Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014 pagal A. B. prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014 pagal pareiškėjo A. B. prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą byloje Nr. NJ13C00159 dėl nepilnamečio vaiko globos, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas suinteresuoto asmens A. B. prašymas atnaujinti civilinę bylą dėl užsienio teismo sprendimo peržiūrėjimo. Prašyme nurodyta, kad teismas nenagrinėjo to, kad jos sūnus V. B. papuolė į jo gyvybei rizikingą aplinką pas A. B.. Joks užsienio teismas nebūtų priteisęs mažamečio vaiko, jei jam būtų buvę pateikti realūs duomenys apie A. B. teistumus dėl labai sunkaus nusikaltimo prieš mažametį V. B.. Teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pripažindamas 2014 m. birželio 17 d. užsienio teismo sprendimą, padarė daug faktinių klaidų, pažeidžiančių Vienos Konvenciją. Nurodo, kad A. B. smurtauja prieš mažametį V. B., jį kankina, bando užmušti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Iš suinteresuoto asmens A. B. prašymo turinio spręstina, kad ji siekia proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, kurioje buvo nagrinėjamas suinteresuoto asmens A. B. prašymas peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2T-88/2014, kuria tenkintas A. B. prašymas pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą. Paminėta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo tiriama, ar pagrįstai buvo pripažintas ir paskelbtas vykdytinu Lietuvos Respublikoje Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Rytų Londono Šeimos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimas pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuotas asmuo A. B. jau buvo teikusi prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti (civilinė byla Nr. A2-1-381/2015), konstatavęs, kad proceso atnaujinimas šioje byloje nėra galimas. Paminėta nutartimi suinteresuotam asmeniui buvo išaiškinta, kad spręsdamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimto teismo sprendimo, susijusio su tėvų pareigomis, pripažinimo ir paskelbimo vykdytinu Lietuvos Respublikoje klausimus, Lietuvos apeliacinis teismas neperžiūri sprendimo iš esmės, tačiau atlieka formalų patikrinimą, ar yra pateikti visi būtini dokumentai ir ar nėra jo nepripažinimo pagrindų (Reglamento 21, 23, 28 str.). Taigi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, ginčas materialiuoju teisiniu aspektu nebuvo sprendžiamas iš esmės. Buvo atlikti tik formalūs procesiniai veiksmai, siekiant įsitikinti, ar nėra Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimto sprendimo nepripažinimo pagrindų. Tokių pagrindų, įtvirtintų Reglamento 23 straipsnyje, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2T-92/2014, nenustatė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, lemiančios vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų, per tam tikrą laiką gali pasikeisti. Pasikeitus tokioms aplinkybėms, įstatyme yra įtvirtina galimybė pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir (ar) bendravimo su juo tvarką. Tai suinteresuotam asmeniui buvo išaiškinta ir paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. A2-1-381/2015, kurioje buvo spręstas A. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dar kartą išaiškina suinteresuotam asmeniui A. B., kad ji turi teisę reikšti naują ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo tvarkos su juo pakeitimo, o ne teikti teismui prašymus dėl proceso atnaujinimo, kurie, kaip minėta, šiuo atveju nėra galimi.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atsisako priimti suinteresuoto asmens A. B. prašymą atnaujinti procesą dėl užsienio teismo sprendimo peržiūrėjimo.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. gegužės 11 d. buvo gautas suinteresuoto asmens A. B. prašymas ir papildomi dokumentai anglų kalba. Remiantis CPK 302, 251, 257, 314 straipsniais, gauti nauji dokumentai ir prašymas grąžinami A. B., nes jie pateikti apeliacinės instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus priimti procesinio sprendimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyti priimti ir grąžinti 2014 m. gegužės 8 d. pateiktą prašymą bei 2014 m. gegužės 11 d. pateiktus papildomus dokumentus.