Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui M. K. ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys ir jo argumentai.

II. Atsakovo pozicija.

III. Išvadą teikiančios institucijos nuomonė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovei E. V., gyvenant ir vedant bendrą ūkį su V. O., (duomenys neskelbtini) gimė duktė K.. Ieškovės dukters tėvu buvo įrašytas V. O., tačiau Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-147-939/2020 nustatyta, kad V. O. nėra K. O., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, todėl buvo panaikinti ir duomenys apie tėvą jos (duomenys neskelbtini) gimimo įraše. Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad duomenų apie nepilnametės K. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvą nėra.

Ieškovė E. V. prašo nustatyti, kad atsakovas M. K. yra nepilnametės K. V. tėvas, taip pat prašoma nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove, bei priteisti 300,00 Eur išlaikymą dukteriai, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, bei 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

V. Dėl tėvystės nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2022 m. kovo 18 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus M. K. ir E. V. kraujo ėminių tyrimą, nustatyta, kad M. K. yra K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,9999999998 proc. tikimybe. Atsakovas M. neprieštaravo, kad būtų pripažinta, kad jis yra K. V. tėvas, taigi ginčo byloje dėl tėvystės nustatymo nėra. Kadangi byloje esantys įrodymai (teismo ekspertizės išvada) neginčytinai patvirtina tėvystės faktą ir ginčo dėl to nėra, todėl nustatytina, kad atsakovas M. K. yra nepilnametės K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

VI. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1–3 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nepilnametė K. V. nuo pat gimimo gyvena su ieškove E. V., kuri rūpinasi visais dukters poreikiais. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas M. K. su dukterimi nepalaiko jokio ryšio, ji su atsakovu nebendrauja. Atsakovas gyvena užsienyje. Mergaitės tėvas M. K. neprieštaravo, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė neužtikrintų tinkamų gyvenimo sąlygų savo dukteriai, ji tinkamai rūpinasi savo mažamete dukterimi, tai patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gruodžio 22 d. išvada Nr. 4SD-6778.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, bei į tai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukterimi, nepilnametės K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove E. V..

VII. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius ieškinio pateikimo metu buvo 468,61 Eur (neatskaičius mokesčių 642,00 Eur), o nuo 2022 m. sausio 1 d. – 533,65 Eur (neatskaičius mokesčių 730,00 Eur).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Ieškovė E. V. prašo priteisti iš atsakovo M. K. dukteriai 300,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Atsakovas su reikalavimu sutinka iš dalies, t. y. sutinka mokėti dukteriai 180,00 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

Ieškovė nurodė, kad K. V. specialiųjų poreikių neturi. Ieškovės pateiktoje dukters K. V. poreikių lentelėje nurodyta, kad dukteriai per mėnesį reikalinga 748,00 Eur suma, kurią sudaro: mokymosi priemonėms – 15,00 Eur; avalynei – 20,00 Eur; aprangai – 40,00 Eur; būreliams, popamokinei veiklai – 8,00 Eur; laisvalaikiui – 30,00 Eur; dienpinigiams – 5,00 Eur; maistui – 150,00 Eur; būsto išlaidoms, telefonams – 155,00 Eur; mobiliajam telefonui – 50,00 Eur (metams); transporto išlaidoms – 20,00 Eur; darželio mokesčiui – 50,00 Eur; vitaminams, maisto papildams, vaistams – 20,00 Eur; higienos reikmenims – 15,00 Eur; patalynei, rankšluosčiams – 10,00 Eur; kompiuteriui, planšetei, muzikiniam centrui, ausinukui – 135,00 Eur (metams); sportiniam inventoriui – 20,00 Eur (metams); stovyklai, išlaidos atostogoms – 30,00 Eur. Ieškovė jokių įrodymų pagrįsti tokias išlaidas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, tėvas ar motina, įrodinėjantys didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti, tačiau šiuo atveju ieškovė šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Paminėtina, kad vaiko poreikiai nustatomi sprendimo priėmimo momentu, o ne pagal galimai būsimus ateityje vaiko poreikius. Kadangi šalių duktė lankė darželį ir eis į priešmokyklinę ugdymo klasę, teismas nelaiko ieškovės nurodytą vaiko poreikį dienpinigiams pagrįstu. Taip pat ieškovė nurodė, kad išleidžia popamokinei veiklai, stovykloms, tačiau nei nurodė, nei pateikė įrodymų, kokia konkrečia popamokine veikla duktė užsiima ar jau dalyvavo kokioje stovykloje ir patyrė kokių išlaidų. Ieškovė taip pat nurodo, kad būsto išlaidoms ir telefonui išleidžia 155,00 Eur, tačiau būsto išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teigė, kad už komunalinius mokesčius moka apie 130,00 Eur mėnesiui, tačiau įrodymų neteikė. Taip pat į vaiko poreikių lentelę įtrauktas mobilusis telefonas, kompiuteris, planšetė, muzikinis centras, sportinis inventorius, tačiau tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų taip pat nėra pateikta. Be to, pažymėtina, kad tokios išlaidos nėra kas mėnesinės, ar net metinės, o vienkartinės, kurias atsižvelgiant į jų pobūdį, galima pagrįsti rašytiniais įrodymais. Tačiau teismas taip pat sutinka, kad nereikia įrodinėti detaliai visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas ir pan. Atsižvelgtina ir į prekių ir paslaugų kainų nuolatinį didėjimą. Paminėtina, kad atsakovas taip pat neteikė jokių įrodymų, kad dukters poreikiai yra mažesni nei vienas minimalus mėnesinis atlyginimas. Taigi, įvertinus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į šalių mažamečio vaiko lytį (mergaitė), amžių (penkerių metų), sveikatos būklę (neturi specialių poreikių) ir poreikius (maistas, apranga, avalynė, būstas, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas, laisvalaikis ir kt.), teismas daro išvadą, ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiams yra reikalinga 748,00 Eur suma per mėnesį, ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju mažametei dukteriai K. V. kas mėnesį teiktinas 533,65 Eur dydžio išlaikymas, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Ieškovė nurodė, kad kitų išlaikytinių neturi, santuokos nėra sudariusi. Nurodė, kad nuomojasi butą, už kurį moka 180,00 Eur nuomos mokestį, tačiau įrodymų pagrindžiančių tokias aplinkybes nepateikė. E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pajamos yra apie 800,00 Eur, iš kurių 700,00 Eur darbo užmokestis ir apie 100,00 Eur iš papildomos savarankiškos veiklos. Iš informacijos apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 21 d. matyti, kad ieškovė turėjo 7 590,69 Eur pajamų (apie 759,07 Eur per mėnesį) neatskaičius mokesčių. E. V. transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi, duomenų, kad turėtų kokių įsiskolinimų nepateikta. Paminėtina, kad ieškovė taip pat gauna išmoką vaikui, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo 73,50 Eur, o nuo 2022 m. birželio 1 d. 80,50 Eur (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovas M. K. turi tris nepilnamečius vaikus K. V., D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. J., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad jo pajamos yra apie 2000,00 Eur per mėnesį. Atsakovas pateikė raštą iš darbdavio, kuriame nurodoma, kad jis gauna 550,00 Eur kas savaitinį darbo užmokestis, t. y. per mėnesį atsakovas gauna apie 2200,00 Eur. M. K. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, duomenų, kad turėtų kokių įsiskolinimų nepateikta. Atsakovas gyvena užsienyje, teigia, kad nuomai išleidžia 800,00 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Duomenų ar atsakovas yra sukūręs šeima nėra, tačiau atsakovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad kartu su juo gyvena nepilnametė duktė D. K..

Įvertinus šalių turtinę padėtį, nėra pagrindo spręsti, kad kurios nors vienos šalies turtinė padėtis būtų geresnė, ir dėl to būtų pagrindas nukrypti nuo principo, kad šalys savo nepilnamečiu vaiku rūpinasi lygiomis dalimis. Nors atsakovas gauna didesnes pajamas, tačiau jis taip pat turi ir dar du nepilnamečius vaikus, kurių poreikius taip pat privalo užtikrinti. Abi šalys yra darbingos, todėl prie dukters išlaikymo gali prisidėti lygiomis dalimis. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametės dukters K. V. poreikių tenkinimui reikalinga skirti 533,65 Eur per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, ieškovė nuo 2022 m. birželio 1 d. gauna tikslinę 80,50 Eur išmoką vaikui, todėl visas šalių dukteriai reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia išmoka, kadangi byloje nenustatyta, kad tėvų turtinė padėtis leistų tenkinti pilnai vaikų poreikius. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukteriai pritiesimo tenkintinas iš dalies, t. y. iš atsakovo M. K. priteistina išlaikymo dukteriai K. V. po 226,56 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 2 d. iki dukters pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo vaikams lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė – E. V. (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

VIII. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė E. V. prašo priteisti iš atsakovo M. K. išlaikymo nepilnametei dukteriai K. V. įsiskolinimą – 7 200,00 Eur (už 3 metus po 200,00 Eur kas mėnesį).

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi, turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004).

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti dukters išlaikymui įsiskolinimą už trejus metus, nes atsakovas prie vaiko išlaikymo nuo jo gimimo nėra prisidėjęs. Atsakovas teigia, kad jis nežinojo, kad yra K. V. tėvas, todėl įsiskolinimas negali būti iš jo priteistas, tačiau su tokia atsakovo pozicija nesutiktina. Nagrinėjamu atveju vaiko kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, bet teismo sprendimu, tačiau ir tokiu atveju tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos vis tiek atsirado nuo vaiko gimimo dienos (CK 3.137 straipsnio 3 dalis). Todėl yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už trejus metus, nepaisant to, kad atsakovas apie savo tėvystę nežinojo. Paminėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas dėl to, kad vaikas turi teisę į išlaikymą nuo gimimo dienos, o ne nuo tada, kai nustatoma tėvystė (pvz.: Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-253-755/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-457-775/2022).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neteikė išlaikymo dukteriai, atsakovas tokių aplinkybių neginčija. Šalys byloje neteikė įrodymų, kad jų pajamos per paskutinius tris metus buvo esmingai kitokios nei šiuo metu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad kuris iš tėvų turėjo teikti didesnį išlaikymą nei kitas. Paminėtina, kad ieškovė neįrodinėjo rašytiniais įrodymais prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti už 3 metus skaičiuojant po 200,00 Eur kas mėnesį, tačiau teismas nustatė, kad šalių dukteriai yra reikalingas minimalios algos dydžio išlaikymas, kuris praėjusiais trejais metais keitėsi, be to, byloje nepateikta įrodymų, kad už praėjusius tris metus būtų reikalinga šalių dukteriai teikti daugiau ar mažiau nei viena minimali mėnesinė alga. Dėl to priteistinas išlaikymo skaičiuojamas pagal atitinkamais laikotarpiais buvusią nustatytą minimalią mėnesinę algą ir išmokas vaikams nuo 2018 m. gruodžio 2 d., kadangi ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio 2 d. (CK 3.200 straipsnis). Nuo 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo – 400,00 Eur (atskaičius mokesčius 361,00 Eur), 2019 m. sausio 1 d. – 555,00 Eur (atskaičius mokesčius 395,77 Eur), 2020 m. sausio 1 d. – 607,00 Eur (atskaičius mokesčius 447,23 Eur), 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur (atskaičius mokesčius 468,41 Eur). Išmoka vaikui taip pat keitėsi – 2018 m. sausio 1 d. – 30,00 Eur, 2019 m. – 50,00 Eur, 2020 m. – 60,00 Eur, 2021 m. sausio 1 d. – 70,00 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes išlaikymo įsiskolinimas nuo 2018 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 154,82 Eur ((361,00 Eur – 30 Eur) / 31 d. / 2 x 29 d.); nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 2 074,62 Eur ((395,77 Eur – 50,00 Eur) / 2 x 12 mėn.); nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 2 323,38 Eur ((447,23 Eur – 60,00 Eur) / 2 x 12 mėn.); nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 18 d. – 2 204,10 Eur (468,41 Eur – 70,00 Eur) / 2 x 11 mėn. + (468,41 Eur – 70,00 Eur) / 31 d. / 2 x 2). Iš viso 6 756,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga teikti išlaikymą yra nuo pat vaiko gimimo ir nepriklauso nuo to, ar atsakovas žinojo, kad yra K. V. tėvas, jis privalo mokėti ir išlaikymo įsiskolinimą, todėl iš M. K. priteistinas 6 756,92 Eur išlaikymo įsiskolinimas dukteriai K. V. už trejus metus. Išlaikymo įsiskolinimo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė E. V. (CK 3.203 straipsnis).

IX. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė E. V. šioje byloje sumokėjo 85,00 Eur žyminio mokesčio. Už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo turėjo mokėti 85,00 Eur, o už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo 85,00 Eur. Nuo kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ji buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė taip pat sumokėjo 330,00 Eur už teismo ekspertizės atlikimą, bei pateikė įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą patyrė 944,50 Eur išlaidų, t. y. 400,00 Eur ieškinio parengimas (sąskaita apmokėta 2021 m. lapkričio 12 d.), bei 544,50 Eur atstovavimas teisme (sąskaita apmokėta 2022 m. birželio 21 d.).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, toliau – Rekomendacijos). Už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai: už ieškinio paregimą – 2,5 (3 916,00 Eur (apmokėjimo dienai 2021 m. lapkričio 12 d.); už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 (167,93 Eur) (Rekomendacijų 8.2. ir 8.19 punktai).

Ieškovės prašomos priteisti išlaidos (944,50 Eur) už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, todėl spręstinas klausimas dėl šių išlaidų priteistimo iš atsakovo ieškovei.

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 92,09 proc. (100 proc. patenkintas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, 100 proc. – dėl gyvenamosios vietos, 74,52 proc. – dėl išlaikymo priteisimo ir 93,85 proc. – dėl išlaikymo priteisimo), todėl ieškovei iš atsakovo priteitina 869,79 Eur (944,50 Eur x 92,09 proc.) advokato teisinei pagalbai apmokėti, 78,27 Eur (85,00 Eur x 92,09 proc.) žyminio mokesčio ir 303,90 Eur (330,00 Eur x 92,09 proc.) išlaidų už ekspertizės atlikimą, iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 1 251,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ji turėjo mokėti 81 Eur (300,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminį mokestį, o už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo 162,00 Eur (7 200,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, ieškovė nėra sumokėjusi už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 85,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 92,09 proc., todėl valstybei iš atsakovo M. K. priteistina 302,05 Eur ((81,00 Eur + 162,00 Eur + 85,00 Eur) x 92,09 proc.) žyminio mokesčio, o iš ieškovės valstybei priteistina 6,73 Eur, kadangi ji nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovas M. K. įrodymų, kad turėjo kokių nors bylinėjimosi išlaidų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 8,96 Eur sumą. Kadangi ieškinys patenkinti iš dalies, todėl iš atsakovo valstybei priteistina proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 8,25 Eur pašto išlaidų, o iš ieškovės, proporcingai ieškinio atmestų reikalavimų daliai, t. y. 0,71 Eur. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologiniu tėvu.

Nustatyti nepilnametės K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina E. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukteriai K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 226,56 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 56 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukteriai K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 6 756,92 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 92 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnametei K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos motiną E. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 251,96 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 302,05 Eur (tris šimtus du eurus 05 ct) žyminio mokesčio ir 8,25 Eur (aštuonis eurus 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,73 Eur (šešis eurus 73 ct) žyminio mokesčio ir 0,71 Eur (nulis eurų 71 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl tėvystės įregistravimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.