- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-253-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00443-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- S. M.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 2.6.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės, Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-170-1056/2022 pagal ieškovės S. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. G., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Pasvalio rajone, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. S. M. kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovas V. G. yra L. P. tėvas, o L. P. yra jo sūnus; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui L. P. išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2021 m. rugpjūčio 18 d.) iki sūnaus pilnametystės, šią išmoką indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui L. P. 14 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) paskirti ieškovę lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui V. G. (duomenys neskelbtini)gimė sūnus – L. P., kuris gyvena su ieškovė. Atsakovas ieškovę paliko besilaukiančią. Jis sūnaus neišlaikė, neauklėjo, savo tėvystės įstatyme numatyta tvarka nepripažino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. G. yra L. P. tėvas, o L. P. yra V. G. sūnus; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su mama S. M.; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 220 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 7 920 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; nustatė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina S. M., 430 Eur žyminį mokestį ir 8,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei 446,24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. P., gim. 2009 m. gegužės 16 d., motina – S. P. (dabartinė pavardė M.), tėvas gimimo įraše nenurodytas. Nepilnametis vaikas gyvena su mama, lanko pagrindinės mokyklos penktą klasę. Jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl psichinės sveikatos.
5. Byloje buvo atlikta DNR ekspertizė. 2021 m. gruodžio 15 d. teisme gautame Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad atsakovas V. G. yra vaiko L. P. tėvas su 99,99999997 proc. tikimybe. Byloje esant teigiamai DNR tyrimo išvadai bei šalims šios išvados neginčijant, teismas konstatavo, kad tėvystės faktas byloje yra nustatytas ir neginčijamas (CPK 187 straipsnis).
6. Nustatė, kad V. G. yra L. P. tėvas, o L. P., yra atsakovo V. G. sūnus (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).
7. Nesant ginčo dėl L. P. gyvenamosios vietos bei duomenų kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo pareigas, išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodžius, kad L. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus, teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
Šalies argumentai
8. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. P., mokamą po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies, sutiko teikti išlaikymą po 130 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė šiuo metu nuolatinio darbo neturi, nedarbo draudimo išmokos negauna. Savo vardu registruoto turto neturi. Ieškovės pajamas sudaro: 444,80 Eur išmokos vaikui (už keturis nepilnamečius vaikus), 172,26 Eur socialinė išmoka. Ji su sutuoktiniu, be L. augina dar tris nepilnamečius vaikus. Materialiai jai padeda ir remia vyras, tačiau duomenų apie sutuoktinio turtinę padėtį, gaunamas pajamas ieškovė neteikė.
10. Atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, be L. P., turi dar vieną išlaikytinį. Teismo iniciatyva iš viešųjų registrų išreikalautais duomenimis atsakovas dirba, turi registruotino turto (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Jo pajamos per pastaruosius trejus metus siekia 1 000-1 200 Eur atskaičius mokesčius, paskutiniais mėnesiais apie 1 300-1 800 Eur atskaičius mokesčius.
11. Atsakovas nuo vaiko gimimo dienos prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo neprisidėjo, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis). Nors ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų masto neįrodinėjo rašytiniais įrodymais, tačiau nurodė, kad reikalingas vaikui išlaikymui yra minimalios mėnesinės algos dydžio, iš kurios atsakovas turėtų skirti didesnę dalį reikalingos sumos, nes jo finansinė padėtis yra geresnė. Teismas, įvertinęs, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 730 Eur (neatskaičius mokesčių), o reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 533 Eur, pripažino, kad tokia suma reikalinga vaiko išlaikymui.
12. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika , teismas nustatytą visą vaikui reikalingo išlaikymo dydį sumažino pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis (nuo 2021 m. sausio 1 d. 70 Eur + 41,2 Eur) ir konstatavo, kad tėvams pareiga skirti sūnui išlaikymą sudaro apie 420 Eur.
13. D. L. P. mokamos šalpos neįgalumo pensijos, teismas sprendė, kad šia suma išlaikymo dydis vaikui neturėtų būti mažinamas atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą, kuriame numatyta, kad neįgalumas – dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. L. P. iki pilnametystės nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Minėtame įstatyme nurodyta, kad neįgalumo išmokos skiriamos siekiant neįgaliesiems kompensuoti specialiųjų poreikių tenkinimo išlaidas (minėto įstatymo 26 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendė, kad valstybės mokama neįgalumo šalpos pensija yra tikslinė, susijusi su jo neįgalumu ir papildomomis dėl to reikalingomis išlaidomis, lavinimu, skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, todėl nutarė neįgalumo pašalpos dydžiu reikalingo išlaikymo vaikui nemažinti.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo vaiko L. P. išlaikymui priteisė po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 18 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
15. Teismas iš atsakovo priteisė 7 920 Eur išlaikymo įsiskolinimą L. P. už trejų metų laikotarpį iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. (ieškinio padavimo dienos), per mėnesį skaičiuojant 220 Eur išlaikymo įsiskolinimą (36 x 220 Eur) (CK 3.200 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
16. Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytos proporcingai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį: patenkintų reikalavimų dalis sudaro: dėl tėvystės nustatymo 100 proc., dėl išlaikymo 55 proc., dėl išlaikymo įsiskolinimo 55 proc., bendrai ieškinys patenkintas 70 proc.
17. Iš ieškovo valstybei priteisė žyminį mokestį 79 Eur (už reikalavimą dėl išlaikymo) + 238 Eur (už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo) + 113 (reikalavimą dėl tėvystės nustatymo). Viso 430 Eur. Iš atsakovo valstybei priteisė 8,46 Eur (12,08 x 70 proc.) pašto išlaidos ir 446,24 Eur (637,49 x 70 proc.) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. A. V. G. (toliau ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. teismas nepagrįstai spręsdamas dėl reikalingo išlaikymo dydžio sumos, tinkamai nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir neatėmė iš išlaikymui reikalingos sumos mokamos valstybės šalpos neįgalumo pensijos – 214,50 Eur. Iš 533 Eur (minimalios algos) turėtų būti atimama 111,20 Eur bei 214,50 Eur sumos. Liekančią 207,95 Eur sumą abu tėvai turėtų skirti vaikui išlaikyti kad būtų patenkinti vaiko poreikiai;
1.2. apeliantas turi įsipareigojimų bankui, jo turimas turtas yra įkeistas, iš viso apelianto įsipareigojimai yra 709 Eur (250 Eur vaiko išlaikymui, 217 Eur kreditas, 239 Eur būsto paskola), todėl didesnės sumos nei 108,13 Eur vaiko išlaikymui jis negalėtų skirti;
1.3. Atsakovas 12 metų nežinojo, kad turi vaiką, todėl ir negalėjo vykdyti pareigos teikti išlaikymą. Išlaikymas turėtų būti priteistas nuo tėvystės nustatymo dienos. Priteista išlaikymo suma kam yra labai didelė ir jis nepajėgus mokėti tokios sumos. Ieškovė pati neatskleidė atsakovui, kad jis turi sūnų, apeliantas savo pareigos negalėjo vykdyti dėl ieškovės veiksmų;
1.4. Jeigu būtų priteistas išlaikymas, prašo jį paskaičiuoti 108,13 Eur dydžio, taip pat atsižvelgti į išmokų vaikams ir neįgalumo pensijos dydžius. Apelianto paskaičiavimu įsiskolinimo suma 3 459,92 Eur.
19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
21. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio
22. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus.
23. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.); taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
24. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
25. Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais. Apeliantas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išlaikymo dydžio nustatymu (533 Eur) ir proporcija (52 proc.), jo neginčija, tik nesutinka, kad iš teismo nustatytos reikalingos išlaikymo vaikui sumos nebuvo atimta gaunama valstybės šalpos neįgalumo pensija (214 Eur)
27. Formuodamas teismų praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas, nors ir turi finansinių įsipareigojimų bei dar vieną nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti, tačiau jo turtinė padėtis nėra bloga. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo pajamos per pastaruosius trejus metus siekia 1 000-1 200 Eur atskaičius mokesčius, paskutiniais mėnesiais apie 1 300-1 800 Eur atskaičius mokesčius (pagal pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, atsakovo finansiniai įsipareigojimai - 456 Eur). Nors atsakovas teigia, kad paskutinius mėnesius daug dirbo, kad gautų paskolą, todėl jo atlyginimas didesnis, o įprastai jo darbo užmokestis yra mažesnis, tačiau tai tik patvirtina, kad atsakovas turi galimybę gauti didesnes pajamas, todėl mažinti daugiau, nei pirmosios instancijos teismas sumažino (vaiko išmokos dydžiu), nėra pagrindo. Pažymėtina, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas, kad pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą.
29. Be to, apeliantas pats nurodo, kad jis kito išlaikytinio, kuris neturi sveikatos problemų (tokių duomenų byloje nėra) išlaikymui skiria 250 Eur per mėnesį, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių vaikui, kuris turi sveikatos problemų, neturėtų būti skirtas mažesnis išlaikymo dydis nei vaikui, kuris tokių poreikių neturi (CK 3.198 straipsnis).
30. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitinka atsakovo turtines galimybes ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrina galimybę patenkinti būtinus vaiko raidos ir specialiuosius poreikius, todėl mažinti išlaikymo nėra pagrindo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
31. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi, turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
32. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui įsiskolinimą už trejus metus, nes atsakovas prie vaiko išlaikymo nuo jo gimimo nėra prisidėjęs. Atsakovas teigia, kad jis nežinojo, kad turi sūnų, savo pareigos išlaikyti vaiką negalėjo tinkamai vykdyti dėl ieškovės kaltės, todėl įsiskolinimas negali būti iš jo priteistas.
33. Vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
34. Nagrinėjamu atveju vaiko kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, bet teismo sprendimu, tačiau ir tokiu atveju tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos vis tiek atsirado nuo vaiko gimimo dienos (CK 3.137 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004). Todėl teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nepaisant to, kad atsakovas apie savo tėvystę nežinojo ar kad ieškovė nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo, nes pareiga teikti vaikui išlaikymą nepriklauso nuo kito iš tėvų „kaltės“ ne iš karto po vaiko gimimo inicijavus proceso dėl tėvystės nustatymo .
35. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
36. Ieškovė neįrodinėjo rašytiniais įrodymais prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo suformulavo atsižvelgdama į minimalios mėnesinės algos dydį, o pirmosios instancijos pripažino šį dydį pagrįstu ir spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, atėmė vaikui mokamas išmokas (po 111,20 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo skaičiavimo būdu, tačiau pažymi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą vaikui, konstatavo, kad vaikui yra reikalingas minimalios algos dydžio išlaikymas, vienok neįvertino, jog per ieškovės prašomą priteisti išlaikymą trejų metų laikotarpį šis dydis keitėsi. Dėl šio priteistinas išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti skaičiuojamas pagal atitinkamais laikotarpiais buvusią nustatytą minimalią mėnesinę algą ir išmokas vaikams nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. (išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo dienos). Nuo 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga – 400 Eur (atskaičius mokesčius 361 Eur), 2019 m. sausio 1 d. – 555 Eur (atskaičius mokesčius 394 Eur), 2020 m. sausio 1 d. – 607 eurai (atskaičius mokesčius 460 Eur), 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur (atskaičius mokesčius 467 Eur), 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur (atskaičius mokesčius 533 Eur). Išmoka vaikui taip pat keitėsi – 2018 m. sausio 1 d. 45,20 Eur (30+15,20 Eur), 2019 m. – 70 Eur, 2020 m. -100 Eur, 2021 m. sausio 1 d. – 111 Eur.
37. Ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 18 d., todėl priteistinas įsiskolinimas skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. (CK 3.200 straipsnis). Nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 903 Eur (361:52 proc.) x 4 mėnesių 13 d.); nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 2 459 Eur (394 Eur : 52 proc.) x 12 mėnesių)); nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 2 880 Eur (460 Eur : 52proc.) x 12 mėnesių)); nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 1 957 Eur (467 Eur : 52 proc.) x 7 mėnesių. 17 dienų. Iš viso 8 199 Eur. Išmokos vaikui už visą laikotarpį sudarė 3 078 Eur. Iš minimalios mėnesinės algos atėmus išmokas, išlaikymo įsiskolinimo suma yra 5 121 Eur. Atlikus perskaičiavimus, iš esmės pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo prieisimo paliekama nepakeista, tik patikslinama pagal atliktą perskaičiavimą sprendimo rezoliucinė dalis.
38. Pirmosios instancijos sprendimą iš esmės palikus nepakeistą, netenkinamas apelianto prašymas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme ir atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti 2022 m. sausio 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų sprendimo rezoliucinę dalį ( penktą) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ją išdėstant taip:
„.Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 121 Eur (penkių tūkstančių šimto dvidešimties vieno euro) dydžio išlaikymo įsiskolinimą“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.