Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.3

2021 m. kovo 1 d.

dalyvaujant ieškovei K. K., ieškovės atstovei advokatei Birutei Strimaitytei, atsakovui A. K. (A. K.), išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl vaiko tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Iš ieškovės paaiškinimų ir Tarnybos išvados nustatyta, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas, byloje nėra. Atsakovas vaiku nesidomi, tėvo pareigų nevykdo, teisių neįgyvendina, parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nepilnamečio vaiko poreikius sudaro: 100 Eur maistui, 35 Eur išlaidoms, susijusioms su medicinine priežiūra, vaistais, vitaminais, maisto papildais, 30 Eur aprangai ir avalynei, 20 Eur higienos reikmenims, rankšluosčiams, patalynei, skalbimo ir skalavimo priemonėms, sauskelnėms, 15,25 Eur būsto išlaikymo išlaidoms, 10 Eur žaislams ir lavinimo priemonėms. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog nuo ieškinio teismui pateikimo vaiko išaugo poreikiai. Remiantis ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, trijų vaikų maitinimui išleidžia 200-250 Eur. 300 Eur ieškovės teigimu reikalinga vaiko sezoniniams drabužiams, dar 120-130 Eur išleidžiama drabužiams ir avalynei kas mėnesį. Vaikui nebereikia sauskelnių, bet jis pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurios mokesčiams ir rinkliavoms reikia skirti po 300 Eur per mėnesį. Papildomai ieškovė nurodė išleidžianti 20-25 Eur kanceliarinėms prekėms. Būsto išlaidas, ieškovės teigimu, sudaro 20-40 Eur už elektros paslaugas ir 200 Eur už malkas šaltojo sezono metu.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko maistui, higienos ir buities priemonėms, atsižvelgiant į prekių ir paslaugų kainas, yra pagrįstos ir protingo dydžio. Remiantis ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, būsto išlaidos ieškovės šeimai sudaro 20-40 Eur už elektros paslaugas ir 200 Eur už malkas šaltojo sezono metu, taigi vienam asmeniui tenkančios būsto išlaidos sudaro apie 15 Eur per mėnesį. Toks išlaidų dydis laikytinas realiu ir papildomo įrodinėjimo taip pat nereikalauja.

Ieškovė taip pat paaiškino, kad vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurios mokesčiams ir rinkliavoms reikia skirti po 300 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu darželio mėnesio įmoka sudaro 60 Eur, o likusi suma – tai rinkliavos dovanoms, žaislams. Iš į bylą pateiktos pažymos matyti, jog šalių sūnus lanko Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupę. Duomenų apie tai, kad vaiko ugdymo įstaiga pakeista, į bylą nepateikta. Viešai skelbiamais duomenimis, vieno mėnesio paslaugos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje Vilniuje kainuoja apie 65-70 Eur. Visuotinai žinoma, jog ugdymo įstaigose yra renkamos papildomos lėšos (rinkliavos), tačiau ieškovės nurodyta suma yra neprotingai didelė, mažai tikėtina, todėl į vaiko poreikius neįtrauktina. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog kanceliarinėms prekėms per mėnesį yra reikalinga 20-25 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šalių sūnus lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, manytina, kad tokio dydžio išlaidų kanceliarinėms prekėms poreikis kiekvieną mėnesį neegzistuoja. Teismas atsižvelgia į ieškinyje nurodytas aplinkybes apie tai, kad 10 Eur per mėnesį suma skiriama lavinimo priemonėms ir žaislams ir daro išvadą, kad bendra visų šių poreikių suma gali siekti iki 100 Eur per mėnesį.

Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog vaiko poreikiai ateityje išaugs, nes jam bus reikalingi kitokie baldai, drabužiai ir pan., nevertintinos, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Pažymėtina, jog pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingas lėšas, daroma išvada, kad vien būtiniesiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 340 Eur per mėnesį suma.

Kasacinis teismas formuoja praktiką, kuria remiantis, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šalių sūnus būrelių nelanko, tačiau reikalingos lėšos jo laisvalaikiui. Pinigų vaiko atostogoms ji neturinti. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kuria remiantis kiekvienas vaikas, atsižvelgiant į tėvų galimybes, turi teisę į kokybišką laisvalaikį, poilsį, vertina, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas (kitokių aplinkybių įrodymų į bylą nepateikta), turi pareigą bent iš dalies prisidėti ir prie šių vaiko poreikių tenkinimo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui abiejų tėvų turi būti skiriama apie 440 Eur per mėnesį išlaikymo suma.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nors kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), nagrinėjamu atveju daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis sudaro tokias galimybes, nėra pagrindo (bylos duomenis atsakovo darbinės pajamos yra minimalios, parengiamojo teismo posėdžio metu jis nurodė uždirbantis 607 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius), todėl valstybės mokama išmoka vaikui išskaičiuotina iš vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos. Remiantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiama informacija, nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta iki 70 eurų (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) per mėnesį, o gausioms šeimos, auginančioms tris ir daugiau vaikų, kiekvienam vaikui papildomai mokama 41,2 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Įvertinęs ieškovės vaiko išlaikymui iš valstybės kas mėnesį gautinas sumas, teismas reziumuoja, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui abiejų tėvų skirtina apie 440 Eur per mėnesį išlaikymo suma valstybės mokamų išmokų sąskaita mažintina iki 330 Eur per mėnesį.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, investicijas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro ir VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių, nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė nedirba, iki 2021-11-20 yra registruota kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų. Remiantis į bylą pateiktais 2018-2019 m. duomenis, ieškovės vidutinės pajamos sudarė apie 430 Eur per mėnesį (Šalčininkų r. savivaldybės administracijos 2019-07-18 pažyma apie pajamas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis šiuo metu ieškovės pajamos sudaro apie 300 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jos gaunamas pajamas sudaro 400 Eur dydžio mėnesinės socialinės pašalpos. Neskaitant išmokų vaikams, ieškovei iki 2019-09-24 buvo mokama apie 400 Eur per mėnesį socialinė pašalpa (informacija apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas). Iš į bylą pateiktų vaikų gimimo liudijimų kopijų ir Gyventų registro pažymos matyti, jog ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kartu su ja. Duomenų apie sveikatos problemas, kurios darytų įtaką ieškovės darbingumui, apie turimus kreditorinius įsipareigojimus, byloje nėra.

Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro ir VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių, nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Nors valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis jo darbo užmokestis pastaruoju metu buvo virš 550 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo gaunamos mėnesio pajamos atskaičius mokesčius sudaro 607 Eur. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį vaiką, kuriam skiria 100 Eur per mėnesį išlaikymą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, nors teismas tai daryti siūlė. Duomenų apie sveikatos problemas, kurios darytų įtaką atsakovo darbingumui, apie turimus kreditorinius įsipareigojimus, byloje nėra.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Taigi nors tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Vis dėl to įvertintina, kad atsakovas turi didesnes galimybes dirbti bei užsidirbti pakankamas lėšas vaiko išlaikymui. Nors jauniausiam iš vaikų sulaukus dviejų metų ieškovė turi visas galimybes integruotis į darbo rinką ir gauti pajamas, nėra duomenų apie tai, kad to siekia, tačiau pažymėtina, kad kartu su ja gyvenant trims nepilnamečiams vaikams, jos galimybės yra mažesnės nei atsakovo. Atsakovas privalo dėti visas pastangas gauti papildomų pajamų ir teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jo specialybė stalius-staklininkas, tačiau pagal specialybę darbo rinkoje nėra. Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas jaunas ir darbingo amžiaus, turi galimybes kreiptis į darbo biržą dėl persikvalifikavimo ar kvalifikacijos kėlimo, t. y. dėti pastangas gerinti savo turtinę padėtį.

Be to teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, turi atsižvelgti ir į tai, kad vaikams gyvenant su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi nei ieškovė.

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė prašė peržengti ieškinio ribas ir priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą vaikui nei prašo ieškovė. Ieškovės atstovė baigiamojoje kalboje palaikė Tarnybos prašymą.

CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Taigi remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisinį pagrindą išeiti už ieškinio ribų.

Teismas įvertinęs, jog vien būtiniems nepilnamečio šalių sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį abiejų šalių skirtina 330 Eur dydžio suma, nustatęs, jog atsakovas prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi, sprendžia, jog šioje byloje yra teisinis pagrindas peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 180 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-12-18) iki vaiko pilnametystės.

Pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

2019-07-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-2347-12085 ir 2020-07-01 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.1)TP-19-P-2347-6919 ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 150 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymo (75 Eur + 75 Eur), 43 Eur (160 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 193 Eur dydžio žyminis mokestis. Byloje susidarė 18,59 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios taip pat priteistinos iš atsakovo.

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-02-08 patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32Mr) PT-862, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 765,46 Eur suma (advokato užmokestis – 432,56 Eur, tarnybos patirtos antrinės pagalbos išlaidos – 2,90 Eur ir 330 Eur užmokestis už DNR ekspertizę). Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 765,46 Eur išlaidų už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, nurodant kad vaiko R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove K. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 18 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę K. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 193 Eur žyminio mokesčio ir 18,59 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 211,59 (du šimtus vienuolika eurų 59 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 765,46 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 46 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Citadele bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB L. B., Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.