- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-28
- Bylos Nr.
- eA2-3-157/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00017-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis, Jungtinė Didžiosia Britanija
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 130.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, spręsdama suinteresuoto asmens A. B. prašymo atnaujinti procesą byloje Nr. 2T-92/2014 priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi tenkino pareiškėjo A. B. prašymą ir pripažino vykdytinu Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo 2014 m. birželio 14 d. sprendimą byloje Nr. NJ13C00159 (byla Nr. 2T-88/2014)
Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs A. B. skundą, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko nepakeistą minėtą teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį (bylos Nr. 2T-92/2014).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. B. 2015 m. vasario 17 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą nurodytoje byloje Nr. 2T-92/2014. Išnagrinėjęs šį prašymą, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė jį priimti (byla Nr. A2-1-381/2015).
Suinteresuotas asmuo A. B. 2015 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą nurodytoje byloje Nr. 2T-92/2014. Išnagrinėjęs šį prašymą, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė jį priimti (byla Nr. A2-1-180/2015).
Suinteresuotas asmuo A. B. 2015 m. liepos 27 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą nurodytoje byloje Nr. 2T-92/2014. Nurodo, kad nepilnametis sūnus yra patekęs į grėsmę jo fizinei bei psichinei sveikatai keliančią aplinką ir patiria ypatingą nepriežiūrą, nes pareiškėjas A. B. neturi tėvystės įgūdžių bei yra sunkiai psichiškai sergantis asmuo. Teigia, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios procesas turėtų būti atnaujintas, Valstybinės ligonių kasos išraše išvardytos nepilnamečio sūnaus ligos, atsiradusios nuo 2014 m. rugsėjo mėn., kurios, anot suinteresuoto asmens, atsirado dėl nepriežiūros ir smurto (ausų uždegimas, plaučių uždegimas ir lėtinis psichikos sutrikimas). Taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su netinkamais teismų sprendimais, kurie priimti neturint duomenų apie A. B. teistumus dėl labai sunkaus nusikaltimo prieš mažametį sūnų. Tvirtina, kad Lietuvos ir užsienio valstybių teismų sprendimai, priimti 2013-2014 metais, negalioja, nes šie teismai ignoravo faktines aplinkybes dėl A. B. konfliktiško ir agresyvaus būdo, elgesio su sūnumi; kad Lietuvos apeliacinis teismas, patvirtinęs neįsigaliojusį užsienio teismo sprendimą, grubiai pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 2.1 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Prašymą atnaujinti procesą atsisakytina priimti.
Kaip jau ne kartą buvo konstatuota aukščiau nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, įstatymas nenumato galimybės atnaujinti procesą byloje Nr. 2T-92/2014 (byla Nr. A2-1-381/2015, byla Nr. A2-2-180/2015).
Toks teisinis imperatyvas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad procesas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti atnaujintas tik bylose, užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimto teismo sprendimo, susijusio su tėvų pareigomis, pripažinimo ir paskelbimo vykdytinu Lietuvos Respublikoje klausimus, neperžiūri sprendimo iš esmės, tačiau atlieka formalų patikrinimą, ar yra pateikti visi būtini dokumentai ir ar nėra jo nepripažinimo pagrindų (2003 m. lapkričio 27 d. Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 21, 23, 28 str.).
Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, ginčas nebuvo sprendžiamas iš esmės, bet buvo atlikti tik formalūs procesiniai veiksmai, siekiant nustatyti, ar nėra Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimto sprendimo nepripažinimo pagrindų. Teismas minėtoje nutartyje tokių pagrindų nustatė.
Taigi, kaip nurodyta aukščiau ir kaip jau buvo ne kartą konstatuota ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (byla Nr. A2-1-381/2015, byla Nr. A2-2-180/2015), dėl minėto teisinio reglamentavimo yra negalimas proceso atnaujinimas šioje byloje Nr. 2T-92/2014.
Šiame kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktame suinteresuoto asmens A. B. prašyme išdėstytas faktines aplinkybes, papildomai dar kartą išaiškina, kad tuo atveju, jei manoma, jog pasikeitė aplinkybės, lemiančios vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų, ji turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pareikšti teisme naują ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo tvarkos su juo pakeitimo.
Remdamasi aukščiau nurodytais argumentais bei nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atsisako priimti suinteresuoto asmens prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 2T-92/2014.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti suinteresuoto asmens A. B. prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 2T-92/2014, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis.