios bendrovės akcijų realiu įsigijimu (CPK 185 straipsnis).
56. Be to, įvertinus nemokumo administratorės padėtį bendrovės bankroto procese, t. y. tai, kad ji nėra tiesiogiai suinteresuota šalis, o jos vaidmuo bendrovės bankroto procese pasireiškia jai įstatymo numatytų pareigų vykdymu, teismas neturi pagrindo netikėti ir nemokumo administratorės nurodomomis aplinkybėmis, kad V. M. yra asocialus asmuo, nuolat geriantis ir retai būnantis blaivus. Šios aplinkybės tik sustiprina teismo įsitikinimą dėl realaus V. M. UAB „LESTUS“ akcijų įsigijimo ir vadovavimo jai fakto nebuvimo (CPK 185 straipsnis).
57. Šiuo atveju, suinteresuotiems asmenims R. V. ir D. S. nepateikus teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi įpareigotų pateikti įrodymų, teismo vertinimu, yra pagrindas šių suinteresuotų asmenų atžvilgiu taikyti teisės doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotą contra spoliatorem prezumpciją, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Pažymėtina tai, kad įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę, tačiau buvusiems akcininkams nepateikus teismui jokių paaiškinimų, nenurodžius jiems nustatytų teismo įpareigojimo nevykdymo priežasčių, konstatuotina, kad ši prezumpcija nėra paneigta.
58. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad įgijęs UAB „LESTUS“ akcijas, V. M. realiai pradėjo įgyvendinti savo, kaip akcijų savininko, nuosavybės teises, t. y. akcijas valdyti, naudoti, jomis disponuoti, o taip pat jog formaliai tapęs įmonės vadovu realiai pradėjo įgyvendinti savo, kaip vadovo ir įmonės valdymo organo, funkcijas (naudotis atitinkamomis teisėmis bei vykdyti atitinkamas pareigas). Priešingai, iš byloje esančių duomenų darytina pagrįsta išvada, kad jau po 2020 m. birželio mėn. ir juolab po akcijų perleidimo sutarčių sudarymo realiai įmonė jokios veiklos nevykdė, o jos vadovas ir akcininkas apskritai nedalyvavo įmonės veikloje, ja nesidomėjo. Tokia išvada darytina dėl to, jog: i) nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad įmonė būtų vykdžiusi kokią nors ūkinę komercinę veiklą, siekdama pelno, kas būdinga privačiam juridiniam asmeniui (teiktų paslaugas, pardavinėtų prekes ir pan.), gautų atitinkamas pajamas, vykdytų prievoles valstybei, kreditoriams ir pan.; ii) nėra duomenų, kad įmonė po 2020 m. birželio 15 d. apskritai būtų turėjusi licenciją veiklai vykdyti (krovinių gabenimą tarptautiniais maršrutais); iii) įmonė dar 2020 m. birželio mėn. pradėjo likviduoti turtą (jai dar vadovaujant D. V. ir įmonei priklausant R. V. ir D. S.), būtiną veiklai vykdyti ir tas buvo tęsiama ir 2020 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn.; iv) 2020 m. liepos 10 d. (tą pačią V. M. paskyrimo vadovu dieną) atleisti žinomi du įmonės darbuotojai, tuo tarpu nėra duomenų, kad buvo įdarbinti nauji darbuotojai, įskaitant ir patį V. M.; v) 2020 m. liepos 15 d. transporto priemonių perleidimo sutartys sudarytos iškart tą pačią dieną, kai tik V. M. perleista paskutinė dalis akcijų ir jis tapo vieninteliu UAB „LESTUS“ akcininku; vi) 2020 m. rugsėjo 7 d. transporto priemonių pardavimo PVM sąskaitos faktūros LES 002809 ir LES 002810 nepasirašytos nei V. M., nei prekę įsigijusios įmonės, todėl apskritai kyla abejonių dėl šių sandorių realumo, įvertinus ir tai, kad parduotos transporto priemonės neregistruotos VĮ „Regitra“.
59. Nors teismas buvusį vadovą D. V., kuris UAB „LESTUS“ vadovavo nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. liepos 10 d., įpareigojo teismui pateikti įmonės dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, perduotą naujajam vadovui V. M., tačiau teismui tokių duomenų suinteresuotas asmuo nepateikė. Tokiu būdu teismas neturi duomenų, kad po akcijų perleidimo naujajam įmonės vadovui V. M. buvo perduoti visi įmonės dokumentai, taip pat ir perdavimo dieną parengtas įmonės balansas, su kuriuo naujasis akcininkas ir vadovas būtų galėjęs susipažinti dar prieš įsigydamas akcijas.
60. Nemokumo administratorė pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 30 d. surašytą dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, kuris pasirašytas nemokumo administratorės įgalioto asmens ir V. M., ir kuriame nurodyti perduoti nemokumo administratorei dokumentai. Visgi nemokumo administratorė nurodo, kad tarp perduotų dokumentų nėra duomenų, kad pagal 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. rugsėjo 7 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorius į įmonės sąskaitą būtų įnešta 77 200 Eur suma (kurios dalimi būtų buvę galima padengti įsiskolinimus kreditoriams, ir dar būtų likę), taip pat įmonės buhalterijoje nėra kasos pajamų orderių, kad už transporto priemones būtų sumokėta grynais; šių pinigų nėra ir įmonės kasoje.
61. Pažymėtina tai, kad nors nemokumo administratorė pareiškime dėl UAB „LESTUS“ bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, dėstė ir argumentus dėl bendrovės perleidimo aplinkybių, tačiau tiek buvę įmonės akcininkai R. V. ir D. S., tiek buvęs vadovas D. V. savo procesiniuose dokumentuose apsiribojo tik teiginiais dėl to, kad nemokumo administratorė neįvardija kiekvieno jų konkrečių veiksmų, galėjusių lemti bendrovės nemokumą, tyčinį bankrotą, visiškai ignoruodami kitas nemokumo administratorės nurodomas aplinkybes, dėl kurių, teismo vertinimu, nebuvo kliūčių jiems pateikti paaiškinimus (dėl bendrovės turimo turto, įsipareigojimų, įmonės perleidimo aplinkybių, kt.).
62. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).
63. Anksčiau nurodytų ir teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visuma, teismo nuomone, yra pakankama daryti išvadą, jog suinteresuotų asmenų R. V. ir D. S. 2020 m. liepos mėn. sudarytos akcijų perleidimo sutartys buvo fiktyvios, nesukėlusios realių teisinių padarinių, šiais sandoriais buvo siekiama tik suteikti išorinius, t. y. formalius požymius, sudaryti vaizdą, kad yra sudarytos akcijų perleidimo sutartys, tačiau tik tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas, tikėtina, išvengti įmonės savininkų bei vadovo pareigų, įtvirtintų teisės aktuose, bei galimos teisinės atsakomybės. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad akcijų įgijėjas V. M. realiai nesiekė ir faktiškai neįgijo įmonės savininko ir vadovo teisių ir pareigų pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, o pats akcijų perleidimas nebuvo įvykęs. Tokiu būdu teismas 2020 m. liepos mėn. sudarytus UAB „LESTUS“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorius, kuriais R. V. ir D. S. pardavė UAB „LESTUS“ akcijas V. M. ex officio pripažįsta niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio) (CK 1.81 straipsnis).
64. CK 1.80 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad už akcijas būtų buvę sumokėta. Suinteresuoti asmenys R. V. ir D. S., kurie vieninteliai realiai galėjo pateikti į bylą tokius įrodymus, kaip ir akcijų perleidimo sutarčių kopijas, tokių įrodymų nepateikė, todėl pripažinus akcijų perleidimo sandorius niekiniais, taikoma vienašalė restitucija pagal byloje esančius duomenis – akcijos grąžinamos tikriesiems savininkams – suinteresuotiems asmenims R. V. ir D. S. (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
65. ABĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų.
66. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „LESTUS“ vadovu 2020 m. liepos 10 d. paskirtas V. M.. Iš minėto registro duomenų matyti, kad 2020 m. liepos 10 d. įvyko visuotinis akcininkų susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. liepos 10 d. V. M. iš viso jau buvo perleista 80 proc. įmonės akcijų, suteikiančių daugiau nei 1/2 visų balsų, pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkamai pripažintinas negaliojančiu ir 2020 m. liepos 10 d. visuotinis akcininkų susirinkimo sprendimas dėl vadovo paskyrimo, kadangi realiai neįgijęs akcijų V. M. netapo įmonės akcininku, atitinkamai negalėjo priimti ir jokių sprendimų dėl įmonės valdymo.
67. Lietuvos teismų praktikoje suformuota ir išaiškinta, jog akcijų perleidimas visiškai nepatikimam ir objektyviai negalinčiam vystyti verslo asmeniui reiškia ne ką kitą, kaip sąmoningą jau nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto nustatymo požymių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017). Fiktyvūs akcijų perleidimo sandoriai ir iš to sekantis fiktyvus vadovų skyrimas yra žalingas bankrutuojančiai bendrovei, kadangi tokiu būdu išvengiama akcininkų ir vadovų pareigų bendrovei vykdymo. Tokie sandoriai neabejotinai kenkia tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesams, todėl toks bankrutuojančios įmonės akcijų perleidimas patenka į įstatymuose numatytų tyčinio bankroto pagrindų taikymo sritį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-474-467/2022; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1085-450/2022).
68. Kaip jau minėta, tuo metu, kai UAB „LESTUS“ turėjo įsipareigojimų kreditoriams, buvo sudaromi sandoriai, kuriais išparduodamas bendrovės turtas (pradedant 2020 m. birželio mėn.), tokiu būdu užkertant kelią kreditoriams nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą ir gauti savo reikalavimų patenkinimą. Byloje nenustatyta, kad po 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. rugsėjo 7 d. sandorių sudarymo į bendrovės sąskaitą ar kasą būtų įnešta 77 200 Eur suma, kurios, kaip teisingai pastebėjo nemokumo administratorė, būtų visiškai pakakę padengiant susidariusius kreditorių reikalavimus (38 654,85 Eur).
69. Nagrinėjamu atveju byloje akivaizdu, kad V. M. po akcijų tariamo įsigijimo ir tariamo tapimo UAB „LESTUS“ vadovu realiai jokių savo, kaip valdymo organo, funkcijų bei juridinio asmens dalyvio (akcininkų) teisių ir pareigų neįgyvendino ir nesiekė to padaryti, taigi negalėjo užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumo ir atsiskaitymo su kreditoriais. Tokiu būdu fiktyvus bendrovės nuosavybės ir valdymo perleidimas šiam asmeniui reiškė galutinį jos sužlugdymą, t. y. tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis ir 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
ii) dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio
70. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių įvardinti atvejai, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
71. Nemokumo administratorė UAB „LESTUS“ bankrotą pripažinti tyčiniu taip pat prašo tuo pagrindu, kad UAB „LESTUS“ vadovai, pažeisdami Mokesčių administravimo įstatymą, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, Juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 metus (paskutiniai duomenys pateikti už 2019 metus), tokiu būdu sąmoningai siekė nuslėpti bendrovės finansinę padėtį.
72. Pasisakant dėl nemokumo administratorės nurodomo metinės finansinės atskaitomybės nesudarymo už 2020 metus, kaip tyčinio bankroto požymio, pažymėtina, kad faktas, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai už paskutinį laikotarpį nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, pats savaime nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, kad įmonės valdymo organai neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos ar kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko įstatymo reikalavimų, bei nėra pakankamas bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
73. Pažymėtina tai, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Visgi kartu kasacinio teismo pažymėta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis šiuo požymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
74. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti bendrovės finansiniai duomenys už 2020 metus, taip pat nemokumo administratorei neperduota dalis dokumentų (dėl 2020 metais sudarytų sandorių, pinigų įnešimo į įmonės sąskaitą/kasą, kt.), teismo vertinimu, UAB „LESTUS“ veiklą/valdymą visgi buvo galima įvertinti remiantis kitais byloje esančiais duomenimis (pagal nemokumo administratorei perduotą dalį dokumentų, viešai prieinamus duomenis, kt.), kas ir buvo padaryta.
75. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti UAB „LESTUS“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
76. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, kad nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno JANĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniu pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021). Tokiu būdu, įvertinus tai, kad UAB „LESTUS“ bankrotas pripažintas tyčiniu remiantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir 70 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepripažinimas bankroto tyčiniu papildomai ir kitu JANĮ numatytu pagrindu (pagal kitą požymį), nekeičia teisinės situacijos vertinimo.
Dėl kaltų asmenų nustatymo
77. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
78. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad UAB „LESTUS“ bankrotas buvo tyčinis ir tą lėmė būtent suinteresuotų asmenų – buvusio bendrovės vadovo, priimančio sprendimus kasdieniame bendrovės valdyme, D. V., bei akcininkų R. V. ir D. S. sudaryti ir nagrinėjamoje byloje neteisėtais / negaliojančiais pripažinti veiksmai bei sandoriai, visi šie suinteresuoti asmenys laikytini asmenimis, kurių veiksmai sukėlė tyčinį UAB „LESTUS“ bankrotą.
79. Vadovaujantis JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Dėl pareiškimo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir V. M. kvietimo į teismo posėdį
80. Nemokumo administratorė kartu su 2023 m. sausio 10 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė teismui prašymą pareiškimą dėl BUAB „LESTUS“ tyčinio bankroto nagrinėti žodinio proceso tvarka, turint tikslą, kad į teismo posėdį būtų iškviestas V. M., kuris duotų paaiškinimus dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių.
81. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nemokumo administratorės statusą bendrovės bankroto procese (ginti bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus), tai, kad ji nelaikytina tiesiogiai suinteresuota šalimi, dėl ko nėra pagrindo netikėti jos procesiniuose dokumentuose dėstomais teiginiais, susijusiais su V. M., jo asmenybe, santykiu su UAB „LESTUS“, taip pat įvertinus byloje esančių leistinų įrodymų visumą, kurių pagrindu buvo padarytos pagrįstos išvados dėl BUAB „LESTUS“ bankroto pripažinimo tyčiniu (CPK 185 straipsnis), spręstina, kad žodinio proceso organizavimas, iškviečiant jame dalyvauti V. M., t. y. (duomenys neskelbtini) gyvenantį asocialų, nuolat geriantį asmenį, kurio blaivumas kurią nors dieną sunkiai gali būti nuspėjamas ir suplanuojamas, nebūtų tikslingas ir suderinamas su proceso ekonomiškumo, operatyvumo principų įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, dėl to pateiktas nemokumo administratorės prašymas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
82. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
83. BUAB „LESTUS“ nemokumo administratorė UAB „Skolvalda“ pateikė duomenis, kad rengiant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo patirtos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą.
84. Kreditoriai A. Š. ir G. T. pateikė prašymą priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pareiškimą parengimą.
85. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, kad BUAB „LESTUS“ ir kreditorių A. Š. ir G. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų D. V., akcininkų R. V. ir D. S. jiems priteistinos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. liepos 14 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), perleido 49 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „LESTUS, juridinio asmens kodas 302646453, akcijų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – grąžinti R. V. 49 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „LESTUS“ akcijų.
Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2020 m. liepos 2 d., 2020 m. liepos 10 d. ir 2020 m. liepos 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), perleido 51 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „LESTUS“, juridinio asmens kodas 302646453, akcijų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – grąžinti D. S. 51 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „LESTUS“ akcijų.
Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „LESTUS“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą, kuriuo uždarosios akcinės bendrovės „LESTUS“ vadovu buvo paskirtas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LESTUS“ pripažinimo tyčiniu patenkinti.
Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LESTUS“, juridinio asmens kodas 302646453, bankrotą tyčiniu.
Nustatyti, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį uždarosios akcinės bendrovės „LESTUS“ bankrotą, yra D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovė „Skolvalda“ per 3 dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LESTUS“ kreditorius apie priimtą nutartį.
Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopiją išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „LESTUS“, juridinio asmens kodas 302646453, 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 400 Eur iš kiekvieno suinteresuoto asmens.
Priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kreditoriams A. Š. ir G. T. 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 133,33 Eur iš kiekvieno suinteresuoto asmens.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirasis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.