- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-846-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10352-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, antstolė R. V., UAB „Gelvora“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „Debreceno valda“, AB „Klaipėdos energija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas S. B. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2FB-4858-639/2016, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-31 nutartį ir bankroto administratoriaus I. L. prašymą dėl S. B. fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-31 nutartimi civilinėje byloje išnagrinėjo bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ prašymą dėl S. B. bankroto bylos nutraukimo, prašymą tenkino ir bankroto bylą nutraukė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-13 nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2FB-4858-639/2016.Pareiškėjas S. B. nurodė, kad jam apie bankroto administratoriaus pateiktą prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo bei bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta, todėl jis negalėjo pateikti paaiškinimų dėl svarstomo klausimo. Apie teismo 2016-03-31 nutartį jis sužino tik 2016-10-10, kai grįžęs iš Prancūzijos, kur buvo išvykęs dirbti, susisiekė su bankroto administratoriumi. Pareiškėjas paaiškino, kad jis pranešė bankroto administratoriui, jog nuo 2016 metų balandžio mėnesio vidurio laikinai išvyksta dirbti į Prancūziją, tačiau apie tai, kad teismui pateiktas prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo, bankroto administratorius jam nepranešė. Be to, nors bankroto administratoriaus prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo nagrinėjimo teisme metu jis buvo Lietuvoje, bendravo su bankroto administratoriumi, tačiau pastarasis apie prašymo pateikimą teismui neužsiminė, todėl jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus bei įrodymus, paneigiančius bankroto administratoriaus nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog jam nebuvo siunčiami jokie procesiniai dokumentai, susiję su bylos nagrinėjimu teisme. Jo gyvenamosios vietos adresas nebuvo pasikeitęs, bylos nagrinėjimo metu jis nebuvo niekur išvykęs, todėl nėra aišku, kodėl jis negavo teismo procesinių dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-13 nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2FB-4858-639/2016 ir nurodė, kad bylą nagrinėjant iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais (CPK 133 straipsnio 3 dalis).Taip pat nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2016-03-17 pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad 2016-03-31 teisme bus nagrinėjamas bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ prašymas pareiškėjo bankroto byloje. Minėtas pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu žinomu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).Pirmosios instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui buvo išsiųstas tiek pranešimas apie 2016-03-31 teismo posėdį, tiek teismo 2016-03-31 nutartis, o apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą pareiškėjas teismui nepranešė, todėl laikytina, jog pareiškėjas apie prašymo nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai. Nurodė, kad civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą.Pažymėjo, kad byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2015-11-17 tarp pareiškėjo ir bankroto administratorės UAB „Principo reikalas“ buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį pareiškėjas įsipareigojo pervesti 962,69 Eur neįneštą piniginių lėšų sumą iki 2016-03-01. Susitarimo 3 punkte šalys numatė, jog pareiškėjui neįvykdžius minėto reikalavimo, bankroto administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis, kreipsis į teismą su prašymu dėl bankroto bylos nutraukimo. Taigi, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir turėjo suprasti, jog jam neįvykdžius susitarime numatytų reikalavimų, bankroto administratorius kreipsis į teismą su prašymu dėl bankroto bylos nutraukimo, todėl iki 2016-03-01 neįvykdęs 2015-11-17 susitarimo sąlygų, privalėjo būti aktyvus, domėtis nagrinėjama bankroto byla, teikti teismui bei bankroto administratoriui informaciją apie susitarimo sąlygų nevykdymo priežastis, tačiau to nepadarė.Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė, kad 2015-11-17 tarp pareiškėjo ir bankroto administratoriaus buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį pareiškėjas pripažino, kad jo pajamos 2015 metų kovo–spalio mėnesiais 1727,69 Eur suma viršijo jo būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą, ir pripažino, jog nėra pervedęs 962,69 Eur sumos į bankroto bylos administravimui atidarytą depozitinę sąskaitą, įsipareigojo iki 2016-03-01 pervesti į minėtą depozitinę sąskaitą 962,69 Eur. Įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius duomenis, teismas konstatuoja, jog byloje nėra ginčo, kad susitarime nustatytu terminu pareiškėjas nepervedė 962,69 Eur sumos į bankroto bylos administravimui atidarytą depozitinę sąskaitą.Pažymėjo, kad šalių sudaryto susitarimo pagrindas buvo tai, kad pareiškėjas nuslėpė pajamas, viršijančias jo būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą, ir šias lėšas jis įsipareigojo iki 2016-03-01 pervesti į bankroto bylos administravimui atidarytą depozitinę sąskaitą. Sudarydamas minėtą susitarimą pareiškėjas turėjo įvertinti savo galimybes nustatytu terminu pervesti 962,69 Eur sumą, o susitarimo sudarymas nebuvo sąlygotas aplinkybės, kada BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitys su pareiškėju. Be to, pareiškėjas teismui pateikė laikotarpio nuo 2016-06-01 iki 2016-06-03 banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-02 jam pervedė 233,67 Eur, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo pajamas iki 2016-03-01, t. y. nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis neturėjo kitų pajamų ir negalėjo įvykdyti 2015-11-17 susitarimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. B. prašo panaikinti 2017-01-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eA2- 835-618/2017 ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-31 nutartį ir bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo asmens I. L. prašymą atmesti.Nurodė, kad civilinėje byloje atnaujindamas procesą CPK 366 str. 1 d. 7 punkto pagrindu, teismas atnaujina procesą dėl vieno svarbiausių teismo proceso principų – teisės būti išklausytam pažeidimo. Teigia, jog buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, o tai patvirtina civilinėje byloje esantys duomenys, kuriuos teismas nagrinėdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo įvertino netinkamai. Taip pat nurodė, kad teismas priimdamas nutartį nutraukti iškeltą bankroto bylą iš esmės rėmėsi tik bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo asmens I. L. pateiktais įrodymais. Teigia, kad jo teisė būti išklausytam, teisė pateikti įrodymus buvo pažeista.Pažymėjo, kad teismas 2017-01-13 nutartyje darė nepagrįstą išvadą, kad 2016-03-17 pranešimas apie bankroto administratoriaus prašymo nagrinėjimą apeliantui buvo išsiųstas tinkamai, „paskutiniu žinomu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)“. Teigia, jog daugiau kaip dvejus metus negyvena (duomenys neskelbtini), o teikiant teismui patį pirmą procesinį dokumentą dėl bankroto bylos iškėlimo – ieškinį, buvo nurodytas jo faktinės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini).Nurodo, jog civilinėje byloje Nr. 2FB-4858-639/2016 nėra jokių įrodymų, kad procesiniai dokumentai dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo būtų buvę siųsti apelianto gyvenamosios vietos adresu, kad jis ar kiti asmenys būtų atsisakę juos priimti. Be to, nėra jokių įrodymų, kad procesiniai dokumentai jam būtų įteikti kitu būdu. Teigia, kad šią aplinkybę teismas įvertino netinkamai.Atkreipia dėmesį, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas „nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų.Taip pat nurodė, kad jo prašymas pateiktas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 punkto pagrindu – naujai paaiškėjus esminėmis bylos aplinkybėmis, tačiau dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 punkto pagrindo 2017-01-13 nutartyje nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2FB-4858-939/2016, teisėtumo ir pagrįstumo.Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-303/2007).CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, jog buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, o tai patvirtina civilinėje byloje esantys duomenys, kuriuos teismas nagrinėdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo įvertino netinkamai, todėl, pareiškėjo nuomone, civilinė byla turėtų būti atnaujinama CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas S. B. buvo įtrauktas į procesą, o tai patvirtina šie bylos duomenys: civilinė byla Nr. 2FB-4858-639/2016 buvo nagrinėjama būtent pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; 2016-03-17 pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad 2016-03-31 teisme bus nagrinėjamas bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas pareiškėjo bankroto byloje (T. 3 b. l. 116); 2016-04-01 pareiškėjui S. B. išsiųsta 2016-03-31 nutarties kopija (T. 3, b. l. 131). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas S. B. buvo įtrauktas į procesą, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog pareiškėjas nurodo netinkamą pagrindą atnaujinti procesą. LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014).Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos dėl teisės į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis) matyti, kad Konvencijos požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.). EŽTT yra pripažinęs, kad patys teisėjai privalo gerbti proceso rungimosi principą, ypač kai jie atmeta skundą ar nusprendžia dėl reikalavimo savo iniciatyva iškelto klausimo pagrindu (žr. 2006 vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan ir Angelova prieš Bulgariją, Nr. 44624/98, 42 punktą; 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias ir kt. prieš Prancūziją, peticijų Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01, 65407/01, 38 punktą; kt.). Šiuo atveju konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentas, kad teismas 2017-01-13 nutartyje darė nepagrįstą išvadą, kad 2016-03-17 pranešimas apie bankroto administratoriaus prašymo nagrinėjimą apeliantui buvo išsiųstas tinkamai, „paskutiniu žinomu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)“, yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas išsiuntė pranešimą apie vyksiantį teismo posėdį pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau nesiaiškino, ar byloje nėra nurodomas faktinis pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo (T. 1, b. l. 2–4) nurodė faktinę savo gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu apie vykstantį procesą pareiškėjas nebuvo informuotas. Taip pat nustatyta, jog tenkinęs bankroto administratoriaus I. L. prašymą nutraukti fizinio asmens S. B. bankroto bylą, nutarties kopiją taip pat išsiuntė pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. CPK 335 str. 1 d. nurodyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pažymėtina, kad bankroto administratoriaus prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą. Be kitą ko, tiek teismo pranešimas, informuojantis apie prašymo paskyrimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tiek nutarties nuorašas pareiškėjui išsiųsti neregistruotu paštu, todėl byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas apie bankroto administratoriaus pateiktą prašymą ir apie jo išnagrinėjimą ir priimtą minėtą nutartį žinojo, šiuos dokumentus gavo ir su jais susipažino laiku, kad galėtų ginti savo teises ir atstovauti savo interesams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą byloje nurodė CPK 366 straipsnio 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, jeigu teismo sprendimu pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau šiuo pagrindu nėra pagrindo atnaujinti procesą, tačiau teismas, pagal pareiškime nurodytas aplinkybes, savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reguliuojantį įstatymą, teisiniais argumentais atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Pareiškėjo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001; 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2005). Tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Teismas, parinkdamas teisės normą ir ją aiškindamas, yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų, todėl nėra varžomas teisinių argumentų, pateiktų ieškiniuose, atsiliepimuose į ieškinį, paaiškinimuose ir kituose šalių dokumentuose. Teismas žino įstatymą ir jam suteikta teisė konkrečioje byloje taikant teisės normą atskleisti jos tikrąjį turinį, tai yra ją aiškinti ir pagal jos prasmę parinkti teisinius argumentus, net ir tuos, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytas faktines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, t. y. nutartyje nesivadovavo CPK 335 str. 1 d. ir nurodė netinkamą nutarties įsiteisėjimo tvarką, kas sąlygojo netinkamą nutarties įteikimą apeliantui, nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti atskirąjį skundą ir būti išklausytam, todėl laikytina, jog yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2FB-4858-639/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Priimdamas tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina ir tas aplinkybes, jog bankroto byloje esminiai klausimai, tokie kaip bankroto bylos iškėlimas, mokumo plano patvirtinimas, buvo nagrinėjami žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių, jog bankroto administratoriaus prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo taip pat bus nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Kadangi Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato, kokia proceso forma tokie prašymai turėtų būti nagrinėjami, teismui pasirinkus rašytinę prašymo nagrinėjimo formą, atsižvelgiant į tai, kad nutraukus bankroto bylą asmuo netenka teisės 10 metų atkurti savo mokumą (FABĮ 5 str. 8 d., 5 p.), vertintina, jog pareiškėjas apie tokį prašymo gavimą ir nagrinėjimą turėjo būti tinkamai informuotas, jam turėjo būti suteikta teisė pateikti rašytinius paaiškinimus.Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-13 nutartis naikintina bei klausimas spręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334– 39 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo S. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2FB-4858-639/2016 tenkinti.
Atnaujinti procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2FB-4858-639/2016 pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, antstolė R. V., UAB „Gelvora“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, UAB „Debreceno valda“, AB „Klaipėdos energija“, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.