Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. L. ir M. L. patikslintą ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami pratęsti terminą, numatytą papildomiems kreditoriniams reikalavimams pateikti; priteisti iš atsakovės V. B., V. L. – 6 082,98 Eur, M. L. – 8 969,27 Eur skolą; priteisti iš atsakovės V. B. 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; grąžinti ieškovams 255,00 Eur žyminio mokesčio permoką, priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. mirė T. L.. Mirusiosios sūnus V. L. ir dukra M. L. kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo po motinos T. L. mirties. Kauno m. 26-ojo notarų biuro notarė V. T. informavo ieškovus, kad po T. L. mirties palikimą pagal testamentą su turto apyrašu priėmė V. B.. Ieškovai apie mirusios mamos T. L. testamentinį turto paveldėtoją nieko nežinojo motinai esant gyvai. Po T. L. mirties liko nekilnojamasis turtas - sodas adresu Duomenys neskelbtini Kauno rajono sav., į kurio namelį ir ūkinį pastatą ieškovas V. L. 2022 m. kovo 6 d. nebegalėjo patekti, nes 2022 m. vasario 23 d. atsakovės įgaliotas atstovas – V. K. – savavališkai pakeitė spynas. Ieškovai, nepraleidę įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino, kreipėsi į Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarę V. T. ir pateikė iš viso 3 prašymus dėl kreditorinių reikalavimų įtraukimo į mirusios motinos T. L. turto paveldėjimo bylą. Prašymuose, be kitą ko, nurodyti šie kreditoriniai reikalavimai mirusiosios T. L. paveldėtojams: atlyginti V. L. 2 456,09 Eur skolą, T. L. laidojimo išlaidas 2 420 Eur. Taip pat, ieškovas V. L. prašo priteisti 451,07 Eur už statybines medžiagas (gipso plokštes, metalinius profilius ir kt. medžiagas) remontui, pirktas 2013 m. balandžio mėn. tam, kad būtų apšiltintos lauko sienos iš vidaus T. L. bute, kuriame ji gyveno iki savo mirties, adresu Duomenys neskelbtini, Kaune, 192,46 Eur už apmokėtus mokesčius už sodą, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. rugsėjo mėn., 563,36 Eur už apmokėtas sąskaitas UAB „Mano būstas Kaunas“. Taip pat, M. L. paskolino T. L. 5 000,00 svarų sterlingų 2013 m. gegužės 10 d. pagal Skolos raštelį sodo pirkimui, taip pat prašo grąžinti M. L. 2 950 Anglijos svarų sterlingų (3 328,22 Eur), kuriuos ji pervedė / sumokėjo už specialią ligonio lovą T. L. 2019 m. vasario 13 d. Ieškovės M. L. reikalaujama priteisti iš atsakovės skola sudaro 7 950,00 Anglijos svarų sterlingų, t. y. 8 969,27 Eur.

Dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo terminų ieškovai nurodo, kad jie praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau nesuėjus trejų metų senaties terminui. Paaiškino, kad mirus T. L., ieškovams žinia apie svetimą mirusios motinos turto paveldėtoją, buvo labai netikėta. Dar 2019 m. gegužės 6 d. T. L. notariniu įgaliojimu 10 - čiai metų įgaliojo savo sūnų V. L. valdyti ir tvarkyti jai nuosavybės teise priklausančius butus, esančius adresais Duomenys neskelbtini, Kaune, ir P. P. g. duomenys neskelbtini, Kaune, be teisės juos parduoti; taip pat atstovauti jai įvairiose įstaigose, pasirašyti įvairius dokumentus ir t.t. Jokių žinių apie tai, kad yra sudarytas testamentas nepažįstamo asmens naudai, nei vienas iš ieškovų neturėjo, visapusiškai rūpinosi savo mama iki pat jos mirties. Kai tik ieškovams tapo žinoma, kad yra kitų mirusios motinos paveldėtojų, jie nedelsdami ėmėsi veiksmų, t.y. rinko įrodymus, pagrindžiančius jų kreditorinius reikalavimus, dalį jų spėjo pateikti įstatymo nustatytais terminais, likusios dalies nespėjo, todėl pateikė su pradiniu ieškiniu bei teikė su patikslintu ieškiniu.

Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. L. parodė, jog su mama T. L. prieš 10 metų turėjo konfliktą, byla buvo nagrinėjama teisme, tačiau mama bylą pralaimėjo. Po to susitaikė. Mama 2013 m. kovo-balandžio mėnesiais paprašė apšiltinti buto sienas. Kadangi mama gavo minimalią 280 eurų pensiją, jis darbus padarė iš asmeninių lėšų. Vėliau patikslino, kad jis mokėjo už medžiagas, o mama su meistru atsiskaitė. Teigė, jog mamai padėjo kaip sūnus, jos pinigų „nejudino“, skolos raštelių neėmė ir mamai nesakė, kad ji skolinga. Jis mokėjo mokesčius iš savo sąskaitos ir mamai nesakė, kad skolon. Kai sudegė sodo kaimyno namelis, mama norėjo nusipirkti jo žemę, tačiau taip ir nenusipirko. Teigia, jog skolos sodo namelio pirkimui negrąžino, jo nuomone, pinigai buvo mamos sąskaitoje. Teigia mokėjęs mokesčius už sodą, buto draudimą po to, kai mama užliejo tris aukštus ir turėjo už tai draudimui sumokėti. Sesuo mamai nupirko ir atvežė ortopedinę lovą, „turbūt kaip dovaną“. 2019 metais mama jau sirgo demencija. Jis ją vežė pas gydytojus. Mama buvo tirta, gavo siuntimą į psichiatrijos skyrių. Nustatytas priežiūros poreikis. Tačiau mama jokių psichotropinių vaistų nevartojo. Mama buvo veiksni „iki paskutinės dienos“. Pripažino, jog nuo 2019 metų gegužės mėnesio naudojo mamos pinigus, „kai ji paprašydavo, kad duotų anūkams“. Nuimdavo pinigus grynais. Jokių dovanojimo sutarčių nėra. Teigė, jog 2019 metais nuiminėdavo pinigus, kai reikėdavo mokėti už draudimą ir antstoliams. Pripažino, kad butas duomenys neskelbtini buvo padovanotas 2019 m. birželio mėn. seseriai. Laidojant mamą jis išleido daugiau pinigų, nei turi dokumentų, nes vienkartinės išmokos, pašalpos ir dviejų pensijų nepakako, reikėjo pinigų cerkvei, giesmininkams, duobkasiui, kavinei. Išleido laidotuvėms 2 040 Eur. Gautą pašalpą visą panaudojo. Teigė, jog mirties dienai mama sąskaitoje turėjo apie 17 000,00 Eur. Pripažino, jog 2014 metais V. B. buvo atvažiavusi, jis ją matė „gyvai“. Laiškų teigė nematęs.

Ieškovė M. L. parodė, jog ji B. visai nematė. Mamai nuolat reikėjo pagalbos ir jai padėjo brolis (V. L.). Jai mama padėjo vaikus auginti. Kai mama paprašė pinigų sodui pirkti, ji davė. Mama pati prašė raštelį parašyti. Ji padėdavo mamai finansiškai, duodavo mamai pinigų mokesčiams, maistui. Pervedimų nedarė. Palikdavo pinigų atvykusi. Tuo pačiu pripažino, kad mama turėjo du butus, sodą, garažą. Teigė, jog nupirko mamai ortopedinę lovą ir atvežė. Mamos pinigų nutarė nejudinti, nes nežinojo, kokia bus mamos sveikata. Taip pat nurodė: „Nežinau, kam brolis naudojo mamos lėšas. Manau, mamai naudojo“. Teigė, jog vėliau lovą padovanojo kitiems žmonėms. Kadangi lovą pirko mamai, tai „paveldėtoja tegul atlygina“. Teigė, jog niekas pas mamą neateidavo, visas krūvis buvo broliui, o kai brolis atostogaudavo, ji atvykdavo. Dar kaimynė pabendraudavo. 2019-2021 metais su mama buvo geri santykiai. Ir anksčiau pasipykdavo ir tuoj taikydavosi. Teigė, jog mama sodo pirkimui skolintų pinigų negrąžino, o 2019 metais padovanotas butas – ne sodas. Pripažino, kad 2019 metais mama vieną butą padovanojo jai, kitą – broliui. Teigė per tris mėnesius nepateikusi kreditorinių reikalavimų, nors lapkričio pabaigoje sužinojo apie testamentą. Be to, ieškovė M. L. paaiškino, kad ji nuolat rėmė mamą finansiškai. Ir sakė susitarę sąskaitos „nejudinti“.

Atsakovė V. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. mirė T. L.. Palikėja buvo sudariusi testamentą, kuriuo turtą paliko atsakovei. Atsakovė V. B. palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Po palikėjos mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. Kauno r. sav., taip pat banko sąskaitoje buvusios lėšos. Sužinoję, jog turtas paliktas atsakovei, ieškovai notarui pareiškė įvairius reikalavimus dėl neva patirtų išlaidų ir skolų, dalį reikalavimų pareiškė praleisdami įstatyme nustatytą terminą.

Su pareikštais reikalavimais atsakovė nesutinka. Nurodė, jog ji nuolat palaikė ryšį ir bendravo su T. L.. Jos mama ir T. L. buvo artimos draugės ir tolimos giminaitės. T. L. keletą kartų lankėsi pas V. B. ir jos mamą Uzbekistane. V. B. lankėsi pas T. L. Lietuvoje. V. B. ir T. L. nuolat palaikė ryšį telefonu, susirašinėjo laiškais. Nurodė, kad T. L. ir ieškovų santykiai buvo blogi. Laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2019 m. ne kartą buvo keltos bylos vieni kitiems. Palikėja sirgo demencija, lankėsi pas psichiatrus, o tuo metu buvo atliktas dviejų nekilnojamojo turto vienetų dovanojimas ieškovams, turto pardavimas, išduotas įgaliojimas ieškovui V. L., taip pat po palikėjos mirties ištuštinta T. L. banko sąskaita. Atsakovės vertinimu, ieškovai galimai neteisėtais veiksmais siekė pasisavinti visą T. L. turtą. 2019 m. birželio 19 d. T. L. sudarė dovanojimo sutartį, kuria gyvenamąjį butą, esantį Duomenys neskelbtini, Kaune, padovanojo M. L., o 2019 m. gegužės 27 d. sudarė dovanojimo sutartį, kuria butą, esantį P. P. g. duomenys neskelbtini, Kaune, padovanojo V. L.. Atkreipė dėmesį, jog nors palikėja mirė 2021 m. rugsėjo 21 d., tačiau po palikėjos mirties iš jos atsiskaitomosios banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, buvo atlikti mokėjimo pavedimai ieškovui V. L. ir M. L.. Taip pat, po palikėjos mirties iš jos mokėjimo kortelės ieškovas V. L. nuėmė pinigines lėšas. Viso per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. iš palikėjos banko sąskaitos buvo nuimta 17 196,18 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovai neteisėtais būdais siekė sumažinti palikėjos T. L. palikimą tam, kad jis neatitektų testamentinei įpėdinei atsakovei V. B.. Dėl lėšų pasisavinimo po palikėjos mirties ir neteisėto mokėjimo ir prisijungimo priemonių naudojimo atsakovė buvo pateikusi pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo. Iš vykusio ikiteisminio tyrimo aplinkybių atsakovei žinoma, jog ieškovai gynėsi iš dalies tais pačiais rašytiniais įrodymais, kaip ir grindžia pareikštą reikalavimą šioje civilinėje byloje, neva pasisavintos lėšos buvo panaudotos palikėjos laidojimui ar kitų su patikslintu ieškiniu pridedamų mokėjimų atlikimui. Jeigu ieškovai ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog iš banko sąskaitos pervestas ir nuimtas lėšas panaudojo patikslintame ieškinyje nurodomų išlaidų padengimui, tuomet neturėtų reikšti tapataus reikalavimo dėl šių lėšų priteisimo civilinėje byloje, kadangi minėtomis lėšomis jau neteisėtai disponuoja. Atsakovei V. B. priėmus palikimą pagal turto apyrašą, ieškovai 2021 m. gruodžio 14 d. notarui pateikė pirmąjį pluoštą įvairių nepagrįstų kreditorinių reikalavimų. Atsakovei gavus palikėjos banko sąskaitos išrašą ir sužinojus, jog iš jos neteisėtai pasisavinta 17 196,18 Eur suma, pateikus pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ieškovai kartu su ieškiniu pateikė antrąją dalį įvairių nepagrįstų reikalavimų.

Atsakovė nurodo, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Pareikštu patikslinto ieškinio reikalavimu iš atsakovės prašoma priteisti V. L. 6 082,98 Eur, o M. L. 8 969,27 Eur, nenurodant, jog atsakovė už palikėjos prievoles atsako tik paveldėtu turtu arba paveldėto turto verte. Dėl nurodytos priežasties abiejų ieškovų pareikštas reikalavimas atmestinas iš dalies, nurodant, jog atsakovė pagal prievoles atsako tik iš T. L. paveldėtu turtu. Kadangi atsakovė palikėjos palikimą priėmė pagal turto apyrašą (CK 5.53 str. 1 d.), atsakovė negali būti laikoma atsakinga taip kaip nurodoma patikslintame ieškinyje, atsakovės atsakomybė apribotina paveldėtu turtu, atitinkamai iš dalies atmetant – apribojant patikslinto ieškinio reikalavimą.

Dėl reikalavimo atlyginti V. L. 2 456,09 Eur sumą už paslaugas. 247,11 Eur draudimo išlaidos AB „Lietuvos draudimas“ patirtos po turto dovanojimo, kai turto savininkas jau buvo V. L.. Asmuo (ieškovas) apdraudė sau priklausantį nekilnojamąjį turtą ir draudiminio įvykio atveju išmoką būtų gavęs pats. Išlaidos už komunalines paslaugas nesuprantamos, nes iš banko išrašo neįmanoma nustatyti už kokį objektą ir kokį laikotarpį buvo mokama ir kodėl šias išlaidas turėtų būti įpareigota apmokėti palikėjos T. L. įpėdinė. Daugumoje ieškovų į bylą pateiktų kvitų ir čekių yra nurodyta pačios T. L. pavardė. Taip pat į bylą nėra pateikta jokio aiškaus skaičiavimo. Pažymėjo, kad V. L. leido sau savintis palikėjos pinigines lėšas, tiek palikėjai esant gyvenai, tiek po jos mirties. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08937-22 apklausos metu nurodė, jog nuo bankinės mokėjimo kortelės išdavimo T. L. banko kortelė buvo pas jį ir jis ja naudojosi. Lėšas gavęs V. L. galėjo atlikti mokėjimus už komunalines paslaugas, kurias dabar prašo nepagrįstai priteisti iš atsakovės.

Dėl reikalavimo atlyginti V. L. 2 420 Eur T. L. laidojimo išlaidų. Po palikėjos mirties iš jos atsiskaitomosios banko sąskaitos buvo atlikti mokėjimo pavedimai ieškovui V. L. ir M. L., taip pat naudojantis banko kortele nuimta 17 196,18 Eur lėšų. Vykstančiame ikiteisminiame tyrime V. L. nurodė, jog dalį pasisavintų lėšų panaudojo T. L. laidojimo išlaidų padengimui. Nors patikslintame ieškinyje nurodoma 2 420 Eur patirtų išlaidų suma ir šią sumą patikslintu ieškiniu prašoma priteisti, tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai 2 070 Eur išlaidų sumai. Be to, ieškovas V. L. gavo 307,72 Eur dydžio išmoką mirus pensijos/kompensacijos gavėjui, kuri išmokama laidojusiam asmeniui. Taip pat 120 Eur dydžio tikslinę priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensaciją laidojančiam asmeniui.

Dėl V. L. reikalavimų dėl 451,07 Eur išlaidų statybinėms medžiagoms ir 192,46 Eur išlaidų už sodą priteisimo, taip pat 563,36 Eur išlaidų. Ieškovo pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Iš į bylą pateiktų kvitų (kurių dalis yra išblukę ir neįskaitomi) neįmanoma suprasti už ką buvo mokoma ir kaip tai yra susiję su palikėja T. L.. Ieškovo laiškas adresuotas atstovei nėra įrodymas, kuris pagrįstų išlaidų panaudojimo aplinkybes. Byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie leistų teigti, jog minėtos išlaidos buvo panaudotos palikėjos turto pagerinimui. Teikiamos išlaidos galėjo būti panaudotos bet kurio kito (su palikėja nesusijusio) nekilnojamojo turto tvarkymui, šių aplinkybių iš pateiktų įrodymų neįmanoma nustatyti. Trečia, byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kurie leistų teigti, jog išlaidos patirtos su palikėjos žinia ar pritarimu. Ne bet koks turto pagerinimas suteikia teisę prašyti patirtų išlaidų atlyginimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, palikėjai butai nuosavybės teise nebepriklausė, jie buvo padovanoti ieškovams. Iš patikslinto ieškinio nėra žinoma, kokie teisiniai santykiai siejo šalis. Butas, esantis Duomenys neskelbtini, Kaune, buvo padovanotas ieškovei M. L.. Aplinkybė, jog ieškovas nereiškė jokių pretenzijų T. L. nuo 2013 patvirtina, jog teisėto ir pagrįsto kreditorinio reikalavimo nėra, pats ieškovas V. L. yra gavęs kitą butą, esantį, Kaune, dovanų.

Dėl 192,46 Eur išlaidų. Atsakovė laikosi pozicijos, jog šiomis išlaidomis nebuvo pagerintas turtas, jos patirtos be palikėjos žinios ir pritarimo.

Dėl 563,36 Eur išlaidų UAB „Mano būstas Kaunas. Pateiktos sąskaitos apmokėtos grynaisiais pinigais, šiuos mokėjimus atliko T. L.. Aplinkybė, jog ieškovai rado kvitų bute, nėra pagrindas šias išlaidas priteisti iš atsakovės, nesant jokių duomenų, jog būtent ieškovai šiuos mokėjimus atliko.

Dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą praleidimo. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Apie testamentą notarai informuoja iš karto galimam įpėdiniui atvykus, t.y. nurodo, jog yra testamentas ir jie nėra testamentiniai įpėdiniai. Ieškovai nenurodo kitų termino praleidimo priežasčių, išskyrus aplinkybę, jog nežinojo apie testamentinius įpėdinius ir tai jiems buvo netikėta. Tai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą ir nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi.

Dėl pateikto 5000 Anglijos svarų sterlingų skolos raštelio. Atsakovės vertinimu dokumentas yra galimai suklastotas, galimai sudarytas atgaline data. Šis dokumentas skirtas palikėjos palikimą sudarančio turto sumažinimui. Skolos raštelis surašytas 2013 m. gegužės 10 d., nurodyta, jog sodo duomenys neskelbtini pirkimui, nors T. L. žemės sklypą, esantį Kauno r. sav. įsigijo dar 1996 m. gegužės 30 d., tai matyti iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo. Aplinkybė, jog ieškovė nepateikė šio skolos raštelio kartu su kitais kreditoriniais reikalavimais 2021 m. gruodžio 14 d. ar anksčiau, patvirtina, jog atsakovės vertinimu šis raštelis yra galimai surašytas pačios ieškovės, T. L. jau nesant gyvai. Kreditorinis reikalavimas šioje dalyje pareikštas pavėluotai ir po to, kai atsakovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl neteisėtai pasisavintų palikėjos lėšų. Skolos raštelyje nurodyta, jog: „pinigus skolinu su sąlyga grąžinti pagal galimybę arba perleidžiant sodo nuosavybę“. 2019 m. birželio 19 d. T. L. sudarė dovanojimo sutartį, kuria gyvenamąjį butą, esantį Duomenys neskelbtini, Kaune, padovanojo M. L.. Šio buto vertė yra didesnė nei sodo. Aplinkybė, jog ieškovė nereiškė jokių pretenzijų palikėjai T. L. nuo 2013 m. gegužės 19 d. patvirtina, jog teisėto kreditorinio reikalavimo nėra.

Dėl 2950 Anglijos svarų sterlingų už lovą. Dokumentas teismui pateiktas ne valstybine kalba. Iš dokumento turinio matyti, jog sąskaita išrašyta ir prekės turėtų būti pristatomos ieškovei M. L.. Nėra aišku ar prekės buvo nupirktos, ar už prekes atsiskaityta ir kuo ši lova yra susijusi su palikėja T. L.. Būtent ieškovė pirko lovą, jeigu pagal išrašytą sąskaitą buvo atsiskaityta, tai nupirkta lova yra ieškovės nuosavybė. Lova nėra palikėjos turtas. Byloje nėra duomenų, kur yra ši lova ir kas ja naudojasi. Kaip matyti lovos pristatymo adresas yra Londonas, Jungtinė Karalystė. Kiek yra žinoma iš bylos duomenų, T. L. 2019 m. Londone negyveno. Byloje nėra duomenų ar prekės buvo faktiškai nupirktos ir pristatytos. Net jeigu ir lova buvo nupirkta, tai yra ieškovės turtas, už kurį palikimą priėmęs asmuo neturi atlyginti išlaidų, tuo labiau, jog neaišku, kur ta lova yra, kas ja naudojosi, kam ji skirta, kokia jos vertė šiuo metu ir kt. Butas, esantis Duomenys neskelbtini, Kaunas, šiuo metu priklauso ieškovei M. L.. Jeigu tokia lova buvo nupirkta, pristatyta, parvežta ir kt., tai ši lova ir liko ieškovei M. L. priklausančiame bute.

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus. Atsakovė V. B. paaiškino, kad 2003 metais T. B. susirado jos mamą Š. ir nuo to laiko palaikė ryšį. Nors dokumentų neturi, sakė, kad su jos tėvo mama jos yra giminės. Tarp T. L. ir vaikų kilo konfliktas Londone. Ji 2014 metais buvo pakviesta į Lietuvą. Atvykusi buvo 12 dienų. Tuomet ji padėjo dirbti sode. Tuo metu T. L. pasakojo, kad vaikai labai ją įskaudino. Būnant Lietuvoje susitiko su V. ir jo žmona, parodė Lietuvą. Susirašinėjo, skambinosi namų telefonu. Kvietė T. L. atvykti į Taškentą, bet jai jau buvo sunku keisti gyvenamąją vietą. Apie paveldėjimą, turtą nekalbėjo, apie jokias skolas nežinojo. Viską T. L. apsimokėdavo pati. Minėjo, kad po vyro mirties liko žemės, pardavė ir turi pakankamai lėšų. Kai T. L. neatsiliepė telefonu ir neberašė laiškų, paprašė per vyro pažįstamą V. K. ją aplankyti. 2019 metais jai prasidėjo demencija, santykiai su vaikais atšilo. Apie mirtį 2021 m. lapkričio 16 d. pranešė V. L. ir pranešė, kad ji yra paveldėtoja. Skambino tiesiai iš notaro biuro. Teigė, jog yra likęs tik vasarnamis. Apie sąskaitą ir kitą turtą nieko neminėjo. Aiškino, kad jai bus brangiau priimti palikimą. Ji galvoja, jog jo tikslas buvo kad ji atsisakytų palikimo.

Liudytojas V. K. parodė, jog jis 2019 metais dirbo su jaunimu. Turkijoje susipažino su azerbaidžaniečiu, kuris pažino V. V. susirado jį ir pasakė, kad negali prisiskambinti T. (L.). Davė adresą. Jis pasiėmė arbatos, gėlytę, saldainių ir nuvyko. Pastebėjo, kad T, sunkiai orientuojasi. „Perdavė ačiū V.“. Jis nusiuntė keletą nuotraukų. Antrą kartą V, kreipėsi 2021 metais. Jis bendravo su ieškovais. M. ir V. pasakė jam nesikišti, nes nieko su V. negaus, nebent 5000 Eur. Teigė, jog buvo siekiama, kad V. per jį atsisakytų palikimo. Jis buvo pas notarą, pas antstolį M. P. dėl turto apyrašo sudarymo. Taip pat kreipėsi į banką. Pradėjo tvarkyti sodo namelį, tačiau ieškovai susirinko ir iš sodo namelio išvežė visus vertingus daiktus: žoliapjovę, įrankius. Ieškovai minėjo skolas. Teigė: „Ką V. sakė apie velionę mamą net nenoriu sakyti“. 2023 metų pavasarį su V. buvo kapinėse, tvarkė T.s kapą.

Liudytojas G. Z. parodė, jog apie 2013 metų pavasarį jis T. L. bute R. gatvėje šildė dvi sienas, darė remontą. T. L. su juo dėl darbų tarėsi, su juo už darbus atsiskaitė. Sumokėjo grynais. Medžiagas supirko ir pristatė sūnus. Už kieno pinigus buvo pirktos medžiagos, jam nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

ko nstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. mirė T. L., gyvenusi adresu Duomenys neskelbtini, Kaune. Mirusiosios sūnus V. L. ir dukra M. L. kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo po motinos T. L. mirties. Kauno m. 26-ojo notarų biuro notarė V. T. informavo ieškovus, kad po T. L. mirties užvesta paveldėjimo byla ir yra pateiktas pareiškimas dėl jos palikimo priėmimo.

Papildomai užklausus, Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė V. T. 2022 m. kovo 31 d. raštu informavo, kad po T. L. mirties palikimą pagal testamentą su turto apyrašu priėmė V. B..

Po T. L. mirties liko nekilnojamasis turtas - sodas (0,0622 ha žemės sklypas su statiniais, žemės sklypo unikalus Nr.) adresu Duomenys neskelbtini Kauno rajono sav.

2021 m. gruosžio 14 d. M. L. kreipėsi į notarę dėl 8 500,00 GBP kreditorinio reikalavimo.

2021 m. gruodžio 14 d. V. L. kreipėsi į notarę dėl 5 000,00 Eur kreditorinio reikalavimo.

Iš 2019, 2020 ir 2021 m. apmokėjimų išrašų matyti ieškovo atsiskaitymai už komunalines paslaugas.

2021 m. gruodžio 15 d. V. L. kreipėsi į notarę dėl 2 420 Eur kreditorinio reikalavimo.

2021 m. rugsėjo 27 d. buvo išrašyta sąskaita - faktūra už laidojimo paslaugas.

Ieškovo pateikti: 2021 m. rugsėjo 22 d. duobės apmokėjimo kvitas, 2013 m. statybinių medžiagų kvitai, 2017-2019 m. sodo mokesčių apmokėjimas, 2019-2021 m. sodo mokesčių kvitai, 2013 m. gegužės 10 d. T. L. skolos raštelis M. L., 2019 m. sausio 23 d. sąskaita už ligonio lovą, 2019 m. gegužės 6 d. T. L. suteikė įgaliojimą V. L., 2022 m. balandžio 13 d. Notarės raštas Nr. S-31 su turto apyrašu.

2023 m. kovo mėn VSDFV pateikė informaciją, jog ieškovui pagal 2021m. rugsėjo 22 d. pateiktą prašymą Nr. KA_PR3-28727 dėl išmokos mirus pensijos/kompensacijos gavėjui išmokėta paskirtos pensijos vieno mėnesio dydžio 307,72 Eur suma

Iš 2022 m. rugsėjo 19 d. išrašo matyti, kad mirusioji nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. gavo socialines išmokas.

Iš 2022 m. balandžio 13 d. liudytojo apklausos matyti, kad ieškovas pripažino, jog SEB banko kortelė buvo pas jį, kad persivedė 17 000 Eur.

Ieškovas į bylą pateikė Mano būstas“ sąskaitas, kvitus bei čekius.

SEB 2022 m. rugsėjo 20 d. pateiktame išraše Nr. apie T. L. banko sąskaitų pajamas ir išlaidas matyti, jog po to, kai T. L. parašė įgaliojimą sūnui V. L. naudotis jos banko kortele, pasirašyti sutartis jos vardu, atlikti piniginius mokėjimus ir kt., 2019 m. gegužės 20 d. – 2021 m. rugsėjo mėn. nuimta grynais pinigais (neskaitant kasmėnesinių mokėjimų UAB „Ignitis“, 466,09 Eur draudimo bendrovei „Gjensidige“ ir antstolei A. A. 1298,00 Eur) 8200 Eur. Teiginys, jos pinigai buvo nuimami palikėjos valia anūkams niekuo nepagrįstas.

Dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą praleidimo

CK 5.63 str. numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Nagrinėjamu atveju palikėja T. L. mirė 2021m. rugsėjo 21 d. Taigi numatytas trijų mėnesių terminas baigėsi 2021 m. gruodžio 21 d. Ieškovai ieškinį teismui pareiškė 2022 balandžio 15 d., t.y. įstatyme nustatytą terminą praleidę beveik keturis mėnesius.

Kaip jau minėta, apie tai, kad mirusioji testamentu savo turtą yra palikusi atsakovei, ieškovai nežinojo. Ieškovams tapo žinoma, kad mirusiosios palikimą po jos mirties pagal testamentą priėmė atsakovė tik tada, kai notarų biuro notarė V. T. raštu juos apie tai informavo. Taigi, žinia, kad ne jie, ieškovai, o atsakovė yra mirusiosios palikimo priėmėja jiems buvo visiškai netikėta. Tuo metu ieškovai visiškai pasimetė, dėl teisinių žinių stokos nebežinojo, kaip toliau turi elgtis, kaip atgauti savo pinigus, kuriuos buvo išleidę mirusiosios priežiūrai, jos poreikių tenkinimui. Ieškovams reikėjo ilgesnio laiko atsigauti po tokios žinios, ir tik kreipusis teisinės pagalbos į advokatę jie sužinojo, kad turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus ir tokiu būdu atgauti savo asmenines lėšas iš mirusiosios palikimo priėmėjos - atsakovės.

Tuo tarpu atsakovė mano, kad nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2021 m. gruodžio 21 d., ieškovė M. L. ir V. L. turėjo pakankamai laiko pateikti kreditorinius reikalavimus, ką dalyje reikalavimų ir padarė. Ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovams dar nesibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui buvo žinoma apie palikėjos testamentinius įpėdinius ir pareigą pateikti reikalavimą per tris mėnesius palikimo atsiradimo vietos notarui. Ieškovai nenurodo kitų termino praleidimo priežasčių, nei aplinkybė, jog nežinojo apie testamentinius įpėdinius ar tai jiems buvo netikėta. Tai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą ir nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovai kitus kreditorinius reikalavimus pareiškė laiku. Nenurodė svarbių priežasčių, kurios lėmė termino dėl kitų kreditorinių reikalavimų pateikimo praleidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi

civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2017 išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau buvo pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013.

Sprendžiama, jog sutiktina su ieškovų pozicija, jog šiuo atveju, nežymiai praleidus nustatytą terminą, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022), todėl šis ieškovų reikalavimas tenkinamas.

Dėl atsakovės atsakomybės ribų

Atsakovė nurodė, jog CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Pareikštu patikslinto ieškinio reikalavimu iš atsakovės prašoma priteisti V. L. 6 082,98 Eur, o M. L. 8 969,27 Eur, nenurodant, jog atsakovė už palikėjos prievoles atsako tik paveldėtu turtu arba paveldėto turto verte. Dėl nurodytos priežasties abiejų ieškovų pareikštas reikalavimas atmestinas iš dalies, nurodant, jog atsakovė pagal prievoles atsako tik iš T. L. paveldėtu turtu.

Ieškovų nuomone, tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti bei buvo sugalvoti siekiant klaidinti teismą, tikslu atsakovės naudai būtų priimtas jai palankus sprendimas.

Pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl paveldimo turto apimties, o tik dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo arba ne.

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostata aiškintina taip, jog įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės; įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).

Kadangi atsakovė palikimą priėmė pagal turto apyrašą, užfiksuotinos įpėdinių atsakomybę ribojančios taisyklės, nurodant, kad iš atsakovės galima būtų priteisti tik palikėjos skolą iš jos paveldėto turto.

Dėl reikalavimo atlyginti V. L. 2 456,09 Eur sumą už paslaugas

Ieškovas V. L. patikslintu ieškiniu kelia reikalavimą dėl 2 456,09 Eur skolos priteisimo, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. rugsėjo 21 d., apmokėdamas mirusiosios T. L. skolas ir įsipareigojimus. Ieškovas patyrė 247,11 Eur išlaidas už draudimą, kadangi butas, kuriame mirusioji gyveno iki pat savo mirties, adresu Duomenys neskelbtini, Kaune, buvo draudžiamas pačios mirusiosios prašymu AB „Lietuvos draudimas“. Šias išlaidas pagrindė į bylą pateiktomis AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutartimis bei ieškovo V. L. Luminor banko sąskaitos išrašu. Nors nurodytas butas 2019 m. birželio 19 d. dovanojimo sutartimi buvo padovanotas ieškovei M. L., tačiau jame faktiškai gyveno ir juo naudojosi mirusioji T. L.. Taip pat pabrėžė, kad mirusioji buvo apliejusi butą, o žalą apmokėjo ieškovas. Nei ieškovas V. L., nei ieškovė M. L. bute, adresu Duomenys neskelbtini, Kaune, negyveno, todėl butas buvo draudžiamas išskirtinai mirusiosios noru ir prašymu, kad jai vėliau netektų mokėti didelių sumų kaimynams už butų apliejimą vandeniu. Taip pat ieškovas V. L. patyrė išlaidas apmokėdamas mirusiosios mamos komunalines paslaugas, t.y. atliko šią prievolę už ją, kadangi ji pati dėl sveikatos problemų to padaryti nebegalėjo. Nors butas, adresu Duomenys neskelbtini, Kaune, 2019 m. birželio 19 d. dovanojimo sutartimi buvo perleistas ieškovei M. L., tačiau jame gyveno iki pat mirties mirusioji. Todėl prievolė susimokėti komunalinius mokesčius už butą teko ne ieškovei ar ieškovui, tačiau mirusiajai T. L., kadangi ji naudojo vandenį, elektrą, dujas ir kt.

Atsakovė nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas. 247,11 Eur draudimo išlaidos AB „Lietuvos draudimas“ patirtos po turto dovanojimo, kai turto savininkas jau buvo ieškovė. Draudimo išmokos gavėjas (draudiminio įvykio atveju) yra V. L.. Asmuo (ieškovas) apdraudė ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir draudiminio įvykio atveju išmoką būtų gavęs pats. Nėra suprantama (ir patikslintame ieškinyje nenurodoma) kodėl šios išlaidos turėtų būti priteistos iš palikėjos įpėdinės ir kuo tai yra susiję su palikėja. Kitos į bylą pateiktos išlaidos už neva sumokėtas komunalines paslaugas nėra suprantamos ir neaiškios.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė M. L. nuo 2019 m. birželio 19 d. Dovanojimo sutarties pagrindu yra buto, esančio Kaune, Duomenys neskelbtini, savininkė. Būsto draudimas ir žala atlyginta V. L. vardu. Palikėjos paskutinė gyvenamoji vieta buvo Kaune, Duomenys neskelbtini.

Ieškovas prašo priteisti skolą už draudimą, žalą po apliejimo ir už komunalines paslaugas už butą, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. rugsėjo 21 d.

Kaip teisingai atsakovė nurodė, iš banko išrašo neįmanoma nustatyti, už kokį objektą ir kokį laikotarpį buvo mokamos komunalinės išlaidos, kurios tarp kitko, buvo mokėtos palikėjos vardu. Draudimo sutartis, sudaryta ieškovo V. L. vardu neįrodo fakto, kad jis patyrė realias finansines išlaidas, kadangi gavo draudimo išmoką, be to, pačių ieškovų teigimu, visų santykiai buvo draugiški, sutarė gerai, mirusioji ieškovu V. L. visiškai pasitikėjo ir net 2019 m. gegužės 9 d. buvo surašiusi jam įgaliojimą, kurio pagrindu V. L. galėjo tvarkyti turtinius klausimus, susijusius su jos turtu, už ją pasirašyti bei kt., be to, kaip pats ieškovas pripažino ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08937-22 ir posėdžio metu, mirusiosios banko kortelė buvo pas jį.

Todėl teismui nekyla jokių abejonių, kad mirusioji ir šalys buvo sutarusios, kad sūnus, kuriam patikėta banko kortelė, tvarkys visus buitinius ir finansinius reikalus mamos vardu ir už ją. Ir nors atsakovė nurodė, kad iš kvitų neįmanoma nustatyti, kas mokėtojas, tai nėra svarbu šios bylos kontekste, kadangi ieškovas buvo oficialus palikėjos įgaliotinis tvarkyti visus turtinius klausimus. Kadangi SEB banke esančios palikėjos sąskaitos/kortelės, kurią pripažino, jog naudojo V. L., buvo kiekvieną mėnesį nuimama 500,00 – 1 000,00 Eur, iš kurių lėšas gavęs V. L. galėjo atlikti mokėjimus už komunalines paslaugas, kurias dabar prašo nepagrįstai priteisti iš atsakovės. Be to, būsto savininkas privalo mokėti su savo būstu susijusius mokesčius, nebent būtų sudaryta rašytinė nuomos ar panaudos, kuria šalys būtų sutarusios dėl sąskaitų apmokėjimo. Šiuo atveju, palikėjo gyveno bute iki pat savo mirties, manytina, ne be pagrindo, ne savavališkai, tačiau šalių sutarimu, kadangi butas priklauso ieškovei. Mokesčius, valdydamas kortelę mokėjo ieškovas, o gyveno mama, tikėtina, kad šalys ir buvo sutarusios tvarkytis tokiu būdu.

Teismas laiko normalia gyvenimo praktika, susiklosčiusia tarp vaikų ir mamos, jog tai, kad esant butų (abiem ieškovams buvo padovanota po butą) dovanojimo faktui, vaikai rūpinosi mama iki paskutinės jos gyvenimo dienos, kaip jau minėta, jos pinigais mokėdami mokesčius, apmokėdami paslaugas ir pan.

Dėl reikalavimo atlyginti V. L. 2 420,00 Eur T. L. laidojimo išlaidų

V. L. prašo priteisti 2420,00 Eur laidojimo išlaidų, kurias iš savo asmeninių lėšų apmokėjo. Pabrėžė, kad nors V. L. ir gavo laidojimo pašalpą (320 Eur) ir priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją už 2021 m. rugsėjo mėn. (132,00 Eur) už velionę T. L., tačiau šių pinigų nepakako visoms paslaugoms už laidojimą padengti. Patikslintu ieškiniu reikalaujama priteisti ieškovui sumą už mirusiosios laidojimo paslaugų apmokėjimą tik už tą dalį, kiek ieškovas V. L. panaudojo savo asmeninių lėšų, t.y. jau atminusavus gautas pašalpos sumas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos. Nurodo, kad už laidojimo paslaugas ieškovas V. L. sumokėjo 1 970,00 Eur, už duobės iškasimą - 100,00 Eur. Be to, V. L. patyrė ir kitų išlaidų laidojant mamą, kurių pagrįsti rašytiniais įrodymais negali, kaip, pavyzdžiui, giesmininkų paslaugos, kapinių darbininkų paslaugos, gedulingi pietūs, auka bažnyčiai (kunigui) ir kt. Visiems žinoma, kad už šias paslaugas niekas čekių ir kvitų neišduoda, todėl šių išlaidų pagrįsti rašytiniais įrodymais neįmanoma. Tačiau vienareikšmiškai šios išlaidos buvo patirtos, be jų neįmanoma nė viena laidojimo ceremonija.

Atsakovė prieštaraudama nurodė, kad po palikėjos mirties iš jos atsiskaitomosios banko sąskaitos, esančios AB SEB banke buvo atlikti mokėjimo pavedimai ieškovui V. L. ir M. L., taip pat naudojantis banko kortele nuimta 17 196,18 Eur lėšų. Vykstančiame ikiteisminiame tyrime V. L. nurodė, jog dalį pasisavintų lėšų panaudojo T. L. laidojimo išlaidų padengimui.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad palikėja mirė 2021 m. rugsėjo 21 d., tačiau po palikėjos mirties iš jos atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. duomenys neskelbtini, esančios AB SEB banke

buvo atlikti mokėjimo pavedimai ieškovui V. L. ir M. L.. Taip pat, nors palikėja jau buvo mirusi, tačiau iš jos mokėjimo kortelės ieškovas V. L. nuėmė pinigines lėšas per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d., -17 196,18 Eur. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08937-22 metu ieškovas nurodė, kad minėtą sumą persivedė sau 2021 m. spalio, lapkričio mėnesiais ir pasidalino abu su seserimi. Ikiteisminis tyrimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 78-83, 178-179, 183 straipsniais, be kita ko, įspėjant dėl melagingų parodymų davimo.

Teismas nevertina šalių baudžiamosios atsakomybės klausimo, tačiau teismui nekyla abejonių, kad mirusios sūnus, t.y. ieškovas, kelia perteklinį reikalavimą dėl laidojimo išlaidų priteisimo, kai po palikėjos mirties sau į sąskaitą persivedė virš 17 000,00 Eur, kurių, pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus užtenka visoms laidojimo išlaidoms padengti ir dar daugiau. Teismas nesiryžta vertinti, kokia buvo velionės valia dėl laidojimo, tačiau, tikėtina, kad esant kortelei pas sūnų, ji tikėjosi iš savo pinigų būti ir palaidota.

Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, mirus asmeniui, kuris šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja: kai asmens valia dėl laidojimo pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, jeigu iki testamento paskelbimo valią pareiškęs asmuo nepalaidotas; mirusio asmens sutuoktinis, partneris, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Laidojantis asmuo turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyta tvarka gauti laidojimo pašalpą ir privalo palaidoti palaikus asmens, kuriam laidoti išmokėta laidojimo pašalpa (Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju nustatyta, kad testamentu neišreikšta palikėjos valia, kad ją laidotų atsakovė, tuomet tokia pareiga kyla mirusiosios artimiesiems, šiuo atveju – ieškovams, ką jie ir padarė, be to, gavo laidojimo išmokas. Taigi, teismo nuomone, atsižvelgiant į nurodytą įstatymo normą, net nepriklausomai nuo to, ar mirusioji paliko lėšų laidotuvėms, ieškovai turėjo pareigą pasirūpinti mamos laidotuvėmis ir gerbti jos valią dėl paliekamo turto.

Dėl V. L. reikalavimų dėl 451,07 Eur išlaidų statybinėms medžiagoms ir 192,46 Eur išlaidų už sodą priteisimo, taip pat dėl 563,36 Eur išlaidų

už statybines medžiagas remontui, pirktas 2013 m. balandžio mėn. priteisimo, kadangi mirusiosios prašymu buvo atliekami jai tuo metu priklausiusio buto, adresu Duomenys neskelbtini, Kaune, sienų apšiltinimo darbai, nes ji skųsdavosi, kad jai bute gyventi per šalta, prašo 192,46 Eur už apmokėtus mokesčius už sodą, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. rugsėjo mėn. (142,46 Eur už sodo mokesčius ir 50 Eur už automatinius vartus į SB „“) bei 563,36 Eur už apmokėtas sąskaitas UAB „Mano būstas Kaunas“.

Atsakovė mano, kad šis ieškovo pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodė, kad iš pateiktų neįmanoma suprasti už ką buvo mokoma ir kaip tai yra susiję su palikėja T. L., ieškovo laiškas adresuotas atstovei nėra įrodymas, kuris pagrįstų išlaidų panaudojimo aplinkybes. Taip pat, kitų išlaidų taip pat nepagrindžia pridėti rašytiniai įrodymai.

Sutiktina su atsakovės pozicija, kad byloje nėra pateikta neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų teigti, jog visos minėtos išlaidos buvo panaudotos palikėjos turto pagerinimui ir išimtinai mokėtos palikėjos vardu. Be to, teikiamos išlaidos galėjo būti panaudotos bet kurio kito (su palikėja nesusijusio) nekilnojamojo turto tvarkymui. Liudytojas G. Z. ieškovo reikalavimų nepatvirtino.

Konstatuojama, kad abu dovanoti butai palikėjai nuosavybės teise nepriklauso. Aplinkybė, jog ieškovas nereiškė jokių pretenzijų T. L. nuo 2013 patvirtina, jog teisėto ir pagrįsto kreditorinio reikalavimo nėra, nes mirusioji padovanojo abiem vaikams (ieškovams) po butą, kurie yra neabejotinai didesnės vertės už minimalius turto, kuris jiems perleistas, pagerinimus.

Teismui kyla abejonė, už ką išrašytas 50 Eur kvitas, kokio susitarimo pagrindu ir už ką buvo mokama. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Mano būstas Kaunas“ pateiktos sąskaitos apmokėtos grynaisiais pinigais, šiuo mokėjimus atliko T. L., nesant jokių duomenų, jog būtent ieškovai šiuos mokėjimus atliko, šis reikalavimas taip pat atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrįstų ir abejonių nekeliančių rašytinių įrodymų, kad ieškovas realiai patyrė nurodytas išlaidas, šis ieškovo prašymas atmestinas,

Dėl 5 000,00 Eur Anglijos svarų sterlingų skolos pagal skolos raštelį

Ieškovė M. L. prašo jai priteisti 5 641,05 Eur, kuriuos ji paskolino mirusiajai T. L. 2013 m. gegužės 10 d. pagal skolos raštelį sodo pirkimui. Kaip bylos nagrinėjimo eigoje paaiškino M. L., jos mama, mirusioji T. L., paprašė jai paskolinti pinigų gretimo sodo sklypo, kuris buvo šalia jai priklausiusio, pirkimui. Tačiau, kiek žino ieškovė M. L., sodo mama nepirko, o skolinti pinigai taip ir liko pas mamą. M. L. pinigų tuoj pat grąžinti mamos nereikalavo, nes mama jai buvo artimas asmuo ir ieškovė galvojo, kad kada mama galės, tada skolą jai ir grąžins. Ieškovė M. L. žinojo, kad mamos pajamos tikrai nedidelės, ir galbūt jai reikia pasitaupyti, kad pinigus galėtų jai grąžinti. Tačiau kadangi mamos sveikata staiga pablogėjo ir ji mirė, 5 641,05 Eur (5 000,00 Anglijos svarų sterlingų) skola ieškovei M. L. taip ir liko negrąžinta.

Atsakovės vertinimu dokumentas yra galimai suklastotas, galimai sudarytas atgaline data. Skolos raštelis surašytas 2013 m. gegužės 10 d. Nurodyta, jog sodo duomenys neskelbtini pirkimui. T. L. žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini Kauno r. sav. įsigijo dar 1996 m. gegužės 30 d. Nurodė, kad kreditorinis reikalavimas šioje dalyje pareikštas pavėluotai ir po to, kai atsakovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl neteisėtai pasisavintų palikėjos lėšų. Skolos raštelyje nurodyta, jog: „pinigus skolinu su sąlyga grąžinti pagal galimybę arba perleidžiant sodo nuosavybę“. 2019 m. birželio 19 d. T. L. sudarė dovanojimo sutartį reg. Nr. VL-2916, kuria gyvenamąjį butą, esantį Duomenys neskelbtini, Kaune, padovanojo M. L.. Šio buto vertė yra didesnė nei sodo. Aplinkybė, jog ieškovė nereiškė jokių pretenzijų palikėjai T. L. nuo 2013 m. gegužės 19 d. patvirtina, jog teisėto kreditorinio reikalavimo nėra.

Pažymėtina, kad CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (2 dalis). CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis).

CK 6.870 straipsnyje nurodytos sutarties sampratos seka, kad paskolos sutartis yra realinė, t.y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento, todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2013 m. gegužės 10 d. skolos raštelis 5 000,00 Anglijos svarų sterlingų (5 641,05 Eur) sumai patvirtina, kad ieškovės mama pasiskolino iš dukters pinigų sodo pirkimui ir kad šį skolos raštelį ieškovė M. L. yra išsaugojusi. Skolos raštelyje yra nurodyta skolos grąžinimo sąlyga: „pinigus skolinu su sąlyga grąžinti pagal galimybę arba perleidžiant sodo nuosavybę“. Nors skolos raštelis nenuginčytas, tačiau teismui kyla abejonių dėl skolos raštelio sudarymo tikrumo, arba realumo, nes, pirma, skolos raštelis surašytas pačios M. L., nes ji nurodo, kad skolina, o ne atvirkščiai - kad mirusioji skolinasi pinigus, kaip įprastai būna; skolos raštelyje nurodyta, kad skola teikiama konkrečiam tikslui: sklypui duomenys neskelbtini pirkti, kai tuo tarpu T. L. žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini Kauno r. sav. įsigijo dar 1996 m. gegužės 30 d. Apie kokio kito sklypo pirkimą duomenų nėra.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).

Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl realaus pinigų perdavimo, kadangi jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra, pinigus tariamai pasiskolinusi palikėja - mirusi, paskolos raštelis nepatvirtintas notaro, duomenų apie konkretų sklypą nėra. Be to, per gana nemažą laiko tarpą, nors ir buvo vienu metu pašliję ieškovų santykiai su mama, ieškovė nereikalavo iš T. L. skolos grąžinimo, tuo labiau, kad jai buvo žinoma, jog mama turi pakankamai lėšų skolą grąžinti. Be to, mirusioji padovanojo dukrai butą, kuris pagal rinkos vertę (47 700 Eur), padengia paskolintą pinigų sumą ir dar daugiau.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas, jog skola yra.

Dėl 2 950,00 Anglijos svarų sterlingų už lovą

Taip pat ieškovė M. L. prašo priteisti ir 3 328,22 Eur (2 950,00 Anglijos svarų sterlingų), kuriuos ji pervedė/sumokėjo už specialią ligonio lovą T. L. 2019 m. vasario 13 d. Pažymėjo, kad ši lova buvo pirkta būtent mirusiosios poreikiams, nes jai buvo sunku judėti, gulėti, atsikelti iš lovos. Todėl ieškovė M. L. norėdama padėti mamai, kad ji galėtų komfortiškiau jaustis, nupirko jai ligonio lovą. Todėl išlaidos už T. L. priežiūrą jai jau sergant, sunkiai vaikščiojant turi būti atlygintos ieškovei M. L., priteisiant iš atsakovės 3 328,22 Eur sumą už jai pirktą ligonio lovą.

Atsakovė nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Iš teismui pateikto dokumento nėra aišku, ar prekės buvo nupirktos, ar už prekes atsiskaityta ir kuo ši lova yra susijusi su palikėja T. L.. Lovos pristatymo adresas yra Londonas, Jungtinė Karalystė. Net jeigu ir lova buvo nupirkta, tai yra ieškovės turtas, už kurį palikimą priėmęs asmuo neturi atlyginti išlaidu, tuo labiau, jog neaišku kur ta lova yra, kas ja naudojosi, kam ji skirta, kokia jos vertė šiuo metu ir kt. Butas, esantis Duomenys neskelbtini, Kaunas, priklauso ieškovei M. L.. Jeigu tokia lova buvo nupirkta, pristatyta, parvežta ir kt., tai ši lova ir liko ieškovei M. L. priklausančiame bute.

M. L. teismo posėdžio metu pripažino, jog po mamos mirties lovą ji pati padovanojo.

Be to, pažymėtina, kad CK 6.2281⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas, kuriam teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, neturi pareigos už tai mokėti.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad lovą užsakė ieškovė, pristatymo adresas Londone, Jungtinėje Karalystėje. Kadangi pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad pati norėjo padėti mamai ir nupirkti lovą ir būdama rūpestinga dukra tą ir padarė. Byloje nėra jokių duomenų (rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų), kurie neabejotinai patvirtintų faktą, jog palikėja pati prašė/užsisakė minėtą lovą savo poreikių tenkinimui. Byloje net nėra duomenų, kad ji realiai ta lova naudojosi, ar kad palikėja žinojo, jog lova perkama su sąlyga, kad ji turės už ją atsiskaityti. Iš bylos duomenų nematyti, jog tokia buvo jos pačios valia, o atvirkščiai, kaip matyti iš bylos aplinkybių, tai buvo pačios ieškovės valia palengvinti mamos gyvenimą, todėl šiuo pagrindu šis ieškinio reikalavimas atmetamas taip pat kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl reikalavimo priteisti palūkanas

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės V. B. 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dalyje dėl skolos priteisimo atmestinas, atmestinas ir šis reikalavimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

Ieškinys tenkintas dalyje, tačiau tik dėl termino atnaujinimo, todėl atmetus visus ieškovų pinigius reikalavimus, atmestinas ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Bylos duomenimis, atsakovė patyrė 1 620,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo atsakovė V. B., todėl jai priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo atmesti, atsakovei V. B. iš ieškovų priteisiamos po 810,00 Eur (1 620,00 Eur/2) Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės –įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui, - 0,0622 ha žemės sklypui su statiniais, žemės sklypo unikalus Nr. duomenys neskelbtini, adresu duomenys neskelbtini Kauno rajono sav. Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti terminą papildomiems kreditoriniams reikalavimams pateikti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei V. B., gimusiai duomenys neskelbtini, iš ieškovų V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 810,00 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų 00 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas.

Laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.