- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-777-854/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34083-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinų kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinų kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalijimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) priteisti iš atsakovo S. K. sūnų R. K. ir K. K. bei dukros S. K., naudai laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo po 230 Eur mėnesinių periodinių išmokų kiekvienam, paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise J. K.; 2) nustatyti nepilnamečių sūnų R. K. ir K. K. bei dukros S. K. laikiną gyvenamąją vietą kartu su motina J. K.; 3) nustatyti, kad S. K. su nepilnamečiais vaikais sūnumis R. K. ir K. K. bei dukra S. K. bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą.
3. Ieškovė nurodė, jog būtina spręsti vaikų laikinos gyvenamosios vietos klausimą tam, kad būtų išvengta konfliktinės situacijos tarp ieškovės ir atsakovo. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apsaugos vaikus nuo atsakovo agresijos ir neapgalvotų veiksmų, kuriuos jis, norėdamas atkeršyti ar pykčio metu, gali padaryti. Taip pat ieškovė paaiškino, kad, atsižvelgdama į jos ir vaikų finansinę padėtį, į tai, kad atsakovas ilgą laiką neprisideda prie vaikų išlaikymo, bei siekdama užtikrinti pilnavertį vaikų gyvenimą ir abiejų tėvų teikiamą išlaikymą, ji prašo teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iš atsakovo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės po 230 Eur kiekvienam laikiną išlaikymą kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašė paskirti ieškovę.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pasisakydama dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, ieškovė nurodė, jog laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju būtina taikyti tam, kad būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, užtikrintas konkretus ir pastovus bendravimas su tėvu. Konkreti bendravimo tvarka privalo būti nustatyta, nes vaikų raidai ir psichologiniam vystymuisi yra svarbus pastovumas, konkretumas, vaikai negali būti blaškomi. Pažymi, jog vaikai privalo turėti pastovų paros / savaitės režimą, laiką laisvalaikiui, mokslams ir pan. Šiuo metu nenustačius bendravimo tvarkos, tėvas bendrauja su vaikais kada nori ir kada jam patogu, neatsižvelgdamas į vaikų interesus. Ieškovė nurodė, jog iš atsakovo sulaukia grasinimų, nepagrįstų skundų vaikų teisių institucijoms, kas psichologiškai traumuoja vaikus. Atsižvelgdama į vaikų norus ir išreikštą poziciją, kad jie nenori vykti pas tėvą, o su juo kol kas sutiktų bendrauti tik telefonu esant poreikiui, kol situacija dėl ištuokos aprims, ieškovė prašė nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas S. K. prašė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo po 100 Eur mėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui; 2) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikiną bendravimo tvarką iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje: 2.1. tėvas S. K. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. su nakvyne bendrauja su vaikais; 2.2. tėvas S. K. bendrauja su vaikais antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį; 2.3. mama J. K. penktadieniais 17.00 val. atveža tėvui S. K. vaikus adresu (duomenys neskelbtini), o tėvas S. K. grąžina vaikus mamai sekmadienį 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini).
6. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, sutinka, jog būtų priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, tačiau mano, jog yra pagrindas nukrypti nuo orientacinio kriterijaus priteisiant išlaikymą dėl atsakovo ligos bei neįgalumo, taip pat pablogėjusios finansinės padėties. Be to, laikinas išlaikymas bus priteisiamas 3 vaikams, todėl teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Atsakovas paaiškino, jog dėl ligos po gydymo ir atliktų operacijų jis tapo neįgalus (darbingumo lygis 5 procentai), yra netekęs regėjimo. Jo pajamas šiuo metu sudaro 546,27 Eur nedarbingumo pensija. Iš šių lėšų ne tik turėtų būti teikiamas išlaikymas, bet turėtų likti lėšų ir pačiam atsakovui pragyventi. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma suma viršija atsakovo gaunamas pajamas, todėl teismui patenkinus tokį prašymą, atsakovas liktų be pragyvenimo lėšų. Atsakovo nuomone, šiuo metu jis vaikams maksimaliai galėtų skirti po 100 Eur kas mėnesį.
7. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, atsakovas nurodė, jog ieškovė prašo leisti atsakovui bendrauti su vaikais tik elektroninių ryšių priemonėmis, net nedetalizuodama, kokios tai priemonės. Atsakovas paaiškino, kad faktiškai jam ieškovė pasiūlė bendrauti elektroniniu paštu, kas atsakovui dėl netekto regėjimo yra visiškai nepriimtina. Be to, tenkinus ieškovės prašymą bendravimą nustatyti atsižvelgiant į vaikų užimtumą, tai leistų ieškovei manipuliuoti vaikais tariamu jų užimtumu, nenoru bendrauti ir pan., taip tėvui iš viso nesudarant sąlygų bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.
Atsiliepimas
8. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė išsikraustė iš namų su vaikais, nieko jam nepranešdama, o atsakovas iki šiol negali bendrauti su vaikais. Bandant išsiaiškinti, kur jie yra, jam informacija nebuvo teikiama, atsakovas tik iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sužinojo, kad be jo valios vaikai išvežti į Vilnių, pakeistos jų ugdymo įstaigos. Atsakovo teigimu, jis gali ir pageidauja bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, tačiau ieškovė jam to neleidžia. Ieškovės teiginiai, kad pats atsakovas nepageidauja bendrauti, yra nepagrįsti.
9. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog ieškovė, teigdama, jog sulaukia grasinimų ir nepagrįstų skundų, nepateikia tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės ir atsakovo santykiai nėra priežastis riboti atsakovo bendravimą su savo vaikais. Ieškovė nenurodė, kaip tėvo bendravimas su vaikais galėtų pakenkti vaikų teisėms ir interesams, todėl pagrindo apriboti tėvo bendravimą su vaikais nėra, vadinasi gali būti nustatyta kiek įmanoma maksimali tėvo bendravimo su vaikais tvarka.
10. Atsakovas nurodė, kad vaikai su juo leistų laiką adresu (duomenys neskelbtini), t.y. jiems įprastoje gyvenamojoje aplinkoje. Iki atsakovo ligos jo santykiai su vaikais buvo puikūs, todėl tėvui turi būti sudaryta galimybė atkurti tuos santykius, kurie buvo nutraukti ne jo iniciatyva. Atsakovas supranta, jog dėl jo neįgalumo jam reikės pagalbos, tačiau paaiškino, kad jam pagalbą teikia socialinė darbuotoja, o atvykus vaikams padės jo tėvai (vaikų seneliai). Be to, vyresnieji vaikai S. ir K. jau yra tokio amžiaus, kai jie yra pakankamai savarankiški, o 3 metų R. jau taip pat nereikalauja nuolatinės mamos priežiūros. Todėl, atsakovo manymu, tėvas turėtų bendrauti su vaikais jo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį.
11. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodė, jog Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti prašomoms nustatyti laikinosioms apsaugos priemonėms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovės J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: 1) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatė nepilnamečių vaikų R. K., K. K., S. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; 2) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iš atsakovo S. K. priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. K., K. K., S. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatė tokią atsakovo S. K. ir nepilnamečių vaikų R. K., K. K., S. K. laikiną bendravimo tvarką:
1. Tėvas S. K. su nepilnamečiais vaikais sūnumis R. K. ir K. K. bei dukra S. K. bendrauja ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaikų užimtumą.
2. Tėvas S. K. vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. su nakvyne bendrauja su vaikais.
3. Tėvas S. K. bendrauja su vaikais antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį.
4. Mama J. K. penktadieniais 20.00 val. atveža tėvui S. K. vaikus adresu (duomenys neskelbtini), o tėvas S. K. grąžina vaikus mamai sekmadienį 17.00 val. adresu (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovė J. K. įpareigojama per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo pateikti atsakovui vaikų užimtumo mokykloje ir popamokinėje veikloje grafikus bei sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą;
Nutartį teismas nurodė vykdyti skubiai.
13. Teismas, pasisakydamas dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nustatė, kad šalys nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio gyvena skyriumi, šalių vaikai nuo to laiko faktiškai gyvena su ieškove. Šioje proceso stadijoje prieinamais duomenimis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog vaikams gyvenant su ieškove, pažeidžiamos jų teisės, sukuriama netinkama aplinka jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai.
14. Teismas vertino, kad šalims gyvenant skyriumi bei ieškovei reiškiant reikalavimus dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo bei laikinos bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, siekiant teisinio apibrėžtumo, būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvens iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje, kuris iš tėvų tvarkys vaikui mokamą išlaikymą uzufrukto teise, iš kur vaikas bus paimamas laikinam bendravimui ir kur grąžinamas. Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti tam tikrą vaikams įprastos aplinkos stabilumą iki bus išnagrinėta ši byla, tikslinga laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
15. Pasisakydamas dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, teismas nurodė, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (šiuo metu – 730 Eur, neatskaičius mokesčių). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t.y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 533,65 Eur.
16. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Teismas nustatė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. išmoka vaikui sudaro 73,50 Eur.
17. Teismas taip pat pažymėjo, kad reikšmingas kriterijus, sprendžiant priteistino išlaikymo (taigi ir laikino) dydžio klausimą – tėvų turtinė padėtis. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio, t.y. to paties teisingiausio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, todėl laikino išlaikymo dydis nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai.
18. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo pateikti duomenys apie jų turtinę padėtį bei teismo ex officio iš prieinamų registrų išreikalauti duomenys apie šalių turtinę padėtį šiuo metu nesudaro pakankamo pagrindo dayrti išvadą jog šalių turtinė padėtis yra esmingai skirtinga. Kita vertus, teismas pažymėjo, jog byloje pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, jog atsakovas yra netekęs darbingumo (nustatytas darbingumo lygis – 5 procentai), jo gaunamos pajamos – gaunama netekto darbingumo pensija (iki 2021 m. gruodžio 31 d. ji sudarė 546,27 Eur, teismo iniciatyva ištraukus duomenis iš registrų, matyti, jog už 2022 m. sausio mėnesį atsakovui apskaičiuota 603,68 Eur suma). Teismas sprendė, kad atsakovo nedarbingumo laipsnis apsunkina jo galimybes susirasti darbą, gauti papildomų pajamų ir užtikrinti savo vaikų visus poreikius.
Atsiliepimas
19. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog pats atsakovas laikinai sutinka mokėti 100 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ieškovei. Tuo tarpu ieškovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie nustatytą nedarbingumą byloje nepateikta. Be to, teismo iniciatyva ištraukus duomenis iš registrų matyti, jog 2021 m. gruodžio mėnesį ieškovė jau gavo pajamas iš darbovietės (616,70 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, preliminariai vertindamas byloje susiklosčiusias aplinkybes, teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis tenkino iš dalies, t.y. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 100 Eur (bendrai visiems vaikams 300 Eur) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. gruodžio 20 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
21. Teismas pažymėjo, kad nors tokia priteista laikina suma nesiekia minimalių vaikų poreikių, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į reikšmingas byloje aplinkybes, jog atsakovas turi didelį nedarbingumą (t. y. objektyvios galimybės gauti didesnes pajamas yra apribotos), tuo tarpu ieškovė yra sveika, turinti objektyvias galimybes uždirbti, dėl to šioje proceso stadijoje teismas nematė galimybės iš atsakovo priteisti didesnes laikinas išmokas, kol bus išspręstas ginčas ir nustatytas teisingiausias išlaikymo dydis. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t.y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją.
22. Kadangi ieškovė šioje byloje yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), teismas ją skyrė iš vaikų tėvo nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Nurodė, kad priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
23. Pasisakydamas dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos pagal esamą faktinę situaciją procesinio sprendimo priėmimo metu, todėl nustatyta laikina bendravimo tvarka neturi prejudicinės galios sprendžiant klausimą iš esmės, ir, pasikeitus faktinei situacijai, galėtų būti keičiama vienos iš šalių prašymu.
24. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus argumentus, nurodytą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis prioritetiniais vaikų interesais bei tuo pačiu siekdamas užtikrinti maksimalų abiejų tėvų dalyvavimą vaikų auklėjime, darė išvadą, jog ieškovės prašoma tvarka nėra labiausiai atitinkanti nei vaikų, nei atsakovo interesus.
25. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta objektyvių įrodymų, jog bendravimas su tėvu darytų žalą vaikams. Ieškovė, teigdama, jog atsakovas ar jo draugai grasina jai, jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas sutiko, kad ieškovei su vaikais gyvenant Vilniuje, o atsakovui – Klaipėdoje, maksimalus tėvo ir vaikų bendravimas nėra objektyviai įmanomas. Kita vertus, teismo vertinimu, tai nelaikytina pakankamai svarbia priežastimi vaikams su tėvu bendrauti tik naudojantis ryšio priemonėmis.
26. Teismo vertinimu, vaikų ir tėvo ryšiui atkurti, išlaikyti, kiek įmanoma pilnavertiškesniam bendravimui esant byloje nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su šalių gyvenamąja vieta, atsakovo sveikata, yra būtinas tiek bendravimas ryšio priemonėmis, tiek ir gyvas bendravimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas taikė ieškovės prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką su papildymais, nurodytais atsakovo atsiliepime.
27. Teismas sprendė, kad nustatant nuotolinį bendravimą, tikslinga taikyti ieškovės prašomą tvarką (patikslinant bendravimo priemones), jog atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaikų užimtumą. Taip pat, siekiant užtikrinti vaikų nepertraukiamą ugdymą ir jų ryšio su tėvu atkūrimą bei palaikymą, teismas įpareigojo ieškovę pateikti atsakovui vaikų užimtumo mokykloje ir popamokinėje veikloje grafikus bei sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis (įskaitant, bet neapsiribojant – telefonu, vaizdo skambučiais ir kt.), atsižvelgiant į vaikų užimtumą.
28. Teismas laikiną bendravimo tvarką papildė ir galimybe tėvui su vaikais bendrauti gyvai. Atsižvelgdamas į Lietuvos mastu vertinamą pakankamai didelį atstumą tarp miestų, kuriuose gyvena šalys, šalių pajamas, vaikų ugdymo įstaigų lankymą, taip pat į laikotarpį, kuomet vaikai su tėvu nebendravo visiškai, teismas darė išvadą, jog atsakovo prašomas bendravimo su vaikais dažnumas – kas antrą savaitę – neatitiktų vaikų interesų, jų teisės į poilsį, stabilumą ir pan. Todėl laikė, jog nustatant laikinąją bendravimo tvarką, vaikai su tėvu turėtų bendrauti kartą per mėnesį, numatant, jog tėvas su vaikais bendrauja antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį.
29. Taip pat atsižvelgdamas į tai, jog vaikai lanko mokyklą, ieškovė dirba, kelionė nuo Vilniaus iki Klaipėdos trunka mažiausiai tris valandas, atsakovo siūlomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos atveju, ieškovė su vaikais iš Vilniaus turėtų išvykti vėliausiai 14 val., kas galimai būtų nesuderinama nei su vaikų ugdymo grafiku, nei su ieškovės darbo laiku, teismas nustatė, jog atsakovas su vaikais bendrauja nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.
30. Kartu teismas pažymėjo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti paduodamas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, taigi šalys turi teisę, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakartotinai (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
31. Ieškovė J. K. atskiruoju skundu prašo: 1) nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais R. K., K. K. ir S. K. bendrauja tik elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą; 2) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. K., K. K. ir S. K. po 230 Eur kiekvienam, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų ilgo laiko leidimo su atsakovu galimas neigiamas pasekmes. Tarp vaikų ir tėvo nėra užsimezgusio glaudaus emocinio ryšio, vaikai tėvo prisibijo. Atsakovas yra po sudėtingų akių šalinimo ir neorochirurginių (pašalinta didelė dalis smegenų) bei plastinių operacijų, jo psichinė būklė ir diagnozės nėra aiškios, nepateiktos, jis dažnai lankosi gydymo įstaigose. Tam, kad vaikai galėtų leisti su juo, jam turi būti atlikti papildomi tyrimai, kadangi po panašaus pobūdžio operacijų pasikeičia asmenų elgesys; atsakovo elgesys yra tapęs destruktyvus, žalojantis, agresyvus. Neabejotinai, atsakovą yra ištikęs potrauminis sindromas ar kitos psichinės problemos, dėl kurių jis gali nesivaldyti. Be to, kadangi yra praradęs regėjimą, vaikams yra nesaugu, pavojinga leisti laiką su juo.
31.2. Ne tik atsakovas turi stiprių psichologinių problemų, tačiau ir kiti jo šeimos nariai, kurie nurodomi kaip vaikų prižiūrėtojai, kol vaikai būtų pas tėvą: 1) atsakovo mama B. K. ne kartą atvirai yra išreiškusi ieškovei neapykantą, norą sumenkinti. Praeityje palikus vaikus su ja, jie buvo randami su traumomis: sūnus K. K. buvo persirėžęs žandą ir koją iki kraujo; dukrai S. K. karštu vandeniu buvo nuplikiusi ranką ir nesiėmė jokių priemonių, rankos oda nusilupo, supūliavo; sūnus R. K., jam būnant 1,5 metų, buvo paliktas be priežiūros ant karstyklių, persirėžė į vinį akies voką ir skruostą. Be to moteris turi invalidumą; 2) atsakovo tėvas V. K. 2021 metų vasarą menkino vaikus, grasino jiems nehumaniškomis bausmėmis, baudomis už neatliktus darbus. Vaikai iki dabar bijo senelio; 3) atsakovo brolis T. K. turi neįgalumą, taip pat virš 15 metų turi stiprių psichinių problemų, ne kartą yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje; 2021 metų vasarą sąmoningai nusikirto 4 pirštus. Jis nėra tinkamas asmuo būti šalia vaikų.
31.3. Vaikai byloje išreiškė savo norą – du kartus Tarnybos atstovams nurodė savo nenorą bendrauti su tėvu ir jo giminaičiais, todėl neatsižvelgti į šią aplinkybę negalima.
31.4. Nustatyta laikina bendravimo tvarka yra ekonomiškai nenaudinga, mažinanti atsakovo galimybes mokėti periodines išmokas. Jeigu ieškovė turi pasiimti vaikus 17:00 val. iš (duomenys neskelbtini), su jais turi 27 km beveik valandą viešuoju transportu važiuoti iki autobusų stoties. Tuomet 18:30 val. iš Vilniaus į Klaipėdą važiuoja tik vienas autobusas, kurio kelionės trukmė yra 4 valandos. Į Vilnių autobusas atvyksta 22:30 val. ir nebėra jokio transporto vykti iki namų Vilniuje, tad tektų naudotis taksi paslaugomis ir namuose būti apie 23:00 val., jeigu vienintelis autobusas atvyks laiku. Bilietų kaina ieškovei vykti į Vilnių ir atgal – 42 Eur (19 Eur x 2) + vaikų kelionė atgal 57 Eur (19 Eur x 3). Taigi vien kelionei iš Vilniaus į Klaipėdą reikia 99 Eur, neskaičiuojant atvykimo į autobusų stotį ir iš jos, kas papildomai kainuotų apie 20 Eur. Tad skirti per mėnesį 120 Eur, kas sudaro 20 proc. ieškovės pajamų (nuo 616,70 Eur) tam, kad vaikai kas mėnesį susitiktų su psichologiškai nestabiliu tėvu ir seneliais, yra absurdiška. Panašaus dydžio išlaidas patirs ir ieškovas, vykdamas iš Klaipėdos rajono, (duomenys neskelbtini), pasiimti vaikų, nes pats negali vairuoti. Tad vietoje to, kad apie 250 Eur per mėnesį, taigi 3 000 Eur per metus, galėtų būti skiriama vaikams ugdyti, sveikam maistui pirkti, bus skiriama transportui, kuris yra nereikalingas, ypač dabar, kuomet tėvas nėra atsigavęs po operacijos ir darbingumo netekimo ir negali vaikams skirti tinkamo dėmesio, naudingiausias ir šalims pigiausias būdas – bendrauti elektroninėmis ryšių priemonėmis, kas suteikia papildomą apsaugą ir nuo COVID-19.
31.5. Aplinkybė, kad atsakovas gauna 603,68 Eur netekto darbingumo pensiją, yra jo pasirinkimas. Net ir netekęs regėjimo asmuo gali dirbti kitus darbus – masažisto, mediatoriaus, „koučerio“ (konsultuojamojo ugdymo vadovo, lavybininko), veiklas ir uždirbti pakankamą pinigų sumą, kad tinkamai prisidėtų prie savo prievolės išlaikyti vaikus. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu infliacija Lietuvoje yra aukščiausia Europos Sąjungoje, naftos kainos šiuo metu yra pakilusios iki aukščiausio per kelerius metus lygio, elektros kaina taip pat drastiškai išaugo ne procentais, o kartais – 100 Eur dydžio išlaikymas nėra proporcingas užtikrinti būtinąsias vaikui vystytis sąlygas.
31.6. Prašomas išlaikymo dydis – 230 Eur, yra beveik 15 procentų mažesnis už orientacinį vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydį – pusę minimalios mėnesinės algos (266,83 Eur). Teismas nepakankamai argumentavo, kodėl 230 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra per didelis. Teismas nusprendė patvirtinti atsakovo siūlymą dėl 100 Eur išlaikymo dydžio, kas yra net 63 procentais mažiau už orientacinį dydį.
Atsiliepimas
32. Atsakovas S. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Šiuo metu nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, t.y. ieškovė slapta išvežė vaikus iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., į Vilnių, be atsakovo sutikimo pakeitė jų gyvenamosios vietos deklaracijos duomenis, ugdymo įstaigas. Atsakovas supranta, kad dėl jo neįgalumo vaikais tinkamiau gali pasirūpinti ieškovė, tačiau teismas privalo užtikrinti ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimą su vaikais ir dalyvavimą jų auklėjime.
Šalies argumentai
32.2. Ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais matosi ir bendrauja tik elektroninio ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaikų užimtumą yra siekis riboti atsakovui galimybes asmeniškai susitikti su savo nepilnamečiais vaikais, leisti su jais laiką.
32.3. Iki atsakovo ligos šalys gyveno pilnavertį gyvenimą, atsakovas labai mylėjo vaikus ir ieškovę. Šeima kartu leisdavo laisvadienius, keliavo, pramogavo, labai mėgo plaukioti jachta ir kateriu. Bendrai tėvų priimtas vaikų auklėjimas šiuo metu yra nukreipiamas prieš atsakovą manipuliuojant vaikų jausmais. Atsakovas vienas išlaikė šeimą, (duomenys neskelbtini) turėjo nuosavą kraną, daug dirbo, dėl darbo pobūdžio kartais grįždavo tik savaitgaliais, tačiau tai nereiškia, kad jis nesirūpino vaikais. Suprantama, kad vaikai atsakovo laukdavo ir labai džiaugdavosi kai jis grįždavo, todėl keista, kai vaikų pasakymai, jog tėčio nebūdavo namie, šiuo metu vertinami kaip nesirūpinimas šeima. Natūralu, jog nedirbanti mama leisdavo daugiau laiko su vaikais, kai tėvas dirbdavo. Atsakovas reikalaudavo vaikų vykdyti savo pareigas, tačiau tai, kas šeimoje buvo priimta kaip vaikų auklėjimas pačių vaikų labui, vaikus atskyrus nuo atsakovo, ieškovės šiuo metu yra bandoma paversti tėvo prievarta prieš vaikus, juos verčiant dirbti ir prižiūrėti gyvūnus.
32.4. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovo psichinė būklė ir diagnozė nėra aiškios, jam turi būti atlikti papildomi tyrimai, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo blogą psichinę būklę. Priešingai atsakovo psichinė būklė yra gera, jo veiksnumas nėra apribotas, teisme nėra pradėta byla dėl atsakovo neveiksnumo ar globos. Atsakovas supranta, kad dėl jo neįgalumo (aklumo), jam reikės pagalbos, tačiau jam pagalbą teikia socialinė darbuotoja, o atvykus vaikams padės jo tėvai (vaikų seneliai). Be to, duktė S. K. yra 11 metų, sūnus K. K. yra 7 metų, taigi jie yra pakankamai savarankiški, o sūnui R. K. yra 3 metai, taigi jis nėra mažametis ir nereikalauja nuolatinės mamos priežiūros. Jei ieškovė iš tiesų bijo palikti vaikus su atsakovu, atsakovas sutinka, kad jeigu ieškovė nori, pradžioje kartu su vaikais galėtų dalyvauti ir ji.
32.5. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų sulaukusi kokių nors grasinimų iš atsakovo. 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą niekaip nėra susijęs su atsakovu. Iš šio nutarimo akivaizdu, kad jokių grasinimų iš atsakovo, o skundas policijai parašytas dėl šalių pažįstamo pokalbio su ieškovės mama. Tuo tarpu atsakovo skundai (kreipimąsis į Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą) yra įprasta ir teisėta priemonė tėvui bandant pasimatyti su vaikais, su kuriais jis nesiklabėjo jau pusę metų.
32.6. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo tėvų netinkamo anūkų auklėjimo yra nepagrįstos jokiais įrodymais, be to tai nesudaro pagrindo riboti tėvo bendravimą su vaikais. Apskritai nurodomos aplinkybės, susijusios su vaikų traumomis, negalėtų dayrti įtakos tėvo bendravimui su vaikais, nes nurodytos traumos akivaizdžiai yra atsitiktinės, kurios gali atsitikti ir pačiai ieškovei prižiūrint vaikus. Apie senelio grasinimus vaikams atsakovui nėra žinoma, galimai ieškovė turi omenyje kokius nors senelio reikalavimus anūkams laikytis vaikams privalomų elgesio taisyklių, kuriuos šiuo metu bando pavaizduoti kaip grasinimus. Visiškai nesuprantamas atskirojo skundo motyvas dėl atsakovo brolio, kuris išvis niekaip nėra susijęs su šalių nepilnamečiais vaikais.
32.7. Ieškovė yra asmeniškai nusiteikusi prieš atsakovą ir jo tėvus, tačiau tiek atsakovas, tiek jo tėvai nėra nusiteikę priešiškai vaikų atžvilgiu, todėl vaikams negali kilti jokio pavojaus. Valstybinės vaikų teisių ir pasaugos tarnybos Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. sausio 6 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. 5ŠTA-3 nenustatė jokių netinkamų vaikams sąlygų ar kitokių grėsmių bendraujant vaikams su tėvu įprastoje aplinkoje.
32.8. Ieškovės nurodomos finansinės išlaidos, siekiant užtikrinti vaikų bendravimą su atsakovu, negali būti pagrindas riboti bendravimą su tėvu, nes vienodas išlaidas patirs abu tėvai t.y. atsakovas užtikrins vaikų atvežimą (grąžinimą) pas ieškovę. Tuo labiau, kad pati ieškovė be atsakovo žinios ir valios pakeitė vaikų gyvenamąją vietą išveždama juos į kitą vietovę, todėl turi prisiimti su tuo susijusias išlaidas. Atsakovas sutiktų su kompromisu ir galėtų užtikrinti vaikų pasiėmimą iš Klaipėdos autobusų arba traukinių stoties. Tačiau ieškovė valdo ir naudoja šioje byloje dalinamą transporto priemonę BMW X5 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią prašo priteisti jai, taigi, jei iš tiesų jai rūpi vaikai, tai kartą per mėnesį, užtikrindama vaikų patogumą, galėtų pati atvežti vaikus savo naudojamu automobiliu, o ne vežti juos autobusu, kaip nurodo atskirajame skunde.
32.9. Vaikai su atsakovu laiką leistų adresu (duomenys neskelbtini), t.y. jiems įprastoje gyvenamojoje aplinkoje. Iki atsakovo ligos jo santykiai su vaikais buvo puikūs, todėl tėvui turi būti sudaryta galimybė atkurti tuos santykius, kurie buvo nutraukti ne jo iniciatyva.
32.10. Šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo orientacinio kriterijaus priteisiant išlaikymą, dėl atsakovo ligos bei neįgalumo, taip pat pablogėjusios turtinės padėties, kurią taip pat nulėmė ir ieškovės veiksmai perleidus turtą ir pasisavinus pinigines lėšas.
32.11. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Be to, atsakovas turi išlaikyti 3 vaikus, todėl teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.
32.12. Šalių nepilnamečiai vaikai specialių poreikių neturi. Atsakovas yra neįgalus, jam nustatytas 5 procentų darbingumo lygis, jis yra netekęs regėjimo. Ieškovės motyvas, kad atsakovas galėtų dirbti masažisto ar kitus darbus yra nepagrįstas, nes šiuo metu atsakovas dirbti neturi galimybių, nes visų pirma turi išmokti gyventi su savo negalia, o tik įgijęs reikiamus įgūdžius, galės bandyti mokytis darbo. Be to šiuo metu atsakovas dėl ligos vieną savaitę per mėnesį turi būti ligoninėje tyrimams. Vadinasi atsakovas dėl objektyvių priežasčių šiuo metu negali teikti vaikams išlaikymo, o priešingai pats turi būti prižiūrimas ir išlaikomas.
32.13. Atsakovo pajamos šiuo metu yra gaunama 546,27 Eur nedarbingumo pensija. Iš šių lėšų ne tik turėtų būti teikiamas išlaikymas, bet turėtų ir likti lėšų pačiam atsakovui pragyventi (maistas, būsto išlaikymas ir pan.). Ieškovės prašoma priteisti suma viršija atsakovo gaunamas pajamas, todėl teismui patenkinus tokį prašymą atsakovas liktų be pragyvenimo lėšų.
32.14. Ieškovė yra sveika ir darbinga, todėl yra pagrindas spręsti, kad tėvai negali lygiomis dalimis teikti išlaikymo ir išlaikymas priteistinas atsižvelgiant į realias tėvų galimybes (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Ieškovė, būdama darbinga, privalo pasinaudoti visomis galimybėmis ir dėti daugiau pastangų tam, kad gautų didesnes pajamas. Todėl ieškovės turtinė padėtis bei galimybės vaikų išlaikymo aspektu yra geresnės nei atsakovo. Vadinasi iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui turėtų būti priteistos mažesnė negu 1/2 MMA dydžio kasmėnesinės įmokos, t.y. 100 Eur.
32.15. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, svarbi ta aplinkybė, kad atsakovui sunkiai susirgus onkologine liga, jis jokios veiklos nebegalėjo vykdyti, daug laiko buvo be sąmonės, buvo atliktos sudėtingos operacijas. Ieškovė sužinojusi apie ligos pasekmes pradėjo veiksmus santuokai nutraukti, kurių metu bandė gauti atsakovo parašus dėl jam visiškai nenaudingų santuokos nutraukimo sąlygų, taip pat ėmėsi veiksmų bendram ir asmeniniam turtui pasisavinti, dėl ko iš esmės pablogėjo atsakovo turtinė padėtis, jis neteko ne tik likvidaus turto, bet ir visų santaupų (įskaitant namuose laikytus grynus pinigus), dėl to negali teikti išlaikymo savo vaikams, išskyrus iš gaunamos netekto darbingumo pensijos. Dėl to ieškovės veiksmų atsakovas kreipėsi į Klaipėdos rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
35. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką bei priteisė nepilnamečiams vaikams iš atsakovo laikiną išlaikymą. Kadangi ieškovė atskiruoju skundu skundžia tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo, apeliacijos objektą sudaro šių nutarties dalių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
36. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 17d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
37. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė tris nuotraukas, susirašinėjimą žinutėmis ir elektroniniu paštu su ieškove laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. sausio 18 d.
38. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo klausimo pobūdį, ieškovės pateikto įrodymo turinį, kuriame atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą su šia byla tiesiogiai nesusijusio asmens atžvilgiu, sprendžia, kad šis įrodymas, nėra tiesiogiai susijęs su ginčo klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neturi esminės reikšmės tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti atskirąjį skundą, todėl jį atsisakytina priimti. Be to, pastebėtina ir tai, kad pagal pateikto dokumento datą (2021 m. lapkričio 17 d.), jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui dar iki skundžiamos nutarties priėmimo.
40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti atsakovo pateiktus įrodymus (nuotraukas, susirašinėjimą), kadangi atsakovo pateiktas susirašinėjimas dėl jo atleidimo iš direktoriaus pareigų nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu, o nuotraukos bei šalių susirašinėjimas jau po skundžiamos nutarties priėmimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo aplinkybių šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
41. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2022 m. kovo 2 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad juos teikia, nes neteisingai suprato teismo nutarties dalį dėl vaikų perdavimo ir pasiėmimo tvarkos. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo:
41.1. Ieškovė dabar supranta, kad pagal teismo nutartį ji privalo atvežti vaikus atsakovui į (duomenys neskelbtini) penktadienį 20:00 val., o atsakovas grąžina vaikus sekmadienį iki 17:00 val. į (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad ieškovei pačiai nereikės vykti pasiimti vaikų, ieškovė vis tiek nesutinka su nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, kadangi teismas ją nustatė neįvertinęs to, kad atsakovas yra neįgalus, jis net pats savimi negali pasirūpinti, atsakovo prognozės pasveikti nepalankios, kas sudaro pagrindą teigti, jog atsakovui bendraujant su vaikais gali būti neužtikrintas jų saugumas.
41.2. Atsakovo bendravimas su vaikais nustatant nakvynes atsakovo namuose prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, kadangi byloje nėra pakankamai duomenų, kad paliekant vaikus su atsakovu nakvynei, jis sugebėtų užtikrinti vaikų saugumą, patenkinti vaikų poreikius (maitinimas, pagalba nusiprausti, apsirengti, gydymas ar pirmosios pagalbos suteikimas), taip pat, kad jis pats bus pajėgus vykdyti tokią nustatytą bendravimo tvarką.
41.3. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad vaikus padės prižiūrėti socialinė darbuotoja ar atsakovo tėvai, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi teismas nustatė tik atsakovo, bet ne socialinės darbuotojos ar atsakovo tėvų bendravimo su vaikais tvarką. Socialinės darbuotojos niekas neklausė, ar ji sutiks prižiūrėti svetimus vaikus. Teismas taip pat nesiaiškino, ar atsakovo tėvai sutiks pagelbėti su vaikų priežiūra, o net jei ir sutiktų, tai savaime nereiškia, jog jiems gali kilti kokios nors teisės ar pareigos iš nustatytos atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos.
41.4. Teismas nustatė, kad atsakovas privalo grąžinti vaikus į Vilnių ieškovei sekmadieniais, tačiau neaišku, kokiu būdu jis tą įgyvendins – atsakovas pats vairuoti transporto priemonės dėl savo neįgalumo negali, lygiai taip pat naudojimasis viešuoju transportu, įvertinus atsakovo būklę, būtų neįmanomas.
41.5. Atsakovas dėl sunkios sveikatos būklės dažnai lankosi ligoninėse, o net ir būnant namuose jam bet kada gali pablogėti sveikata ir jis gali būti išvežtas į gydymo įstaigą. Jeigu tai nutiktų vaikams būnant su atsakovu, neaišku, kas tokiu atveju būtų su vaikais.
41.6. Atsakovo ir vaikų ryšys šiuo metu yra visiškai nutrūkęs, todėl vaikų nakvynės kas antrą savaitgalį pas atsakovą prieš tai jų ryšio palaipsniui neatkūrus taip pat nesuderinamos su jų interesais. Labiausiai vaikų interesus atitiktų atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią atsakovas bendrautų su vaikais elektroninėmis ryšių priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą. Vėliau būtų galimi periodiški atsakovo ir vaikų susitikimai dalyvaujant ieškovei.
41.7. Teismas bendravimo tvarkos 2 nutarė, kad atsakovas su vaikais bendrauja vieną savaitgalį kas mėnesį, o 3 punktu – kad kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį. Dėl to neaišku, ar bendraujama turi būti tik vieną savaitgalį per mėnesį, ar vis tik kas antrą savaitgalį, kas tokiu atveju sudarytų 23 savaitgalius per mėnesį.
42. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus šalys galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundą taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
43. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamas klausimas kyla iš šeimos teisinių santykių, į teismo aktyvų vaidmenį tokio pobūdžio bylose, be to, įvertinęs tai, kad ieškovė rašytiniais paaiškinimais iš esmės tik patikslina, detalizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės rašytinius paaiškinimus priima.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
44. Ieškovė, remdamasi CPK 380 straipsniu, prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti jos nepilnamečius vaikus K. K. (7 metai) ir S. K. (11 metų), kadangi jie jau gali išreikšti savo nuomonę dėl to, kokia tvarka nori bendrauti su tėvais.
45. Atsakovas prašo ieškovės prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti vaikus atmesti. Nurodo, kad vaikus išklausyti yra būtina, tačiau tai turėtų būti sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, be to, vaikai turėtų būti apklausti ne teismo, o teismo psichologo. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų apklausti vaikus, mano, kad visi trys nepilnamečiai vaikai, įskaitant ir sūnų R. K. (3 metai), turėtų būtų apklausti dalyvaujant teismo psichologui be šalių dalyvavimo (skiriant atskirus individualius susitikimus su teismo psichologu), iš anksto suteikiant teisę atsakovui pasiūlyti klausimus vaikams kuriuos galėtų užduoti psichologė, taip pat suteikiant atsakovui teisę užduoti psichologei klausimus, kuriais psichologė pateiktų savo išvadas.
46. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t. y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, visgi šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, 32 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas).
47. CPK 380 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
48. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės, t.y. nėra sprendžiama dėl materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo, tačiau nagrinėjamas procesinio pobūdžio klausimas – dėl laikinųjų aspaugos priemonių taikymo, jų apimties. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas CPK 380 straipsnio l dalyje įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą, būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau nenustato imperatyvo išklausyti vaiko nuomonę sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
49. Atsižvelgiant į tai, įvertinus teisinį reglamentavimą, sprendžiamo klausimo pobūdį, proceso stadiją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovės atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir šioje stadijoje organizuoti nepilnamečių vaikų apklausą. Šalių pozicijos nagrinėjamu klausimu yra aiškios, jos pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos analizuojant kartu su šalių nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka. Be to, pabrėžtina tai, kad nepriklausomai nuo to, ar nepilnametis vaikas, sprendžiant kiekvieną su juo susijusį klausimą, bus išklausytas teisme, bet kokiu atveju įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaika tvarką (įskaitant ir laikiną), atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), kas šiuo atveju gali būti padaryta vertinant byloje jau esančius įrodymus.
50. Išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ieškovė nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti ieškovės prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir nepilnamečių vaikų apklausos teisme nėra pagrindo, atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimo
51. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
52. CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas; CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
53. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. K., K. K. ir S. K. kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 230 Eur kiekvienam, ieškovę paskiriant vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Žemesnės instancijos teismas
54. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl išlaikymo dydžio, vaikų poreikius, taip pat įvertinęs šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas realiai yra netekęs darbingumo, jo gaunamas pajamas, dėl sveikatos būklės nulemtą apsunkintą galimybę susirasti darbą, gauti papildomų pajamų ir užtikrinti savo vaikų visus poreikius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir nepilnamečiams vaikams priteisė po 100 Eur (bendrai visiems vaikams 300 Eur) laikiną išlaikymą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. gruodžio 20 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
55. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad teismo priteistas laikino išlaikymo dydis, atsižvelgiant ir į padidėjusias prekių kainas, nėra pakankamas vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti, jog jis net 63 procentais mažesnis už orientacinį dydį (pusė minimalios mėnesinės algos, kas sudaro 266,83 Eur atskaičius mokesčius). Pasak ieškovės, tai, kad atsakovas gauna tik 603,68 Eur netekto darbingumo pensiją, yra jo pasirinkimas, kadangi net ir netekęs regėjimo asmuo gali dirbti kitą darbą (masažisto, mediatoriaus, „koučerio“ (konsultuojamojo ugdymo vadovo, lavybininko) ir gauti pakankamas pajamas.
56. Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
57. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas vaikų interesams užtikrinti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
58. Spręsdamas prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, teismas turi preliminariai nuspręsti laikino išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
59. Teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog sprendžiant dėl lėšų sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi gali būti vienos minimalios mėnesinės algos dydis, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 730 Eur, atskaičius mokesčius – 533,65 Eur. Visgi kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus yra tik orientacinis, todėl taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis, objektyvus galėjimas teikti atitinkamo dydžio išlaikymą kiekvienu atveju taip pat turi būti vertinamas ir į jį atsižvelgiama.
60. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, jog atsakovo darbingumo lygis šiuo metu siekia tik 5 procentus, jo pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, kuri tiek 2022 m. sausio, tiek vasario mėnesiais buvo 603,68 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
61. Atsižvelgiant į atsakovo turimą sveikatos būklę, kuri ieškovei žinoma ir kurią, kaip sudėtingą, pati ieškovė atskirajame skunde, be kita ko, ir akcentuoja, nesutiktina, kad atsakovas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo nenoro negauna didesnių pajamų, t.y. šiuo metu būdamas esamos sveikatos būklės (praktiškai nedarbingas) sąmoningai siekia neturėti darbo ar veiklos, iš kurios jis gautų reguliarias ir pakankamas pajamas, o ne tik netekto darbingumo pensiją ir taip visapusiškai ir maksimaliai galėtų prisidėti prie savo trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo.
62. Ieškovės argumentai dėl to, kad atsakovas, net ir netekęs regėjimo, gali dirbti kitą darbą, tokį kaip masažisto, mediatoriaus ar kt., šioje stadijoje tik preliminariai vertinant duomenis apie atsakovo sveikatos būklės raidą (stacionaro epikrizes apie diagnozes, tyrimus, operacijas) vertintini kritiškai. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad atsakovo sveikatos būklės pablogėjimas laiko aspektu yra gana neseniai įvykęs įvykis, beje, tęstinio pobūdžio, atsakovui 2021 m. spalio 4 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas, todėl teigti, kad šiuo metu atsakovas, turėdamas 5 procentų darbingumą, netekęs regėjimo, vis dar tebetęsiantis gydymą, turi galimybę pilnu pajėgumu įsijungti į darbo rinką, būtų nepagrįsta ir neatitiktų realios faktinės situacijos, teisingumo ir sąžiningumo principų.
63. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad asmeniui susidūrus su sveikatos problemomis ir neturint galimybės pagal buvusius gebėjimus dirbti atitinkamo darbo ar vykdyti veiklos, kuri generuotų pajamas, visuomet ateityje yra galimybė persikvalifikuoti, tačiau ši galimybė be abejo reikalauja ne tik laiko ir pastangų, tam tikrų gabumų, finansinių resursų, tačiau ir pakankamai geros ir stabilios sveikatos būklės, kuri atsakovo šiuo metu pagal turimus duomenis tokia nėra (CPK 178, 185 straipsniai).
64. CK 3.198 straipsnis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.
65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali priteisti išlaikymą vaikui didesnį negu leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003).
66. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 230 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams. Sutiktina, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis pats savaime vienam nepilnamečiui vaikui (po 230 Eur) nėra laikytinas per didelis, atsižvelgus į objektyviai nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti patiriamas išlaidas, tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad laikinas išlaikymas turi būti teikiamas ne vienam, o trims vaikams. Tokiu būdu atsakovo teiktino išlaikymo suma kas mėnesį sudarytų 690 Eur, t.y. tokią sumą, kuri apskritai viršija atsakovo gaunamas pajamas ir vargu ar objektyviai galėtų atsakovo būti sumokama, nekalbant apie tai, kad pats atsakovas taip pat netektų galimybės patenkinti bent minimalius savo poreikius.
67. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į būtiniausius bent minimalius visų trijų vaikų poreikius, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į išlaikytinų vaikų skaičių, jų amžių (3, 7 ir 11 metų), taip pat įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsakovo turimą sveikatos būklę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 100 Eur (bendrai visiems vaikams 300 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Žemesnės instancijos teismas
68. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyto dydžio laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, išsamiai ir visaupusiškai ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, priimti kitokį teismo sprendimą, t.y. nustatyti kitokio dydžio nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
69. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
70. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, kuomet tėvas su vaikais bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis atsižvelgiant į vaikų užimtumą.
71. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių argumentus, įskaitant ir atsakovo prašomą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis prioritetiniais vaikų interesais bei tuo pačiu siekdamas užtikrinti maksimalų abiejų tėvų dalyvavimą vaikų auklėjime, sprendė, kad ieškovės prašoma tvarka nėra labiausiai atitinkanti nei vaikų, nei atsakovo interesus. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikų ir tėvo ryšiui atkurti, išlaikyti yra būtinas tiek bendravimas ryšio priemonėmis, tiek ir gyvas bendravimas, teismas papildė bendravimo tvarką, numatydamas, kad atsakovas su vaikais turi teisę taip pat bendrauti gyvai, t.y. ieškovei vieną savaitgalį per mėnesį vaikus penktadienį nuvežant atsakovui į Klaipėdos rajoną, o šiam sekmadienį parvežant ieškovei į Vilnių.
72. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su teismo papildyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (dėl bendravimo gyvai), nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kas atsakovas dėl savo sveikatos būklės nėra pajėgus tinkamai pasirūpinti vaikais, o atsakovo nurodomi asmenys, kurie atsakovui gali pagelbėti prižiūrėti vaikus, taip pat neturėtų to daryti dėl praeityje buvusios vaikų netinkamos priežiūros, jų elgesio su vaikais, sveikatos būklės. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nebus užtikrintas vaikų saugumas. Ieškovė pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad tėvo ir vaikų ryšys nutrūkęs, todėl jo palaipsniui (elektroninėmis ryšio priemonėmis) neatkūrus, tėvo ir vaikų bendravimas gyvai su nakvyne neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Be to, pasak ieškovės, tokia bendravimo tvarka (vaikų vežimas, parvežimas) yra ekonomiškai nenaudinga dėl patiriamų finansinių išlaidų, taip pat neaišku, kaip atsakovas dėl savo sveikatos būklės apskritai galėtų vykdyti tokią bendravimo tvarką (neturi galimybės vairuoti). Ieškovė taip pat nurodo, kad iš teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 2 ir 3 punktų apskritai neaišku, kiek savaitgalių vaikai turėtų praleisti su tėvu.
73. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovės atskirojo skundo, tiek atsakovo atsiliepimo į jį faktinius ir teisinius argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka tiek šalių nepilnamečių vaikų, tiek atsakovo interesus, proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
74. Vadovaujantis JT vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi, valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
75. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
76. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
77. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas).
78. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
79. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau nurodytos įstatymo nuostatos bei kasacinio teismo praktika dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo aktuali ir nustatant laikiną bendravimo su vaiku tvarką, todėl jomis vadovaujamasi nagrinėjant šalių argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos (papildytos) laikinos bendravimo tvarkos pagrįstumo.
80. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nėra tiksli, kadangi iš jos 2 ir 3 punktų nėra aišku, kiek savaitgalių atsakovas turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės teiginiais nesutinka.
81. Įvertinus nurodytus bendravimo tvarkos punktus, matyti, kad 2 punkte numatyta kiek kartų per mėnesį ir kokiu konkrečiu dienos laiku vyks atsakovo ir vaikų bendravimas – vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio 20.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., o 3 punkte numatyta, kurį konkretaus to mėnesio savaitgalį tas vyks – antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovės argumentai, kad nustatyta bendravimo tvarka nėra aiški, kadangi tėvo ir vaikų bendravimas pagal nustatytą tvarką vyktų tik vieną kartą per mėnesį to mėnesio antrą savaitgalį.
82. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka, kad atsakovas turėtų galimybę bendrauti gyvai su savo trimis nepilnamečiais vaikais, argumentuodama tuo, jog atsakovas dėl savo sveikatos būklės (tiek psichinės, tiek fizinės) nebus pajėgus jais tinkamai pasirūpinti, tačiau, apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo uždrausti fizinį ir tiesioginį tėvo ir vaikų bendravimą.
83. Visų pirma pastebėtina tai, kad ieškovė, teigdama, kad atsakovo psichinė sveikatos būklė nėra gera, to nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo psichinė sveikata yra tokia, kuriai esant jis negalėtų pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais ir keltų pavojų jų saugumui.
84. Pažymėtina tai, kad nėra ginčo dėl to, jog atsakovo fizinė sveikatos būklė nėra gera, tačiau ieškovės pareikšti nuogąstavimai, kad atsakovas dėl to neužtikrins savo vaikų poreikių ar sukels pavojų jų saugumui yra tik deklaratyvaus pobūdžio (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad vaikus prižiūrėti jam padės jo tėvai (vaikų seneliai), todėl, atsižvelgiant į šią konkrečią situaciją, kuomet tėvas pareiškia norą bendrauti su savo vaikais, tačiau dėl savo sveikatos būklės tam jis turėtų pasitelkti ir kitų jam artimų asmenų pagalbą, nagrinėjamu atveju nėra neleistina ir nelaikytina objektyvia priežastimi riboti tėvo ir vaikų bendravimą gyvai.
85. Ieškovės nurodomi teiginiai dėl atsakovo tėvų (vaikų senelių) netinkamo elgesio su vaikais, nepriežiūros, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl apelicinės instancijos teismas neturi pagrindo jais remtis ir spręsti, kad minėti asmenys galimai keltų pavojų nepilnamečių vaikų saugumui (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovė nurodė pavienius atvejus, todėl įvertinus vaikų amžių, negalima daryti pagrįstos išvados, kad nurodytos vaikų susižalojimo situacijos vienareikšmiškai kilo dėl minėtų asmenų veiksmų (ar vien tik jų) ir nėra nulemtos galimai ir pačių vaikų neatsargaus elgesio (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju ieškovės teiginiai dėl atsakovo brolio ir jo psichinės sveikatos būklės ne tik kad nepagrįsti įrodymais, tačiau apskritai nevertintini, kadangi atsakovas šio asmens neįvardijo kaip vieno iš tų, kurio pagalbą pasitelktų prižiūrint vaikus.
86. Nagrinėjamu atveju, esant objektyviai situacijai, kuomet tėvai gyvena skirtinguose miestuose, tarp kurių atstumas sąlyginai nėra mažas, natūralu, kad susisiekimui bus patiriamos atitinkamo dydžio finansinės išlaidos, tačiau tai taip pat negali būti laikoma pakankama priežastimi, ribojančia tėvui matytis su savo vaikais. Be to, atsakovas su nepilnamečiais vaikais tokiu būdu bendrautų minimaliai – tik vieną savaitgalį per mėnesį.
87. Tai, kaip atsakovas įgyvendins savo teisę bendrauti su vaikais (kaip, kokiu transportu jis parveš vaikus ieškovei, kieno pagalba naudosis ir pan.) yra jo pasirinkimas, todėl ieškovės dėl to išsakyti teiginiai, jog atsakovas dėl savo sveikatos būklės negali vairuoti automobilio ar naudotis viešuoju transportu, todėl neaišku, kaip jis vykdys nustatytą bendravimo tvarką, nelaikytini reikšmingais sprendžiant dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo, todėl dėl to plačiau šioje nutartyje nepasisakoma.
88. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat ir į atsakovo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta (papildyta) ieškovės prašoma bendravimo tvarka nagrinėjamu atveju geriausiai atitinka tiek nepilnamečių vaikų, tiek šalių interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovė, tėvo ir vaikų tarpusavio ryšio atstatymas/palaikymas bendraujant vien tik elektroninėmis ryšio priemonėmis šiuo atveju nėra pakankamas, todėl bent minimaliai (vieną savaitgalį per mėnesį) nustačius tėvo ir vaikų bendravimą gyvai, šis tikslas gali būti pasiektas greičiau ir paprasčiau.
Dėl procesinės bylos baigties
89. Apibendrinant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
90. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės J. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.