Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB-4113-534/2017, suinteresuoti asmenys notarė D. J., notaras R. K., antstolė I. B., antstolis A. B., antstolis T. D., anstolis D. K., anstolis Š. D., antstolis I. G., AB SEB bankas, Luminor Bank AB, Akcinė bendrovė „Mokilizingas“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, UAB „Vilniaus energija“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Namų priežiūros centras“, Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. R.kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-4113-534/2017, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, kuria nutraukta bankroto byla. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje išnagrinėjo bankroto administratorės UAB „Stiprus žmogus“ prašymą dėl V. R. bankroto bylos nutraukimo jai neįgyvendinant plane numatytų priemonių, prašymą tenkino ir bylą nutraukė. Paaiškino, kad nuo 2019 m. vasario 20 d. ji gydėsi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre II universitetiniame poūmės psichiatrijos skyriuje. Pareiškėjos sveikatos būklei blogėjant (ištiko koma), ji gydyta kitose gydymo įstaigose. Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. rugpjūčio 2 d. priimant nutartį nutraukti bankroto bylą ji nedalyvavo. Pareiškėja prašo peržiūrėti teismo sprendimą dėl bankroto bylos nutraukimo, nes tuo metu ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą, dėl ko negalėjo priimti valinių sprendimų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB-4113-534/2017 atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose. Pareiškėja pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB-4113-534/2017 perduoti nagrinėti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams, nes šiuo metu pareiškėja yra silpnos sveikatos, gyvena Zarasų socialinės globos namuose, esančiose (duomenys neskelbtini), prižiūrima medikų ir socialinių darbuotojų, jai būtų sudėtinga atvykti į Vilniaus miesto apylinkės teismą, todėl šiuo konkrečiu atveju civilinė byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB-4113-534/2017. Teismas nurodė, jog įstatymas draudžia teikti prašymą atnaujinti procesą bankroto byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs. Pažymėjo, jog teismas nagrinėjamu atveju nenustatė esminių klaidų, padarytų nutraukiant bankroto bylą, kurias reikėtų taisyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-01 nutartimi fiziniam asmeniui V. R. iškėlė bankroto bylą. 2018-09-17 nutartimi patvirtintas patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir V. R. mokumo atkūrimo planas. 2019-08-02 nutartimi bankroto byla nutraukta. V. R. nevykdė kitų FABĮ nustatytų reikalavimų, prašymą nutraukti bylą pateikė bankroto administratorius, kreditorių susirinkime 100 proc. dalyvaujančių kreditorių balsų buvo priimtas nutarimas nutraukti V. R. bankroto bylą. Kartu atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip nurodo pati pareiškėja, šiuo metu ji yra silpnos sveikatos, gyvena Zarasų socialinės globos namuose, esančiose (duomenys neskelbtini), prižiūrima medikų ir socialinių darbuotojų. Todėl teismas sunkiai įsivaizduoja, kad pareiškėja galėtų dirbti ir gauti pajamų bei tinkamai įgyvendinti mokumo atkūrimo planą.

Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 21 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl proceso atnaujinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Suinteresuoti asmenys notarė D. J., notaras R. K., antstolė I. B., antstolis A. B., antstolis T. D., anstolis D. K., anstolis Š. D., antstolis I. G., AB SEB bankas, Luminor Bank AB, Akcinė bendrovė „Mokilizingas“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, UAB „Vilniaus energija“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Namų priežiūros centras“, Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepimų į pareiškėjos prašymą nepateikė. Nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas laiko, kad jie su prašymu sutinka.

Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį bylos šalys informuotos teismo pranešimais (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. priėmė nutartį, kuria tenkinto bankrutuojančio fizinio asmens V. R. bankroto administratoriaus UAB „Stiprus žmogus“ prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo ir nutraukė bankrutuojančio fizinio asmens V. R. bankroto bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartis apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėta. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 13 d.

Asmuo prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį teikiantis asmuo sužinojo, ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnis). Pareiškėja mano, jog terminas atnaujinti procesą pateikiamas nepraleidžiant numatyto 3 mėnesių termino, skaičiuojant nuo sužinojimo, tai yra nuo atstovo prijungimo prie bylos elektroninės kortelės. Pažymėjo, jog net šiuo metu pareiškėja bendrauja per socialinę darbuotoją, kuri ją prižiūri ir rūpinasi ja. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2019-02-20 pareiškėja gydėsi įvairiose gydymo įstaigose dėl pablogėjusios sveikatos. Nuo 2020-05-29 pareiškėja gyvena Zarasų socialinės globos namuose. 2021-12-03 Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos sprendimu pareiškėjai V. R. buvo suteikta valstybės apmokama teisinė pagalba. 2022-01-04 pareiškėjos atstovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl prijungimo prie elektroninės civilinės bylos Nr. e2FB-4113-534/2017. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog terminas prašymui paduoti nepraleistas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, kai asmuo negalėjo pasisakyti. Taip buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, todėl, pareiškėjos nuomone, civilinė byla turėtų būti atnaujinama CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja buvo įtraukta į procesą, o tai patvirtina šie bylos duomenys: civilinė byla Nr. e2FB-4113-534/2017 buvo nagrinėjama būtent pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; 2019-08-02 buvo nagrinėjamas bankroto administratoriaus UAB „Stiprus žmogus“ prašymas dėl bankrutuojančio fizinio asmens V. R. bankroto bylos nutraukimo, priėmimo ir bankroto bylos nutraukimo. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja V. R. buvo įtraukta į procesą, todėl teismas mano, jog pareiškėja nurodo netinkamą pagrindą atnaujinti procesą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, jog bankroto administratorius nepagrįstai teikė prašymą nutraukti procesą, kadangi pareiškėja nurodė, kad ji bendravo su administratoriumi, tik nepamena kada ar prieš nutraukimą ar po nutraukimo. Taigi Bankroto administratorius pateikė prašymą nutraukti bylą, kai aplinkybės, kad pareiškėjos sveikatos būklė itin sunki, jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Jei administratoriui buvo žinomos aplinkybės, tai atnaujinimo pagrindas žinomai melagingi paaiškinimai, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Šias aplinkybes gali paaiškinti tik pats administratorius. Taip pat pažymėjo, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, kai asmuo negalėjo pasisakyti. Procesas šiuo pagrindu turėtų būti atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų - teisė būti išklausytam. Taip pat nurodė, jog proceso metu pareiškėja buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą, nes pagal pateiktus medicininius dokumentus, pareiškėja negalėjo priimti valinių sprendimų, ko pasėkoje šiuo metu neveiksnumas nors ir nėra nustatytas, tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiškėja galėjo būti neveiksni.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014).

Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos dėl teisės į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis) matyti, kad Konvencijos požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.). EŽTT yra pripažinęs, kad patys teisėjai privalo gerbti proceso rungimosi principą, ypač kai jie atmeta skundą ar nusprendžia dėl reikalavimo savo iniciatyva iškelto klausimo pagrindu (žr. 2006 vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan ir Angelova prieš Bulgariją, Nr. 44624/98, 42 punktą; 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias ir kt. prieš Prancūziją, peticijų Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01, 65407/01, 38 punktą; kt.).

Teismas pažymi, jog pareiškėja prašydama atnaujinti procesą byloje nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu numatytu pagrindu, jeigu teismo sprendimu pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismas, pagal pareiškime nurodytas aplinkybes, savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reguliuojantį įstatymą, teisiniais argumentais atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Pareiškėjos nurodytos faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001; 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2005). Tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Teismas, parinkdamas teisės normą ir ją aiškindamas, yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų, todėl nėra varžomas teisinių argumentų, pateiktų ieškiniuose, atsiliepimuose į ieškinį, paaiškinimuose ir kituose šalių dokumentuose. Teismas žino įstatymą ir jam suteikta teisė konkrečioje byloje taikant teisės normą atskleisti jos tikrąjį turinį, tai yra ją aiškinti ir pagal jos prasmę parinkti teisinius argumentus, net ir tuos, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį padarė procesinį pažeidimą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai buvo išsiųstas teismo pranešimas, informuojantis apie bankrutuojančio fizinio asmens V. R. bankroto administratoriaus UAB „Stiprus žmogus“ prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, priėmimo ir bankroto bylos nutraukimo paskyrimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byloje nėra duomenų, kad pareiškėja apie bankroto administratoriaus pateiktą prašymą žinojo, šiuos dokumentus gavo ir su jais susipažino laiku, kad galėtų ginti savo teises ir atstovauti savo interesams. Pažymėtina, jog teismui pasirinkus rašytinę prašymo nagrinėjimo formą, atsižvelgiant į tai, kad nutraukus bankroto bylą asmuo netenka teisės 10 metų atkurti savo mokumą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), vertintina, jog pareiškėja apie tokį prašymo gavimą ir nagrinėjimą turėjo būti tinkamai informuota, jai turėjo būti suteikta teisė pateikti rašytinius paaiškinimus. Susipažinus su prie pareiškėjos pareiškimo pateiktais medicininiais dokumentais, matyti, jog 2019-02-20 pareiškėja sunkios būklės paguldyta į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre II universitetiniame poūmės psichiatrijos skyrių. Pareiškėjos sveikatos būklei blogėjant (ištiko koma), ji gydyta kitose gydymo įstaigose. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, jog yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2FB-4113-534/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

Priimdamas tokį sprendimą teismas taip pat vertina ir tas aplinkybes, jog bankroto byloje esminiai klausimai, tokie kaip bankroto bylos iškėlimas, patikslinto mokumo plano patvirtinimas, buvo nagrinėjami žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėja galėjo turėti teisėtų lūkesčių, jog bankroto administratoriaus prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo taip pat bus nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Kadangi Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato, kokia proceso forma tokie prašymai turėtų būti nagrinėjami, teismui pasirinkus rašytinę prašymo nagrinėjimo formą, atsižvelgiant į tai, kad nutraukus bankroto bylą asmuo netenka teisės 10 metų atkurti savo mokumą (FABĮ 5 str. 8 d., 5 p.), vertintina, jog pareiškėja apie tokį prašymo gavimą ir nagrinėjimą turėjo būti tinkamai informuota, jai turėjo būti suteikta teisė pateikti rašytinius paaiškinimus.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2FB-4113-534/2017 naikintina.

Bankrutuojančio fizinio asmens V. R. bankroto administratorius UAB „Stiprus žmogus“ įpareigotinas tęsti 2018-09-17 nutartimi patvirtintą V. R. mokumo atkūrimo planą, o esant poreikiui, spręsti dėl mokumo atkūrimo plano koregavimo ar tikslinimo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-292 straipsniais, 366 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2FB-4113-534/2017 tenkinti.

Atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2FB-4113-534/2017 pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys notarė D. J., notaras R. K., antstolė I. B., antstolis A. B., antstolis T. D., anstolis D. K., anstolis Š. D., antstolis I. G., AB SEB bankas, Luminor Bank AB, Akcinė bendrovė „Mokilizingas“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, UAB „Vilniaus energija“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Namų priežiūros centras“, Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2FB-4113-534/2017.

Įpareigoti bankrutuojančio fizinio asmens V. R. bankroto administratorių UAB „Stiprus žmogus“ tęsti 2018-09-17 nutartimi patvirtintą V. R. mokumo atkūrimo planą, o esant poreikiui, spręsti dėl mokumo atkūrimo plano koregavimo ar tikslinimo.

Nutartis neskundžiama.