Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. B. prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014 pagal A. B. prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014 pagal pareiškėjo A. B. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės D. B. ir Šiaurės A. K. R. L. Š. teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą byloje Nr. NJ13C00159 dėl nepilnamečio vaiko globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl naujų įrodymų byloje prijungimo

2016 m. gegužės 18 d. Lietuvos apeliaciniam teisme gauti suinteresuoto asmens A. B. atsikirtimai į pareiškėjo A. B. atsiliepimą bei prie jo pridėti nauji įrodymai (vaiko V. B. sveikatos pažymėjimas, 2015 m. balandžio 15 d. psichiatro konsultacija, pareiškėjo A. B. 2010 metais rašyti skundai dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl A. B. nusikalstamų veikų, jo 2012 metais Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje užduoti klausimai teismo psichiatrijos ekspertizės ekspertams dėl A. B. psichikos sveikatos būklės, 2012 m. sausio 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apie A. B. socialinio tinklo paskyroje internete paskelbtą informaciją apie pareiškėją). Jokių naujų esminių aplinkybių, galinčių turėti teisinės reikšmės suinteresuotojo asmens prašymo dėl proceso atnaujinimo byloje, šiuose atsikirtimuose nenurodyta. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl jie prijungiami prie bylos (CPK 42, 181, 245 straipsniai, 369 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo procesinės formos

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį prašymą peržiūrėti nutartį dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija mutatis mutandis pagal atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai juos nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, kuria nutarė teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014 palikti nepakeistą, priėmė išnagrinėjusi bylą rašytinio proceso tvarka. Todėl pagal bendrąją taisyklę prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje, kuri nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip pat yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Aplinkybių, kurios pagrįstų poreikį suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija nenustatė. Reikšmingas suinteresuoto asmens prašyme keliamas aplinkybes, susijusias su pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, yra galimybė įvertinti ir nustatyti bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka. Todėl suinteresuoto asmens prašymas nagrinėti bylą dėl proceso atnaujinimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl proceso atnaujinimo paskirties ir tikslų

CPK 812 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimus) byloje galima procesą atnaujinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sąlygų yra suformuota ir aiški. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas ir įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009 ir kt.). Taigi atnaujinti procesą byloje galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Teismų praktikoje nurodoma, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Dėl prašymų atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje nagrinėjimo tvarkos

CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų: pirma, prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimo sprendimas, antra, prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas, trečia, bylos, kurioje atnaujintas procesas, nagrinėjimas. Taigi, visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas sprendžiamas pagal proceso taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 straipsniai), spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai. Kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta. Kita prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje. Ši proceso atnaujinimo stadija ir jos metu teismo atliekami veiksmai reglamentuoti CPK 370 straipsnio 2, 3 dalyse. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas teismo posėdyje (priklausomai nuo išnagrinėtos bylos kategorijos – rašytinio arba žodinio proceso tvarka), kuriame teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir ar pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais; bylos nagrinėjimo ribos šiuo atveju reiškia patikrinimą, ar egzistuoja aplinkybės, su kuriomis įstatymo siejama galimybė ir būtinybė nagrinėti bylą pakartotinai. Teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi atsisako atnaujinti procesą, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas teismo posėdžio metu aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte išvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Jeigu teismas atnaujina procesą, byla nagrinėjama pakartotinai iš esmės (trečioji proceso atnaujinimo stadija) pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

Dėl suinteresuoto asmens prašymo padavimo termino

Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (kai teismo sprendime ar nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį), jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Nurodytas trijų mėnesių terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis), tačiau vienerių metų terminas yra naikinamasis, kuris atnaujinamas negali būti. CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino (naikinamojo) paskirtis yra užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegijos nutartis dėl prašymo peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, kuria buvo peržiūrėta ir palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014, įsiteisėjo nuo 2014 m. lapkričio 14 d., o vienerių metų naikinamasis terminas prašymui atnaujinti procesą dėl šios teismo nutarties pasibaigė 2015 m. lapkričio 13 d. Pakartotinį prašymą atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014 dėl įsiteisėjusios 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu suinteresuotas asmuo padavė 2016 m. vasario 24 d., t. y. praleidęs vienerių metų naikinamąjį terminą tokiam prašymui paduoti. Nepaisant to, kokiu teisiniu pagrindu būtų paduotas suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje Nr. 2T-92/2014, yra praleistas ir CPK 268 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie civilinės bylos Nr. 2T-92/2014 išnagrinėjimą bei šioje byloje teismo priimtą 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį iš karto po bylos išnagrinėjimo. Šį faktą patvirtina ir A. B. procesinis elgesys byloje, nes ji po to ne vieną kartą kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl proceso byloje atnaujinimo (2015 m. vasario 17 d., 2015 m. balandžio 13 d., 2015 m. liepos 27 d. ir 2015 m. gruodžio 18 d.). Jokių svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą procesiniam veiksmui byloje atlikti, suinteresuotas asmuo nepateikė. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vien CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų prašymui atnaujinti procesą paduoti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl suinteresuoto asmens prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

Pateiktu prašymu suinteresuotas asmuo (vaiko motina) A. B. siekia atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, kurioje palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014 bei pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje Jungtinės D. B. ir Šiaurės A. K. R. L. Š. teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimas byloje Nr. NJ13C00159, kuriuo nepilnamečio V. B., gimusio 2007 m. sausio 11 d., gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. B., tėvui leista išvežti vaiką V. B. iš Anglijos ir Velso jurisdikcijos nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatyta vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina A. B. tvarka. Nors pateiktuose dokumentuose suinteresuotas asmuo tiksliai nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, tačiau iš pateiktuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad prašymas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra nurodęs, kad aiški teisės taikymo klaida, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2010; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą grindžia aplinkybėmis, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014 peržiūrėjimo metu nebuvo įvertintos faktinės aplinkybės, kad vaiko tėvas A. B. dėl psichikos ligos yra neveiksnus, smurtauja prieš vaiką ir kėsinasi jį nužudyti, verčia vaiką vartoti vaistus, neužtikrina jo teisės į mokslą, todėl vaikui gyvenant su tėvu keliama reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens prašyme ir jo papildymuose nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, teisminio nagrinėjimo metu buvo išsamiai įvertintos suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės (kad vaiko tėvas A. B. piktnaudžiauja alkoholiu, yra psichopatas, vartoja psichotropines medžiagas ir narkotikus, yra šizofrenikas, turi sadistinių polinkių, yra pedofilas, nuolat smurtauja (smaugia vaiką, laiko sūnų šaldytuve, bado jį adatomis, bando išdurti berniukui akis, bando išmesti berniuką pro langą, mauna vaikui ant galvos kėdes ir kt.), grasina susidorojimu suinteresuotam asmeniui A. B. ir jos šeimai, yra teistas dėl smurtinių ir seksualinių nusikaltimų, nuolat kėsinasi nužudyti V. B., juo nesirūpina, verčia vaiką vartoti alkoholį ir kt). Šioms aplinkybėms patikrinti buvo išanalizuoti visi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys Lietuvos Respublikos teismų procesiniai sprendimai, priimti bylose, kuriose dalyvaujančiais byloje asmenimis buvo vaiko tėvas A. B. ir (arba) vaiko motina A. B., taip pat buvo įvertinti teismo išreikalauti duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro tvarkytojo apie vaiko tėvo A. B. teistumus, remiantis kuriais vaiko tėvo atžvilgiu visi inicijuoti ikiteisminiai tyrimai yra nutraukti, jis nėra teistas. Nei viename iš minėtų teismo procesinių sprendimų teismas nenustatė informacijos, kurios pagrindu galima būtų daryti net prielaidą dėl suinteresuoto asmens teiginių, susijusių su vaiko tėvo psichikos sveikata ir vaiko žalojimu, atitikties tikrovei. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo įvertinti visi suinteresuoto asmens A. B. į bylą pateikti dokumentai dėl vaiko sveikatos, kurie yra pateikti ir prie nagrinėjamo prašymo atnaujinti procesą, tačiau šiuose dokumentuose nebuvo nustatyta jokios informacijos, patvirtinančios suinteresuoto asmens teiginius dėl galimo smurto prieš vaiką bei grėsmės jo sveikatai ir gyvybei. Šių aplinkybių visumos kontekste teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens A. B. kaltinimai vaiko tėvui, su kuriuo šiuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, yra nepagrįsti. Priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo, teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas aplinkoje, persmelktoje pykčio, kurio galimam pateisinimui objektyvių duomenų nebuvo pateikta, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės dėl galimai netinkamos vaiko priežiūros bei jam daromos žalos buvo tinkamai įvertintos peržiūros metu bei nesudaro atskiro pagrindo proceso atnaujinimo instituto taikymui. Šių aplinkybių pagrindu atmestinas suinteresuoto asmens A. B. prašymas išreikalauti iš visų Lietuvos psichiatrinių ligoninių duomenis apie vaiko tėvą A. B., skirti vaiko tėvui teismo psichiatrijos ekspertizę ir pan.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo A. B. taip pat teigia, kad jai nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą procesą J. K. vykusiame teismo procese. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais suinteresuoto asmens argumentais. Priešingai, nei teigia suinteresuotas asmuo, šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos peržiūrint Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014. Peržiūrėjimo metu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad J. K. vykusio teisminio proceso metu suinteresuotas asmuo A. B. pati sąmoningai atsisakė advokato paslaugų, be to, ne tik dalyvavo užsienio valstybėje vykusiame teismo procese, įskaitant teismo posėdį, kuriame buvo priimtas pripažintas Lietuvos Respublikoje teismo sprendimas, bet ir aktyviai naudojosi šios užsienio valstybės proceso teisės aktuose nustatytomis dalyvaujančių byloje asmenų teisėmis – teikė įrodymus, davė parodymus, reiškė reikalavimus, teikė skundus ir kt. Teismas atmetė suinteresuoto asmens argumentus, kad A. B. nemoka anglų kalbos bei teisminio proceso metu jai nebuvo suteikta galimybė naudotis vertėjo paslaugomis, kadangi nurodytos aplinkybės išsamiai buvo aptartos pripažintame J. K. teismo sprendime.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nenurodo kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens prašymas kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinę teismo medicinos tarnybą su prašymu išaiškinti, ką reiškia gydytojo pažyma su 25 proc. nepilnamečio vaiko sveikatos įvertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste neturi esminės reikšmės proceso atnaujinimo klausimo sprendimui. Juo labiau, kad nurodyta išaiškinimą pateikė Kauno m. VTAS, kuriame pažymėjo, jog vaiko fizinės raidos vertinimas procentiliniu metodu neturi nieko bendro su vaiko fizine sveikata.

Teisėjų kolegija, įvertinusi suinteresuoto asmens A. B. prašyme nurodytus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas pagrindas proceso atnaujinimui išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014 (CPK 366 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame prašyme atnaujinti procesą suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-21691-638/2009, ir Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-216-254/2012, padaryta aiški teisės taikymo klaida. Teisėjų kolegija atkreipia suinteresuoto asmens dėmesį, jog prašymai atnaujinti procesą išnagrinėtose ir įsiteisėjusiais sprendimais dėl ginčo esmės užbaigtose bylose visais kitais pagrindais, išskyrus nurodytus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose, paduodami bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 367 straipsnis). Todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtose Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-21691-638/2009 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-216-254/2012 visais pagrindais, išskyrus nurodytus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose, galėtų būti paduotas pirmosios instancijos teismui – Kauno miesto apylinkės teismui laikantis šioje nutartyje anksčiau nurodytos tvarkos ir terminų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neanalizuoja prašyme nurodytų argumentų, susijusių su pagrindu atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-21691-638/2009 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-216-254/2012, nes tokio prašymo nagrinėjimas nėra teismingas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo ir kreipimosi į prokuratūrą pagrindo

Pareiškėjas A. B. atsiliepime į suinteresuoto asmens A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašė suinteresuotam asmeniui už sistemingai teismui teikiamus nepagrįstus prašymus skirti baudą CPK 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos eigos aplinkybes, be kita ko, byloje esančių suinteresuoto asmens A. B. procesinių dokumentų argumentus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju suinteresuoto asmens A. B. neteisingas suvokimas apie galimybę atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje ir to nulemtas prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas negali būti vertinamas sąmoningu naudojimosi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį (piktnaudžiavimu), todėl bauda suinteresuotam asmeniui neskirtina.

Pareiškėjas A. B. atsiliepime į suinteresuoto asmens A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat prašė spręsti klausimą dėl bylos medžiagos perdavimo prokuratūrai, kuri galėtų inicijuoti teisminį procesą dėl suinteresuoto asmens A. B. pripažinimo neveiksnia. Šis pareiškėjo prašymas taip pat netenkintinas. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad, manydamas, jog suinteresuotas asmuo A. B. dėl psichikos sveikatos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti bei tokia jos būsena kelia grėsmę jo ir nepilnamečio vaiko saugumui, jis gali pats kreiptis su pareiškimu į globos (rūpybos) instituciją ar prokuratūrą, prašydamas spręsti klausimą dėl suinteresuoto asmens A. B. pripažinimo neveiksnia (CK 2.10 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti suinteresuoto asmens A. B. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014.