Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. L. ir M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. L. ir M. L. patikslintą ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl skolos priteisimo iš paveldėtojo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovai V. L. ir M. L. yra T. L. vaikai (el. b. t. 1, l. 113, 114, 115). T. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties T. L. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 9). Po T. L. mirties palikimą pagal 2014 m. sudarytą testamentą su turto apyrašu priėmė atsakovė V. B. (el. b. t. 1, l. 8, 139, 140, 141, 142). Po T. L. mirties liko nekilnojamasis turtas – sodas (0,0622 ha žemės sklypas su statiniais, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), bei banko sąskaitoje buvusios lėšos: iš viso 16 614,68 Eur (el. b. t. 1, l. 118 – 119, 143, t. 6, l. 101 – 105). 2021 m. gruodžio 14 d. M. L. kreipėsi į notarę dėl 8 500,00 GBP kreditorinio reikalavimo (el. b. t. 1, l. 12, 13). 2021 m. gruodžio 14 d. V. L. kreipėsi į notarę dėl 5 000,00 Eur kreditorinio reikalavimo (el. b. t. 1, l. 14). 2021 m. gruodžio 15 d. V. L. kreipėsi į notarę dėl 2 420,00 Eur kreditorinio reikalavimo (el. b. t. 1, l. 93).

18. 2019 m. gegužės 27 d. T. L. sudarė dovanojimo sutartį, reg. Nr. VL-2414, kuria butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo V. L. (el. b. t. 1, l. 145 – 146, 189 – 193). 2019 m. birželio 19 d. T. L. sudarė dovanojimo sutartį reg. Nr. VL-2916, kuria gyvenamąjį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo M. L. (el. b. t. 1, l. 147 – 148, 194 – 197).

19. T. L. 2019 m. gegužės 6 d. išdavė Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro patvirtintą įgaliojimą, reg. Nr. VL-1999, V. L., kuriuo įgaliojo jos vardu savo nuožiūra naudotis, valdyti, tvarkyti ir disponuoti jos vardu atidarytomis sąskaitomis <...>, taip pat savo nuožiūra disponuoti šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis <...>, valdyti ir tvarkyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą: butą, (duomenys neskelbtini), ir butą, adresu (duomenys neskelbtini) be teisės parduoti ar kitokiu būdu apriboti nuosavybės teises, <...> mokėti visų rūšių mokesčius <...> (el. b. t. 1, l. 110-112)

Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

21. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018).

22. Ieškovai apeliaciniame skunde pažymėjo, kad nebuvo pagrindo atmesti ieškovų patikslinto ieškinio dėl to, kad neva atsakovės paveldimo turto apimtis ir vertė yra mažesnė nei patikslintu ieškiniu keliami reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad atsakovė palikimą priėmė pagal turto apyrašą, dėl to užfiksuotinos įpėdinių atsakomybę ribojančios taisyklės, nurodant, kad iš atsakovės galima būtų priteisti tik palikėjos skolą iš jos paveldėto turto. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatmetė ieškovų reikalavimo ieškovų apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, bet tik aiškiai apibrėžė atsakovės atsakomybės ribų apimtį, dėl ko šis ieškovų argumentas laikytinas nepagrįstu.

23. Ieškovas V. L. prašo iš atsakovės priteisti 6 082,98 Eur sumą, kurią sudaro: 247,11 Eur už draudimo sutartį, 2 208,98 Eur už komunalines paslaugas, 2 420,00 Eur laidojimo išlaidos, 451,07 Eur išlaidos statybinėmis medžiagoms ir 192,46 Eur išlaidos už sodą, 563,36 Eur išlaidos UAB „Mano būstas Kaunas“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.

24. Ieškovas V. L. apdraudė savo seseriai M. L. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 15 – 22), kuriame iki mirties gyveno T. L., ir laiko, kad šias išlaidas turėjo apmokėti mirusioji, kadangi nuolat apliedavo kaimynus. Būsto draudimo liudijimuose nurodyta, kad draudžiama ir V. L. civilinė atsakomybė, naudos gavėjas yra taip pat V. L.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad asmuo (ieškovas) apdraudė ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir draudiminio įvykio atveju išmoką būtų gavęs pats. Teismas pažymėjo, kad nėra suprantama (ir patikslintame ieškinyje nenurodoma) kodėl šios išlaidos turėtų būti priteistos iš palikėjos įpėdinės ir kuo tai yra susiję su palikėja.

25. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti pakeisti ar nutraukti sutartinius teisinius santykius. CK 6.159 straipsnis nustato, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (lot. consensus ad idem) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-421/2016, 38 punktas). Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

26. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir, atmesdama ieškovų apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, nurodo, kad pagal draudimo sutartį už draudžiamąjį įvykį draudimo išmoką būtų gavęs būtent pats V. L.. Pagal draudimo sutartį draudikui už draudimo paslaugas draudimo įmokas moka draudėjas, kuriam arba naudos gavėjui, įvykus draudžiamajam įvykiui, mokama draudimo išmoka. Nagrinėjamu atveju draudimo sutarties draudėjas yra taip pat tik V. L.. Šalių valios sutaptis dėl sutartimi sukuriamų teisių ir pareigų yra tarp V. L. ir draudiko. Taigi, T. L. nėra draudimo sutartinių teisinių santykių šalimi, dėl to jai neatsiranda pareiga mokėti už draudimo paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas formuluoja reikalavimą atlyginti jo patirtas išlaidas už draudimo sutarties sudarymą, t. y. įvykdytų prievolę pagal sutartį. Kaip nurodyta aukščiau, šalis nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovas ieškiniu nereikalavo atlyginti žalos, t. y. neįrodinėjo T. L. neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija dar papildomai atkreipia dėmesį, kad po buto padovanojimo V. L. nebuvo įvykęs nei vienas draudžiamasis įvykis, už kurį būtų atsakinga pati T. L., taigi, ieškovas, pasirinkdamas ginti savo galimai pažeistas teises iš sutartinių teisinių santykių, nepagrindė kokiu pagrindu yra keliamas T. L. prievolių įvykdymo V. L. klausimas pagal sudarytas draudimo sutartis.

27. Ieškovas teigia, kad už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinius patarnavimus laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo 2 208,98 Eur ir 563,36 Eur išlaidų UAB „Mano būstas Kaunas“. Ieškovo banko išrašas patvirtina, kad ieškovas mokėjo UAB „Kauno švara“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno energija“, AB „Telia Lietuva“ (el. b. t. 1, l. 23 – 92). Banko išrašo pavedimų paskirtyje nėra nurodyta duomenų, kad mokama už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos sąskaitos ir mokėjimų kvitai (el. b. t. 3, l. 3 – 78). Ieškovas V. L. sumokėjo 1 970,00 Eur už laidojimo paslaugų ir reikmenų komplektą (el. b. t. 1, l. 94, 95). Mokėjimas Perlo terminalu patvirtina, kad sumokėta 102,00 Eur už duobės iškasimą ir užkasimą (el. b. t. 1, l. 96). Ieškovas pateikė 2013 m. pirktų statybinių medžiagų, skirtų T. L. butui apšiltinti, medžiagų kvitus už 451,07 Eur (el. b. t. 1, l. 97 – 100). Medžiagų kvitai yra išblukę, kai kuriuose iš jų nesimato datų ir kokios buvo pirktos statybinės medžiagos. Ieškovas įrodinėja, kad sumokėjo 192,46 Eur mokesčius už sodą, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. rugsėjo mėn. (142,46 Eur už sodo mokesčius ir 50,00 Eur už automatinius vartus į SB „Sodžius“). Šiam reikalavimui pagrįsti, ieškovas pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad atliktas 86,30 Eur pervedimas, tačiau nenurodyta paskirtis (el. b. t. 1, l. 101). Byloje pateikti trys SB „Sodžius“ kasos pajamų orderio kvitai už 107,16 Eur, pagal kuriuos dvejuose kasos pajamų orderio kvituose pinigai priimti iš T. L., o 50,00 Eur suma iš ieškovo V. L. (el. b. t. 1, l. 104 – 105).

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. L. gavo vidutiniškai 125,24 Eur išmokas per mėnesį už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 27 d., taip pat laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. (įgaliojimo sudarymo) iki mirties – 8 080,79 Eur pensijos (el. b. t. 1, l. 181 – 185, t. 2, l. 72 – 98).

29. T. L. SEB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. kovo 1 d., t. y. po T. L. mirties buvo išgryninta arba atliktas Europinis mokėjimas už 16 850,00 Eur, taip pat atlikti atsiskaitymai kortele už 319,02 Eur (el. b. t. 1, l. 151 – 153). Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. (įgaliojimo sudarymas) iki T. L. mirties buvo išgryninta 8 207,87 Eur, atlikti 34,33 Eur mokėjimai UAB Lietuvos energijos tiekimui, atlikti 301,91 Eur mokėjimai UAB „Ignitis“ (el. b. t. 2, l. 72 – 98).

30. 2019 m. gegužės 24 d. T. L. nustatyta nepatikslinta demencija, nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. neterminuotai nustatytas I lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (el. b. t. 1, l. 187). Kaip jau nurodyta aukščiau, T. L. 2019 m. gegužės 6 d. išdavė V. L. įgaliojimą, kurio pagrindu jam buvo suteikta teisė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis, mokėti mokesčius. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. bendra išlaidų suma nurašyta iš T. L. sąskaitos 17 196,18 Eur (el. b. t. 3, l. 83 – 93). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. L. paaiškino, kad „mama nusprendė parašyti įgaliojimą, kadangi norėjo, kad jis atliktų visus mokėjimus jos vardu, kadangi juo pasitikėjo, taip pat ji nemokėjo atlikti bankinių pavedimų, mokėjimų ir pan.; nuo to laiko, kai įgaliojimas įsigaliojo, mamos SEB banko kortelė buvo pas jį; <...> 2021 m. spalio mėn., lapkričio mėn. jis mamos SEB banko sąskaitoje esančius pinigus, tai yra apie 17 000 eurų, persivedė į savo banko sąskaitą, dalį pinigų išsigrynino bankomate, galbūt kažką ir pirko parduotuvėse, tiksliai nepamena“.

31. CK 6.760 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad įgaliotinis neturi teisės naudoti gautos vykdant pavedimą informacijos ar turto savo interesais, išskyrus sutarties ar įstatymo numatytais atvejais, taip pat kai sutikimą naudoti informaciją ar turtą duoda įgaliotojas. Pagal CK 6.760 straipsnio 3 dalį vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – ir be reikalavimo, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą. CK 6.760 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 2.150 straipsnyje įtvirtinta imperatyvaus turinio norminė nuostata dėl atstovo pareigos atsiskaityti. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.

32. Ieškovas nurodė, kad išgrynintus pinigus perdavė anūkams, T. L. jokių mokesčių nemokėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidaro tokia situacija, kad T. L. pinigais disponuoja jos sūnus V. L., kuris pinigus perduoda anūkams, tačiau mokesčių už komunalines išlaidas ir kt. nemoka, ir vėliau reiškia ieškinį dėl šių išlaidų atlyginimo, nes T. L. jų nemokėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atstovo veikimas tiksliai pagal įgaliotojo nurodymus ir tiktai jo interesais yra vienas pagrindinių atstovavimo santykių principų. Teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo laikyti ieškovo paaiškinimus dėl pinigų panaudojimo ir reikalavimus pagrįstais. Apeliaciniame skunde pažymima, kad akivaizdžiai matyti, kad jokie mokėjimai iš T. L. sąskaitos aktualiu laikotarpiu nebuvo atliki. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apelianto pastaba, bet taip pat nori pažymėti, kad pinigai buvo išgryninami ir jų sąskaitoje nebuvo, dėl to ir nebuvo atliekami mokėjimai, o mokėjimai buvo atliekami grynaisiais pinigais, kas šioje byloje yra nustatyta pagal pačio ieškovo pateiktus įrodymus. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal apyrašą banko sąskaitoje buvusios lėšos yra 16 614,68 Eur. Taigi, V. L. po mirties išleido savo poreikiams 554,34 Eur (16 850,00 – 16 614,68 + 319,02) ir iki mirties išgrynino 8 207,87 Eur, atliko – 336,24 Eur mokėjimus, t. y. iš viso disponavo 9 098,45 Eur suma ir reiškia reikalavimą iš atsakovės priteisti 6 082,98 Eur sumą. Reikalaujama priteisti suma yra akivaizdžiai mažesnė už disponuotą sumą, kuri padengia ieškovo išlaidas. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad statybinių medžiagų kvitai už 2013 m. yra išblukę ir neįmanoma nustatyti jų duomenų visumos. Be to, apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas G. Z. patvirtino, kad už darbus atsiskaitė T. (2023 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00:07:10 – 00:09:00). SB „Sodžius“ kasos pajamų orderio kvitai patvirtina, kad iš ieškovo buvo gauti 50,00 Eur, tačiau šis dokumentas nepagrindžia, kad atsiskaitymas atliktas iš ieškovo asmeninių lėšų.

33. Kapinių priežiūra organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu (toliau – ŽPLĮ). ŽPLĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mirus asmeniui kuris šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja: 1) kai asmens valia dėl laidojimo pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, jeigu iki testamento paskelbimo valią pareiškęs asmuo nepalaidotas; 2) mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Jeigu nėra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų ir galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas. Šioje dalyje nurodytais atvejais laidojantis asmuo yra savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo (3 dalis).

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. L. testamente neišreiškė valios dėl laidojančio asmens. Taigi, pagal ŽPLĮ pareiga organizuoti laidojimą teko pilnamečiams vaikams. ŽPLĮ 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad laidojantis asmuo turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyta tvarka gauti laidojimo pašalpą ir privalo palaidoti palaikus asmens, kuriam laidoti išmokėta laidojimo pašalpa. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad V. L. iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir gavo 320,00 Eur laidojimo pašalpą ir priežiūros išlaidų tikslinę 132,00 Eur kompensaciją už 2021 m. rugsėjo mėn. Ieškovas laiko, kad atsakovė kaip testamentinė įpėdinė privalo jam atlyginti laidojimo išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareigą atlyginti laidojimo išlaidas turi tik tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu (CK 6.291 straipsnis). Šioje byloje atsakovės atsakomybės už laidojimo išlaidas klausimas pagal CK 6.291 straipsnį nėra keliamas. Ieškovas kaip laidojantis asmuo (pilnametis sūnus) organizavo laidotuves, pasinaudojo teise gauti laidojimo pašalpą ir tuo pagrindu buvo išspręstas ir atsakingo asmens už asmens palaikų palaidojimą klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirtingai nei vertina ieškovas, ŽPLĮ 21 straipsnyje numatytos nuostatos apima ne tik formalų mirusiojo laidotuvių organizavimą ir palaidojimą, bet ir finansinės naštos už organizavimą ir palaidojimą prisiėmimą. Priešingas aiškinimas paneigtų pačios teisės normos tikslus – realiai palaidoti asmens palaikus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė yra testamentinė įpėdinė, nesant duomenų apie palikėjos valią, nėra pagrįstas pagrindas reikalauti atlyginti laidojimo išlaidas.

35. Teisėjų kolegija apibendrindama aukščiau nurodytus argumentus sprendžia, kad vien tik vertinant ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia išlaidas ir ieškovo panaudotas lėšas, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl įrodymų vertinimo ieškovo ieškinio reikalavimų apimtyje, ir yra pagrindas laikyti ieškovo reikalavimą neįrodytu.

36. Ieškovė M. L. prašo jai priteisti 5 641,05 Eur, kuriuos ji paskolino mirusiajai T. L. pagal 2013 m. gegužės 10 d. skolos raštelį. Bylos duomenimis nustatyta, kad sudarytas 2013 m. gegužės 10 d. Skolos raštelis, kuriame nurodyta, kad M. L. skolina savo motinai T. L. 5 000,00 GBP kaimyninio sodo (duomenys neskelbtini) pirkimui; pinigai skolinami su sąlyga grąžinti pagal galimybę arba perleidžiant sodo nuosavybę. Nurodyta, kad pinigus perdavė ir pasirašė M. L., pinigus gavo ir pasirašė T. L., pasirašyta V. K. akivaizdoje (el. b. t. 1, l. 107).

37. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 17 punktas).

38. Pagal paskolos raštelio sudarymo metu galiojančią CK redakciją (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. liepos 13 d.), fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).

39. Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).

40. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus (2013 m. gegužės 10 d. skolos raštelį ir jame atliktus įrašus, duomenis apie T. L. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buto dovanojimo sutartį, duomenis apie M. L. turimas lėšas), sprendė, jog neįrodytas skolos faktas.

41. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė reikalavimą grąžinti skolą praėjus beveik daugiau nei 10 metų po skolos raštelio sudarymo ir po T. L. mirties. Esant gyvai T. L. ieškovė tokio reikalavimo nereiškė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad nors skolos raštelis nenuginčytas, tačiau teismui kyla abejonių dėl skolos raštelio sudarymo tikrumo, arba realumo, nes, pirma, skolos raštelis surašytas pačios M. L., nes ji nurodo, kad skolina, o ne atvirkščiai – kad mirusioji skolinasi pinigus, kaip įprastai būna; skolos raštelyje nurodyta, kad skola teikiama konkrečiam tikslui: sklypui (duomenys neskelbtini) pirkti, kai tuo tarpu T. L. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo dar 1996 m. gegužės 30 d.; apie kokio kito sklypo pirkimą duomenų nėra. Byloje esantis paskolos raštelis yra pasirašytas pačios T. L., tačiau dokumente nėra pačios T. L. padaryto įrašo apie gautą ir grąžintiną sumą, įsipareigojimą grąžinti. Bylos duomenys patvirtina, kad skolos raštelio sudarymo metu T. L. priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskolos raštelyje nėra detalizuojama kokio konkrečiai sklypo pirkimui paskola yra suteikiama. Ieškovė nurodė, kad kaimyninis sklypas sudegė, dėl to jo nepirko, bet pinigų negrąžino. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovė M. L. žinojo, kad mamos pajamos tikrai nedidelės, ir galbūt jai reikia pasitaupyti, kad pinigus galėtų jai grąžinti; tačiau kadangi mamos sveikata staiga pablogėjo ir ji mirė, 5 641,05 Eur (5 000,00 Anglijos svarų sterlingų) skola ieškovei M. L. taip ir liko negrąžinta. Tačiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad bylos duomenys rodo priešingai. T. L. terminuotų indėlių banko sąskaitų išrašai laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad indėlio uždarymo metu T. L. turėjo 7 000,00 Lt (2 027,34 Eur) ((duomenys neskelbtini)); 3 978,31 Eur (duomenys neskelbtini); 10 962,29 Eur (duomenys neskelbtini); 7 000,00 Lt (2 027,34 Eur) (duomenys neskelbtini); 800,00 USD (duomenys neskelbtini); 11 000,00 Lt (3 185,82 Eur) (duomenys neskelbtini); 7 000,00 Lt (2 027,34 Eur) (duomenys neskelbtini) (iš viso 24 208,44 Eur ir 800,00 USD) (el. b. t. 2, l. 99 – 116).

42. Taigi, pagal byloje esančius duomenis pats skolos siekiant įsigyti žemės sklypą faktas ir tokio veiksmo įforminimas paskolos rašteliu kelia pagrįstų abejonių. Dėl šių nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad per gana nemažą laiko tarpą, nors ir buvo vienu metu pašliję ieškovų santykiai su mama, ieškovė nereikalavo iš T. L. skolos grąžinimo, tuo labiau, kad jai buvo žinoma, jog mama turi pakankamai lėšų skolą grąžinti. Iš byloje esančių įrodymų visumos, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė paskolos fakto.

43. Ieškovė nurodo, kad jai priteistina ir 3 328,22 Eur (2 950,00 Anglijos svarų sterlingų), kuriuos ji 2019 m. vasario 13 d. pervedė / sumokėjo už specialią ligonio lovą T. L., ši lova buvo pirkta būtent mirusiosios poreikiams, nes jai buvo sunku judėti, gulėti, atsikelti iš lovos. Ieškovė į bylą pateikė sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad 2 950,00 GBP sumai sąskaita išrašyta ieškovei M. L. ir pristatymas taip pat M. L. adresu (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė (el. b. t. 1, l. 106). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje net nėra duomenų, kad T. L. realiai lova naudojosi, ar kad palikėja žinojo, jog lova perkama su sąlyga, kad ji turės už ją atsiskaityti; iš bylos duomenų nematyti, jog tokia buvo T. L. pačios valia, o atvirkščiai, kaip matyti iš bylos aplinkybių, tai buvo pačios ieškovės valia palengvinti mamos gyvenimą, todėl šiuo pagrindu šis ieškinio reikalavimas atmetamas taip pat kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

44. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

45. Byloje pateiktas paveldimo turto apyrašas patvirtina, kad po T. L. mirties liko nekilnojamasis turtas – sodas (0,0622 ha žemės sklypas su statiniais, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), bei banko sąskaitoje buvusios lėšos: iš viso 16 614,68 Eur (el. b. t. 1, l. 118 – 119, 143, t. 6, l. 101 – 105). Lova kaip kilnojamasis daiktas nėra įtrauktas į paveldimo turto apyrašą. M. L. teismo posėdžio metu pripažino, jog po mamos mirties lovą ji pati padovanojo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais ir sprendžia, kad pati ieškovė M. L. lovą vertino kaip savo nuosavybę, dėl jos disponavimo tiek ją įsigyjant, tiek ją perleidžiant po mamos T. L. mirties sprendė pati savo nuožiūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad prievolė atlyginti lovos įsigijimo išlaidas tenka būtent atsakovei kaip testamentinei įpėdiniai pagal mirusiosios T. L. įsipareigojimus.

46. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, be kita ko, yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį ir atsižvelgusi į bylos duomenų visumą, nekonstatuoja įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus ir, teisėjų kolegijos vertinimu, iš jų visumos pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimai yra neįrodyti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.

50. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovų atsakovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš priešingos šalies (DOK-4231). Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 018,2 Eur × 1,3 = 2 623,66 Eur), todėl atsakovei iš ieškovų priteisiamas 1 000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš ieškovų V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.