- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- e2S-2132-480/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- V. J., N. A.
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24455-435/2019 pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui V. J. dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. G. esmė
1. Ieškovė N. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei 1 000 Eur skolą, 160 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2019 m. gegužės 11 d. susitarė iki 2019 m. gegužės 23 d. sudaryti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė sumokėjo atsakovui 1 000 Eur avansą. Atsakovas buvo įsipareigojęs iki pagrindinės sutarties sudarymo išspręsti įvažiavimo į šį žemės sklypą klausimą. Iš 2019 m. birželio 15 d. pranešimo yra aišku, kad įvažiavimo klausimas nėra išspręstas. Ieškovė nebuvo informuota apie komplikuotą šio klausimo sprendimą ir neturi jokio intereso sudaryti pagrindinę sutartį ir įsigyti žemės sklypą, į kurį nėra galimybės įvažiuoti. Atsižvelgiant į tai, kad per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, preliminarioje sutartyje šalys nebuvo aptarusios netesybų, todėl tai reiškia, kad atsakovas 1 000 Eur įgijo be pagrindo ir ši suma turi būti iš atsakovo priteista kaip įgyta be pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 1 000 Eur skolą ir 160 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. 2019 m. spalio 11 d. atsakovas V. J. elektroniniu paštu pateikė prašymo Nacionalinei žemės tarnybai nuorašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti atsakovo prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo.
5. Teismas padarė išvadą, kad įstatymo leidėjo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu, šiuo atveju – elektroniniu paštu, Kauno apylinkės teismui pateiktas per kitas kompiuterizuotas dokumentų valdymo sistemas pasirašytas procesinis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo sąlygų ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnyje įtvirtintos tvarkos, ir pažymėjo, jog tas pats prašymas atsakovo buvo pateiktas pasirašytas, 2019 m. spalio 15 d. teisėjos rezoliucija prašymas prijungtas prie bylos.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, perduoti klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teisėja R. J.-J. prašymą nagrinėjo neteisėtai – esant jai pareikštam nušalinimui ir neteisėtam šio nušalinimo atmetimui – egzistuoja absoliutūs negaliojimo pagrindai.
6.2. Ranka pasirašyto prašymo prijungimas prie bylos nėra teisiškai reikšmingas elektroniniu atsakovo parašu pasirašyto prašymo nepriėmimui, nes atsakovas elektroniniu parašu pasirašytus prašymus, dokumentus teismams teikia ir CPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti elektroniniu paštu pateiktą prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Tačiau net ir ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia šalių ginčus ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galbūt pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas V. J. 2019 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu Kauno apylinkės teismui pateikė prašymo Nacionalinei žemės tarnybai nuorašą (reg. Nr. DOK-119802), kurį 2019 m. spalio 16 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti kaip neatitinkantį procesiniams dokumentams keliamų formos reikalavimų ir nurodyta, kad analogiškas prašymas (reg. Nr. DOK-119949) atsakovo buvo pateiktas pasirašytas, o 2019 m. spalio 15 d. teisėjos R. J.-J. rezoliucija prijungtas prie bylos.
11. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus LR teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. LR teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.
12. Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).
13. Apeliantas tvirtina, kad jo elektroniniu paštu pateiktas procesinis dokumentas yra pasirašytas elektroniniu parašu. Tačiau pažymėtina, kad V. J. ne kartą yra išaiškinta, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir teismų išaiškinimų bei toliau teikdamas teismams procesinius dokumentus (šiuo atveju – prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo) elektroniniu paštu, atsakovas prisiima ir pasekmes dėl teisminės gynybos prieinamumo principo įgyvendinimo.
14. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimas laikytis teisės aktuose nustatytos tam tikros asmeniui suteiktos teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų savaime nėra laikomas to asmens diskriminavimu, o jokių konkrečių argumentų, kaip šiuo atveju reikalavimas teikti elektroninės formos procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį diskriminuoja būtent apeliantą, kai toks reikalavimas nustatytas visiems be išimties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso ir (ar) sutikimo su galiojančia tvarka, apeliantas, deklaratyviai teigdamas neva yra diskriminuojamas, nenurodė.
15. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovas bylose procesinius dokumentus teismams sistemingai teikia elektroniniu paštu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos. Atsakovui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse yra išsamiai išaiškinta, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir kt.).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks atsakovo sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių ir sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad procesinių dokumentų šalinimo institutas atsakovui neveiksmingas, nes jis nesiekia ištaisyti savo procesinių dokumentų trūkumų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, atsakovas pateikė popierine forma ir jį ranka pasirašė. Taigi atsakovas turi galimybes pateikti procesinius dokumentus teismui laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.