- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1836-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42047-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- I. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-31507-964/2019 pagal pareiškėjo I. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-1854-779/2018 pagal pareiškėjo I. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Suinteresuoti asmenys antstolė A. A., antstolė R. P., antstolė R. S., antstolis R. B., antstolis I. G., antstolė N. B., M. M., Neringos savivaldybės administracija, UAB „Boslita“ ir Ko, UAB „First partneriai“, UAB „Šilėja“, UAB „Vilniaus energija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. G., UAB „Baltijos stiklas“, G. S., O. G.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas I. G. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-1854-779/2019 ir atmesti suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) UAB „Baltijos stiklas“ ir G. S. prašymą dėl fizinio asmens I. G. bankroto bylos nutraukimo. Prašymą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1854-779/2018 iškėlė pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Suinteresuoti asmenys UAB „Baltijos stiklas“ ir G. S. padavė prašymą nutraukti fizinio asmens I. G. bankroto bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1854-779/2018 nutraukė fizinio asmens I. G. bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2018-07-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2191-864/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutartį paliko nepakeistą.
1.2. Paaiškėjo nauja aplinkybė, kuri nebuvo žinoma priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutartį, t. y. nutartis priimta pagal neegzistavusius įrodymus ir neegzistuojančias aplinkybes: bylos nagrinėjimo metu turtas (gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas)) nebuvo įkeistas ir pareiškėjas nebuvo įsipareigojęs užtikrinti tinkamą šio gyvenamojo namo būklę, negalėjo sąmoningai aptarto turto gadinti, mažindamas jo vertę. Pareiškėjas tik 2019-07-02 gavo duomenis iš VĮ Registrų centro apie nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 registruotus jo (pareiškėjo) turto areštus. Tuomet ir paaiškėjo nauja aplinkybė, kad pagal 2013-02-13 hipotekos sutartis Nr. 695 ir Nr. 696 nebuvo įkeistas Gyvenamasis namas, kuris, pasak suinteresuotų asmenų, buvo sugadintas. Įkeistas buvo kitas namas, statytas 1975 m. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė įrodo, kad kreditoriai (suinteresuoti asmenys) pareiškime buvo pateikę tikrovės neatitinkančias aplinkybes, pagal kurias buvo priimti procesiniai teismų sprendimai. Paminėtas turtas 2013-02-08 antstolės N. B. neareštuotas siekiant įvykdyti išieškojimą iš pareiškėjo, o turto areštų registre nurodoma skolininkė O. G. Analogiški duomenys nurodomi ir 2013-07-29 turto arešto registre. Arešto registre nurodoma, kad pareiškėjas paskirtas areštuoto turto saugotoju, tačiau į bylą nepateiktas saugotojo paskyrimą nustatantis dokumentas, nes turtas antstolių pareiškėjui neperduotas. Naujai paaiškėjusi aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas sąmoningai negalėjo mažinti turto, kuris nebuvo įkeistas. Kreditoriai UAB „Baltijos stiklas“ ir G. S. teismui teikė skolininkės O. G. skolų išieškojimo duomenis kaip pareiškėjo atžvilgiu atliekamus išieškojimus. Viena iš bankroto bylos nutraukimo priežasčių buvo tai, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo nurodyta antstolė N. B., tačiau net perduodama vykdomąjį dokumentą į bylą ji nenurodė vykdymo išlaidų ir duomenų, kad ji tuo metu buvo kreditore.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime suinteresuotas asmuo M. M. nesutiko su prašymu ir prašė pareiškėjo I. G. prašymo netenkinti.
3. Atsiliepime suinteresuotas asmuo V. G. nurodė, kad su pareiškėjo I. G. prašymu sutinka ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.
4. Atsiliepime suinteresuotas asmuo O. G. su prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pateikti įrodymai pagrindžia pareiškime nurodomas aplinkybes. Byloje buvo pateikti melagingi faktai. Neatnaujinus proceso pareiškėjo bankroto byloje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, kadangi pareiškėjui būtų užkirsta teisė atkurti fizinio asmens mokumą.
4.1. Suinteresuoti asmenys (kreditoriai UAB „Boslita“ ir Ko, UAB „Baltijos stiklas“ ir G. S. su pareiškėjo I. G. prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti bei skirti pareiškėjui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant melagingomis aplinkybėmis grindžiamą prašymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2FB-1854-779/2019 esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė O. G. 2013-02-13 sutartinės hipotekos sutartimis Nr. 695 ir Nr. 696 įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (11 žemės sklypų ir 5 pastatus, kurių bendra rinkos vertė siekė 406 839,32 Eur kreditoriaus UAB „First partneriai“ naudai, užtikrindami UAB „Butvita“ turtines prievoles bendrai 2 296 397,13 Eur sumai. Iš hipotekos sutarčių sąlygų matyti, kad tarp įkeistų daiktų yra ir Gyvenamasis namas. Gyvenamojo namo įkeitimo faktas išviešintas Nekilnojamojo turto bei Hipotekos registruose. Pareiškėjo pareiga saugoti įkeistą Gyvenamąjį namą atsirado jau tada, kai buvo pasirašytos 2013-02-13 hipotekos sutartys Nr. 695 ir Nr. 696. Gyvenamojo namo apžiūros nuotraukos patvirtina pastato ardymą, o pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jos suklastotos. Nepagrįstai teigiama, kad Gyvenamasis namas neareštuotas. Turto arešto aktas surašytas dar 2014-01-08 vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/03050. Pareiškėjo pateiktuose turto arešto aktų registruotuose nurodyta informacija ne apie visus pareiškėjo atžvilgiu priimtus turto arešto aktus, o apie selektyviai atrinktus, nors jų priimta daugiau. Kadangi Gyvenamas namas buvo areštuotas ne tik antstolės A. A., bet ir antstolės N. B., antstolės R. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno apygardos teismo, todėl pareiškėjas privalėjo turtą saugoti ir išlaikyti jo vertę ne vien tik hipotekos sutarčių Nr. 695 ir Nr. 696 bei 2014-01-08 turto arešto akto pagrindu, bet ir kitų antstolių bei valstybės institucijų priimtų arešto aktų pagrindu. Pareiškėjui buvo žinoma, kad jis pats pasirašė 2013-02-13 sutartinės hipotekos sutartis Nr. 695 ir Nr. 696, jam buvo siųstas antstolės A. A. 2014-01-08 turto arešto aktas, įkeitimo faktas išviešintas viešuose registruose. Bankroto byla buvo nutraukta ne tik dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų bloginant įkeistą ir areštuotą turtą, bet ir dėl kitų aplinkybių. Pareiškėjo prašymas grindžiamas akivaizdžiai melagingomis aplinkybėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-26 nutartimi prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
5.1. Nustatė, kad pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje e2FB-1854-779/2018 Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu neegzistavo faktas, kad Gyvenamasis namas buvo įkeistas ir pareiškėjas buvo įsipareigojęs užtikrinti tinkamą Gyvenamojo namo būklę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-22 nutartimi nutraukė pareiškėjo bankroto bylą todėl, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie jo atžvilgiu nagrinėjamus turtinius ginčus, vėliau procese nenurodė, kad įsiteisėjo Kauno apygardos teismo sprendimas pripažinti iš viso 16 125 033,08 Eur skolos solidarumą I. G. atžvilgiu, pateikė neteisingą informaciją apie visus kreditorius, nenurodydamas, kad I. G. kreditore yra taip pat ir antstolė N. B. Be to, I. G. tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo dėl FABĮ įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų (sąmoningai veikė siekdamas gauti mokestinės naudos, išvengti atsiskaitymo su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), 3 metų laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo sumažino savo turto, iš kurio galėtų būti vykdomi hipotekos ir kitų kreditorių reikalavimai, vertę, kas buvo viena iš I. G. nemokumo priežasčių. Fizinio asmens bankroto byla nutraukta keliais pagrindais, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, susijusi su vienu pagrindu, neturėtų esminės reikšmės bylai.
Šalies argumentai
5.2. Pareiškėjas pateikė 2019-07-01 duomenis iš VĮ Registrų centro teigdamas, kad juos gavo 2019-07-02. Iš turto arešto aktų matyti, kad Gyvenamasis namas buvo areštuotas O. G. įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų. Iš civilinės bylos Nr. e2FB-1854-779/2018 medžiagos matyti, kad ne tik O. G., bet ir pats pareiškėjas 2013-02-13 sutartinės hipotekos sutartimis Nr. 695 ir Nr. 696 įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, o vienas iš objektų buvo ir pareiškime nurodytas Gyvenamasis namas. Įkeitimo faktas išviešintas ir Nekilnojamojo turto bei hipotekos registruose. Aptartas turtas 2014-01-08 antstolės A. A. turto arešto aktu areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/03050. Teismas sprendė, kad pareiškėjas privalėjo išlaikyti tinkamą turto būklę (saugoti) tiek pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.171 straipsnio 7 dalį ir hipotekos sutarčių Nr. 695 ir Nr. 696 pagrindu, tiek ir pagal turto arešto aktą. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė nėra ne tik nauja aplinkybė, bet ji pateikiama klaidinančiai, t. y. pareiškėjo nurodyti duomenys nepaneigia teismo civilinėje byloje nustatytų faktų, kad bankroto bylos nutraukimo metu buvo įkeistas ne tik O. G., bet ir I. G. nuosavybės teise priklausantis 1975 m. statybos m. 121,64 m² ploto Gyvenamasis namas, I. G. ir jo sutuoktinei įsipareigojant užtikrinti tinkamą įkeičiamų daiktų būklę, tačiau faktiškai jo būklė pabloginta. Pateikti duomenys nepaneigia nurodyto Gyvenamojo namo įkeitimo ir pareigos pareiškėjui jį saugoti. Duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, yra vieši, juos pareiškėjas galėjo teikti ir sprendžiant bankroto bylos nutraukimo klausimą. Tai, kad pareiškėjas aptartus duomenis gavo 2019-07-02 rodo, kad pareiškėjas pats tokių duomenų neprašė bei teismui neteikė. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Gyvenamasis namas, nagrinėjant pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo klausimą, nebuvo įkeistas ir pareiškėjas nebuvo įsipareigojęs užtikrinti tinkamą Gyvenamojo namo būklę neatitinka nei vieno naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijaus, klaidina ir prieštarauja kitiems bylos duomenims.
5.3. Pareiškėjo argumentai, kad antstolė N. B., perduodama vykdomąjį dokumentą į bylą, nenurodė vykdymo išlaidų ir duomenų, kad ji tuo metu buvo kreditore, laikytini nesutikimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutartimi motyvais, kurie negali būti proceso atnaujinimo pagrindu. Dėl antstolės N. B. nenurodymo kreditore jau pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-22 nutartyje, kuri palikta nepakeista apeliacinės instancijos teismo, todėl pagrindo iš naujo vertinti šią aplinkybę nėra.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas akivaizdžiai nepagrįstas, pats pasirašęs hipotekos sutartį pareiškėjas kaip naują aplinkybę teigia nebuvus Gyvenamojo namo įkeitimo. Prašymas motyvuojamas pateikiant fragmentinius duomenis bei klaidinant teismą, gaišinant suinteresuotų asmenų laiką rengiant atsiliepimus, įvertinus tai, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo teikiamas po to, kai 2019-04-17 teismas atsisakė kelti pareiškėjui bankroto bylą jam pakartotinai pateikus prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Pareiškėjas I. G. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti, taip pat panaikinti nutarties dalį, kuria pareiškėjui skirta bauda. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
6.1. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą dėl to, kad pareiškėjui paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t. y. kad dalis kreditorių nurodomų faktų neegzistavo, o dokumentai, kuriais jie grindžiami – suklastoti. Pareiškėjo kreditoriai pareiškime dėl bankroto bylos nutraukimo I. G. nesąžiningumą grindė tuo, kad jis ir jo buvusi sutuoktinė O. G. pagal sudarytas 2013-02-13 hipotekos sutartis Nr. 695 ir Nr. 696 ne tik sumažino savo turto apimtį ir tokiu būdu siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, bet ir pagal šias sutartis įkeistą Gyvenamąjį namą, sąmoningai, žinodami apie hipoteką ir turto areštą, sugadino. Tokios aplinkybės neteisingos ir melagingos. Pareiškėjo atstovui renkant duomenis kitiems teisminiams procesams, 2019-07-02 gavus duomenis iš VĮ Registrų centro apie nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 Turto arešto aktų registre įregistruotus I. G. turto aktų registro išrašus, paaiškėjo nauja ir svarbi aplinkybė, kad pagal 2013-02-13 hipotekos sutartis Nr. 695 ir Nr. 696 nebuvo įkeistas Gyvenamasis namas. Pareiškėjo kreditorių nurodytas įkeistas namas buvo visai kitas, t. y. statytas 1975 m. Tokia naujai paaiškėjusi aplinkybė rodo, kad kreditoriai pareiškime buvo pateikę tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Pareiškėjas nesumažino savo turto apimties, taip pat sąmoningai negalėjo mažinti turto, kuris nebuvo įkeistas vertės. Turtas ne tik nebuvo įkeistas, bet ir jo neįkeitus pareiškėjas nebuvo įsipareigojęs užtikrinti tinkamos Gyvenamojo namo būklės. Tai pagrindžia ir įrodo, kad ne tik į bylą pateikti įrodymai dėl turto įkeitimo buvo melagingi ir suklastoti, bet ir kreditorių į bylą pateiktos nuotraukos, kuriomis buvo grindžiamas neva įkeisto turo gadinimas, taip pat buvo suklastotos. Turtas 2013-02-08 antstolės N. B. nebuvo areštuotas siekiant įvykdyti išieškojimą iš pareiškėjo, o Turto areštų registre nurodoma skolininkė O. G. Analogiški duomenys nurodomi ir 2013-07-29 turto arešto registre. Šiame arešto registre nurodoma, kad pareiškėjas paskirtas areštuoto turto saugotoju, tačiau į bylą nebuvo pateiktas saugotojo paskyrimą nustatantis dokumentas. Antstolė A. A. nebuvo areštavusi Gyvenamojo namo. Kreditoriai UAB „Baltijos stiklas“ ir G. S. teismui teikė skolininkės O. G. skolų išieškojimo duomenis kaip pareiškėjo atžvilgiu atliekamus išieškojimus. Kreditorių į bylą pateikti įrodymai, kurių pagrindu priimtos teismų nutartys, neegzistuoja. Antstolės A. A. 2014-01-08 turto arešto aktu negalėjo būti areštuotas Gyvenamasis namas vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/03050, nes toks aktas neegzistuoja (areštas nenurodytas areštų registre, akto nėra ir antstolės turimoje vykdomojoje byloje).
6.2. Argumentai, jog pareiškėjo bankroto byla nutraukta keliais pagrindais, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, susijusi su vienu pagrindu, neturėtų esminės reikšmės bylai nepagrįsta. Vertindamas pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teismas nagrinėja ir vertina visų susiklosčiusių aplinkybių ir duomenų visumą. Kitoks vienos aplinkybės vertinimas gali būti esminis ir nulemti kitokį galutinį aplinkybių vertinimą. Teismo formalus požiūris, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra tik viena iš pagrindų, kuriais remiantis buvo nutraukta pareiškėjo bankroto byla, negali būti pagrindas atsisakyti atnaujini teismo procesą.
6.3. Viena iš bankroto bylos nutraukimo priežasčių buvo tai, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo nurodyta antstolė N. B., tačiau ši antstolė net perduodama vykdomąjį dokumentą į bankroto bylą nenurodė vykdymo išlaidų ir duomenų, kad jai priklauso kokios nors vykdymo išlaidos. Tai reiškia, kad byloje nėra duomenų, kad antstolė N. B. teikdama procesinius dokumentus į bankroto bylą buvo kreditore.
6.4. Jeigu teismas būtų įsigilinęs į pareiškėjo prašymo argumentus, būtų supratęs, jog pareiškėjas nurodo teiginius apie du atskirus namus, t. y. pirmąjį namą, kuris buvo įkeistas ir antrąjį namą – kuris pastatytas naujai, pirmajam sudegus. Tokios aplinkybės yra esminės, vertinant pareiškėjo prašymą. Teismas pareiškėjo prašymą vertino formaliai, atsižvelgdamas tik į kreditorių atsiliepimus.
Atsiliepimas
7. Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) UAB „Boslita“ ir Ko, UAB „Baltijos stiklas“ ir G. S. atsiliepime į pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-26 nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
7.1. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teiginiai, kad Gyvenamasis namas nebuvo įkeistas, o tai patvirtinantys įrodymai suklastoti – nepagrįsti. Atskirajame skunde iš esmės atkartojami Prašymo argumentai, nenurodant kodėl teismas turėjo padaryti kitokią išvadą. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė O. G. 2013-02-13 sutartinės hipotekos sutartimis Nr. 695 ir Nr. 696 įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą UAB „First partneriai“ naudai užtikrindami UAB „Butvita“ turtines prievoles bendrai 2 296 397,13 Eur sumai. Iš hipotekos sutarčių sąlygų matyti, kad tarp įkeistų daiktų ir Gyvenamasis namas. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui priklausantis Gyvenamasis namas nebuvo įkeistas pagal 2013-02-13 hipotekos sutartis Nr. 695 ir 696. Gyvenamojo namo įkeitimo faktas išviešintas Nekilnojamojo turto bei Hipotekos registruose, todėl pareiškėjui turėjo būti žinomos ir bankroto bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad įkeisto Gyvenamojo namo vietoje stovi kitas, o ne hipotekos sutartimis įkeistas namas. Viešuose valstybės registruose esantys duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčyti, todėl pareiškėjui nepaneigus Nekilnojamojo turto registro duomenų, nėra pagrindo pripažinti, kad Gyvenamasis namas nebuvo įkeistas ir areštuotas. Tai, kad gyvenamasis namas buvo areštuotas patvirtina 2014-01-08 antstolės A. A. turto arešto aktas vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/03050. Net ir darant prielaidą, kad antstolės A. A. 2014-01-08 turto arešto aktas galimai neregistruotas Turto arešto aktų registre, tai neeliminavo pareiškėjo pareigos saugoti Gyvenamąjį namą ir užtikrinti jo būklę. Pareiškėjas privalėjo išlaikyti tinkamą turto būklę (saugoti) pagal CK 4.171 straipsnio 7 dalį ir hipotekos sutartis Nr. 695 ir Nr. 696, taip pat pagal antstolės A. A. 2014-01-08 turto arešto aktą.
7.2. Aplinkybė, kad pareiškėjo bankroto byla buvo nutraukta keliais pagrindais, objektyvi ir nustatyta, todėl teismas negali jos aiškinti pagal pareiškėjo pageidavimą. Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjo prievolės kreditoriams yra atsiradusios įsiteisėjusių Kauno apylinkės teismo 2015-07-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 ir 2017-10-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14398-894/2017 pagrindu (teismai pripažino O. G. prievoles kreditoriams bendromis ir solidariomis sutuoktinių prievolėmis, todėl pareiškėjas tapo solidariai atsakingu už savo sutuoktinės prievolių vykdymą). Pagal kreditorių turtinius reikalavimus O. G. atžvilgiu pareiškėjas atsako solidariai. Pareiškėjo minimoje vykdomojoje byloje Nr. 0176/13/00182 antstolė N. B. vykdė išieškojimą iš pareiškėjo sutuoktinės O. G. pagal O. G. 727 167,52 Eur prievolę UAB „Boslita“ ir Ko, atsiradusią iš 2012-08-03 paprastojo neprotestuotino vekselio ir šio vekselio pagrindu Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarės V. V. 2013-02-04 padaryto vykdomojo įrašo Nr. 799. Kauno apylinkės teismo 2015-07-02 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015 pripažinus, kad O. G. prievolė UAB „Boslita“ ir Ko yra bendra ir solidari O. G. ir I. G. turtinė prievolė, Kauno apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu buvo užvesta nauja vykdomoji byla Nr. 0176/16/00159, kurioje išieškojimas iš O. G. ir I. G. vykdomas pagal tą pačią O. G. prievolę, kaip ir vykdomojoje byloje Nr. 0176/13/00182. Pareiškėjo nurodoma antstolės N. B. vykdomoji byla Nr. 0176/13/00182 buvo vykdoma pagal O. G. prievolę kreditoriui UAB „Boslita“ ir Ko, kuri pripažinta bendra ir solidaria sutuoktinių prievole. Net ir nesant Turto arešto aktų registre duomenų apie pareiškėją, kaip skolininką, vykdomojoje byloje Nr. 0176/13/00182 (pareiškėjui tapus solidariuoju skolininku pagal O. G. prievolę buvo užvesta nauja vykdomoji byla Nr. 0176/16/00159), pareiškėjo prievolė kreditoriui UAB „Boslita“ ir Ko tebėra vykdytina.
7.3. Tai, kad antstolė buvo pareiškėjo kreditore ir jos reikalavimas lygus nesumokėtoms 1 087,41 Eur vykdymo išlaidoms, 2018-05-22 ir 2018-07-12 nutartimis konstatavo bankroto bylos nutraukimo klausimą nagrinėję Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas. Pareiškėjo argumentai dėl antstolės N. B. nebuvimo jo kreditore laikytini nesutikimu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutarties motyvais.
7.4. Teismas pagrįstai pareiškėjui skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad teismas baudą skyrė neteisėtai. Kreditoriai atsiliepime į prašymą nurodė aplinkybes, kurių visuma liudija, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Pareiškėjo prašymas buvo sąmoningai grindžiamas akivaizdžiai melagingomis aplinkybėmis. Įvertinus tai, kad prašymas buvo pateiktas beveik iš karto po to, kai teismas 2019-04-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2078-845/2019 atsisakė pakartotinai iškelti pareiškėjui bankroto bylą, taip pat atsižvelgus į prašyme pateiktų aplinkybių klaidingumą, prašymo tikslas buvo apeiti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte numatytą draudimą. Tai, kad teismas pareiškėjui baudą skyrė įvertinęs kreditorių argumentus, nereiškia, kad teismas prašymą išnagrinėjo formaliai.
8. Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepime į pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą prašė pareiškėjo I. G. atskirojo skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-26 nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą nutrauktoje fizinio asmens I. G. bankroto byloje Nr. eFB2-1854-779/2018.
12. Teismas akcentuoja, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliaciniu procesu siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese neturėtų pakeisti pirmosios instancijos teismą, t. y. byla apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjama iš naujo (lot. de novo) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-767/2014). Nurodyti išaiškinimai reiškia, kad pareiškėjas turi nurodyti konkrečius argumentus bei motyvus, kokias klaidas, pareiškėjo manymu, vertindamas pateiktus įrodymus padarė pirmosios instancijos teismas.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 368 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu
13. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-1854-779/2018 iškėlė I. G. fizinio asmens bankroto bylą (el. b. t. 7, b. l. 136–145). Civilinės bylos Nr. e2FB-1854-779/2018 proceso eiga rodo, kad kreditoriai UAB „Baltijos stiklas“ ir G. S. 2018-05-04 teismui padavė prašymą dėl fizinio asmens I. G. bankroto bylos nutraukimo (el. b. t. 8, b. l. 100–109). Susipažinus su kreditorių UAB „Baltijos stiklas“ ir G. S. 2018-05-04 prašymo turiniu matyti, kad prašymo 62–68 punktuose (d paragrafe) (žr. el. b. t. 8, b. l. 108) dėstomi motyvai apie pareiškėjo I. G. tyčinius veiksmus, kuriais buvo bloginama turto būklė ir mažinama turto apimtis, o konkretus turtas aptartuose paragrafuose įvardinamas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).
14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutartimi kreditorių UAB „Baltijos stiklas“ ir G. S. prašymą tenkino ir fizinio asmens I. G. bankroto bylą nutraukė (el. b. t. 9, b. l. 26–35). Vilniaus apygardos teismas 2018-07-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2191-864/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutartį (kuria buvo nutraukta fizinio asmens bankroto byla) paliko nepakeistą (el. b. t. 9, b. l. 100–112).
15. Pareiškėjas I. G. prašė atnaujinti procesą jo bankroto byloje Nr. eFB2-1854-779/ 2018 dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, t. y. priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018-07-12 nutartį egzistavo aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui I. G. bylos nagrinėjimo metu, nes dalis kreditorių nurodomų faktų neegzistavo (tai, kad pareiškėjas nesumažino savo turto apimties, nes negalėjo mažinti turto vertės, kuris nebuvo įkeistas, t. y. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo įkeistas), o dokumentai, kuriais jie grindžiami – suklastoti. Esminis pareiškėjo teiginys, kad pagal 2013-02-13 hipotekos sutartis Nr. 695 ir Nr. 696 nebuvo įkeistas Gyvenamasis namas. Įkeistas namas buvo visai kitas, t. y. statytas 1975 m. ir šiuo metu stovi kitas namas, kuris neregistruotas VĮ Registrų centre.
16. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai: i) nurodomos naujos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; ii) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; iii) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; iv) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti.
17. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas I. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismui padavė 2017-11-22 (el. b. t. 2, b. l. 1–10). Pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjui I. G., be kito pareiškime nurodyto turto, priklauso „½ dalis pastato – individualaus gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių, (duomenys neskelbtini)“ (žr. el. b. t. 2, b. l. 4). Pareiškėjas apibūdindamas aptartą nekilnojamąjį turtą taip pat nurodė, jog „pareiškėjui priklausanti šio nekilnojamojo turto dalis bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje buvo nustatyta įsiteisėjusia 2015-10-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-401-748/2015. Šis nekilnojamasis turtas yra areštuotas nuo 2013-02-18 ir pareiškėjo teisė disponuoti šiuo turtu yra apribota. Be to, šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas Sutartinės hipotekos pagrindu UAB „First partneriai“ už UAB „Butvita“ 2 070 783,13 Eur skolą. Minėtą Paskolos sutartį bei Sutartinę hipoteką pareiškėjas prašo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1498-153/2017 pripažinti negaliojančiais“.
18. Taip pat nustatyta, kad prie 2017-11-22 pareiškimo pridėtų priedų buvo pridėtas ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) 2017-03-17 išrašas su istorija iš kurio 2.1–2.2 ir 4.2 papunkčių matyti, kad pareiškėjui I. G. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) priklausė: i) 1975 m. statybos pabaigos metų, 121,64 m² bendro ploto, 100 proc. pastatas-individualus gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nutarties tekste įvardintas kaip „Gyvenamasis namas“) (NTR išrašo 2.1 papunktis); ii) 1984 m. statybos pabaigos metų, 100 proc. baigtumo pastatas-kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (NTR išrašo 2.2 papunktis) ; iii) 1975 m. statybos pabaigos metų, 100 proc. baigtumo kitas inžinierinis statinys-šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2 b. l. 186–193). Iš aptarto NTR 2017-03-17 išrašo 7.1–7.7 papunkčiuose nurodytų juridinių faktų matyti, kad Gyvenamajam namui (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) taikyti areštai bei nuo 2013-02-13 įregistruota hipoteka.
19. Iš civilinės bylos Nr. e2FB-1854-779/2018 duomenų matyti, kad kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas ir VĮ Registrų centro Turto areštų registro 2017-03-09 išrašas, kurio 2.4.17 popunktyje nurodyta, kad nuo 2013-02-18 buvo įregistruotas turto areštas Gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 44–107). Taip pat buvo pateikti ir sutartinės hipotekos laiškai, iš kurių matyti, kad buvo įkeistas ir Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 115–126). Analogiška informacija nurodyta ir Hipotekos registro 2014-02-14 išraše (el. b. t. 8, b. l. 134–143) bei Kauno miesto 23-iojo notarų biuro notarės J. M. 2013-09-12 vykdomuosiuose įrašuose (el. b. t. 8, b. l. 151–166).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog tam tikruose procesiniuose dokumentuose (pvz., kreditorių UAB „Baltijos stiklas“ ir G. S. 2018-05-04 prašyme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2018-07-12 nutartyje) aptariamo Gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas klaidingas adresas (duomenys neskelbtini), vietoje teisingo adreso (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad paaiškėjo kokių nors naujų ir esminių bylos aplinkybių. Pritartina skundžiamoje nutartyje nurodytai pozicijai, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu teisiniu pagrindu. Bylos duomenys leidžia teigti, kad byloje buvo vertinti įrodymai, kurie susiję su Gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų apie Gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl nors kai kuriuose procesiniuose dokumentuose ir nurodytas klaidingas Gyvenamojo namo adresas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdus rašymo apsirikimas nesudaro teisinio pagrindo proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė 4 VĮ Registrų centro Turto areštų registro 2019-07-01 išrašus: i) išrašą Nr. SR10-5420(19) (el. b. t. 10, b. l. 42–44); ii) išrašą Nr. SR-10-5421(19) (el. b. t. 10, b. l. 70–75); iii) išrašą Nr. SR-10-5422(19) (el. b. t. 10, b. l. 45–64, 12–41); iv) ir išrašą Nr. SR-10-5423(19) (el. b. t. 10, b. l. 65–69). Pastebėtina, jog tai, kad turto areštas taikytas Gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta ir Turto areštų registro 2019-07-01 išrašo Nr. SR10-5421(19) 1.4.17 papunktyje ir išrašo Nr. SR10-5423(19) 1.4.9 papunktyje. Kitų argumentų su atskiruoju skundu apie tai, kad pareiškėjas I. G. būtų turėjęs kokį nors gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tokio aptariamo pastato nuosavybės teisė turėtų kokią nors įtaką Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 ir Vilniaus apygardos teismo 2018-07-12 nutartims, pareiškėjas nepateikė, o tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
22. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo areštuotas nei antstolės N. B., nei antstolės A. A.. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Pats pareiškėjas teismui pateikė Turto arešto registro išrašus, pagal kuriuos matyti, kad antstolė N. B. areštavo pareiškėjui priklausantį nurodytą Gyvenamąjį namą 2013-07-29 (išrašo Nr. SR-5423(19) 1.4.9 papunktis (žr. el. b. t. 10, b. l. 67)) ir 2013-02-08 (2017-03-09 išrašas 2.4.17 papunktis) (žr. el. b. t. 2, b. l. 49)), antstolė A. A. Gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo 2016-10-17 (išrašo 18.4.8 papunktis) (žr. el. b. t. 2 b. l. 104)) ir 2014-01-08 (2014-01-08 turto arešto akto 12 punktas) t. 8, b. l. 171). Taigi nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog Gyvenamajam namui antstolės N. B. ir A. A. turto arešto netaikė. Pastebėtina ir tai, jog antstolės A. A. Gyvenamojo namo saugotoju 2014-01-08 turto arešto akte buvo nurodytas būtent pareiškėjas (žr. el. b. t. 8, b. l. 173).
23. Pareiškėjas teigė, kad turto areštų registre skolininke buvo nurodyta suinteresuotas asmuo O. G., o ne pareiškėjas I. G. Teismas pažymi, jog tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Visų pirma, 2013-02-13 sutartinės hipotekos lakštai rodo, kad įkaito davėjais buvo tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo O. G., t. y. iš esmės skolininkais buvo tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo O. G. (el. b. t. 8, b. l. 152–158, 160–166). Be to, Kauno apylinkės teismo 2015-07-02 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3020-800/2015, kuris buvo paliktas nepakeistu Kauno apygardos teismo 2015-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2194-527/2015, pripažinta, kad suinteresuoto asmens O. G. prievolė UAB „Boslita“ ir Ko yra bendra ir solidari O. G. ir I. G. turtinė prievolė (el. b. t. 2, b. l. 18–27, 199–203). Kadangi tiek pareiškėjas I. G., tiek suinteresuotas asmuo O. G. buvo solidarūs skolininkai, taip pat buvo įkaito davėjais pagal tas pačias sutartines hipotekos sutartis, todėl natūralu, kad kreditoriai teismui galėjo pateikti duomenis ir apie suinteresuoto asmens O. G. prievoles kreditoriams, kadangi tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo buvo sutuoktiniai, turėję tą patį turtą. Nei apylinkės, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybės, kad vertinant pareiškėjo I. G. bankroto bylos nutraukimo pagrindus būtų buvę remtasi ne pareiškėjo, o suinteresuoto asmens O. G. duomenimis.
24. Pareiškėjas nesutinka ir su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjo (fizinio asmens) I. G. bankroto byla nutraukta net keliais pagrindais, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, susijusi su vienu pagrindu, neturėtų esminės reikšmės bylai. Pareiškėjo teigimu, prašymas turi būti nagrinėjamas visų aplinkybių ir duomenų kontekste, todėl vienos aplinkybės vertinimas gali būti esminis ir nulemti viso proceso eigą. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, susipažinęs su įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2018-07-12 nutarties turiniu pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog pareiškėjo (fizinio asmens) I. G. bankroto byla buvo nutraukta keliais pagrindais (pareiškėjas nepateikė informacijos apie civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas 16 125 033,08 Eur skolos solidarumo klausimas; nepagrįstai nenurodė antstolės N. B. kreditore, kai teikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų padidėjo jo (pareiškėjo) piniginiai įsipareigojimai, kas buvo viena iš pareiškėjo nemokumo priežasčių; nesąžiningi pareiškėjo veiksmai sumažinant Gyvenamojo namo vertę (išardant Gyvenamąjį namą)), todėl vieno bankroto bylos nutraukimo pagrindo eliminavimas nereikštų, kad kitų nustatytų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų vertinimas galėtų būti kitoks. Juolab, jog pareiškėjas pasinaudojo savo teise skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos nutraukimo.
25. Pareiškėjas nurodė, jog antstolė N. B., net ir perduodama vykdomuosius dokumentus fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nenurodė, kad jai priklauso vykdymo išlaidos ir tai reiškia, kad antstolė N. B., teikdama dokumentus į bylą, nebuvo pareiškėjo kreditore. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, jog tokie argumentai laikytini nesutikimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutartimi motyvais. Apeliantas (pareiškėjas) nenurodė, kokia nauja aplinkybė paaiškėjo dėl antstolės N. B. reikalavimų (vykdymo išlaidų). Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo motyvais nereiškia, kad byloje paaiškėjo kokia nors nauja aplinkybė, kuri būtų turėjusi įtakos dėl antstolės N. B. piniginių reikalavimų pareiškėjui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutartyje, kuriai pritarė ir Vilniaus apygardos teismas 2018-07-12 nutartimi, nurodyta, kad antstolė N. B. pareiškėjo kreditore nenurodyta dėl nesąžiningų pareiškėjo veiksmų. Jokių aplinkybių, įrodymų ar argumentų, kad paaiškėjo naujų aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kad antstolė N. B. nebuvo pareiškėjo kreditorė pareiškėjas nepateikė, o tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl paskirtos baudos (ne)pagrįstumo
26. Apylinkės teismas, tenkindamas kreditorių UAB „Boslita ir Ko“, UAB „Baltijos stiklas“ ir G. S. prašymą, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio nuostatomis, skyrė 100 Eur baudą už akivaizdžiai nepagrįsto prašymo padavimo. Apylinkės teismas nurodė, kad pats pareiškėjas, pasirašęs hipotekos sutartį, kaip naują aplinkybę teigia nebuvus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įkeitimo, prašymą motyvuoja pateikiant fragmentinius duomenis bei klaidinant teismą, gaišinant kitų suinteresuotų asmenų laiką. Taip pat vertino, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo teikiamas po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-17 teismas atsisakė kelti pareiškėjui bankroto bylą jam pakartotinai pateikus prašymą. Pareiškėjas nurodė, kad bauda skirta nepagrįstai, kadangi apylinkės teismas formaliai vertino į bylą dėl proceso atnaujinimo pateiktus įrodymus, kadangi jeigu būtų įsigilinęs į faktines bylos aplinkybes, tai būtų supratęs, jog kalbama apie du atskirus namus, t. y. pirmąjį namą, kuris buvo įkeistas, ir antrąjį namą, kuris pastatytas naujai, pirmajam sudegus.
27. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys; įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-701/2019, nutarties 41 punktas). Viena vertus, nekvestionuotina, kad pareiškėjas turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kita vertus, pareiškėjas tai turi daryti sąžiningai. Pareiškėjas prašymą padavęs dėl neva naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog neva teismai pasisakė ne dėl Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o dėl kito namo, tačiau jokių naujų įrodymų teismui neteikė. Pareiškėjas iš esmės pateikė tik turto areštus, tačiau ir juose nurodyti duomenis jau buvo fizinio asmens bankroto byloje, taip pat jie buvo vertinami ir dėl jų buvo pasisakyta. Vien tai, kad kreditorių ar tam tikrų teismo procesinių dokumentų turinyje buvo nurodytas klaidingas turto adresas (vietoje (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta (duomenys neskelbtini)) sudaro pagrindą kreiptis nebent dėl klaidų ištaisymo, tačiau ne dėl proceso atnaujinimo. Kaip matyti iš įsiteisėjusių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-22 nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2018-07-12 nutarties turinio, pareiškėjo argumentai, susiję su dviem skirtingais namais (vienu sudegusiu, kitu naujai pastatytu) buvo vertinti ir pripažinti teisiškai nepagrįstais. Jokių kitų įrodymų, išskyrus turto areštų aktus, kuriuose nurodyti jau byloje žinomi ir turimi duomenys, pareiškėjas teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog aptariamu atveju, atsižvelgus į pareiškėjo procesinį elgesį paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo, konstatuotinas pareiškėjo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl sankcija (piniginė bauda), numatyta CPK 95 straipsnyje, paskirta pagrįstai. Pareiškėjas argumentų dėl baudos dydžio neteikė, todėl baudos dydžio klausimas nesvarstomas.
28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
29. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos proceso atnaujinimo institutą. Esant nurodytoms aplinkybėms atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.