- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-27
- Bylos Nr.
- e2-1468-1051/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00154-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- G. M.
- Advokatai
- Simas Šuminas, Diana Oseckienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui G. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. M. ieškiniu prašo: 1) pakeisti 2018 metų balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai A. M. dydį, tai yra priteisti iš atsakovo G. M. dukros A. M. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki dukros A. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pinigus dukros išlaikymui sumokant iki 10 einamojo mėnesio dienos į V. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; 2) bei priteisti iš atsakovo G. M. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) d. gimė ieškovės V. M. ir atsakovo G. M. dukra A. M.. 2018 metų balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi buvo patvirtinta V. M. ir G. M. sudaryta taikos sutartis, kuria susitarė, kad nepilnametės dukros A. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. M.; iš G. M. priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai A. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2018 metų kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; V. M. tvarko nepilnametės dukros A. M. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
3. Ieškovė prašo peržiūrėti (pakeisti) priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai, nes dukros poreikiai yra iš esmės pasikeitę. Nurodė, kad 2018 metų balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties priėmimo metu dukra A. M. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ji lankė Šiaulių lopšelį - darželį „K.“. Dabar dukrai yra septyneri metai, nuo šio rudens dukra pradėjo lankyti mokyklą. Vaikui augant, auga ir jo poreikiai, tuo labiau, kai vaikas iš ikimokyklinio ugdymo pakopos pereina į bendrąjį formalųjį ugdymą. Vaikui augant, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų, atsakovo teikiamas dukrai 200 Eur išlaikymas kas mėnesį nėra pakankamas tenkinti nepilnametės dukros A. M. poreikius ir negali užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnametės dukros A. M. poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikia 770 Eur : 200 Eur išlaidos maistui, 130 Eur rūbams, avalynei, 50 Eur sveikatai, 90 Eur gyvenamojo būsto dalis, 20 Eur higienai, 50 Eur mokymosi priemonėms, 60 Eur vaiko lavinimui, 80 Eur vaiko laisvalaikiui, 10 Eur telefonui, 60 Eur sudaro transporto išlaidos, 20 Eur kitos išlaidos. Taip pat nurodė, jog be šių kas mėnesį patiriamų dukros išlaikymo išlaidų, vaikui reikalinga nupirkti kompiuterį, nes, jei bus nuotolinis mokymas, jis bus privalomas, taip pat reikalingas spausdintuvas. Ieškovė praktiškai visas savo uždirbamas pajamas išleidžia savo dukros poreikių patenkinimui, nes, dukros tėvo (atsakovo) G. M. teikiamo išlaikymo neužtenka net fiziologinių dukros poreikių patenkinimui. Jokios kitokios pagalbos iš atsakovo nesulaukia, atsakovas minimaliai dalyvauja savo dukros gyvenime, papildomai (be teikiamo išlaikymo) prie dukros poreikių patenkinimo neprisideda. Ieškovė nurodė, jog jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai siekia 700 Eur, ji turi skolinių įsipareigojimų bankui, t. y. moka paskolą už įsigytą nekilnojamąją turtą, jos vardu yra registruota viena transporto priemonė.
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos žiniomis, atsakovo G. M. turtinė padėtis yra labai gera - jis dirba savo įmonėje UAB „A.“, yra šios įmonės savininkas, jo įmonė teikia transporto paslaugas, todėl dėl pandemijos situacijos labai pagerėjo įmonės finansinė situacija, padaugėjo darbo. Atsakovas gyvena prabangiai - nuolatinės kelionės, medžioklės, žvejybos, turi pakankamai vertingo turto. Atsakovas G. M. yra jaunas, sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių, išskyrus dukrą A. M., neturi. Ieškovė prieš dukrai pradedant lankyti mokyklą, prašė atsakovo padidinti dukrai teikiamą išlaikymą, nes vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę ir jo teikiamo išlaikymo dukrai neužtenka, tačiau atsakovas gera valia padidinti savo vieninteliai dukrai teikiamą išlaikymą nesutiko, nurodė, kad „jis yra viską susitvarkęs, t. y. savo turtą yra registravęs kitų asmenų vardu, o jo įmonė nerodo tikrųjų uždirbamų pajamų, todėl ji iš jo didesnio išlaikymo dukrai neprisiteis“. Atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusius, protingus ir realius dukros poreikius, į tėvų lygybės principą, į pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje ir nuolat didėjančią infliaciją, išaugusias vartojimo prekių ir paslaugų kainas, dukros A. M. poreikių patenkinimui kas mėnesį jos tėvas G. M. šiai dienai turėtų skirti ne mažiau kaip 350 Eur (t. 1, b. l. 1-6).
Atsiliepimas
5. Atsakovas G. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, jog išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui būtų padidintas nuo 200 Eur iki 230 Eur per mėnesį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 11 d. iki dukters pilnametystės. Papildomai nurodė, jog nuo 2018 metų balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų priimtos nutarties, atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo, jo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro apie 450 Eur per mėnesį, jokio nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Nurodo, jog atsakovas turi sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini). Todėl dėl prastos sveikatos atsakovui sudėtinga dirbti, bet kada sveikata gali dar labiau pablogėti. Atsakovas negali papildomai dirbti ar dirbti daugiau valandų, kadangi jam svarbus tinkamas dienos rėžimas, tinkamai mityba, poilsis, ribojamas fizinis aktyvumas ir pan. Dėl savo sveikatos būklės atsakovas negali dirbti fiziškai sunkių darbų, turi periodiškai gydytis. Taigi, esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog atsakovo galimybės dirbti daugiau, užsidirbti yra ribojamos objektyvių priežasčių - atsakovo sveikatos būklės. Pažymėjo, kad atsakovas nevengia teikti išlaikymo dukrai, jį teikia laiku ir kai gali, teikia jį didesnį, kiek galėdamas, rūpinasi dukterimi, perka A.dovanas. (duomenys neskelbtini) d. gimtadienio proga atsakovas G. M. padovanojo dukteriai išmanųjį telefoną „Xiomi Redmi Note 9“ 204,25 Eur vertės. Taip pat pažymėjo, jog pagal teismų praktiką nustatyta, jog orientacinis kriterijus priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti yra ne 730 Eur, kaip nurodo ieškovė, o 518 Eur (minimali alga), iš šios sumos dar atimtina 73,50 Eur išmokos vaikui suma. Šiuo atveju atsižvelgiant į ieškovės gaunamą 73,50 Eur išmoką, orientacinis išlaikymo dydis yra apie 222,25 Eur ((518 Eur - 73,50 Eur)/2), toks išlaikymo dydis pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra laikytinas pakankamu vaiko poreikių patenkinimui. Taip pat nurodė, jog iš pateiktos Š. J. progimnazijos pažymos matyti, kad šalių duktė A. M. mokosi 1b klasėje. Pirmos ir antros klasės moksleivių maitinimas mokykloje yra finansuojamas valstybės. Atsakovui nesuprantama, kam 7 metų vaikui, kuris gauna nemokamą maitinimą mokykloje, yra reikalinga 200 Eur suma maistui per mėnesį. Taip pat suabejojo ieškovės nurodytomis išlaidomis skirtomis tiek dukros lavinimui, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, taip pat avalynei, rūbams ir t. t. ir teigė, jog nurodytos sumos gerokai viršija vaiko būtinuosius poreikius ir jos nėra pilnai pagrįstos pateiktais čekiais. Atsakovas taip pat akcentavo, jog ieškovė nenurodo, kodėl išlaikymas turėtų būti padidintas būtent nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., nes pagal teismų praktiką teismo sprendimu pakeičiamos išlaikymo prievolės pradžios momentas yra ieškinio pateikimas teismui (t. 1, b. l. 115-124).
6. 2022 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio metu ieškovė V. M. ieškinį palaikė visa jo apimtimi, prašė jį tenkini. Papildomai nurodė, jog padidėjo vaiko poreikiai, kuomet vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Šiuo metu dukra lanko du būrelius, už kuriuos taip pat reikia mokėti, kainuoja tiek pats būrelis ir vežiojamas į jį ir iš jo. Taip pat vaikas bando lankyti lauko teniso treniruotės, viena treniruotė individualiai kainuoja 50 Eur (už 4 treniruotes kainuoja 200 Eur). Kaip žinia, šiuo metu viskas brangsta, todėl vienai pačiai išlaikyti dukrą darosi sunku. Atsakovas nieko daugiau dukrai neteikia, tik 200 Eur. Pačiai išlaikyti vaiką padeda jos mama, kuri gauna nemažą pensiją. Pati dirba pagal individualią veiklą – atlieka kadastrinius matavimus, ir per karantino laikotarpį pačiai buvo sumažėjusios pajamos. Pajamos svyruoja, per mėnesį jos būna 1000-1200 Eur. Papildomai gauna vaiko pinigus – 73 Eur. Dukrai atsirado nauji draugai, kurie kviečia į gimtadienius, todėl vėl yra naujos išlaidos. 2018 m., kai buvo priteistas išlaikymas, dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metai, dabar (duomenys neskelbtini) d. dukrai bus (duomenys neskelbtini) metai. Išlaikymo padidinimą prašo priteisti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., kadangi dukra pradėjo lankyti mokyklą. Į atsakovą dėl didesnio išlaikymo kreipėsi telefonu 2021 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet mokykla pateikė krepšelį, kurį vaikas turi turėti atėjęs į mokyklą. Vaiko poreikiai bendri per mėnesį yra 700-800 Eur. Kadangi ieškovė gyveno su atsakovu, todėl žino, jog jo vardu registruoto turto nėra, tačiau jis mėgsta sau prabangius pomėgius – medžioklė, kateriai, keturračiai, anksčiau kaitavo. Ir anksčiau prie vaiko poreikių atsakovas neprisidėdavo. Būnant su tėčiu dukra netyčia susilaužė kojos mažą pirštelį, tai tėvas net į gydymo įstaigą nenuvežė. Vaiko tėvas niekada nepaskambina ir nepaklausia, ar kažko reikia, ar jums nieko netrūksta ir pan.. Vaiko tėvo įmonė užsiima smulkių siuntų pervežimu. Vaikas su tėčiu susitinka 2-3 kartus per mėnesį ir būna po parą. Kiek jai yra žinoma, vaikas pas tėvą neturi savo lovos, miega svetainėje, nors atsakovo bute gyvena kitas vaikas, kuris turi atskirą kambarį, lovą ir t. t.. Vaikas nors ir gauna mokykloje nemokamą maitinimą, tačiau vaikas papildomai mokykloje lanko prailgintą grupę, kuri taip pat yra mokama, ir kadangi vaikas mokykloje prabūna ilgą laiką, toje prailgintoje grupėje ji užkandžiauja iš namų įdėtu maistu, tad maisto dėžutė taip pat papildomai kainuoja pinigus. Dėl kelionės į užsienį pažymėjo, kad vaikas pati tauposi savo pinigus, už kuriuos nusipirko kelionę. O pinigus vaikas tauposi iš gaunamų pajamų, kaip pvz. krito dantys, tai vaikui atnešdavo „dantukų fėja“, per gimtadienį seneliai padovanoja ir pan. Pažymėjo, jog atsakovas nuo mediacijos (2021 m. gruodžio - 2022 m. sausio mėnesio) geranoriškai pradėjo už išlaikymą vesti į sąskaitą ne po 200 Eur, o po 220 Eur. Ieškovė laikosi pozicijos, kad kuomet vaikas yra pas tėvą, tėvas irgi turi nupirkti vaikui papildomai priemonių, kaip pvz. maudymosi kostiumėlį, kremą nuo saulės ar pan..
7. 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu ieškovės V. M. atstovė advokatė Diana Oseckienė prašė ieškinį tenkinti pilna jo apimtimi.
8. 2022 m. gegės 9 d. teismo posėdžio metu atsakovas G. M. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka dukrai teikti 250 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jis palygina išlaikymo dydžius, t. y. šiuo metu gyvena su kita moterimi ir jos vaiku, kuris yra tik vieneriais metai vyresnis nei jo dukra, ir vaikui yra teikiamas 140 Eur dydžio išlaikymas, kurio pilnai vaikui pakanka. Pastebėjo, kad dukra kiekvieną kartą yra nuteikinėjama prieš jį. Kas antrą savaitę pasiima vaiką ir tada jai perka riedučius, paspirtuką, planšetę bei rūbelius, batukus, kuriuos negrąžina vaiko motinai, o pasilieka pas save namuose. Daiktus laikosi pas save, nes, jei mamai atiduoda pirktus daiktus, jie pas mamą nepasilieka, o pranyksta. Pats dirba savo įmonėje, atlyginimas yra 512,27 Eur. Sau mokasi minimalų atlyginimą, nes nori įmonę išsaugoti ir į ją investuoja. Įmonė dirba balanse. Šiaip jau svarsto klausimą dėl savo įmonės uždarymo, šioje įmonėje dirba tik du darbuotojai: jis ir buhalterė. Papildomų, neapskaitytų pinigų negauna. Per pandemiją papildomai darbų negavo. Papildomai pajamų gauna tik tokiu būdu, kuomet parduoda senus savo daiktus ir kiek tai sudaro papildomų pajamų, pasakyti negali. Ieškovė prieš kreipiantis į teismą, kreipėsi į jį su reikalavimu padidinti vaikui išlaikymo dydį. Dėl sveikatos problemų jis nebegali sportuoti, o sveikatos problemos yra su (duomenys neskelbtini). Taip pat praeityje turėjo labai daug kitų operacijų, problemos su (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto neturi, gyvena mamai priklausančiame bute, jai už nuomą nemoka, tik moka komunalinius mokesčius, kurie siekia apie 140-150 Eur. Paties išsilavinimas yra aukštasis, tačiau dirbti fizinio darbo dėl turimų sveikatos problemų negalėtų. Konkrečiai vaikui yra nupirkęs - striukę, kombinezoną ir t. t.. Vaikui supirkti drabužiai, bet jų mamai neperduoda, juos pasilieka savo namuose. Vaiką per mėnesį pasiima 2-3 kartus po vieną naktį. Kiek tiksliai jo laisvalaikis, t. y. medžioklė, kainuoja tiksliai įvardinti negali, bet metinis mokestis per metus kainuoja 70 Eur, vieno šovinio kaina – 2 Eur. Bagį nusipirko kaip pomėgį, siekė pasivažinėti ir sau, ir paskui jį ketina parduoti. Patikslino, jog priekaba valčiai yra kartu kateris su priekaba. BMW nusipirko prieš du metus iš sutaupytų pinigų. Transporto priemonių kurui kas mėnesį išleidžia apie 150 Eur. Kadangi jis yra medžioklės narys, kuris atsakingas už aplinką, todėl gauna džipui kuro kompensaciją. Dukra užsigavo kojos pirštelį, siūlė dukra pasirūpinti, tačiau dukra atsisakė, motyvuodama, kad ji jau važiuoja pas mamą. Po šios traumos, bendravo su vaiku ir buvo nupirkęs vaistus, juos perdavė vaikui. Gyvena ne vienas, turi antrą pusę, su kuria finansinius reikalus dalinasi kartu. Yra medžiotojas, todėl mėsos valgymui susimedžioja. Pastebėjo, kad ieškovė su juo nelabai bendrauja, nuolat meluoja, kad vaikas lanko penkis būrelius, šiandien sužinojo, kad vaikas lanko tik vieną būrelį. Vasarai su dukra suplanavę vykti į Vokietiją ar Lenkiją į baseinus. Sutinka, kad dukrai vasarai būtų reikalinga vasaros stovykla.
Atsiliepimas
9. 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu atsakovo G. M. atstovas advokatas Simas Šuminas nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurios nurodytos atsakovo atsiliepime į ieškinį. Pažymėjo, jog jo klientas maksimaliai sutinka mergaitei mokėti 250 Eur dydžio išlaikymą.
10. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) atstovė Eglė Bikinienė palaikė pateiktą 2022 m. vasario 8 d. išvadą dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo Nr. 6SD-1222 (t. 1, b. l. 111-112). Teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, įvertinus vaiko poreikį.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinys patenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
11. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė V. M., tėvas – atsakovas G. M. (t. 1, b. l. 8). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo patvirtinta V. M. ir G. M. pasirašyta taikos sutartis, kurios 2 punktu šalys susitarė, jog iš G. M. būtų priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo 2018 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus dukros išlaikymui sumokant iki 26 (dvidešimt šeštos) dienos einamojo mėnesio dienos į V. M. sąskaitą (t. 1, b. l. 10-11). Būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, jog ieškovė yra paėmusi kreditą, skirtą gyvenamajam būstui įsigyti, kuriame šiuo metu ji su savo nepilnamečiu vaiku ir gyvena (t. 1, b. l. 12-22). Gyvenamasis būstas ir namų turtas yra apdrausti, todėl ieškovė papildomai patiria išlaidas, susijusias su būsto draudimu (t. 1, b. l. 23-25, 26-28). Šalių nepilnametis vaikas A. M. draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų ir t. t. (t. 1, b. l. 29-30). Taip pat į bylą pateikti duomenys, kurie patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog vaikui perkama mokyklinė uniforma, išleistos pinigų sumos rūbams, avalynei, vaistams, maisto papildams, užklasinei veiklai / būreliams ir pan., gyvenamajam būstui išlaikyti, mergaitės kelionėms ir t. t. (t. 1, b. l. 33-70, 163-179, t. 2, b. l. 4-14). Šalių nepilnametė dukra mokosi Š. J. progimnazijos 1B klasėje, bei lanko Šiaulių (duomenys neskelbtini) pradinio rengimo grupę (t. 1, b. l. 81, 82). Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas ir ½ dalis gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini) butas), esantys (duomenys neskelbtini), Šiauliai (t. 1, b. l. 72-75, 76-77), taip pat 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini Šiaulių r. (t. 1, b. l. 78-79, 152-159). Ieškovė nuo 2013 m. liepos 15 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (t. 1, b. l. 83-95, 133-134). Ieškovės vardu registruota transporto priemonė 2008 m. gamybos „F. K.“ (t. 1, b. l. 141-142). Ieškovė į bylą pateikė atsakovo tėvų namo bei buto, kuriame gyvena atsakovas, fotonuotraukas, Taip pat foto nuotraukas, kuriose užfiksuotos atsakovo turimos transporto priemonės (t. 1, b. l. 180-183, 187-190).
12. Atsakovas G. M. nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. dirba UAB „A.“, bruto (prieš mokesčius) darbo užmokestis yra 731 Eur (t. 1, b. l. 125, 135-140). Iš pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, jog atsakovas turi sveikatos problemų: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 126-127). Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 128, 151). Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: automobiliai - 2001 m. „Nissan Terrano II“, atsakovas nurodė, jog tai džipas, skirtas važiuoti į medžioklę; 2010 m. „BMW 7ER REIHE“; mini bagis (keturratis) – 2016 m. CFMOTO, (duomenys neskelbtini); valtinė priekaba - 1998 m. TOW VAN; priekaba - 2012 m. „Domantas“ (t. 1, b. l. 143-150). UAB „A.“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra atsakovas, nurodyta, kad įmonės darbuotojui G. M. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki šiol nebuvo mokėtas išmokos (komandiruotpinigiai, dienpinigiai, dividendai ir kitos išmokos), išskyrus darbo užmokestį (t. 1, b. l. 160, 191-192).
Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo
13. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
Žemesnės instancijos teismas
15. Šalių nepilnametė dukra A. M. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Š. J. progimnazijoje 1b klasėje (t. 1, b. l. 81). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog tuomet, kuomet buvo priimta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, šalių dukra lankė valstybinį darželį, o pradėjus lankyti mokyklą, atsirado pakankamai daug naujų išlaidų. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė, jog šiuo aspektu aplinkybės yra pasikeitusios nuo 2018 metų. Nuo sprendimo priėmimo praėjo gana ne ilgas laiko tarpas - 4 metai, tačiau šalių vaikas pradėjo lankyti mokyklą, atsirado būreliai, daugiau papildomos užklasinės veiklos, dėl to neabejotina, kad auginant mokyklinio amžiaus vaiką patiriamos jau didesnės išlaidos jo kasdieniams poreikiams tenkinti, nei jos buvo būtinos auginant darželinio amžiaus vaiką.
16. Vadovaujantis bylos medžiaga ir ieškovės paaiškinimais, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai per 4 metus yra padidėję, o 2018 metais priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės šiai dienai nėra pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Pastebėtina, jog atsakovas savo veiksmais, t. y. savanoriškai pradėdamas mokėti daugiau, nei priteista teismo, t. y. vietoj 200 Eur, mokėdamas po 220 Eur, iš dalies pripažįsta aplinkybes, jog šalių dukros poreikiai šiuo metu yra padidėję (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
18. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 730 Eur (533,65 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 266,83 Eur iš kiekvieno iš tėvų) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2022 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 73,5 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.
19. Ieškovė ieškinyje pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodo, kad visiems vaiko poreikiams per mėnesį užtikrinti patiriamos išlaidos, didesnės nei minimaliosios mėnesinės algos dydžio atskaičius mokesčius, t. y. 770 Eur. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
20. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukrai pradėjus lankyti mokyklą atsirado naujų papildomų išlaidų: mokyklinė uniforma, sportinė apranga kūno kultūrai, speciali apranga, avalynė bei pėdkelnės šokių pamokoms, taip pat atitinkamai reikalingas dar vienas sportinės aprangos ir avalynės komplektas sporto būreliui. Taip pat ieškovė nurodo, jog dukrai reikalinga nupirkti kompiuterį, nes jei bus nuotolinis mokymas, jis bus privalomas, taip pat reikalingas spausdintuvas ir t. t.. Vadovaudamasi byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, neabejotina, kad šalių nepilnamečiam vaikui atsirado papildomos, didesnės išlaidos ugdymui, papildomiems užsiėmimams, laisvalaikiui, drabužiams, avalynei ir t. t.. Sutiktina, kad šiuo metu priteisto išlaikymo dydžio (200,00 Eur) nepakanka net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
21. Tačiau teismui vertinant ieškovės nurodytas dukros poreikių patenkinimui reikalingas sumas, pripažintina, jog kai kurios nurodytos sumos, yra nepagrįstai per didelės. Ieškovė nurodo, jog mokymosi priemonėms - sąsiuviniams, pratyboms, rašikliams, guašui, kitoms kanceliarinėms priemonėms, kas mėnesį reikalinga suma sudaro 50 Eur. Teismas įvertinęs tai, jog moksleiviams pratybos paprastai yra superkamos tik mokslo metų pradžioje, taip pat ir sąsiuviniai ir kitos kanceliarinės priemonės, o likusius mokslo metus, mokymosi priemonės yra tik papildomos (tokios priemonės, kaip žirklutės galimai yra naudojamos ir ne vienerius metus), todėl laikytina, jog kas mėnesį 50 Eur išlaidų mokymosi priemonėms ieškovė nepatiria. Taip pat išlaidos vaiko lavinimui bei poilsiui ir laisvalaikiui, taip pat, teismo vertinimu yra nepagrįstai didelės. Ieškovė V. M. pateikė įrodymus, jog už dukros (duomenys neskelbtini) būrelio lankymą kas mėnesį sumoka 8,00 Eur. Teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, jog šiuo metu papildomai bando lankyti lauko teniso treniruotės, viena treniruotė individualiai kainuoja 50 Eur (už 4 treniruotes kainuoja 200 Eur), tačiau jei dukra toliau lankys nebe individualias treniruotes, už šį būrelį mokės mažesnę sumą. Teismas pastebi, jog bilietų kainos tiek į filmus, tiek į spektaklius ar muziejus, vaikams paprastai būna su nuolaidomis, todėl galimai, vaiko lavinimui irgi yra patiriamos ženkliai mažesnės išlaidos.
22. Atsakovas G. M. savo atsiliepime į ieškinį, tiek jo atstovas advokatas Simas Šuminas teismo posėdžio metu išsamiai vertino ieškovės pateiktus prekių / paslaugų ir pan. pirkimo kvitus ir juose nurodytas sumas, ko pasėkoje, bandė įrodyti, jog ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma yra neadekvati, tokių išlaidų ieškovė, neva, nepatiria / nepatyrė (CPK 178 straipsnis). Remiantis sprendimo 17 punkte cituojama teismų praktika, teismas sprendžia, jog ieškovės byloje pateikti pirkimo kvitai negali būti vertintini kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar konkrečios maisto, vaistinės ir pramoninės prekės ir kiti pirkiniai, buvo pirkti būtent vaikui ir pan. (CPK 185 straipsnis). Be to, neracionalu manyti, jog pagal per mėnesį sukauptus kvitus bus nustatyti tikrieji vaiko poreikiai, ypač vertinant tai, jog kai kurios prekės ir patirtos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (pvz., higienos ir švaros prekės, kosmetika, vaistai pan.), taip pat manytina, jog kiekvieną mėnesį vaikui nėra perkami konkretūs drabužiai ar avalynė, kurie yra / gali būti naudojami tik tam tikrą metų sezoną (žieminiai rūbai, avalynė, vasarinės suknelės ir pan.). Pastebėtina ir tai, jog kai kurie pirkiniai gali būti nenumatyti, naudojami ne kasdien, kaip pvz. ieškovės minimas kompiuteris, kuris galimai bus reikalingas dukrai mokslams, jei mokymas vėl bus nuotolinis.
23. Atsakovas vertindamas vaiko išlaikymui reikalingą sumą, atsiliepime į ieškinį išreiškė abejones dėl vaiko maistui reikalingos pinigų sumos, ir atkreipė dėmesį, jog pirmos ir antros klasės moksleivių maitinimas mokykloje yra finansuojamas valstybės, todėl jam nesuprantama, kam 7 metų vaikui, kuris gauna nemokamą maitinimą mokykloje, yra reikalinga 200 Eur suma maistui per mėnesį (t. 1, b. l. 121). Teismas pastebi, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis realiai nėra didinamas / mažinamas pasikeitus tik tam tikrai vienai ar kitai aplinkybei, o priešingai, tik pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (bendrai), ir kaip matyti iš teismų praktikos, išlaikymo nepilnamečiam vaikui didinimas / mažinimas, dažniausiai teisme neperžiūrimas kas vienerius ar dvejus metus. Todėl vertinant šias atsakovo aplinkybes į perspektyvą, matyti, jog atsakovo minimas vaikui teikiamas nemokamas maitinimas yra laikinas, t. y. jis suteikiamas tik vaikui besimokant pirmoje ir antroje klasėje, tačiau šalių dukrai besimokant jau trečioje klasėje, toks maitinimas nebebus teikiamas, todėl išlaidos maistui ateityje tik didės. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, jog papildomai ji vaikui maisto įdeda į mokyklą, kadangi dukra lanko prailgintą klasę ir mokykloje ji prabūna ne iki pietų, o iki ieškovės darbo valandų galo, tad papildomai vaikas dar kartą valgo mokykloje. Pastebėtina ir tai, jog vertinant 200 Eur sumą, nelaikytina, jog tai didelė pinigų suma, kadangi tai sudaro apie 6,66 Eur per dieną, už kurią vaikas be gaunamų nemokamų pietų mokykloje, turi pavalgyti ir pusryčius, ir pavakarius bei vakarienę, o savaitgaliais ir pietus.
24. Be to, kaip jau buvo minėta, kasacinis teismas formuodamas praktiką dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo, nurodė, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Vertinant aplinkybes, jog A. M. yra vienintelis šalių vaikas, nagrinėtinos bylos kontekste, teismas sprendžia, jog vaiko tėvai gali siekti ir siekia (turi pakankamai pajamų) patenkinti ne tik būtinuosius jos poreikius. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog kaip nurodė ieškovė, ji su dukra atostogų vyksta dažniausiai į užsienį. Atsakovas G. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog šiemet vasarai su dukra yra suplanavęs vykti į Vokietiją ar Lenkiją, į baseinus. Kas rodo, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas keliaudami su vaiku į užsienį, plečia dukros akiratį ir suteikia galimybę pamatyti kitas pasaulio šalis, o tai jau laikytina, jog šalys jau tenkina / siekia patenkinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius.
25. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
27. Vertinant šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo bei jame esantis butas (kotedžas), esantys (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (vidutinė vertė žemės – 5445 Eur, buto – 64875 Eur), kuriame ieškovė gyvena su dukra bei kuris, yra įsigytas paėmus kreditą. Taip pat ieškovės vardu registruotas 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (994,33 Eur vertės). Jos vardu nuo 2013 m. registruota viena transporto priemonė. Ieškovė dirba, kaip nurodė teismo posėdžio metu, ji dirba pagal individualią veiklą, pačios pajamos šiuo metu svyruoja, per mėnesį jos būna 1000-1200 Eur. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi.
28. Vertinant atsakovo G. M. turtinę padėtį, nustatyta, kad jis yra UAB „A.“ vienintelis akcininkas nuo (duomenys neskelbtini) ir direktorius, gaunamas darbo užmokestis yra bruto (prieš mokesčius) yra 731 Eur. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, jog atsakovas turi 100 proc. šios įmonės akcijų, akcijos nominali vertė 45 Eur (t. 1, b. l. 191). Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, tačiau atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: automobiliai - 2001 m. „Nissan Terrano II“ (atsakovo vardu registruotas 2020-11-25), atsakovas nurodė, jog tai džipas, skirtas važiuoti į medžioklę; 2010 m. „BMW 7ER REIHE“ (atsakovo vardu registruotas 2021-04-23); mini bagis (keturratis) – 2016 m. CFMOTO, (duomenys neskelbtini) (atsakovo vardu registruotas 2020-01-14); valtinė priekaba su (valtimi/kateriu) - 1998 m. TOW VAN (atsakovo vardu registruotas 2022-01-04); priekaba - 2012 m. „Domantas“ (atsakovo vardu registruotas 2020-03-14). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog dukra yra vienintelis jo vaikas ir kitų nepilnamečių išlaikytinių nėra.
29. Vertinant šalių turtinę padėtį pastebėtina, jog ieškovės įsigytas registruotinas turtas, tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis, jie įsigyti dar iki šalių vaikui gimstant, t. y. 2013 m., tuo tarpu atsakovas registruotiną kilnojamąjį turtą yra įsigijęs, jau gimus dukrai – 2020 m. – 2021 m.. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė turi registruoto nekilnojamojo turto, tačiau ieškovės gyvenamasis būstas yra apsunkintas hipoteka, t. y. už šį būstą ieškovė moka paskolą. Atsakovas nors ir neturi registruotino nekilnojamojo turto, tačiau jis gyvena jo motinai priklausančiame bute, tuo nepatiriant papildomų išlaidų už būsto nuomą, kredito mokėjimų ar pan..
30. Nors atsakovas G. M. teisme siekė įrodyti, jog jis nėra pajėgus teikti dukrai didesnio nei 250 Eur išlaikymo savo dukrai ir teigė, jog dirbdamas savo įmonėje uždirba „į rankas“ tik 512,27 Eur ir papildomų, neapskaitytų pinigų daugiau negauna, tačiau, teismas vertindamas kitus byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog vis dėl to atsakovas yra pajėgus ir turi galimybę teikti didesnį išlaikymą dukrai. Visų pirma pastebėtina, jog atsakovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybes, jog mokasi sau tik minimalų atlyginimą, nes nori įmonę išsaugoti ir į ją investuoja ir įmonė dirba balanse. Įmonė veiklą vykdo jau beveik 7 metus. Taip pat pastebėtina, jog atsakovas turi atskirą transporto priemonę - 2001 m. „Nissan Terrano II“, skirtą važiuoti į medžioklę, t. y. skirtą savo pomėgiams patenkinti, kurią išlaikyti kainuoja papildomus pinigus: transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimas ir pan.. Iš ieškovės pateiktų foto nuotraukų matyti, jog socialinėje erdvėje atsakovas buvo patalpinęs savo naujai įsigytą transporto priemonę - mini bagį (keturratį) – 2016 m. CFMOTO, (duomenys neskelbtini), ir padarytas prierašas „Zaisliukas jau namie;)“, rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas jo vertę nurodė– 1000 dolerių. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog šią transporto priemonę įsigijo iš Amerikos su variklio defektu. Be to, atsakovas turi įsigijęs valtinę priekabą su valtimi / kateriu. Vertinant šias atsakovo turimas sausumos / vandens transporto priemones, darytina išvada, jog tai tikrai ne pirmos būtinybės daiktai, o prabangos prekė. Taip pat vertinant atsakovo gaunamas oficialias pajamas, kurios sudaro 512,27 Eur, akivaizdu, jog gaunant tik tokias pajamas, nebūtų galimybės minėtų transporto priemonių įsigyti. Atsakovas teismo posėdžio metu minėjo, jog kai kurias transporto priemones jis perka pardavimui, t. y. šiek tiek pasivažinėjęs pats, paskui jas parduoda ir pan., tačiau siekiant nupirkti šias transporto priemones bet kuriuo atveju reikia turėti papildomų santaupų. Be to, įvertinus atsakovo gaunamas mėnesines pajamas bei įvertinęs tas aplinkybes, kurias atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis už buto komunalinius mokesčius, šildymą išleidžia 140-150 Eur, kurui - 150 Eur, įvertinus šiuo metu teikiamą išlaikymą dukrai – 220 Eur, akivaizdu, jog atsakovui turėtų nelikti nė vieno euro pragyvenimui, tačiau, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog dukrai esant pas jį, jai nuperka rūbų, avalynės, planšetę ir pan.. Taigi, įvertinęs visas šias nustatytas aplinkybes, teisme daro išvadą, jog vis dėl to atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės, nei jis deklaruoja oficialiai. Taip pat pastebėtina, jog atsakovas, kuris kaip pats nurodo, kad gauna tik 512,27 Eur pajamų ir tik kartais papildomai gauna pajamų už parduotus iš anksčiau turimus daiktus, savo 2022 m. gegužės 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose (18 punktas) nurodo, kad „ „BMW“ markės automobilis nėra vertingas, jo vertė yra 7500 Eur“ (t. 2, b. l. 23), kas dar kartą patvirtina faktą, jog atsakovo gaunamos pajamos yra kur kas yra didesnės, nei jis deklaruoja, nes automobilio vertę, kuri yra 14,6 kartus didesnė nei jo gaunamas darbo užmokestis, atsakovas vertina kaip nevertingą (CPK 185 straipsnis).
31. Nors atsakovas į bylą pateikė įrodymus, jog jis turi sveikatos problemų su (duomenys neskelbtini) ir t. t. ir kurios, pasak atsakovo jam riboja galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau, teismas pastebi, jog, kai kurios turimos sveikatos problemos, kaip pvz. (duomenys neskelbtini), jam netrukdo dirbti. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovas G. M.. Nors atsakovas pateikė duomenis apie savo turimas sveikatos problemas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui dėl turimų sveikatos problemų būtų nustatytas neįgalumas, būtų nustatyti konkretūs darbo pobūdžio ribojimai ar pan., ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios papildomai dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų. Teismas pastebi, jog atsakovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, jog tuo atveju, jei vykdant užsakymą jis darbe praleidžia viršvalandžius, siekdamas išlyginti savo išdirbtas darbo valandas, jis gali neiti ir neina į darbą, sekančią darbo dieną. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas privalo ir turi galimybių ieškoti papildomo pajamų šaltinio ir iš jo teikti dukrai pakankamo dydžio išlaikymą.
32. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybių prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti, o tuo atveju, jeigu jų neišnaudoja, vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų vaiko poreikiams tenkinti, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams.
33. Teismas, įvertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė tik iš dalies įrodė išaugusius vaiko poreikius, bei įvertinęs atsakovo finansines galimybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria kiekvienam vaikui išmoką, kuri siekia 73,50 Eur, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies ir pakeisti 2018 m. balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ir iš atsakovo G. M. nepilnamečiam vaikui A. M. priteisti 300,00 Eur dydžio išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
34. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Teismas, priteisdamas vaikui iš atsakovo minėto dydžio išlaikymą, taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti dukros kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgį, lavinti, rūpintis užklasine jos veikla ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Be to, vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo momento
35. Nagrinėtinu atveju, atsakovas atkreipė dėmesį, jog ieškovė nenurodo, kodėl išlaikymas turėtų būti padidintas būtent nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., nes pagal teismų praktiką teismo sprendimu pakeičiamos išlaikymo prievolės pradžios momentas yra ieškinio pateikimas teismui.
36. Pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
37. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė V. M. paaiškino, jog išlaikymo padidinimą prašo priteisti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., kadangi dukra pradėjo lankyti mokyklą, padidėjo jos poreikiai, o į atsakovą dėl didesnio išlaikymo kreipėsi telefonu dar 2021 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet mokykla pateikė krepšelio sąrašą, kurį vaikas turi turėti atėjęs į mokyklą. Ieškovė taip pat pripažino faktą, jog atsakovas nuo mediacijos (2021 m. gruodžio - 2022 m. sausio mėnesio) geranoriškai pradėjo už išlaikymą vesti į sąskaitą ne po 200 Eur, o padidintą - po 220 Eur. Atsakovas G. M. teismo posėdžio metu taip pat neneigė aplinkybės, jog ieškovė prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą, kreipėsi į atsakovą ir prašė teikti dukrai didesnį išlaikymą. Taip pat nurodė, jog, įvykus šalių mediacijai, savo noru pradėjo vaikui teikti didesnio dydžio išlaikymą.
38. Atsižvelgiant aukščiau nurodytą teismų praktiką, taip pat įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y. jog ieškovė į atsakovą dėl didesnio išlaikymo teikimo kreipėsi prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą (2021 m. rugpjūčio mėnesį), jį informavo apie padidėjusį išlaikymo dukrai teikimo poreikį ir geruoju prašė teikti didesnį išlaikymo dydį, taip pat teismui pripažinus, faktą, jog vaiko poreikiai yra padidėję ir yra pagrindas priteisti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nustatyti, jog padidinto išlaikymo mokėjimo prievolės pradžia yra būtent 2021 m. rugsėjo 1 d., o ne ieškinio pateikimo diena (CK 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
40. Kadangi ieškovė yra atleista pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), spręstinas klausimas dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo. Nagrinėtinu atveju, žyminio mokesčio suma, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais, skaičiuotina nuo atsakovo neginčytinos išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumos (250,00 Eur) iki priteistos ir padidintos išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumos, t. y. išlaikymo dydis šiuo sprendimu padidintinas (ginčytina suma) - 50,00 Eur (300,00 Eur – 250,00 Eur), o tai sudaro 17,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte), todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 17,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
41. Ieškovė naudojosi advokato teikiamomis paslaugomis ir papildomai turėjo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir patyrė viso - 1211,68 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1200,00 Eur išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas bei 11,68 Eur išlaidos, patirtos už VĮ Registrų centro išduotas pažymas (t. 2, b. l. 15-19). Ieškinį patenkinus iš dalies (67 proc.) (prašė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį padidinti 150,00 Eur suma, o padidinta - 100,00 Eur suma (100,00 Eur x 100 proc. / 150,00 Eur), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistina ieškovei 812 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnis).
42. Atsakovas taip pat naudojosi advokato teikiamomis paslaugomis ir patyrė 1210,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 197-198, 199-201). Ieškinį patenkinus iš dalies (67 proc.), proporcingai atmestų reikalavimų daliai (33 proc.), iš ieškovės priteistina atsakovui 399 Eur patirtų advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
43. Įskaičius iš ieškovės atsakovui priteistiną 399 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą į iš atsakovo ieškovei priteistiną 812 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, iš atsakovo priteistina ieškovei 413 Eur bylinėjimosi išlaidos.
44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 metų balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą nepilnamečiam vaikui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiam vaikui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pinigus vaiko išlaikymui sumokant iki 10 (dešimtos) einamojo mėnesio dienos į ieškovės V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,00 Eur (septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 413,00 Eur (keturis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.