Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB-4113-534/2017.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-4113-534/2017, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria nutraukta bankroto byla. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje išnagrinėjo bankroto administratorės UAB „Stiprus žmogus“ prašymą dėl V. R. bankroto bylos nutraukimo jai neįgyvendinant plane numatytų priemonių, prašymą tenkino ir bylą nutraukė. Paaiškino, kad nuo 2019 m. vasario 20 d. ji gydėsi Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) skyriuje. Pareiškėjos sveikatos būklei blogėjant (ištiko koma), ji gydyta kitose gydymo įstaigose. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. rugsėjo 2 d. priimant nutartį nutraukti bankroto bylą ji nedalyvavo. Pareiškėja prašo peržiūrėti teismo sprendimą dėl bankroto bylos nutraukimo, nes tuo metu ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą, dėl ko negalėjo priimti valinių sprendimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB-4113-534/2017 atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose. Pareiškėja pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Pareiškėja V. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį ir tenkinti prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo, perduoti civilinę bylą nagrinėti pagal pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria civilinė byla Nr. e2FB-4113-534/2017 nutraukta.

4. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo pareiškimą. Teismo pozicija prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kad asmeniui, kuris buvo komos būklės (pateikti medicininiai dokumentai) ir dėl to nevykdė mokumo plano, nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, negali būti atnaujintas procesas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo fizinio asmens bankroto byloje, nurodydamas, kad pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose. Apeliantė (pareiškėja) nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, teigdama, kad teismas proceso įstatymą taikė formaliai, neatsižvelgė į individualias šio atvejo aplinkybes ir kad be pagrindo apribojo jos teises.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, vertina, kad pareiškėjos apeliacija yra pagrįsta. Teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti draudimą teikti prašymus dėl proceso atnaujinimo bankroto bylose, buvo įtvirtinta nuo 2011 m. spalio 1 d., įsigaliojus 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1480. Pagal šios normos priėmimo aplinkybes, yra aišku, kad ji nebuvo skirta reglamentuoti proceso atnaujinimo taisykles fizinių asmenų bankroto bylose, nes tuo metu įstatymai apskritai nenustatė fizinių asmenų bankroto (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas įsigaliojo 2013 m. kovo 1 d.).

8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog proceso atnaujinimo prašymai vis dėlto gali būti teikiami fizinių asmenų bankroto bylose, nepaisant paminėtos CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostatos (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-846-796/2017, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1836-933/2019). Nors yra ir kitokios teismų praktikos, susijusios su CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimu (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-997-343/2021), tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad įstatymo aiškinimas, jog civilinis procesas draudžia teikti prašymus dėl proceso atnaujinimo, neatsižvelgiant į individualias aplinkybes, pernelyg riboja asmenų teises ir nėra suderinamas su žmogaus teise į teisingą teismą.

9. Nagrinėjamu atveju, iš bylos aplinkybių galima suprasti, kad galutinis sprendimas, kuriuo yra užbaigta byla ir dėl kurio pareiškėja teikia pareiškimą dėl jo peržiūrėjimo, buvo priimtas rašytine tvarka, nepranešus pareiškėjai ir jai nedalyvaujant bylos nagrinėjime, taip pat neįteikiant jai šio galutinio teismo sprendimo. Galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų ir yra vienas iš teisės į teisingą teismo procesą aspektų. EŽTT yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas, informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53).

10. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos teisė teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.