- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2S-597-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01251-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. J., A. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
- Trečiasis asmuo
- A. K., uždaroji akcinė bendrovė ,,Viešųjų ryšių agentūra“, I. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovams V. J., A. J. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys: A. K., uždaroji akcinė bendrovė ,,Viešųjų ryšių agentūra“, I. Ž..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. J. (toliau – atsakovas), A. J. (toliau – atsakovė) (kartu – atsakovai) 226,07 Eur skolą už vandenį ir nukanalizavimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-527-484/2022 ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
3. A. V. J. 2022 m. vasario 10 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-527-484/2022.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas V. J. apeliacinį skundą pateikė elektroniniu paštu. Teismas nurodė, kad atsakovui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse yra išsamiai išaiškinta, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir kt.).
6. Teismo vertinimu, toks atsakovo sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių ir sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad procesinių dokumentų šalinimo institutas atsakovui neveiksmingas, nes jis nesiekia ištaisyti savo procesinių dokumentų trūkumų.
7. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, atsakovo V. J. apeliacinį skundą atsisakė priimti kaip neatitinkantį procesiniams dokumentams keliamų formos reikalavimų (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2132-480/2019).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą spręsti ar Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį, CPK 175¹ straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas.
8.2. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti bei nuspręsti ar CPK 175¹ straipsnio 7 dalies nuostata „Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma“ prieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 daliai, CPK 5 straipsnio 1 daliai, CPK 175¹ straipsnio 6 daliai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms.
8.3. Kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 straipsnio ir 46 straipsnio reikalavimams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio nuostatoms.
8.4. Ištirti ir pranešti ar skundžiami Kauno apylinkės teismo veiksmai yra antikonstituciniai.
8.5. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, CPK 175¹ straipsnio 6 dalis, Konstitucijos 5 straipsnio, 30 straipsnio nuostatas apeliantui V. J. (ir visiems kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams) numato galimybę elektroniniu V. J. parašu pasirašytus procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu. Taigi apeliantas turi teisę ir galimybę saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu V. J. parašu pasirašytus procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu. Bet kokios kitos teismų nutartys yra antikonstitucinės bei neteisėtos, kiek jomis atsisakomos pripažinti konstitucines V. J. teises kreiptis į teismą vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, CPK 175¹ straipsnio 6 dalies, Konstitucijos 30 straipsnio nuostatomis. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai bei neteisėtai nesikreipė į Ryšių reguliavimo tarnybą ir Policijos departamentą su prašymu nustatyti, ar V. J. atskirasis skundas yra pasirašytas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
11. Apeliantas atskirajame skunde suformulavo reikalavimus kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį, CPK 175¹ straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; ar CPK 175¹ straipsnio 7 dalies nuostata „Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma“ prieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 daliai, CPK 5 straipsnio 1 daliai, CPK 175¹ straipsnio 6 daliai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoms.
12. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto nurodytų teisės normų taikymas yra aiškus ir apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo Konstitucijai ir kitiems norminiams teisės aktams, todėl apelianto prašymas netenkinamas.
Dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją
14. Apeliantas prašo kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 straipsnio ir 46 straipsnio reikalavimams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio nuostatoms.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) Sutarčių išaiškinimo; b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Taigi, į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą kreipiamasi ne dėl nacionalinių teisės aktų atitikties Europos Sąjungos teisei, bet dėl sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas nesutinka su nacionaliniuose, bet ne Europos Sąjungos teisės aktuose esančių teisės normų aiškinimu, todėl nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos kompetentingas teismines institucijas.
Dėl ginčo esmės
16. Apelianto teigimu, jis turi teisę ir galimybę saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu V. J. parašu pasirašytus procesinius dokumentus teismams siųsti elektroniniu paštu. Bet kokios kitos teismų nutartys yra antikonstitucinės bei neteisėtos, kiek jomis atsisakomos pripažinti konstitucines V. J. teises kreiptis į teismą vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, CPK 175¹ straipsnio 6 dalies, Konstitucijos 30 straipsnio nuostatomis.
17. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
18. Pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu ir jie turi būti pasirašyti jį paduodančio asmens parašu (CPK 111 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas). CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.
19. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
20. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (VEP) (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas).
21. Siunčiant teismui dokumentus elektroniniu paštu nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).
22. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo nebuvo atimta procesinė teisė teikti teismui procesinius dokumentus (ir dėl to nepažeistos konstitucinės teisės į tesiminę gynybą). Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-527-484/2022 yra elektroninės formos ir į šią bylą atsakovas pateikė apeliacinį skundą DOK-19068 ne per LITEKO VEP posistemį, o elektroniniu paštu. Tokia procesinio dokumento, net ir pasirašyto saugiu, sertifikuotu, patikimu, galiojančiu ir pan. elektroniniu parašu, teikimo tvarka neatitinka CPK ir teisingumo ministro nustatytų procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos ir formos reikalavimų.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.