Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Skersienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. B. ir V. B. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Kaunas“ ir Pembroke Managing Agency Limited.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai E. B. ir V. B. (toliau – ieškovai) pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo prašė priteisti solidariai iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – atsakovė 1 ir atsakovė 2) 21 070,32 Eur turtinės žalos atlyginimui, 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:

1.1. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 43,93 kv. m dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), jis buvo visiškai įrengtas, apstatytas baldais ir buitine technika. 2018 m. birželio 19 d. ieškovai ir E. B. A. (toliau – nuomininkas) sudarė terminuotą nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovai išnuomojo Butą laikotarpiui nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., nuomos mokestis – 370,00 Eur už kiekvieną mėnesį. Pasirašant Nuomos sutartį, nuomininkas ieškovams sumokėjo 370,00 Eur užstatą ir 370,00 Eur nuomos mokestį už 2018 m. rugpjūčio mėnesį.

1.2. 2018 m. rugsėjo 5 d., po Kauno mieste įvykusios stiprios liūties, anksti ryte nuomininkas pranešė telefonu apie viso Buto užtvindymą vandeniu. Ieškovui E. B. nuvykus prie namo, kuriame buvo Butas, buvo matyti, kad vandeniu buvo užtvindytas visas namo kiemas, dėl to vandens slėgis sugadino langų konstrukcijas (langų aukštis – 146 cm, plotis – 114 cm) ir pradėjo bėgti į Butą, kuris yra pastato cokoliniame aukšte.

1.3. Ieškovai ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ buvo sudarę Buto draudimo sutartį, ja standartiniu draudimu buvo apdraustas tik Butas. Po įvykusios liūties ieškovai kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“. Draudimas ieškovams išmokėjo 17 853,00 Eur draudimo išmoką, ją sudaro įsipareigojimų už įkeistą turtą atlyginimas (250,00 Eur), ieškovo gyvenamosios vietos nuomos išlaidos (2 400,00 Eur) ir nuostolių suma už vidaus apdailą, drėgmės surinktuvo nuomą ir elektros energijos skirtumą (15 203,43 Eur). Ieškovai išmokėtą sumą panaudojo Buto remonto darbams ir medžiagoms – 14 131,44 Eur sumokėta už Buto remontą, 1 989,12 Eur – už įvairias statybines medžiagas, kurias ieškovai pirko patys. Be to, ieškovai dėl Butui padarytos žalos dydžio ir remonto sąmatos nustatymo turėjo kreiptis į UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“ dėl kapitalinio remonto darbų sąmatos parengimo, nes AB „Lietuvos draudimas“ ieškovams siekė išmokėti tik 3 274,00 Eur kompensaciją. Ieškovai 157,30 Eur išlaidas sąmatos parengimui priskiria prie jiems potvynio sukeltų nuostolių, kadangi poreikis kreiptis dėl remonto sąmatos parengimo atsirado, kai jiems buvo padaryta potvynio žala ir reikėjo išspręsti nesutarimą dėl žalos dydžio.

1.4. Atlikus dalinį Buto remontą, liko neatlyginta likusi ieškovų patirta žala – negautos pajamos, sumažėjusi nekilnojamo turto (Buto) vertė, sugadintas namų turtas, kitos išlaidos ir neturtinė žala. Kadangi vandens lygis Bute siekė beveik 2 metrus, buvo sugadinta buitinė technika, namų apyvokos daiktai, kurių bendra vertė – 8 427,32 Eur.

1.5. Dėl potvynio ieškovai buvo priversti nutraukti Nuomos sutartį. Nuo potvynio dienos prarado galimybę nuomoti Butą, nes jis tapo netinkamas gyventi. Buto remonto darbai baigti ir Butas vėl tapo tinkamas gyventi / nuomoti tik 2019 m. balandžio mėnesio pabaigoje. Mano, kad dėl netikėtai nutrauktos Nuomos sutarties ieškovai neteko 3 269,06 Eur pajamų (3 330,00 Eur – 60,94 Eur). Nuomininkas turėjo nedelsiant palikti Butą, buvo šlapi visi jo asmeniniai daiktai, Bute nebebuvo galimybės gyventi, ieškovai sumokėjo už nuomininko apgyvendinimą, rūbų džiovinimą, tai ieškovams kainavo 300,00 Eur.

1.6. Be kita ko, ieškovai iki 2019 m. balandžio mėn. turėjo mokėti Buto eksploatavimo mokesčius – už vandenį, elektrą, šildymą ir kitus einamuosius mokesčius, nors Butu nebuvo galimybės naudotis, jame gyventi ar jį nuomoti. Ieškovai iki 2019 m. balandžio mėn. patyrė 894,27 Eur Buto priežiūros išlaidų, t. y. vanduo buvo naudojamas Buto valymui po užliejimo ir Buto remonto metu, o elektros energija – Buto remonto metu, Buto remonto įrankiams ir drėgmės surinkimo įrangai, siekiant išdžiovinti patalpas po užliejimo.

2. Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovų atstovas palaikė savo reikalavimus, prašė patikslintą ieškinį patenkinti visa apimtimi.

4. Teismo posėdžio metu atsakovės 1 atstovė palaikė atsakovės 1 atsikirtimus į ieškinį ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės 2 atstovas palaikė atsikirtimus į ieškinį ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis ieškovų nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, išdėstytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, kadangi šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės ne tik kad netapačios, bet ir nėra panašios. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo / netaikymo atsiradus žalai dėl netikėtai įvykusios momentinės liūties, ieškovų nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovams dėl jų neveikimo, žinant apie ginčo objekte buvusią ypač blogą paviršinių nuotekų sistemų būklę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

15.8. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, tinkamai individualizavo force majeure aplinkybės egzistavimo faktą, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kauno vandenys“, atstovaujama advokato Sauliaus Majausko, su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, paremtas vien ieškovų subjektyviu situacijos vertinimu ir deklaratyviais teiginiais. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jokių teisės aktų aiškinimo ir taikymo taisyklių nepažeidė, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Priešingai nei nurodo ieškovai, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados nėra prieštaringos, o yra tinkamai motyvuotos, logiškos, todėl nėra jokio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo.

16.2. Apeliacinio skundo teiginys, kad stiprią liūtį esą galima buvo protingai numatyti ir užkirsti kelią jos sukeltoms pasekmėms, vertintinas kaip ieškovų subjektyvus situacijos vertinimas, neparemtas jokiais įrodymais, kadangi nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniu skundu jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė.

16.3. Jokiuose teisės aktuose ir (ar) teismų pateiktuose išaiškinimuose nėra numatyta, jog force majeure aplinkybėmis gali būti pripažįstamos tik vieną kartą atsiradusios aplinkybės, kurios daugiau niekada nebegali pasikartoti.

16.4. CK 6.212 straipsnyje numatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. CK 6.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos.

16.5. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu negalėjo įvardyti priemonių, kaip apsaugoti Girstupio upelio pralaidą, kad ji nepatvintų, ir sustabdyti į ją patenkantį kritulių vandenį, kad šis neišsiveržtų per upelio kontrolinį šulinį.

16.6. Pažymėjo, kad nėra būdų išvengti stiprios liūties, t. y. iš anksto kokiu nors būdu ruošti savo įrenginius didesnio kritulių kiekio priėmimui. Iškritęs per trumpą laiko tarpą itin didelis kritulių kiekis neišvengiamai šiuo atveju patvindė Girstupio upelio pralaidą ir dėl to vanduo išsiliejo per (duomenys neskelbtini) esantį upelio kontrolinį šulinį bei užtvindė ieškovų Butą, kuris, be kita ko, dar buvo dauboje ir įrengtas pusrūsyje, o tai yra papildoma rizika apsėmimui. Taigi šios aplinkybės atitinka force majeure požymius – buvo nenumanomos ir neišvengiamos, visiškai nepriklausančios nuo atsakovės 2 veiksmų ir valios.

16.7. Ieškovai, apeliaciniame skunde teigdami, jog esą 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis galėjo būti atsakovių numatyta (nėra duomenų, kad atsakovės iš anksto būtų ėmusios priemonių liūčių sukeliamiems padariniams išvengti, negalima teigti esant rūpestingam savo pareigų vykdymui), nepagrįstai ir neteisingai įrodinėjimo naštą perkelia atsakovėms. Ieškovai, turėdami pareigą byloje įrodyti, jog atsakovės šiuo atveju atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, įrodinėjimo naštą perkelia atsakovėms, o tai prieštarauja rungimosi principui.

16.8. Ieškovai neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų dėl jiems neva padarytos žalos. Vien pats faktas, kad buvo apsemtas ieškovų Butas, neįrodo atsakovių neteisėtų veiksmų. Šias aplinkybes turi įrodyti ieškovai.

16.9. Teigia, kad lietaus vandens surinkimas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme neturėjo įtakos kiemo užliejimui. Kiemo užliejimas įvyko dėl stiprios liūties, kurios metu, esant stipriam vėjui, į tinklus buvo sunešta ne tik didelis kiekis kritulių vandens, bet ir šakų, lapų ir kitų pašalinių daiktų, dėl to patvino Girstupio upelio pralaida ir vanduo išsiliejo per (duomenys neskelbtini) esantį upelio kontrolinį šulinį. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra dauboje, todėl vanduo šią teritoriją itin užliejo.

16.10. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų netinkamai atlikusi paviršinių nuotekų tvarkymą ar netinkamai eksploatavusi savo valdomus įrenginius. Ieškovai tik deklaratyviai nurodo, jog atsakovė 2 neva nevykdo ar netinkamai vykdo paviršinių nuotekų tvarkymą ir nuotekas surenkančių įrenginių eksploataciją. Vien aplinkybė, jog buvo apsemtas ieškovų Butas, neįrodo atsakovės 2 civilinės atsakomybės, jeigu nėra įrodomos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Mano, kad vien pavyzdinių atvejų išvardijimo, teorinių pamąstymų apie tai, kaip atsakovės turėtų elgtis, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų, jog šiuo atveju atsakovės padarė kokius nors neteisėtus veiksmus, nepakanka atsakovių civilinei atsakomybei pagrįsti.

16.11. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu. Tai, ar ekstremalios meteorologinės sąlygos laikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, lemiančiomis atleidimą nuo sutartinės civilinės atsakomybės, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir konstatavęs reikalingų sąlygų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-248/2021; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020).

16.12. Ieškovai nenugalimos jėgos aplinkybių nebuvimą ginčo atveju įrodinėja remdamiesi vien suformuota teismų praktika neva analogiško pobūdžio bylose, tačiau, kaip teisingai atkreipė ieškovų dėmesį pirmosios instancijos teismas, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Be to, kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma.

16.13. Pažymėjo, kad atsakovė buvo priversta pareikšti ieškinį dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykių pripažinimo draudžiamaisiais ir draudimo išmokos priteisimo, kadangi buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo draudiko sprendimo priėmimo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Draudikas priėmė sprendimą atsisakyti įvykius pripažinti draudžiamaisiais dar 2020 m. kovo 2 d., todėl atsakovė, neginčydama draudiko priimto sprendimo dėl atsisakymo įvykius pripažinti draudžiamaisiais ir neprašydama teismo įvykius pripažinti draudžiamaisiais, pasitvirtinus žalos padarymo faktui ir dydžiui, prarastų galimybę kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

19. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

21. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovams E. B. ir V. B. nuosavybės teise priklauso 43,93 kv. m dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); butą ieškovai įsigijo 2018 m. birželio 19 d. jungtinės nuosavybės teise; butui 2018 m. birželio 28 d. įregistruota hipoteka; butas buvo visiškai įrengtas, apstatytas baldais ir buitine technika.

22. Nuomos sutartis ir perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad 2018 m. birželio 19 d. ieškovai ir E. B. A. sudarė terminuotą nuomos sutartį, pagal ją ieškovai išnuomojo Butą laikotarpiui nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., nuomos mokestis – 370,00 Eur kas mėnesį.

23. Pagal 1998 m. gruodžio 14 d. sutartį, sudarytą tarp UAB „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės, dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų, visi vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiai ir tinklai buvo perduoti ir priklauso Kauno vandenims. Šios sutarties 6 psl. nurodyta, kad vandentiekio ir kanalizacijos įrengimai / įrenginiai reiškia tam tikrą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris yra bendrovės nuosavybė ir kuris naudojamas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugoms teikti aptarnaujamoje zonoje.

24. 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-491 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ nuspręsta paskirti UAB „Kauno vandenys“ viešojo geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja ir pavesti viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą; paskirti UAB „Kauno vandenys“ paviršinių nuotekų tvarkytoja ir pavesti Kauno miesto savivaldybės teritorijoje vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą. 2015 m. liepos 17 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išdavė UAB „Kauno vandenys“ Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. L7-GVTNT-48, kuri suteikia teisę verstis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla Kaune.

25. 2018 m. liepos 18 d. tarp E. B., kaip vartotojo, ir UAB „Kauno vandenys“ buvo sudaryta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. SUT00141220. Sutarties 6.1 papunktyje numatyta, kad UAB „Kauno vandenys“ įsipareigoja nenutrūkstamai vartotojui teikti nuotekų tvarkymo paslaugas, taip pat užtikrinti nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę (Sutarties 6.3 papunktis), eksploatuoti ir prižiūrėti teisėtais pagrindais valdomą ir (ar) naudojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, užtikrinant nuotekų tvarkymą ir infrastruktūros plėtrą (Sutarties 6.4 papunktis).

26. Remiantis į bylą pateiktomis fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. po Kauno mieste vykusios stiprios liūties vandeniu buvo užtvindytas visas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemas ir ieškovų butas.

27. 2019 m. spalio 10 d. Pažyma patvirtina, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tyrimo ir plėtros skyriaus duomenimis 2018 m. rugsėjo 5 d. per 3 val. 20 min. (nuo 01:50 iki 05:10) iškrito 39,5 mm kritulių; didžiausias kritulių intensyvumas buvo nuo 2 val. 00 min. iki 2 val. 20 min., kai vos per 20 min. iškrito 25,5 mm kritulių. Stichinio meteorologinio reiškinio kriterijus pasiektas nebuvo, tačiau buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio kriterijus. Pažymėta, kad nors per parą iškritęs kritulių kiekis ir nesiekia stichinio reiškinio kriterijaus, tačiau per 20 minučių iškritęs kritulių kiekis yra neįprastas reiškinys Kauno miesto teritorijai ir jį galima laikyti labai stipriu, momentiniu lietumi. Taip pat Pažymoje nurodyta, kad vidutinis daugiametis kritulių kiekis – standartinė kritulių norma (SKN) rugsėjo mėnesį Kaune – yra 59 mm; pirmojo dešimtadienio SKN – 21 mm. Paaiškinta, kad meteorologai liūtis, kai per parą iškrenta daugiau kaip 30 mm lietaus, vadina stipriomis liūtimis, kurios yra laikomos pavojingomis, nes gali sukelti neigiamus padarinius ūkio subjektams ir gyventojams. Rugsėjo mėnesį 1971–2018 m. laikotarpiu buvo 3 dienos, kai paros kritulių kiekis siekė ar viršijo 30 mm per parą. 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis išsiskiria tuo, jog didelis kritulių kiekis iškrito per trumpą laikotarpį – 25,5 mm per 20 min., o 33,6 – per 40 min. Per 5 metus (2013–2018 m.) Kaune registruotas tik 1 atvejis (2018 m. rugsėjo 5 d.), kai per 20 minučių ar trumpesnį laikotarpį iškrito daugiau nei 25 mm kritulių. 1971–2012 m. laikotarpiu panašaus pobūdžio liūtys Kaune registruotos 1985 m., 1999 m. ir 2006 m. 1985 m. birželio 1 d. per 1 val. 57 min. iškrito 26,8 mm kritulių, didžiausiu liūties intensyvumo metu per 22 min. iškrito 23,2 mm. 1999 m. liepos 9 d. per 1 val. 35 min. iškrito 53,9 mm kritulių; didžiausiu liūties intensyvumo metu per 20 min. – 39,7 mm kritulių, o per 40 min. – 52 mm kritulių. 2006 m. liepos 13 d. per 2 val. 25 min. iškrito 51,6 mm kritulių; didžiausiu liūties intensyvumo metu per 20 min. iškrito 18,2 mm kritulių, o per 40 min. – 33,5 mm kritulių. 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis išsiskiria kaip viena intensyviausių liūčių 1971–2018 m. laikotarpiu.

28. Remiantis Būsto draudimo liudijimo duomenimis nustatyta, kad ieškovai Butą buvo apdraudę AB „Lietuvos draudimas“ standartiniu draudimu. Po įvykusios liūties AB „Lietuvos draudimas“ ieškovams išmokėjo 17 853,00 Eur draudimo išmoką.

29. 2018 m. spalio 9 d. UAB „Kauno vandenys“, atsakydama į 2018 m. rugsėjo 6 d. pranešimą, informavo ieškovą, kad 2018 m. rugsėjo 5 d., iškritus gausiam kritulių kiekiui, patvino Girstupio upelio pralaida. Nurodė, kad kaimynų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), sklypo teritorijoje nėra paviršinių nuotekų tinklų ir, kadangi žemės sklypai (duomenys neskelbtini) yra žemoje vietoje, rekomendavo įsirengti paviršinių nuotekų tinklus, kad ateityje būtų išvengta nuostolių dėl gausiai iškritusių kritulių.

30. Iš esmės analogišką atsakymą tiek ieškovui 2018 m. spalio 18 d., tiek ieškovo atstovui 2019 m. spalio 1 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius papildomai nurodydamas, kad paviršinių nuotekų tinklus Kauno miesto teritorijoje eksploatuoja UAB „Kauno vandenys“.

31. 2019 m. gegužės 20 d. ieškovai pateikė pretenziją UAB „Kauno vandenys“, ja reikalavo atlyginti 25 956,95 Eur patirtą žalą, tačiau UAB „Kauno vandenys“ pretenziją persiuntė Kauno miesto savivaldybės administracijai.

32. Remiantis Turto vertinimo ataskaitų duomenimis nustatyta, kad, prieš ieškovams įsigyjant Butą 2018 m. balandžio 12 d., t. y. iki potvynio, jo vertė buvo 47 100,00 Eur; po potvynio – 2018 m. rugsėjo 13 d. – Buto vertė buvo 20 400,00 Eur; 2019 m. vasario 28 d., kai ieškovai atliko dalinį buto remontą, Buto vertė buvo 34 000,00 Eur. 2019 m. balandžio 2 d., atlikus Buto vertinimą, nustatyta, jog Buto vertė yra 42 000,00 Eur.

33. Sąmata ir PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovai Buto remonto darbams ir medžiagoms sumokėjo 14 131,44 Eur.

34. Byloje nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu ieškiniu), prašydami priteisti solidariai iš atsakovių turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35. Atsakovės su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) nesutiko. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos. Aplinkybės, dėl kurių ieškovai patyrė turtinę žalą užliejus jiems nuosavybes teise priklausantį Butą, pripažintinos force majeure aplinkybėmis, todėl atsakovės atleistinos nuo civilinės atsakomybės.

36. Pirmosios instancijos teismas ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, lėmusios žalos atsiradimą, pripažintinos force majeure aplinkybėmis, dėl kurių atsakovės atleistinos nuo civilinės atsakomybės. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad žala atsirado dėl atsakovių neveikimo ir (ar) netinkamo pareigų (funkcijų) vykdymo.

38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovų nurodytų argumentų.

Dėl nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymo ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimo

39. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

40. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Viena jų yra ta, kad skolininkas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad jis sutartinės prievolės nevykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis).

41. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

42. UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje, kurio pagrindu yra suformuluotas CK 6.212 straipsnis, vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

43. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 34 punktas; kt.).

44. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu. Tai, ar ekstremalios meteorologinės sąlygos laikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, lemiančiomis atleidimą nuo sutartinės civilinės atsakomybės, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir konstatavęs reikalingų sąlygų visumą (Sprendimo 26 punktas) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-248/2021; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020).

45. Ieškovai pareiškė ieškinį, jį vėliau patikslino, atsakovėms dėl žalos, atsiradusios dėl ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto apliejimo / apsėmimo, kuris buvo užlietas dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. vykusios stiprios liūties. Ieškovai mano, kad buto užliejimą ir dėl to butui kilusią žalą sąlygojo nerūpestingi atsakovių veiksmai (neveikimas) – atsakovės 1 neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimu, o atsakovės 2 – netinkamai jai priskirtų funkcijų įgyvendinimu (nebuvo užtikrinta, kad paviršiniai nuotekų tinklai surinktų perteklinį vandens kiekį, t. y. nebuvo suorganizuota tinkamai veikianti nuotekų surinkimo sistema). Atsakovės, nesutikdamos su ieškovų reikalavimais, teigia, kad nagrinėjamu atveju įvykusi itin stipri liūtis (potvynis) turėtų būti laikoma stichiniu (pavojingu) meteorologiniu reiškiniu, kuris priskirtinas nenugalimos jėgos (force majeure) kategorijai, o tai yra pagrindas atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs nenugalimos jėgos aplinkybių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimas.

48. Kaip minėta anksčiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-248/2021; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020).

49. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

50. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 55 punktas).

51. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar nagrinėjamu atveju liūtis atitinka nenugalimos jėgos (force majeure) požymius, vertino 2019 m. spalio 10 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Tyrimo ir plėtros skyriaus pažymą apie hidrometeorologines sąlygas (toliau – Pažyma), pažymoje nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis išsiskiria kaip viena intensyviausių liūčių 1971–2018 m. Stichinio meteorologinio reiškinio kriterijus pasiektas nebuvo, tačiau buvo pasiektas pavojingo meteorologinio reiškinio kriterijus. Pažymėta, kad nors per parą iškritęs kritulių kiekis ir nesiekia stichinio reiškinio kriterijaus, tačiau per 20 minučių iškritęs kritulių kiekis yra neįprastas reiškinys Kauno miesto teritorijai ir jį galima laikyti labai stipriu, momentiniu lietumi. Paaiškinta, kad meteorologai liūtis, kai per parą iškrenta daugiau kaip 30 mm lietaus, vadina stipriomis liūtimis, kurios yra laikomos pavojingomis, nes gali sukelti neigiamus padarinius ūkio subjektams ir gyventojams.

52. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino šalių į bylą pateiktas fotonuotraukas, vaizdo įrašus, kuriuose fiksuoti 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties (potvynio) padarinių vaizdai. Liudytojo R. S., UAB „Kauno vandenys“ avarinės tarnybos viršininko, parodymus dėl ginčo vietoje išsiliejusio vandens, užliejusio ieškovų butą.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 51, 52 punktuose nurodyti įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio 1, 2 dalyse, 180 straipsnyje nustatytus reikalavimus (nutarties 49, 50 punktai), yra susiję su įrodinėjimo dalyku – nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymu, jie vertintini laikantis nutarties 50 punkte nurodytų kasacinio teismo suformuluotų taisyklių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tai, ar ekstremalios meteorologinės sąlygos (nagrinėjamu atveju – pavojingas meteorologinis reiškinys) laikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, lemiančiomis atleidimą nuo sutartinės civilinės atsakomybės, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir konstatavęs šios nutarties 43 punkte nurodytą reikalingų sąlygų visumą (CPK 185 straipsnis).

54. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, padarė išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka force majeure požymius – tokio intensyvumo liūtis buvo nepriklausanti nuo atsakovių veiksmų / neveikimo reiškinys, jos nebuvo galima numatyti ir tikėtis, kokiu nors būdu apsisaugoti nuo jos, kontroliuoti ar suvaldyti, atsakovės nebuvo prisiėmusios tokių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos nenugalimos jėgos institutui taikyti reikalingos sąlygos, todėl 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtis laikytina nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe, kuri lėmė paviršinių nuotekų tinklų objektyvų nepajėgumą surinkti perteklinį vandens kiekį, o tai yra pagrindas visa apimtimi atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, 6.253 straipsnio 1, 2 dalis.

55. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, teigia, kad teismo nustatytos aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga. Nagrinėjamu atveju liūties kvalifikavimas force majeure aplinkybe yra nepagrįstas. Nesant net dviejų iš keturių nenugalimos jėgos sąlygų (nenumatomumo ir negalimumo sustabdyti (išvengti) šių aplinkybių ir (ar) jų sukeliamų padarinių), negali būti pripažinta esant pagrindui atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

56. Visų pirma, kaip minėta anksčiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių pripažinimo kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos nustatytas faktines aplinkybes.

57. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikta Pažyma ir kiti įrodymai patvirtina, kad ginčo atveju buvusi liūtis Kaune nėra įprastas reiškinys, kurį galima buvo numatyti ir sustabdyti (išvengti) šių aplinkybių ir (ar) jų sukeliamų padarinių. 3 fiksuotos liūtys per 47 metus nepatvirtina, kad tokios liūtys, kokia buvo ginčo laikotarpiu, yra būdingas ir dažnas reiškinys Kauno teritorijoje.

58. Trečia, Butas buvo apsemtas ne tik dėl iškritusių kritulių kiekio per tam tikrą laiką, kurių nespėjo sukanalizuoti įrenginiai, bet ir dėl to, kad dėl stiprios liūties įrenginiai buvo užkimšti nuo šlaitų nuslinkusiomis žemėmis ir smėliu, paviršinių nuotekų tinklo šulinių grotos buvo užneštos žole, lapais ir šiukšlėmis, dėl to patvino Girstupio upelio pralaida, vanduo išsiliejo per upelio kontrolinį šulinį, užtvindė kiemą ir užliejo ieškovų butą. Papildomas rizikos faktorius – butas yra įrengtas cokoliniame aukšte (pusrūsyje) ir name, kuris pastatytas natūraliai susiformavusioje dauboje.

59. Ketvirta, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai neįrodė, kad atsakovės netinkamai vykdė savo pareigas, kad atsakovė 2 netinkamai atliko paviršinių nuotekų tvarkymą ar netinkamai eksploatavo savo valdomus įrenginius. Vien pavyzdinių atvejų išvardijimas, teoriniai pamąstymai apie tai, kaip atsakovės turėtų elgtis (kontrolinių šulinių kokybės gerinimas, didesnės vandens pralaidos šuliniuose ir vandens surinkimo galimybių sudarymas ir pan., tinkama paviršinių nuotekų tinklų priežiūra, tinkama komunikacija), nepateikiant jokių konkrečių įrodymų, jog šiuo atveju atsakovės padarė kokius nors neteisėtus veiksmus, nėra pakankamas pagrindas atsakovėms taikyti civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai taip pat neįrodė, kad būtent ginčo vietoje ir anksčiau buvo kilę žalingi padariniai dėl liūčių, o atsakovės, kaip savo srities žinovės, nesielgė rūpestingai ir nesiėmė jokių priemonių prisitaikyti prie dažnėjančių gamtos reiškinių, kad būtų galima išvengti neigiamų padarinių ateityje. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų apie Pažymoje nurodytų 1985 m., 1999 m. ir 2006 m. liūčių padarinius (liūčių lokaciją, jų padarinius (padarytą žalą), jų kilimo priežastis), iš kurių būtų galima spręsti, ar atsakovės galėjo ir turėjo pareigą numatyti ir imtis veiksmų (priemonių), siekiant užkirsti kelią ginčui aktualios 2018 m. rugsėjo 5 d. liūties ir jos padarinių kilimui (pvz., atlikti nuotekų infrastruktūros įrenginių remontą, jos plėtrą ar pan.). Ieškovas E. B. ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nežino ir neturi jokių duomenų apie ginčo vietovėje buvusius panašius įvykius ir jų sukeltus padarinius.

60. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos nenugalimos jėgos sąlygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nenugalimos jėgos aplinkybės egzistavimo faktą, tinkamai jį individualizavo, o tai yra pagrindas atleisti atsakoves nuo civilinės atsakomybės (CK 6.212 straipsnio 1 dalį, 6.253 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl teismų precedentų taikymo

61. Ieškovai, be kita ko, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymo ir jų vertinimo. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

62. Kaip teisingai nurodė atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą, ieškovai nenugalimos jėgos aplinkybių nebuvimą ginčo atveju įrodinėja remdamiesi vien suformuota teismų praktika neva analogiško pobūdžio bylose.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nurodyti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra akcentuoti ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020). Be to, kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai ne tik kad vadovaujasi teismų praktika visiškai ne analogiškose bylose, kadangi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) iš esmės skiriasi, bet ir patys formuluoja išvadas (pvz., kad teismų praktikoje pripažįstama, kad didelis kritulių kiekis, nors ir nepasitaikantis kiekvieną dieną, gali būti protingai numatytas) ir po to jomis remiasi, kurios net nesuformuluotas nurodytose nutartyse (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-101-302/2021; 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

65. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

67. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

68. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

69. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės UAB „Kauno vandenys“ prašymas dėl 1 271,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkintinas, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų lygiomis dalimis po 635,67 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, iš ieškovų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 635,67 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 67 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.