Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), aukštesniojo universitetinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymu;

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą: 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 3.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) prie baro „(duomenys neskelbtini)“, įžūliu elgesiu, t. y. tyčia, keturis kartus kumščiu sudavė į veidą, galvą ant žemės gulinčiam M. G., taip padarydamas nukentėjusiajam M. G. veido dešinės pusės poodinę kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

R. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą: 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 3.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, įžūliu elgesiu, t. y. tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą nukentėjusiajam M. G., dėl to šis suklupo ir griuvo ant žemės, griūdamas susižalojo kairę koją, taip padarydamas nukentėjusiajam M. G. kairės šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės plyšimą, t. y. padarė M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tokiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. S. padarė viešosios tvarkos pažeidimą: 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 3.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, įžūliu elgesiu, t. y. tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą nukentėjusiajam M. G., dėl to šis suklupo ir griuvo ant žemės, griūdamas susižalojo kairę koją, taip padarydamas nukentėjusiajam M. G. kairės šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės plyšimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo, o kaltinamasis R. S. yra jo draugas. Savo kaltę pripažįsta visiškai, nurodė, kad tą dieną atvyko į (duomenys neskelbtini), dalyvavo (duomenys neskelbtini), ten buvo miesto šventė, muzikinė programa. Šventėje susitiko su A. D. ir su šeimomis leido laiką. Kelis kartus, ar vieną kartą, buvo apsilankę bare „(duomenys neskelbtini)“. Pasibaigus (duomenys neskelbtini) buvo grįžę į namus, ten leido kartu laiką. Po to nusprendė dar nuvykti į barą „(duomenys neskelbtini)“ – jis, A. D., E. Š. ir R. S.. Nuvykus į tą barą, apie 3 val. nakties, baras jau buvo uždarytas ir nedirbo. Taip gavosi, kad prie to baro R. S. sutiko savo draugą, kuris paprašė parvežti jį. Kol R. S. su savo drauge E. Š. išvežė į namus savo draugą, jis su A. D. liko prie to baro. Jie ten rūkė ir sutiko nukentėjusįjį M. G., vyko bendravimas ir cigarečių parūkymas. Bendravo tol, kol R. S. grįžo parvežęs draugą, jie tada paėjo toliau nuo baro šnekučiuodami. Atrodo, kad buvo momentas, kai jau vyko visi namo ir M. G. jau buvo įlipęs į mašiną, tačiau jis iš mašinos išlipo, agresyviai nusiteikęs, kažką šaukdamas, o dėl ko tas įvyko, jis iki dabar nežino. M. G. atėjo agresyvus, jį pastūmė, sudavė jam ir tada įvyko daugiau tų įvykių, kurie ir baigėsi tuo, dėl ko jis čia. Kai M. G. jį pastūmė, jis patyrė fizinį skausmą ir trenkėsi į mašiną. Turbūt iš streso, išsigando ir sudavė smūgius nepažįstamam kitam vaikinui, ne M. G.. Vėliau pamatė, kad M. G. yra įsitvėręs į R. S., kad nukentėjusysis paleistų R. S., jis sudavė M. G. smūgius, vienas smūgis buvo į galvą, o kitus, sakytų, sudavė į ranką. M. G. nebuvo gulintis ant žemės, įvardintų kaip sėdintį, nes peržiūrėjus vaizdo įrašo medžiagą būtų matyti, kad jis smūgiavo stovėdamas, tai gulinčio M. G. nepasiektų. Sudavė jis M. G. smūgius ir dėl to labai gailisi. Po to įvyko viskas taip greitai, kad kažkas panaudojo ašarines dujas, dar pradėjo rinktis jaunuolių, kurių jis nepažįsta. Jie išsigando ir išsiskirstė į namus. Jis buvo pakankamai blaivus, kad gerai prisimintų įvykius. Jis išgėrė kelis alaus prieš šventę, šventės metu sutiko A. D. ir R. S., ir nuėję į barą „(duomenys neskelbtini)“ išgėrė po 40 ml degtinės. Paskui jis grįžo į šventę, šventės metu nevartojo alkoholio. Paskui po šventės kažkiek alaus vartojo, bet ten nebuvo daug alaus ar alkoholio. Jei konkrečiai kiek degtinės išgėrė, tai kažkur 100-150 g. Bet čia per visą vakarą, kartu sudėjus. Alkoholis tam įvykiui neturėjo įtakos. Labiau įtakos turėjo stresas, išgąstis, nes nebuvo kasdieninė patirtis. Sunku atsakyti, ar neišgėręs būtų taip padaręs. Pilnai nematė veiksmų, kokie buvo nukentėjusiojo su R. S.. Matė, kai M. G. su R. S. jau buvo nuvirtę ant žemės. Nepasakys tiksliai, ką jie darė ant žemės. Matė, kai jie buvo susikabinę ir jis priėjo prie M. G. ir jam sudavė tuos smūgius į galvą ir į rankas. Jo smūgiai buvo po to, kai R. S. buvo parkritęs ant žemės su nukentėjusiuoju. Sakė, kad nebuvo gulintis ant žemės, ta prasme, kad M. G. galva nebuvo ant žemės, norėjo pasakyti, kad jis tuo metu buvo sėdintis ant žemės. Savo elgesį vertina netinkamai. Po įvykio su nukentėjusiuoju bendravo, norėjo taikytis, tačiau susitaikyti nepavyko. Nukentėjusysis neatleido, gal ne taip, kad neatleido, bet savo kaltės nepripažino. Jo nuomonė dėl civilinio ieškinio yra ta, kad siekiamas žalos atlyginimas yra didokas. Todėl prašo teismo, kad žalą įvertintų ir nagrinėtų vadovaujantis praktika. Nesutinka su neturtine žala, sutinka su turtine žala. Tuo metu, kai įvyko viskas, aplinkui buvo daug žmonių, jie šaukė, kažkas panaudojo ašarines dujas. Viskas prasidėjo nuo jam sukeltų nukentėjusiojo veiksmų. Viskas vyko pakankamai greitai, todėl visų detalių negali įvardinti. Kai M. G. jį pastūmė, paskui pastūmė R. S., tada R. S. sudavė nukentėjusiajam, tada nukentėjusysis su R. S. nugriuvo ant žemės. Pakankamai sunku pasakyti, ar tokie veiksmai jo būtų prieš nukentėjusįjį, jei nebūtų tą vakarą vartojęs alkoholio. Nežino, kaip būtų pasielgęs nepavartojęs alkoholio, visgi, nekasdieninė situacija, stresas. Galėjo ir alkoholis įtakoti jo tokius veiksmus. Nežino, dėl ko iš taikaus bendravimo kilo agresyvus konfliktas. Jis tikrai nebuvo įžūlus, paprastai jis taip nesielgia, nesvarbu kur būtų. Palieka teismui spręsti žalos dydį. Įsipareigoja atlyginti žalą tiek, kiek teismas priteis, jeigu teismas priteis. Yra dirbantis, jo pajamos yra apie 3000 Eur į rankas. Būtų gerai mokėti dalimis, nes šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų bankui. Galėtų mokėti apie 300 Eur per mėn. Su I. Š. gyvena kartu apie 7 metus, įsigijo bendrą nekilnojamą turtą, planuoja kurti šeimą, ir ji jam būtų tinkamas laiduotojas, kadangi jie praktiškai visą laiką praleidžia kartu. Labai dažnai kalbėjo su I. Š. apie šį įvykį. Apie šį įvykį jai pasakė kitą dieną.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis D. M. yra jo draugas, o nukentėjusįjį žino iš matymo, yra kilę iš to paties kaimo. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio vakarą, kai prasidėjo šventė, su drauge E. Š. atvažiavo į šventę. Šventės metu išgėrė alaus, po to susitiko su D. M. ir vėliau su A. D.. Buvo „(duomenys neskelbtini)“ kelis kartus, ten vartojo vadinamą „shotą“ alkoholio, paskui grįžo vėl į šventę. Taip visą vakarą praleido kartu. Po šventės vyko pas pusseserę į sodybą, ten jis išgėrė porą alaus. Paskui vyko į „(duomenys neskelbtini)“ pasižiūrėti, ar dar vyksta kas nors. Kai nuvažiavo, jau buvo uždaryta. Sustojo, išlipo, susitiko su jo draugu, kuris paprašė parvežti į namus. D. M. ir A. D. paliko ir parvežė draugą į namus. Paskui grįžo į „(duomenys neskelbtini)“ ir ten įvyko visas tas incidentas. Privažiavo prie šaligatvio, jo draugė sakė „Eik žiūrėk į lauką, nes kažkas vyksta, šurmulys“. Išlipus jis pamatė, kad vyksta kivirčas. Akies krašteliu matė, kad M. G. stūmė D. M., kuris trenkėsi į jo mašinos galą. Jis bėgo skirti, sakė, kad ramintųsi, paskui buvo tarpe tarp jų. Bėgo skirti D. M. ir nukentėjusiojo M. G.. Bandė juos raminti, nepavyko. Tada M. G. jį pastūmė ir, ar iš to išgąsčio, ar adrenalino, jis M. G. vieną kartą trenkė į veidą ir tada abu nukrito ant žemės. M. G. jį kaip ir laikė, jis negalėjo išsilaisvinti, D. M. ir A. D. buvo jam už nugaros, ir nežino kuris, tikriausiai A. D., jį ištraukė. Kol jie gulėjo ant žemės grindinio, buvo papurkšta ašarinių dujų. Tada nelabai ką ir matė, nes pradėjo graužti akis ir su drauge išvažiavo namo. Nematė, kaip D. M. trenkė, kadangi jis buvo, kaip ir su ranka užlaužtas, nes negalėjo išsivaduoti. Kas vyko aplinkui, jis tikrai nematė, nes po kelių sekundžių gavo dujų. Vieną kartą sudavė į veidą nukentėjusiajam. Tada jis su nukentėjusiuoju nukrito ant žemės. Jis krito kartu, nes nukentėjusysis jį nusitempė. Šventės metu buvo išgėręs vieną alaus bokalą ir bare apie 200 g degtinės. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, kadangi visą dieną dirbo, buvo ganėtinai pavargęs, dėl to, nereikėjo daug išgerti, kad pajustų alkoholio poveikį. Jei būtų buvęs blaivus, jo veiksmai nebūtų tokie. Jis asmeniškai nebuvo susisiekęs su nukentėjusiuoju. D. M. buvo su nukentėjusiuoju susisiekęs ir bandė taikytis, tačiau jis nesutiko taikytis, kol byla nebuvo pasiekusi teismo, nukentėjusysis nesutiko, kad ir jis buvo kaltas dėl to. Norėdami susitaikyti su M. G., jis su D. M. buvo pasiryžę M. G. sumokėti 4000 Eur. Mano, kad patikslinto civilinio ieškinio suma yra didoka. Neturtinės žalos suma yra per didelė. Dėl turtinės žalos palieka spręsti teismui. Dėl savo elgesio labai gailisi. Aplinkui buvo daugiau žmonių, buvo chaosas, šurmulys. Jeigu gerai matė, tai ašarines dujas papurškė M. G. draugė. Nuo jo suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Daugiau smūgių jis nesudavė, nes buvo prispaustas prie žemės. Negali patikslinti D. M. paaiškinimo, kokioje jis su M. G. padėtyje buvo ant žemės, nes jį M. G. per kaklą buvo paėmęs, o jis aplinkui nieko nematė. Nukentėjusysis buvo išgėręs ir, jo nuomone, nelabai orientavosi kas vyksta. Jo pajamos yra minimalios – 740 Eur, tai galėtų mokėti apie 200 Eur per mėn. Įsipareigoja priteistą žalą sumokėti. Su V. K. yra pažįstami nuo mažų dienų. Dažnai susitinka, susiskambina. V. K. nuobaudų neturi, todėl jam būtų pavyzdys. Jeigu iškyla kokių nors klausimų, jis jo pasiklausia patarimų. Bent kartą per savaitę jie susisiekia vienas su kitu. Būna, kad V. K. atvažiuoja į servisą mašiną pasitvarkyti, tai ten susitinka darbo metu. Būna, kad vakare susitinka. Yra jam papasakojęs apie šį įvykį. Papasakojo po to įvykio savaitės eigoje. V. K. nustebo ir nesitikėjo tokio jo elgesio. Kalbėjo, kad geriau nesivelti į tokius dalykus. Nuo to įvykio praktiškai jis nebevartoja alkoholio, ir V. K. buvo patarimas nebevartoti alkoholio. Kiek žino, V. K. labai saikingai vartoja alkoholį. Darbo dienomis būna (duomenys neskelbtini), o savaitgalį pas tėvus kaime. V. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Atstumas jiems netrukdo, turi bendrų draugų iš profesinės mokyklos. Dažnai susitinka (duomenys neskelbtini). V. K. yra jo bendrakursis.

Nukentėjusysis M. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo D. M. nepažįsta, o kaltinamąjį R. S. žino. Reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos, ir dėl neturtinės žalos. Kaip daktaras sakė, kad tokios kojos jis jau nebeturės, visam gyvenimui yra sužalota. Neseniai magnetinį tyrimą darė, tai sakė, kad girnelė negyja ir, kad bus skausmai su ta koja ir nepraeis taip paprastai. Neturtinę žalą įvertina 5000 Eur. Jis turi 2 nepilnamečius vaikus, vienas yra neįgalus, su jais nei krepšinio nebegalės žaisti ir čia morališkai yra, kad jis tokios kojos, kaip prieš tą įvykį, nebeturės. 5000 Eur nėra didelė pinigų suma. Dabar jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Daktaras sakė, kad nelabai jis gali vaikščioti ir jam vėl skirs reabilitaciją. Jo išgyvenimai – svorio priaugo, nes negali judėti, morališkai ir fiziškai. Kalba su šeima apie tą įvykį ir buvusiai žmonai vaikų išlaikymo pinigus turi mokėti. Dabar tos kojos sužeidimas yra girnelės lūžis. Laiptais yra sunku lipti, turi įsikibęs eiti. Anksčiau nėra turėjęs traumos. Pirmą kartą koja buvo traumuota. Gaudavo darbe į rankas apie 1600 Eur. Buvo laikinajame nedarbingume, bet įvykio metu buvo išgėręs, todėl jis gavo, kaip sakoma, „baltą biuletenį“, t. y. jam nemokėjo išmokų, kadangi įvykio metu buvo neblaivus. Gruodžio mėn. iš Užimtumo tarnybos gavo 91,06 Eur nedarbo išmoką. Taip išeina, kad jam sužalojimą padarė R. S., nes nuo jo smūgio jis nugriuvo. Visa turtinė žala yra dėl visų jo patirtų sužalojimų. Žala iš abiejų kaltinamųjų turėtų būti priteista proporcingai.

Liudytoja I. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su D. M. sutaria gerai. Jau 7 metus kartu gyvena. Prieš kelis metus abu nusprendė, kad nori turėti savo nuosavą būstą, tą būstą kartu įsirenginėja. Kalba kaip gyvens, svajoja kaip gyvens naujoje bendruomenėje. Kurs ateitį kartu. Apie įvykį sužinojo kitą dieną po įvykio. D. M. pasakojo, kad su nepažįstamaisiais kilo konfliktas. Atrodė susirūpinęs ir išgyveno dėl galimų pasekmių. D. M. jai pasakojo, kad su nepažįstamais asmenimis kilo konfliktas, prisikabino svetimi žmonės ir susistumdė, detalių jai nedėstė. Pasikalbėjo, kad reikia bandyti susitaikyti su nukentėjusiuoju. D. M. susiskambino su nukentėjusiuoju ir bandė kalbėtis, tartis gražiuoju. Jie nuolat kalbasi, kaip neįsivelti, kad daugiau konfliktų nebūtų. Pirmą kartą taip nutiko. Tikrai tas įvykis sukrėtė. Jos žiniomis, D. M. atsiprašė nukentėjusiojo. Jis pats susirado nukentėjusiojo kontaktus ir pabandė kalbėtis. D. M. gailisi, gailisi, kad atvyko į šventę ir kad taip nutiko. Viskas ne pagal planą buvo, turėjo gražiai pasibūti. Nekilnojamąjį turtą įsigijo bendrai. Su D. M. turi bendrų įsiskolinimų, t. y. būstą įsigijo imdami iš banko paskolą, yra bendraskolininkai. Jų šeima labai išgyvena, kaip čia viskas pasibaigs, nėra lengvas metas mokėti baudas, siekia, kad viskas pasibaigtų kaip įmanoma gražiuoju.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su R. S. gyveno tame pačiame kaime, tik ėjo į skirtingas mokyklas, nuo vaikystės yra pažįstami. Atvirai bendrauja, išsikalba. Kiek pažįsta, R. S., jis ramaus būdo, visada išklauso, bėdoje nepalieka. Jie kartu mokėsi. Susiskambina kas keletą dienų, kas antrą savaitgalį susitinka. Būna, kad ir dažniau susitinka, būna bendrų draugų rate. R. S. pats papasakojo apie įvykį. Jis jam pasakė kažkur rugpjūčio paskutinį savaitgalį. Sakė, kad nederamai pasielgė ir labai gailisi, kad taip įvyko. Jis nesitikėjo, kad taip gali R. S. pasielgti. Buvo sunku patikėti, nes jis R. S. pažįsta. Draugų rate R. S. niekada nebuvo agresyvus, ramus būdavo. Truputį kalbėjosi su R. S., ką reiktų daryti, kad taip nebesikartotų. Laiduotoju ne be reikalo jį pasirinko, nes jis R. S. pažįsta. R. S. paklauso jo, kai jis duoda patarimų. Pasitikėjimas yra tarp jų. Žino, kad R. S. jo nepaves, nes R. S. nėra jo nuvylęs. Mažokai kalba apie alkoholį, nes nėra daug vartojantys alkoholio. Nežino, ar po įvykio R. S. vartoja alkoholį. Jeigu R. S. pradėtų vartoti alkoholį, jis bandytų psichologiškai paveikti, kad nebevartotų.

Kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamieji nėra kaltinami padarę labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamųjų gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. G. paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 20 val., jis lengvuoju automobiliu ,,CITROEN C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su drauge A. R. atvyko pas jos seserį J. R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), nes norėjo jos namo kieme pasistatyti automobilį. Pasistatęs automobilį kartu su A. R., jos seserimi J. R. bei jos draugu A. P. nuėjo į (duomenys neskelbtini) vykstančią (duomenys neskelbtini) šventę. Su jais kartu dar buvo J. R. nepilnametė dukra I. R., 12 metų amžiaus. Prieš einant į šventę, kieme jis, A. P. ir jo draugė išgėrė po porą stikliukų deginės, 40 laipsnių stiprumo. Išgėręs alkoholio jis nesijautė, kad yra apsvaigęs, tuo metu jautėsi gerai. Šventė vyko (duomenys neskelbtini) aikštėje. Šventės metu klausėsi muzikos. Beveik iki koncerto pabaigos buvo toje aikštėje. Kartu su savimi nusinešė vieną butelį degtinės, 40 laipsnių stiprumo. Pabaigus gerti degtinę, šventėje nuėjo ir nusipirko daugiau alkoholio. Jis asmeniškai pats gėrė tamsų alų, 5 laipsnių stiprumo. Alaus išgėrė apie 2 plastikines pusės litro talpos stiklines alaus. Jis jautėsi, kad yra apsvaigęs, tačiau pats savarankiškai galėjo paeiti. Šventės metu, niekas kartu su juo esančių asmenų nekonfliktavo. Baigiantis koncertui jie nutarė nueiti į (duomenys neskelbtini) esančią kavinę-barą, kuri yra visai netoli (duomenys neskelbtini) aikštės. Jis kartu su drauge A. ėjo link kavinės-baro, o J. R., A. P. ir I. R. nuėjo namo. Bare abu vartojo alkoholį. Ten jis išgėrė porą bokalų alaus, šoko, ten sutiko savo krikšto dukrą K. Š., ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi ją buvo senai matęs, su ja pasikalbėjo. Krikšto dukra buvo su I. Ž., žino, kad jis yra jos kaimynas. Būnant kavinėje-bare, kiek matė, krikšto dukra su nieko nekonfliktavo ir nesipyko. Šalia kavinės-baro yra I. Ž. nekilnojamas turtas, tai yra namas, kuriame niekas negyvena. Jis, A. R., K. Š. ir I. Ž. nuėjo į to namo teritoriją, tačiau į namo vidų dar nebuvo nuėję. Stovėjo lauke. Ar dar kartu su jais kas nors iš asmenų buvo, nežino, pasakyti negali, nepamena, tuo metu jau buvo tamsus paros metas. Kiek prisimena, jiems būnant namo teritorijoje atėjo vyriškis. Vyriškis galėjo būti apie 30 metų amžiaus, maždaug apie 1,75 ūgio, kaip vyriškis buvo apsirengęs, nežino. Vyriškis teiravosi, kur yra K. Š.. Jis jam pasakė, kad šis eitų iš teritorijos ir jam atrodo, kad jį pastūmė. Ar jis nukrito ant žemės, nepamena. Ar šalia jo kas nors stovėjo iš jo pažįstamų, taip pat nepamena. Netrukus jis pajuto smūgį į galvą, tuo metu skausmo nepajautė, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po patirto smūgio jis suklupo ir nukrito ant žemės. Ar jam buvo suduotas smūgis į kojos kelio sąnarį, nepamena. Po patirto smūgio į veidą ir suklupimo, mano, kad buvo kuriam laikui praradęs sąmonę, nes visko tiksliai nepamena. Atsimena, kad atgavus sąmonę, jam gulint ant žemės pastebėjo, kad jam iš dešinės akies pradėjo bėgti kraujas, juto didelį kairės kojos kelio skausmą, skausmą 10 skalėje vertintų 9 balais. Pagalvojo, kad jam lūžo koja. Po to jam iškvietė GMP medikus bei policijos pareigūnus, kas tiksliai iškvietė nežino. Atvykus GMP medikams, jį apžiūrėjo ir išvežė į VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kartu su juo vyko draugė A. R.. Ligoninėje jį apžiūrėjo, rentgenu peršvietė jam galvą ir koją, o paskui paguldė į palatą. Tą pačią dieną gydytojai jį informavo, kad jam bus reikalinga kojos kelio sąnario operacija. 2024 m. rugpjūčio 19 d. vakare jam buvo atlikta kairės kojos kelio sąnario girnelės operacija. Gydytojas jį informavo, kad kojos kelio sąnario gijimas truks apie 6-8 savaites. Per šį laikotarpį jo kojos sąnarys bus izoliuotas gipse, o po to prasidės kojos reabilitacija. Po įvykusio įvykio jam po dešine akimi yra susidariusi kraujosruva ir jaučia skausmą dešinėje pusėje ties smilkiniu, ta vieta yra patinusi. Taip pat mano, kad po patirto smūgio į galvą suklupdamas tikrai negalėjo susižaloti šitaip kelio sąnario. Kaip ir minėjo, tiksliai nepamena, ar jam į kojos kelio sąnarį buvo suduotas smūgis, tačiau, jo nuomone, į jo kelio sąnarį galėjo būti smūgiuojama kažkokiu daiktu. Dėl patirtų sužalojimų jis pageidauja rašyti pareiškimą ir nori, kad būtų nustatytas ir surastas kaltas asmuo (1 t., b. l. 66-71).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. G. papildomai paaiškino, kad, kaip prasidėjo visas konfliktas ir kas vyko konflikto metu, jis labai sunkiai atsimena visas aplinkybes. Pamena, kad kažkuriuo metu, kai baras apie 3.00 val. užsidarė ir jie nusprendė vykti namo, sėdėjo automobilyje. Tuo metu pas ką sėdėjo automobilyje jis nežinojo, dėl neblaivumo jam tai nebuvo svarbu. Tik vėliau sužinojo, kad automobilio vairuotoja buvo kažkokia K. draugė, kurios jis asmeniškai nepažįsta. Pamena, kad tame automobilyje sėdėjo jis, jo draugė A. R., K. Š. ir ta jam nepažįstama vairuotoja. Vienu metu K. Š. išlipus iš automobilio, iš jo išlipo ir jis. Kokiu tikslu iš automobilio išlipo jis, nepamena. Jis tiksliai nepamena, ar išlipus iš automobilio jis nuėjo su K. Š. į kiemą, priklausantį I. Ž., ar jis stovėjo prie gatvės ir į kiemą nėjo. Kiek pamena, kažkuriuo metu jam būnant lauke, kurioje vietoje, jis nepamena, kaip jis su kažkokiu vyriškiu kalbėjo ir liepė jam eiti iš čia. Kodėl jam liepė eiti, jis nežino, bet kažkas vyko dėl K. Š.. Įvyko kažkoks konfliktas, kaip jis tik pamena, kad to konflikto metu jam stovinčiam kažkas vieną kartą stipriai sudavė į veido dešinę pusę. Smūgis buvo suduotas kumščiu. Po smūgio jis daugiau nieko nepamena. Tuo metu, kai jam buvo suduotas smūgis, jam skaudėjo, tačiau po smūgio jis prarado sąmonę, dėl ko griuvo ant žemės. Ar ant jo kažkas tuo metu kartu užgriuvo, ar jis ant kažko užgriuvo, negali pasakyti, nežino. Po kažkiek laiko, jam atgavus sąmonę, jis tik pajuto didelį skausmą kairiame kelyje ir jam iš dešinės akies bėgo kraujas, nieko nematė. Kuriuo metu jam buvo sužalota koja, jis nežino, ar griūnant, ar jam kažkas sudavė į ją, kai buvo be sąmonės. Ar tuo metu, kai buvo be sąmonės, jam kažkas sudavė kokius smūgius, jis nežino. Jis įvykio metu niekam jokių smūgių nesudavė. Po įvykio buvo išvežtas į ligoninę, kur jam kitą dieną buvo atlikta kairiojo kelio operacija. Šiuo metu yra nedarbingume. Dėl sužalojimų jau yra paskirta užduotis ekspertams, todėl pas juos jis nevyks. Civilinį ieškinį reikš (1 t., b. l. 72-75).

Liudytoja K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., po 20 val., kartu su savo drauge V. P. atvyko iš Šiaulių į (duomenys neskelbtini), į šventę, kuri vyko prie (duomenys neskelbtini). Atvyko su V. P. automobiliu „GOLF 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į (duomenys neskelbtini), V. P. savo automobilį pastatė I. Ž. sodybos kieme, tikslaus adreso nepamena, tačiau šalia baro „(duomenys neskelbtini)“. Kieme susitiko I. Ž., jis buvo neblaivus. Visi trys nuėjo į koncertą. Iš pradžių ji alkoholio nevartojo. V. P. tą dieną alkoholio nevartojo išvis. Pasibaigus šventei, po 24 val., kartu su V. P. ir I. Ž. nusprendė nueiti į barą „(duomenys neskelbtini)“. Bare vartojo alkoholį ji ir I. Ž.. Bare susitiko savo krikšto tėtį M. G. ir jo draugę A. R., kurie abu buvo neblaivūs. Būnant bare jokių konfliktų nebuvo. Baras užsidarė 3 val., iš jo išėjo į lauką, į gatvę. Pabuvo apie 20-30 min., gatvėje buvo žmonių. Pamena, kad V. P. nuėjo į savo automobilį, kurį iš kiemo išsivarė į gatvę, pasistatė šalia šaligatvio. Ruošėsi važiuoti namo. M. G. paprašė V. P., kad jį ir jo draugę A. R. parvežtų namo, V. P. sutiko. Ji atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, o M. G. ir A. R. ant galinės sėdynės. I. Ž. nuėjo į savo kiemą, kur stovėjo jo automobilis, norėjo iš jo pasiimti daiktus ir vykti kartu su jais. Ji norėjo nueiti į tualetą, tačiau I. Ž. kiemo vartai buvo uždaryti. Ji nuėjo į kitą kiemą, kuriame yra parduotuvė, į šį kiemą pateko perlipdama tvorą. Grįžo prie I. Ž., kuris buvo prie savo automobilio kieme. Už V. P. automobilio, prieš jai išlipant, matė, kad stovi „BMW 530 E61“, juodos spalvos, kuriame vairuotojo sėdynėje sėdėjo E. Š., šalia jos sėdėjo R. S., o kas automobilio gale buvo, nepastebėjo. Būnant I. Ž. kieme, į kiemą atėjo jai nepažįstamas vyras, kuris vilkėjo raudonos spalvos liemenę su juosta per krūtinę (juodos baltos spalvos). Šis vyras ieškojo jos, klausė „kur K.“. I. Ž. pasakė „ko tu nori“. Pasakė, kad einam į gatvę. Visi trys išėjo iš to kiemo ir sustojo ant šaligatvio, šalia minėto „BMW“ automobilio galinės dalies. Ką su tuo vyriškiu kalbėjo, ji nepamena dėl girtumo. Iš pradžių nepasirodė konfliktiškas, tačiau nenorėjo išeiti iš kiemo. Ko jis iš jos norėjo, nesuprato. Netrukus iš V. P. automobilio išlipo jos krikšto tėtis M. G.. Jis atėjo prie jų išsiaiškinti, kas čia vyksta. Kai M. G. atėjo prie jų, tuomet iš „BMW“ automobilio išlipo R. S. ir dar vienas jai nepažįstamas vyriškis, kuris buvo apsirengęs tamsiai, daugiau jo išskirtinių požymių neprisimena. Stovint visiems ant šaligatvio, tarp M. G. ir to vyro su raudona liemene įvyko žodinis konfliktas. M. G. tam vyriškiui sakė, kad pasitrauktų nuo jų ir važiuotų iš čia. Tačiau tas vyriškis su raudona liemene buvo priešingai nusiteikęs, t. y. jis neklausė ir nenorėjo važiuoti. M. G. tam vyriškiui griežtai pasakė, kad „dingtų“ iš čia, sakė su keiksmažodžiais. Tam vyriškiui buvo visai vienodai, ką sakė M. G.. Matė, kaip vienu metu M. G. ranka, nepamena kaire ar dešine, suėmė tam vyriškiui su raudona liemene už sprando ir jį stūmė link „BMW“ automobilio galo, nuo šaligatvio link gatvės. Kiek pamena, tas vyriškis nepargriuvo, jai taip pasirodė. Ji nematė, kad tas vyriškis trenktųsi į automobilį ar dar kažkur. Galėjo to ir nepastebėti. Kad tas vyriškis būtų sužalotas, nematė, galėjo ir nematyti, nes buvo atokiau. Ji stovėjo kažkur šalia tvoros už M. G.. M. G. suėmė ranka šiam vyriškiui už sprando, stovėdamas priešais jį, ant šaligatvio. M. G. tam vyriškiui smūgių nesudavė, tik jam suimdamas už sprando ranka jį pastūmė. Buvo triukšmas. Matė, kaip po to R. S. iškėlęs ranką užsimojo suduoti M. G. į veidą, tačiau ar jis sudavė, ar ne, nematė, tačiau abu iš karto griuvo ant žemės. Kokioje padėtyje buvo jie ant žemės, nepastebėjo, nes pasitraukė link baro teritorijos. R. S. ir M. G. ant žemės grūmėsi, nematė, kad kas suduotų smūgius ar spirtų. M. G. griuvo ant žemės, kur šalia tvoros buvo betoninis luitas. M. G. buvo sužalota kairė koja. Ar ją susižalojo į betoną, ar R. S., nežino. M. G. pats nuo žemės neatsikėlė. Matė, kaip minėtas vaikinas su raudona liemene, būnant šalia automobilio „BMW“, sudavė kumščiu vieną kartą I. Ž. į veidą, į skruostą, nepamena ar kairį, ar dešinį. Po smūgio I. Ž. pargriuvo ant žemės. Po suduoto smūgio I. Ž., vyriškis su raudona liemene priėjo prie gulinčio ant žemės M. G. ir jam kumščiu sudavė į veidą ir galvą 3-4 kartus. Kiek tiksliai, negali pasakyti, tačiau 3 ar 4 smūgius tikrai. A. R. R. S. į akis papurškė ašarinių dujų. Konfliktas baigėsi. R. S. nuėjo į „BMW“ automobilį užsiėmęs už akių, kartu su E. Š. abu išvyko su „BMW“ automobiliu. Vaikinas su liemene taip pat iš įvykio vietos pasišalino, jis išėjo pėsčiomis link (duomenys neskelbtini) centro. Nepamena, ar vienas, ar su tuo nepažįstamu, tamsiai apsirengusiu vaikinu. Šis tamsiai apsirengęs vaikinas į konfliktą nesivėlė, daugiau ramino visus kitus. Ji pati nenukentėjo. Jai niekas smūgių nesudavė, nesudavė ir ji. Kaip ir minėjo, matė tiek, kad M. G. šį vaikiną suėmęs už sprando tik pastūmė. Kad kas suduotų vyriškiui su raudona liemene smūgius, nepastebėjo. Matė, kad būtent tas vaikinas su liemene pats sudavė smūgius I. Ž. ir M. G.. Nematė, kad I. Ž. būtų sužalotas. Nukentėjo tik M. G., sužalota koja, prakirstas paakys dešinėje. Kitų pašalinių asmenų nepastebėjo, įvykio metu ji pati labai išsigando (1 t., b. l. 119–126).

Liudytoja E. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji 2024 m. rugpjūčio 17 d. automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu jos draugui R. S., nuvyko pas jo tėvus, iš ten pasiėmė R. S. ir abu nuvyko į (duomenys neskelbtini), į ten vykusią šventę. Draugas buvo blaivus. Būnant šventėje draugas nuėjo ir nusipirko vieną stiklinę alaus gėrimo. Po to R. S. telefonu susirašė žinutėmis su savo giminaičiais, nuėjo arčiau scenos, kur sutiko pusseseres D. D. su vyru A. D., L., I. ir dar kitą pusseserę, kurių pavardžių nežino. Su jais kartu buvo D. M.. Ar visi asmenys buvo neblaivūs, nežino, jai atrodo, kad blaivūs. Maždaug po valandos ar pusvalandžio, R. S. bei kiti su jais buvę vaikinai nusprendė nueiti į barą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra netoli šventės vietos. Ji ėjo kartu su jais. Bare vis trys vaikinai nusipirko po stikliuką degtinės, kurią išgėrus sugrįžo atgal į koncertą. Maždaug po valandos R. S. su A. D. nusprendė vėl nueiti į barą, kur abu vėl užsisakė tos pačios degtinės. Vienu momentu jie abu nusprendė vėl nueiti į šventę, tada išėjo į lauką, gatvėje apsisuko ir sugrįžo į barą. Atgal sugrįžę į barą, jie dar užsisakė degtinės, bare maždaug pabuvo iki šventės pabaigos, maždaug iki 24 val. Jiems išėjus iš baro, R. S. ir A. D. nusprendė grįžti pas pusseserės tėvus, sėdo į „BMW“ automobilį ir nuvažiavo pas pusseserės tėvus. Kadangi ten nebuvo alkoholio, ji juos automobiliu pavežė iki baro, ten R. S. ir A. D. nusipirko dar alkoholio ir vėl sugrįžo atgal. Maždaug apie 3 val. vaikinai per socialinius tinklus pamatė, kad bare yra nemažai žmonių, ji vaikinus nuvežė į barą. Prie baro pastato, lauke pamatė stovinčią maždaug 5-10 asmenų kompaniją. Vienas iš tos kompanijos buvo jos buvęs klasiokas V. P.. Jai privažiavus prie baro pastato, vaikinai R. S., A. D. ir D. M. iš automobilio išlipo, o ji pasiliko sėdėti automobilyje. Tada priėjęs V. P. paprašė parvežti namo. Ji su R. S. V. P. automobiliu pavežė iki namų, o D. M. ir A. D. pasiliko stovėjo lauke prie baro pastato. Sugrįžus prie baro pamatė, kad A. D. ir D. M. stovi lauke ir kalbasi su kita kompanija. Iš tos kompanijos ji atpažino I. Ž.. Ji su R. S. sėdėjo automobilyje ir laukė kol A. D. ir D. M. pasikalbės. Jų automobilis stovėjo priešais tos kitos kompanijos automobilį, tas automobilis buvo „VW“ markės. Tada iš to automobilio išlipo K. Š., kuri priėjo prie namo tvoros ir ją perlipo. K. Š. buvo apsirengusi trumpą sijoną ir lipant per tvorą jai sijonas pakilo į viršų. Tuomet A. D. ir D. M. iš jos pradėjo juoktis. Tada pastebėjo, kad ta kompanija su A. D. ir D. M. pradėjo pakeltu tonu kalbėti, suprato, kad kompanija nori apginti K. Š.. Tuo metu, iš priešais esančio „VW“ automobilio išlipo vyriškis, kuris buvo apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais. Jam galėjo būti apie 40 metų, matėsi, kad yra labai girtas. Tas vyriškis ėjo link tos kompanijos. Vyriškis praėjo pro jos automobilį, tuomet ji pro automobilio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip tas vyriškis abejomis rankomis ties krūtine pastūmė D. M.. Sėdint automobilyje pamatė, kaip A. D. pakėlė jos automobilio bagažinės dangtį, tada ji išsigando, pagalvojo, kad bagažinėje kažko ieško. Netrukus A. D. bagažinės dangtį uždarė. Tada R. S. išlipo iš automobilio. Sėdėdama automobilyje pamatė, kaip D. M. ir tas vyriškis tarpusavyje stumdosi. R. S. bandė juos išskirti stovėdamas tarpe tarp jų. Tuo metu jokių smūgių niekam suduota nebuvo. Nuo ko tarp jų viskas prasidėjo, nežino. Tačiau nežino kaip, bet R. S. ir tas vyriškis atsidūrė ant žemės. Vyriškis buvo užvirtęs ant R. S. viršaus ir matė, kad vyriškis spaudžia R. S.. Tuomet ji pradėjo šaukti ant A. D., kad šis ištrauktų R. S.. A. D., temdamas R. S., vyriškiui smūgių nesudavė, bent jau ji to nematė. Matė, kaip iš „VW“ automobilio išlipo dvi merginos – V. P., kitos merginos nepažinojo. Tos merginos šaukė. A. D. pavyko ištraukti R. S.. Tada ji ant R. S. pradėjo šaukti, kad jis sugrįžtų į automobilį. Kai A. D. traukė R. S., per veidrodėlį ji matė, kad D. M. stovi automobilio gale. Kai A. D. traukė R. S., ji matė, kad R. S. yra kažkas negerai, matė, kaip jis buvo stipriai užsimerkęs ir jam bėgo ašaros. Ji manė, kad kažkas jam atsitiko su akimis. Tuomet R. S. apgraibomis sugrįžo į automobilį ir atsisėdo. R. S. sakė, kad kažkas pripurškė dujų, kas tiksliai nesakė. Ji su R. S. išvažiavo, o A. D. ir D. M. pasiliko ten (1 t., b. l. 127–133).

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su žmona ir D. M. 2024 m. rugpjūčio 17 d. vakare atėjo į prie (duomenys neskelbtini) vykusį koncertą. Šventėje sutiko R. S. ir jo draugę E. Visos šventės metu jis buvo du kartus trumpam nuėjęs į (duomenys neskelbtini) barą „(duomenys neskelbtini)“, pirmą kartą ten užėjo su R. S., E. ir D. M., ten buvo trumpai – užsisakė, išgėrė ir išėjo atgal į šventę. Antrą kartą bare buvo su R. S. ir E., antrą kartą išėjus iš baro visi trys parėjo pas jo žmonos tėvus. Už kelių minučių į namus parėjo jo draugas D. M. su kompanija. Žmonos tėvų namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Jis bei D. M., R. S. ir jo draugė E., kuri buvo blaivi ir vairavo R. S. „BMW“ automobilį, tiesiog važiavo (duomenys neskelbtini) gatvėmis ir sustojo prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo kompanijoje, kalbėjosi, viskas buvo gerai. Toje kompanijoje buvo ir stambaus sudėjimo vyriškis, kurio jis iki tol nepažinojo, o dabar žino, jog jo vardas yra M. G.. Su šiuo vyriškiu nekonfliktavo, draugiškai kalbėjo ir su juo, ir su juo šalia esančiais draugais. Kažkuriuo momentu pamena, kad E. ir R. S. trumpam kažką išvežė iš baro, grįžo atgal, pasistatė automobilį palei gatvės kelkraštyje stovėjusį kitą automobilį. Tik grįžus R. S. ir E. kilo konfliktas su M. G., dėl ko kilo konfliktas, nežino. M. G. kažkaip sukontaktavo su D. M., po to kontakto D. M. prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė į mašiną. Tuomet jis bandė išskirti asmenis ir nuraminti konfliktą, prie jo jau buvo R. S., kuris taip pat norėjo nuraminti M. G.. Kas buvo toliau, neatsimena, ar M. G. sudavė kažkokį smūgį D. M., jis tiksliai nematė, tik matė, kad D. M. atsitrenkė į R. S. mašiną. Po to atsimena, kad R. S. kartu su M. G. kažkaip nuvirto ant žemės. Tuo momentu jis pajuto, jog jam griaužia akis, pamena, kad dujas purškė moteris. Kiek pamena, gavęs dujų išėjo namo. Jam einant namo pas žmonos tėvus susitiko D. M., kuris jį parvedė į namus (1 t., b. l. 134–139).

Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 20 val., iš Šiaulių kartu su savo drauge K. Š. atvyko į (duomenys neskelbtini) vykstančią žolinių šventę, kuri vyko prie (duomenys neskelbtini). Atvyko jai priklausančiu automobiliu „GOLF 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo ji, kadangi tą dieną nesiruošė vartoti jokio alkoholio. Atvykus automobilį pastatė K. Š. draugui I. Ž. priklausančiame kieme, kuris yra (duomenys neskelbtini). Abi su K. Š. nuėjo į šventę. K. Š. šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Bebūnant prie (duomenys neskelbtini), ten sutiko I. Ž. ir kelis asmenis buvusius su I. Ž.. Matėsi, kad tiek I. Ž., tiek kiti asmenys yra apsvaigę nuo alkoholio. Pasibaigus šventei, apie 3 val., visi, t. y. ji, K. Š., I. Ž. ir su I. Ž. buvę trys vaikinai ir viena mergina, kurių ji nepažįsta, nuėjo į I. Ž. priklausantį kiemą, kur ji buvo pastačiusi savo automobilį. Ten sodybos kieme visi paminėti asmenys, išskyrus ją, vartojo alkoholinius gėrimus. Po to ji, I. Ž. ir K. Š. kartu nuėjo į baro vidų. Tie asmenys, kurie dar buvo su I. Ž., į barą nėjo, liko lauke. Bebūnant baro viduje susitiko su K. Š. krikštatėviu M. G. ir jo drauge A. R.. Matėsi, kad M. G. yra apsvaigęs. Nepastebėjo, ar A. R. yra neblaivi. Susitikus su M. G. ir A. R., buvo visi kartu. Bare su niekuo nekonfliktavo, jokių ginčų nebuvo. Vėliau, 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 3 val., užsidarius barui, ji nuėjo į kiemą, kur buvo pastatytas jos automobilis ir savo automobilį iš to kiemo išvarė, kadangi jau kalbėjo, kad metas vykti į namus. Automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) gatvėje prie kelkraščio ir sėdėdama automobilyje laukė, kol į automobilį ateis K. Š. bei I. Ž.. Jai belaukiant minėtų asmenų, prie jos automobilio atėjo M. G. ir A. R. ir paprašė, kad juos parvežtų namo. Ji sutiko tai padaryti ir jie abu atsisėdo ant galinių keleivio sėdynių. Taip pat netrukus prie automobilio atėjo ir K. Š. ir atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Belaukiant I. Ž. K. Š. išlipo iš automobilio ir pasakė, kad iš kiemo, kuriame laikė automobilį, turi pasiimti kažkokius paliktus savo daiktus. Kiek pamena, K. Š. į tą kiemą lipo per tvorą. Vienu metu M. G. taip pat išlipo iš automobilio. Ji naudojosi savo mobiliojo ryšio telefonu, todėl aplink nesidairė. Vienu metu M. G. priėjo prie jos automobilio ir pasakė, kad reikia dujų balionėlio. Nesuprato, kodėl jam jo reikia. A. R. dujų balionėlio tuomet M. G. nedavė. Tuomet pastebėjo, kad už jos automobilio jau yra sustojęs kitas automobilis, už kurio vairo sėdėjo jai nepažįstama mergina, o šalia jos keleivio vietoje sėdėjo jai nepažįstamas vaikinas, apsirengęs juoda striuke. Matė, kaip iš to automobilio buvo išlipę du vaikinai, vienas su spalvota liemene, kitas apsirengęs juodai. Girdėjo, kaip tie vaikinai sakė „K., K.“. Taip pat besėdint automobilyje matė, kaip M. G. nuėjo prie tų dviejų vaikinų. Ką jie tarpusavyje kalbėjo, ji negirdėjo. Vienu metu ir tas vyriškis iš kito automobilio, kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, išlipo į lauką ir nuėjo prie konfliktuojančių vyriškių. Jai išlipus iš automobilio matė, kaip tie vaikinai ir M. G. konfliktuoja žodžiu ir konflikto metu M. G. pastūmė vaikiną, kuris buvo su spalvota liemene. Netrukus pamatė, kaip M. G. guli ant žemės. Kaip M. G. nugriuvo ant žemės, ji nesuprato, kadangi viskas įvyko labai greit. Kad M. G. prieš nukrentant ant žemės kažkas būtų sudavę smūgį, ji nepastebėjo. Kažkuriuo metu, tiksliai nepamena, tas vyriškis, buvęs su liemene, sudavė I. Ž. į veidą ir I. Ž. griuvo ant žemės. Ar minėti du vaikinai, kurių vienas buvo su juoda striuke, o kitas su juoda maike, būtų sudavę M. G., kol šis gulėjo ant žemės, ji nematė, tik aiškiai matė, kaip tas vaikinas, apsirengęs spalvotą liemenę, priėjo prie ant žemės gulinčio M. G. ir jam kumščiu 4 kartus sudavė į veidą. Po to ji tą vaikiną su liemene patraukė nuo M. G. ir jis kažkur išėjo. Kad kažkuris iš trijų vaikinų būtų sudavęs M. G. smūgius į koją, ji nepastebėjo. Į tą minėtą kitą automobilį, kurį vairavo mergina, po konflikto nuėjo vaikinas, apsirengęs juodą striukę, ir jie taip pat išvyko. Viskas įvyko labai greit ir dabar painu viską prisiminti, kadangi buvo nemažai asmenų. Po įvykusių muštynių M. G. nurodė, kad jam skauda koją ir buvo iškviesta GMP. Kad kas įvykio metu būtų panaudojęs ašarines dujas, ji nepastebėjo (1 t., b. l. 140-142).

Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 20.00 val., kartu su savo sugyventiniu M. G. iš Šiaulių atvyko (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) tuo metu vyko žolinių šventė. Į (duomenys neskelbtini) atvyko M. G. priklausančiu automobiliu „CITROEN C4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pastatė jos sesers J. R. kieme (duomenys neskelbtini), koks namo numeris, nežino. Pasistačius automobilį kartu su M. G., seserimi J. R., sesers draugu A. P. ir sesers dukra I. R. kartu ėjo į šventę, kuri vyko (duomenys neskelbtini). Prieš einant į šventę, pas seserį kieme ji, M. G. ir A. P. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė nedaug, apsvaigusi nesijautė. Nuvykus į šventę ten klausėsi muzikos. Kartu su savimi nusinešė vieną butelį degtinės, 40 laipsnių stiprumo. Pabaigus gerti degtinę, nuėjo ir nusipirko daugiau alkoholio. Ji šventėje išgėrė vieną skardinę alaus. Po išgerto alkoholio nesijautė apsvaigusi, matė, kad ir M. G. nėra stipriai apsvaigęs nuo išgerto alkoholio. Pasibaigus koncertui, apie 00.00 val., nutarė nueiti į (duomenys neskelbtini) esantį barą, kuris yra (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Į barą ėjo kartu su M. G., o A. R., A. P. ir I. R. išvyko namo. Bare vartojo alkoholinius gėrimus, šoko. Bare M. G. jau buvo gan apsvaigęs nuo išgerto alkoholio, ji gėrė mažai, todėl apsvaigusi stipriai nesijautė. Kažkuriuo metu bare sutiko M. G. krikšto dukrą K. Š., kuri buvo kartu su drauge, kurios vardo ji nežino. Leido laiką bare, jokių konfliktų nebuvo. Apie 2.30 val., užsidarius barui, jie nutarė vykti namo ir K. Š. pasiūlė juos su M. G. parvežti namo, kadangi draugė, su kuria K. buvo, alkoholio nevartojo ir vairavo automobilį. Visi, t. y. ji, M. G., K. Š. ir ta jos draugė vairuotoja susėdo į automobilį, kuris buvo pastatytas prie baro ant kelio. Vienu metu jiems sėdint automobilyje K. Š. iš automobilio išlipo ir nurodė, kad jai kažką reikia paduoti jos draugui I. Ž.. Sėdint automobilyje ir laukiant K. Š., iš automobilio išlipo ir M. G.. Ji nematė, kas tuo metu vyksta lauke, nieko negirdėjo. Po to M. G. vėl atėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo ji ir vairuotoja, ir pasakė jai, kad jam reikia ašarinių dujų balionėlio. Balionėlį į šventę ji buvo pasiėmusi savigynai ir laikė jį savo rankinėje. M. G. paprašius balionėlio, ji jam jo nedavė ir M. G. vėl kažkur nuėjo. Tuomet tiek ji, tiek vairuotoja išlipo iš automobilio ir pastebėjo kaip M. G. ir jai du nežinomi vyrai, kurių vienas buvo žemas ir apsirengęs tamsiai, o kaip atrodė kitas, tiksliai pasakyti negali, tik, kiek pamena, jis galėjo būti su šviesia maike, pradėjo stumdytis. Prie jų daugiau joks automobilis nebuvo pastatytas. Ar konflikto metu kažkuris iš jai nežinomų vyrų būtų sudavęs į veidą M. G., ji nematė, tik aiškiai matė, kaip žemesnis vyriškis, apsirengęs juodai, M. G. spyrė į koją. Į kurią koją spyrė, ji nematė. Ar spyrė stipriai, ar ne, ji nežino, tik matė, kad spyrė ir po to iškart tas pats juodai apsirengęs vyriškis, suėmęs už kaklo M. G., jį parvertė ant žemės. Tuomet kai M. G. jau buvo parverstas ant žemės, ji, rankoje laikydama dujų balionėlį, papurškė dujų į veidą tam vyriškiui, kuris spyrė į koją ir parvertė M. G. ant žemės. Po to tas vyriškis iškart nubėgo į juodos spalvos automobilį „BMW“. Kada tas automobilis „BMW“ atvyko į tą vietą, ji nepamena. Po to, kai papurškė dujas ir tas vaikinas, sumušęs M. G., išvažiavo, visas konfliktas baigėsi. Daugiau jokių smūgių, kiek ji matė, M. G. niekas nesudavė. Kas sudavė M. G. į veidą, dėl ko iš akies bėgo kraujas, ji nepastebėjo. M. G. jokių smūgių niekam nesudavė. Prieš M. G., kiek matė, smurtą panaudojo tik žemas vaikinas, apsirengęs juodai, kuris po įvykio atsisėdo į juodos spalvos „BMW“ markės automobilio priekinę keleivio vietą ir iš įvykio vietos išvažiavo (1 t., b. l. 143–145).

Liudytojas I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 19 val., jis kartu su savo draugais atvyko į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), į koncertą, buvo blaivus. Koncerto metu susitiko savo kelis draugus, t. y. K. Š. ir V. P., jis su jomis kartu buvo šventėje, vartojo alkoholinius gėrimus. K. Š. šventės metu taipogi vartojo alkoholinius gėrimus, o jos draugė V. P. alkoholinių gėrimų nevartojo, kadangi ji turėjo vairuoti automobilį. Pasibaigus šventei visi trys asmenys nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, šiame bare jis ir K. Š. vartojo alkoholinius gėrimus. Bare su niekuo nekonfliktavo, jokių ginčų nebuvo. Užsidarius barui iš jo išėjo, tuomet V. P. nuėjo į jo krikštatėvio namo kiemą, kuriame taip pat stovėjo jos automobilis ir jį išsivarė į (duomenys neskelbtini) gatvę ir jų laukė mašinoje. Jis su K. Š. nuėjo į savo automobilį iš bagažinės pasiimti drabužių, tuomet abu išgirdo, jog kažkas šaukia K. vardą, todėl išėjo link (duomenys neskelbtini). Išėjus prie gatvės pamatė du jam nepažįstamus vyrus. Vienas iš vyriškių buvo su liemene, ant kurios buvo raudonos spalvos juosta. Kaip buvo apsirengęs kitas vyriškis, nepastebėjo. Jiems būnant su K. Š. prie gatvės, prie jų šalimais buvo M. G., jis yra K. Š. krikšto tėtis. M. G. paklausė, ko šie du jam nepažįstami vyrai nori iš K., tada tarp M. G. ir tų dviejų jam nepažįstamų asmenų kilo žodinis konfliktas. Dėl ko tiksliai jie susipyko, jis nesuprato. Tada iš savo automobilio keleivio pusės išlipo R. S., jis priėjo prie savo draugų ir jis jam pasakė, kad šis ramintų savo du jam nepažįstamus draugus. Tada jam nepažįstamas vaikinas, kuris buvo apsirengęs su liemene, jam vieną kartą sudavė smūgį į veidą, nuo smūgio jis nuvirto ant žemės. Jam gulint ant žemės pamatė, kad tie patys asmenys (iš jų buvo vienas su liemene, kitas tamsių juodų plaukų) buvo užspaudę M. G. ir jį gulintį mušė, ar tarp tų asmenų buvo R. S., tiksliai negali pasakyti, nes po patirto smūgio nesusigaudė, kas tiksliai vyko. Tada pamatė, kad R. S. kartu su savo drauge E. Š. dviese išvažiuoja savo automobiliu iš tos vietos. Kiti du asmenys, kurių jis nepažįsta, pasišalino link (duomenys neskelbtini). Tada jis davė savo mobilųjį telefoną, kad iškviestų pagalbą. Laukiant pagalbos matė, kad M. G. iš dešinio antakio bėgo kraujas, jis sakė, kad negali atsistoti, nes skauda kairę koją. Atvykęs GMP medicinos pagalbos automobilis išsivežė M. G. (1 t., b. l. 146–151).

Iš 2024 m. rugpjūčio 20 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad M. G. prašo įstatymo nustatyta tvarka surasti ir nubausti kaltą asmenį, kuris 2024 m. rugpjūčio 19 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nežino, jį sumušė. Dėl įvykusio įvykio jis patyrė fizinį skausmą bei jam buvo padaryti sužalojimai. Taip pat dėl šio įvykio M. G. tapo laikinai nedarbingas (1 t., b. l. 11–16). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1–4).

Iš 2024 m. rugpjūčio 18 d., rugsėjo d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., 03.32 val. iš Šiaulių operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), ką tik sumušė nepažįstamas vyras, kuris pasišalino. 36 m. vyrui kraujuoja akis. Praneša praeivė. Atvykus nurodytu adresu policijos pareigūnai pastebėjo ant šaligatvio sėdintį vyriškį, kurį apžiūrinėjo atvykę medikai. Vyriškis akivaizdžiai buvo neblaivus ir apie įvykį nieko papasakoti nespėjo, nes su GMP buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Vyriškis girtumą nusistatyti atsisakė, aiškindamas, jog nenori, kad būtų blogiau, tačiau neneigė, kad alkoholį vartojo. Prie pareigūnų priėjusi pranešėja K. Š., kuriai buvo nustatytas 1,88 promilių girtumo laipsnis, paaiškino, kad po (duomenys neskelbtini) festivalio, kartu su savo krikštatėviu M. G. ir jo drauge A. R. būnant lauke ant šaligatvio, (duomenys neskelbtini), prie jos priėjęs nepažįstamas vyriškis kvietė ją vardu ir ji išsigando, su nepažįstamuoju kartu buvo dar du jo draugai, kurių K. Š. taip pat nepažinojo. Šalia K. Š. buvęs jos krikštatėvis M. G. nepažįstamajam vyriškiui liepė išeiti. Konflikto metu M. G. ir nepažįstamasis apsistumdė. Apsistumdymo metu M. G. prakirstas dešinės pusės paakys, skundėsi kairės kojos skausmais. Kadangi po šventės visur miestelyje buvo gausu žmonių, K. Š. nematė, kuris iš trijų nepažįstamųjų vyrų, kokiu būdu sužalojo jos krikštatėvį, kiek kartų ir su kuo smūgiavo nematė. Po apsistumdymo trys nepažįstamieji, kurie galimai sužalojo M. G., greitai nuėjo, įlipo į juodos spalvos „BMW“ markės automobilį E61 modelio, kurio valstybinių numerių nespėjo įsidėmėti, ir išvažiavo. K. Š. aiškino, kad „BMW“ automobilis galimai priklauso R. S.. R. S. buvo su savo drauge, kurios jokių domenų nežino ir taip pat kilusį konfliktą ir apsistumdymą bandė nuraminti. Tikslinga ikiteisminį tyrimą tęsti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį (1 t., b. l. 5–10, 17).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., 3.32 val., pranešėja K. Š. pranešė apie tai, kad ką tik sumušė nepažįstamas vyras, kuris pasišalino. 36 metų vyrui kraujuoja akis. 8.55 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad 5 val. GMP atvežtas neblaivus (2,20 prom.) M. G., sumušė trys nepažįstami asmenys. M. G. dėl kelio sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo, keturgalvio raumens ir sausgyslės sužalojimo gydomas Traumatologijos skyriuje (1 t., b. l. 18–22).

Iš 2024 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie vartų, kur prieš nukentėjusįjį M. G. buvo panaudotas fizinis smurtas. Įvykio vieta apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota (1 t., b. l. 23–28).

Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris filmuotas per (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kameros Nr. 9 „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. rugpjūčio 18 d. nuo 3.21 iki 3.25 val. Minėtame vaizdo įraše matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., 3.21.12 val., (duomenys neskelbtini), kelkraštyje stovi du lengvieji automobiliai. Pirmame automobilyje gale dešinėje pusėje sėdi keleivio vietoje A. R., automobilio vairuotojo vietoje sėdi V. P., šios moterys išlipa iš pirmo stovinčio automobilio. Antrame automobilyje vairuotojo sėdynėje sėdi E. Š., kuri iš automobilio neišlipa. Kelkraštyje stovinčiuose dvejuose automobiliuose yra įjungtos trumpos šviesos. Prie pirmojo automobilio stovi M. G., antras automobilis yra „BMW“ markės e61 modelio universalas. M. G. nuo pirmo automobilio eina prie antro „BMW“ markės automobilio galo ir sustoja už automobilio „BMW“ galo ant šaligatvio, kuris grįstas trinkelėmis. Matosi konflikto pradžia, kadangi už „BMW“ automobilio esantys asmenys stovi vienas šalia kito, kalbasi, skėsčioja rankomis, tuomet iš automobilio „BMW“ priekinės keleivio vietos išlipa, žemo ūgio, juodą megztinį vilkintis R. S., kuris ateina už „BMW“ automobilio tarp ten esančių asmenų. R. S. atsistoja ant važiuojamosios dalies šalia M. G.. M. G. vilki raudonos spalvos marškinėlius su rankovėmis. Priešais M. G. ant važiuojamosios dalies stovi du vyriškiai – vienas vilki juodus marškinėlius su kelnėmis stambesnio kūno sudėjimo, juodų plaukų, šis asmuo yra A. D.. Kitas asmuo yra iš automobilio atėjęs R. S.. Šalia A. G. po dešine puse stovi lieso sudėjimo vyriškis su tamsios spalvos liemene, kurios pečių linija horizontaliai yra raudonos spalvos, o per liemenės vidurį iš priekinės pusės yra baltos spalvos horizontali juosta, šis asmuo vilki džinsinius šortus, po liemene matyti baltos spalvos marškinėliai su trumpomis rankovėmis, šis asmuo yra D. M.. Vaizdo įraše matyti, kad M. G. su abejomis rankomis sugriebia D. M. liemenę iš už D. M. liemenės nugaros ir už jos D. M. nustumia į antrą gatvėje stovėjusį automobilį „BMW“. D. M. galva trenkiasi į ,,BMW“ automobilio galą, po patirto susidūrimo su automobiliu D. M. kaire ranka liečia savo galvą ir lieka stovėti gatvėje. Tuomet matyti, kad M. G. ramina priešais jį stovintis R. S., kuris po to, kai M. G. nustūmė D. M., atsistoja į vidurį tarp M. G. ir A. D.. R. S. bando raminti A. G., R. S. iškelia ranką, tačiau M. G. iškėlęs rankas sklaidosi ir abiem rankomis pastumia R. S. per krūtinę, šis praranda pusiausvyra, tačiau nenuvirsta. M. G. bando raminti A. D., bandydamas pagauti M. G. rankas, tačiau pusiausvyrą atgavęs R. S. dešiniu kumščiu trenkia M. G. į dešinės pusės veido sritį, tuomet M. G. susvyruoja, pasilenkia ir tuomet R. S. sugriebia M. G. už kaklo abiem rankom ir bando jį parversti. Abu asmenys parvirsta. Prie šių dviejų asmenų pribėga su šviesia suknele A. R., kuri už nugaros laiko rankas ir rankose kažką laiko, A. R. vilki šviesią suknelę. Toliau stovi su šviesia suknele ir vilki džinsinį švarkelį K. Š., bei su juodais šortais ir rusvos spalvos palaidine ar striuke stovi V. P.. Nugriuvus R. S. ir M. G., ant kelio stovėjęs D. M. eina prie nuvirtusių asmenų ir ant kelkraščio stovinčiam I. Ž., kuris vilki rudos spalvos megztinį ir ant galvos yra užsidėjęs juodą kepurę su snapeliu priekyje, trenkia į veido sritį, I. Ž. parvirsta, nesikelia. Tuomet K. Š. susiima už galvos matydama vaizdą, bando nuraminti D. M., tačiau šis priėjęs prie K. Š. apsisuka ir po kelių sekundžių pareidamas vėl trenkia kumščiu I. Ž.. Tuomet V. P., paėmusi už pečių nuveda A. D. į tarpą esantį tarp automobilių, jog šis asmuo atsitrauktų nuo nuvirtusių asmenų. A. D. atsitraukia ir vėl per tą patį tarpą, pamatęs, jog prie nuvirtusių asmenų, t. y. R. S. ir M. G., prieina D. M., kuris keturis kartus kumščiu smūgiuoja. A. D. grįžta per tą patį automobilių tarpą ir ištempia gulintį R. S. ir kartu su juo atsitraukia. Tuomet R. S. iškart įsėda į savo automobilio priekinę keleivio vietą ir išvažiuoja kartu su visą laiką prie antro automobilio „BMW“ vairo sėdėjusia E. Š., palikdamas savo draugus. K. Š. išlydi pirmiau išeinantį A. D., paskui kurį išeina ir D. M.. M. G. lieka gulėti ant šaligatvio grindinio (1 t., b. l. 29–34).

Iš 2024 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvados Nr. 969/2024(04) matyti, kad iš medicininių dokumentų atlikus sveikatos sutrikdymo masto nustatymo tyrimą, buvo padarytos šios išvados: 1. M. G. padaryti sužalojimai: kairės šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės plyšimas, veido dešinės pusės poodinė kraujosruva; 2. sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais; 3. sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; 4. padarant M. G. nustatytus sužalojimus galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; 5. M. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu; 6. šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės plyšimas gali būti dėl tiesioginės traumos, tiek dėl netiesioginio jėgos poveikio. Sausgyslė gali plyšti dėl didelės jėgos poveikio (arba nedidelės, jei yra gretutinių ligų, įtakojančių sausgyslės silpnumą) esant specifiniams judesiams, staiga įsitempiant priekinės šlaunies grupės raumenims, kaip pavyzdžiui leidžiantis po šuolio, staiga keičiant kryptį bėgant, stengiantis išlaikyti balansą krentant, griūnant ir pan.; 7. M. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šlaunies raumens sausgyslės plyšimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Veido poodinė kraujosruva kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 35–53).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117-303/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo D. M. veiksmai – keturių smūgių kumščiu sudavimas į nukentėjusiojo M. G. veidą ir galvą, vertinami, kaip įžūlus elgesys. Kaltinamojo R. S. veiksmai – vieno smūgio kumščiu sudavimas į veidą nukentėjusiajam M. G., dėl to jis suklupo ir nugriuvo ant žemės, taip pat vertinami kaip įžūlus elgesys. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji D. M. ir R. S. jiems inkriminuotus veiksmus atliko viešoje vietoje – gatvėje, netoli kavinės „(duomenys neskelbtini)“, pašalinių asmenų akivaizdoje, kurie išsigando, buvo susijaudinę ir šokiruoti kilusių muštynių, bandė išskirti konfliktuojančius asmenis, tam, kad muštynes pabaigti liudytoja A. R. panaudojo ašarines dujas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. M. padarė viešosios tvarkos pažeidimą: 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 3.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, įžūliu elgesiu, t. y. tyčia, keturis kartus kumščiu sudavė į veidą, galvą ant žemės gulinčiam M. G., taip padarydamas nukentėjusiajam M. G. veido dešinės pusės poodinę kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ir R. S. padarė viešosios tvarkos pažeidimą: 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 3.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, įžūliu elgesiu, t. y. tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą nukentėjusiajam M. G., dėl to šis suklupo ir griuvo ant žemės, griūdamas susižalojo kairę koją, taip padarydamas nukentėjusiajam M. G. kairės šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės plyšimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tiek D. M., tiek R. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo. D. M. paaiškino, kad buvo neblaivus, nežino, dėl kokių priežasčių nukentėjusysis M. G. tapo agresyvus, nors prieš tai draugiškai bendravo, M. G. pirmas jam sudavė smūgį į pakaušį ir pastūmė, dėl to jis trenkėsi į automobilį, vėliau pamačius M. G. ant žemės ir besigrumiantį su R. S., jis priėjo ir sudavė keturis smūgius nukentėjusiajam į veidą ir į galvą. Kaltinamasis R. S. paaiškino, kad pamatęs, jog nukentėjusysis M. G. konfliktuoja ir stumdosi su D. M., lindo į jų tarpą, norėdamas juos nuraminti, tačiau M. G. nenurimo, mosikavosi rankomis, buvo agresyvus, todėl R. S. jam vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, po to M. G. suklupo, griuvo ant žemės, kartu nusitepdamas ir jį, M. G. visu savo kūno svoriu jį spaudė prie žemės, kol jį ištraukė A. D.. Išvadą dėl neteisėtų D. M. ir R. S. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų E. Š., A. D., I. Ž., V. P., A. R. ir K. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, protokolo-pareiškimo, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, BIRT ataskaitų žiūryklės, įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1, specialisto išvados, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys. D. M. ir R. S. savo įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, jie suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais demonstruos nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad D. M. ir R. S. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 284 straipsnį.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas taip pat konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 3.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, įžūliu elgesiu, t. y. tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą nukentėjusiajam M. G., dėl to šis suklupo ir griuvo ant žemės, griūdamas susižalojo kairę koją, taip padarydamas nukentėjusiajam M. G. kairės šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės plyšimą, t. y. padarė M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis, naudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti padariniai nukentėjusiojo sveikatai ir jų, nors nekonkretizavo, bet tokių padarinių norėjo.

Dėl D. M. ir R. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. ir laiduotoja I. Š. prašė atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos I. Š. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui ir D. M. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis R. S. ir laiduotojas V. K. taip pat prašė atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo V. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui ir R. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Šis įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Šiuo įstatymu buvo pakeistos BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numatė, tiek ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys, atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys numato, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pvz., pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; o pagal BK 40 straipsnio 3 dalį asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu D. M. ir R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) reikalauja, jog bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Kai D. M. ir R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas reikalavo, kad bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Įvertinus aptartus BK 40 straipsnio pakeitimus nagrinėjamos bylos kontekste kaltinamųjų D. M. ir R. S. atžvilgiu, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai sunkina D. M. ir R. S. teisinę padėtį, todėl netaikomi.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

D. M., veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. D. M. nusikalstamą veiką padarė, būdamas neteistas (2 t., b. l. 13–14). Jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, tai vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. M. administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas administracines nuobaudas – baudas yra sumokėjęs (2 t., b. l. 15–20), dirbantis (2 t., b. l. 21–22), darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, kokybiškai atliekantis patikėtas užduotis, pasižymintis dalykišku bendravimu, mandagumu, nestokojantis takto, išsiskiriantis ypač atsakingu požiūriu į darbą, neturintis žalingų įpročių, trukdančių dirbti, su kitais darbuotojais elgiasi pagarbiai, taikaus charakterio, seniūnija nusiskundimų dėl D. M. nėra gavusi (2 t., b. l. 25-26). Teismo posėdžio metu kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad įsipareigoja atlyginti žalą tokią, kokią priteis teismas. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad žalą galėtų atlygintų dalimis, nes turi finansinių įsipareigojimų (paskolą), ketina kurti šeimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai šalių pozicijos dėl padarytos žalos dydžių skirtingos, pakanka, jog kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015, 2K-289-693/2019). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), ir yra pagrindo manyti, kad ateityje D. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sugyventinė, gyvenimo draugė, būsima sutuoktinė I. Š.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog I. Š. anksčiau neteista, du kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas administracines nuobaudas – baudas yra sumokėjusi. Prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. Š. nurodė, kad su D. M. gyvena kartu 7 metus, įsigijo naujus namus ir ruošiasi tuoktuvėms, visuomet bendraudavo dažnai ir visomis temomis, D. M. nieko nuo jos neslepia, jie atvirai apie viską bendrauja, todėl I. Š. gali daryti D. M. teigiamą įtaką, kadangi jis jos visada išklauso ir atsižvelgia į jos nuomonę bei prašymus. D. M. supranta, ką padaręs, kad pasielgė netinkamai ir tokiu būdu sukėlė nemalonumų bei nepatogumų ne tik nukentėjusiajam, sau, bet ir visai savo šeimai. Savo šeimos D. M. atsiprašė, savo klaidą suprato, iš jos pasimokė ir pasižada daugiau nebenusikalsti. I. Š. pasitiki D. M., už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų.

Teismas sprendžia, kad I. Š. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, taip pat teismui nekyla abejonių, jog I. Š. galimybė daryti įtaką savo gyvenimo draugui, būsimam sutuoktiniui, yra akivaizdi.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad I. Š. septynerius metus gyvena kartu su kaltinamuoju D. M., kuria bendrą ateitį, įsirenginėja naujus bendrus namus, dažnai bendrauja, be to, jos nusiteikimas prisiimti atsakomybę už būsimą sutuoktinį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja I. Š. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo D. M. elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant I. Š. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį I. Š. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs D. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių įvykdymo terminą.

R. S., veikdamas tyčia, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos baigtos. R. S. nusikalstamas veikas padarė, būdamas anksčiau neteistas (1 t., b. l. 185–187). R. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, tai vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. S. administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas 2 kartus, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas administracines nuobaudas – baudas, yra sumokėjęs (pagal ANR išrašą viena bauda nėra sumokėta, nes ANR išrašas yra pateiktas anksčiau nei yra baudos sumokėjimo terminas, be to, R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad abi baudas yra sumokėjęs) (1 t., b. l. 188–190), dirbantis (1 t., b. l. 191–192; 2 t., b. l. 132-133), darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, kaip itin kruopštus, atkaklus, darbštus, motyvuotas darbuotojas, atsakingas ir tvarkingas, nebijantis prisiimti atsakomybės, dirba greitai, tačiau kokybiškai, yra puikus savo srities specialistas, vienas geriausių įmonės (duomenys neskelbtini), ramaus būdo, geranoriškas, seniūnija nusiskundimų dėl R. S. neturi (1 t., b. l. 197-198). Teismo posėdžio metu kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad įsipareigoja atlyginti žalą tokią, kokią priteis teismas. Taip pat kaltinamasis paaiškino, kad žalą galėtų atlyginti dalimis, nes jo atlyginimas nėra didelis. Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), ir yra pagrindo manyti, kad ateityje R. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo vaikystės draugas, buvęs bendramokslis V. K.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. K. anksčiau neteistas, per pastaruosius 5 metus yra baustas administracine tvarka, daugiausia už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas administracines nuobaudas – baudas yra sumokėjęs. Prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. K. nurodė, kad su R. S. užaugo tame pačiame kaime ir yra geriausi draugai nuo vaikystės, dažnai bendrauja visomis temomis, susiskambina kas kelias dienas ir savaitgaliais dažniausiai laiką leidžią bendroje kompanijoje. Su R. S. atvirai apie viską bendrauja, todėl gali daryti jam teigiamą įtaką, kadangi R. S. V. K. visada išklauso ir atsižvelgia į jo nuomonę bei prašymus. R. S. supranta savo poelgio padarinius ir tai, jog pasielgė netinkamai, ne kartą yra minėjęs, kad daugiau niekada nieko panašaus nebedarys, kadangi iš įvykio gerai pasimokė ir pamoką išmoko. V. K. pasitiki R. S., už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų.

Teismas sprendžia, kad V. K. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamojo R. S. elgesiui, taip pat teismui nekyla abejonių, jog V. K. galimybė daryti įtaką savo draugui yra akivaizdi.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad V. K. nuo pat vaikystės yra geri draugai su R. S., jie dažnai bendrauja, kas kelias dienas susiskambindami, beveik kiekvieną savaitgalį susitinka ir bendrauja gyvai, jo nusiteikimas prisiimti atsakomybę už draugą yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas V. K. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė yra teigiama, jis yra kritiškas kaltinamojo R. S. elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant V. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. K. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato.

Teismas, įvertinęs R. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių įvykdymo terminą.

Teismas mano, kad kaltinamiesiems netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones – nemokamus darbus (BK 70 straipsnis), nes kaltinamieji yra dirbantys, taip pat iš jų priteisiama turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam, kurią jie turės atlyginti, susikoncentruodami į jų atliekamą darbą ir gaudami pajamas. Nors kaltinamųjų gynėjas prašo jiems neskirti baudžiamojo poveikio priemonių – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikalstamos veikos, padarytos kaltinamųjų, yra atsitiktinės, tačiau, teismo manymu, būtent sudalyvavimas ir išklausymas smurtinį elgesį keičiančiose programose atliks prevencinius tikslus, kad daugiau tokių įvykių nebepasikartotų ateityje.

Nukentėjusysis M. G. bylos nagrinėjimo teisme metu 2025 m. kovo 12 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų D. M. ir R. S. priteisti 7682,72 Eur turtinės žalos ir 2200 Eur neturtinės žalos (Teisingumo ministerijai iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo pervedus M. G. 2800 Eur neturtinės žalos atlyginimui, šia suma nukentėjusysis sumažino savo reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo) atlyginimą (1 t., b. l. 84-100; 2 t., b. l. 88-105, 120, 150-158).

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų jis patyrė 80,06 Eur tiesioginių nuostolių, nes gydymo ir reabilitacijos metu įsigijo vaistų už 12,17 Eur, kelionės išlaidos į gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigas kainavo 67,89 Eur. M. G. prie ieškinio pridėjo kvitus dėl patirtų išlaidų.

M. G. taip pat nurodė, kad dėl patirto sužalojimo, kairės kojos operacijos ir gydymo buvo nedarbingas nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. iki 2025 m. sausio 31 d., t. y. buvo nedarbingas 4 mėnesius 14 dienų. Dėl sveikatos sužalojimo ir gydymo minėtu laikotarpiu negalėjo dirbti. Nuo 2024 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. gruodžio 16 d. darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Dėl patirto sužalojimo ir pablogėjusios sveikatos būklės buvo priverstas 2024 m. gruodžio 18 d. nutraukti darbo santykius UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Iki 2024 m. gruodžio 6 d. jokių darbinių pajamų ir socialinio draudimo išmokų neturėjo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA) už jam suteiktą nedarbingumo laikotarpį išmokų nemokėjo, nes įvykio metu jis buvo neblaivus. Savo pragyvenimui ir turimų įsipareigojimų įvykdymui turėtų santaupų neužteko, teko pinigų skolintis iš giminaičių ir pažįstamų asmenų. Nukentėjusysis turi du nepilnamečius vaikus, vienam jų yra nustatytas neįgalumas, vaikams kas mėnesį teikia išlaikymą po 200 Eur kiekvienam. Nepilnamečių vaikų išlaikymui reikiamos 400 Eur pinigų sumos kas mėnesį M. G. neturi, nes yra nedarbingas. Iš viso jo daugiau nei 4 mėnesių nedarbingumo laikotarpyje turėtų įsipareigojimų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis yra 1600 Eur, ir šių įsipareigojimų pilnai yra neįvykdęs.

M. G. patikslintame civiliniame ieškinyje taip pat nurodo, kad iki 2024 m. gruodžio 18 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinės mėnesinės darbinės pajamos 2024 m. birželio-liepos mėnesiais iš jo darbinės veiklos buvo 2047,44 Eur (61 kalendorinė diena, 42 darbo dienos, vidutinis vienos darbo dienos užmokestis 97,47 Eur). Jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d. negautos darbinės pajamos yra 7602,66 Eur (3 mėn. 18 d., 78 darbo dienos x 97,47 yra 7602,66 Eur). M. G. ieškinyje nurodo, kad dėl R. S. ir D. M. neteisėtų veiksmų, tyčinio jo sumušimo ir sužalojimo, negavo 7602,66 Eur darbinių pajamų, o iš viso jam padaryta 7682,72 Eur turtinė žala (80,06 Eur + 7602,66 Eur).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje priteisiama atlyginti žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017).

Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusiojo atžvilgiu kiekvienas kaltinamasis atliko skirtingus veiksmus ir sukėlė skirtingas pasekmes, t. y. D. M. keturis kartus kumščiu sudavė į veidą, galvą ant žemės gulinčiam M. G., taip padarydamas jam veido dešinės pusės poodinę kraujosruvą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o R. S. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą nukentėjusiajam M. G., dėl to šis suklupo ir griuvo ant žemės, griūdamas susižalojo kairę koją, taip padarydamas nukentėjusiajam M. G. kairės šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės plyšimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos turtinės ir neturtinės žalos bei iš kurio kaltinamojo ji turi būti priteisiama, vertina ir atsižvelgia į kiekvieno kaltinamojo atliktus veiksmus ir jais sukeltas pasekmes nukentėjusiajam.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų patyrė kelionės išlaidų į gydymo įstaigą nuvykti bei vaistų ir med. priemonių pirkimo išlaidų, tarp nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos ir kaltinamųjų padarytų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, padaryta turtinė žala pagrįsta įrodymais. Iš nukentėjusiojo pateiktų medicininių dokumentų ir išlaidų kvitų matyti, kad didžiąja dalimi šios išlaidos yra susijusios su nukentėjusiajam padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu – kairės kojos sužalojimu, tačiau matyti ir tai, kad nukentėjusysis kartu dėl kojos sužalojimo pas medikus lankėsi ir dėl jam padaryto sumušimo veide, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš kaltinamojo R. S. priteistina 60,06 Eur, iš kaltinamojo D. M. – 20 Eur nukentėjusiojo M. G. naudai turtinei žalai atlyginti.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir pagrįstos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę.

Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-173/2013, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-80-1073/2019, Nr. 2K-105-495/2021 ir kt.). Negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias nukentėjusysis praranda dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2005).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusysis dėl jam 2024 m. rugpjūčio 18 d. padarytų sužalojimų negalėjo atvykti į darbą nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2024 m. gruodžio 17 d. iki 2025 m. sausio 31 d. ir dėl to negavo pajamų, kurias galėjo gauti už darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos negavo ligos išmokų, nes įvykio, kurio metu buvo sužalotas, buvo neblaivus, laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 28 d. iki gruodžio 31 d. jis gavo 91,06 Eur nedarbo draudimo išmoką (2 t., b. l. 120).

Iš nukentėjusiojo buvusios darbovietės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2025 m. balandžio 23 d. rašto matyti, kad: 1. darbuotojo M. G. vidutinis darbo užmokestis 2024 m. gegužės-liepos mėn. laikotarpiu: priskaičiuota darbo užmokesčio suma 4478,70 Eur, dirbtas dienų skaičius – 58 , vidutinis darbo užmokestis – 77,22 Eur/ l d.d., išmokėta darbo užmokesčio suma – 2794,24 Eur, 48,18 Eur/1 d.d. Priskaičiuota ir išmokėta dienpinigių suma 1542,15 Eur – 26,59 Eur/1 d. d. 2. M. G. darbo santykiai pasibaigė 2024 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 str. 1 d. pagrindu. 3. Darbuotojui 2024 m. gruodžio mėn. 6 d. - gruodžio mėn. 16 d. suteiktos kasmetinės atostogos už 2024-04-15- 2024-08-17 laikotarpį , priskaičiuota atostoginių suma 522,48 Eur. Po 2024 m. rugpjūčio 18 d. išmokėta 1055,00 Eur – 629,03 Eur darbo užmokestis už 8 mėn., 404,93 Eur atostoginiai, 21,04 Eur dienpinigiai už 8 mėn. (3 t., b. l. 2).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas paaiškino, kad nukentėjusysis buvo (duomenys neskelbtini), todėl, atsižvelgiant į tokią jo darbo specifiką, nukentėjusiojo atlyginimas susideda iš dviejų dalių, t. y. įskaitant ir dienpinigius.

Iš civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusysis M. G. prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d., nes tuo laikotarpiu buvo nedarbingas, o 2024 m. gruodžio 6 d. jis išėjo kasmetinių atostogų ir gavo atostogų išmokas, gruodžio 18 d. nutraukė darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Šios aplinkybės yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais.

Pagal teismų praktiką, jei darbuotojui mokėti dienpinigiai neatliko jo išlaidų kompensavimo funkcijos ir buvo įskaitomi į minimalų komandiruojamam darbuotojui mokėtą darbo užmokestį, dienpinigiai turėtų būti įtraukiami ir skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį žalos jo sveikatai padarymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-172-1243/2025). Nukentėjusysis iki patirtų sužalojimų dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) ir pagal byloje esančius įrodymus matyti, jog nukentėjusiajam už darbo funkcijų vykdymą buvo mokamas darbo užmokestis, o taip pat kitos išmokos, t. y. dienpinigiai, nes (duomenys neskelbtini) darbo specifika ta, kad tiesiogines darbines funkcijas jie atlieka būtent išvykų (komandiruočių) metu, už kurias yra mokami dienpinigiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 1A-155-307/2021). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad dienpinigiai buvo nukentėjusiojo darbo užmokesčio dalis ir jie įtraukiami skaičiuojant jo vidutinį darbo užmokestį žalos jo sveikatai padarymo atveju. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, jog žalos sveikatai padarymo atveju negautų pajamų dalis turi būti apskaičiuojama ir priteisiama nuo darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-628/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-346-1036/2023, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-7-875/2024).

Taigi, vadovaujantis nukentėjusiojo buvusios darbovietės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2025 m. balandžio 23 d. raštu, nukentėjusiojo vidutinis dienos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 74,77 Eur (48,18 Eur/1 d.d. + 26,59 Eur/1 d. d.). Laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d. buvo 78 darbo dienos, todėl nukentėjusiojo negautos pajamos sudaro 5832,06 Eur (74,77 Eur x 78 darbo dienos). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad M. G. aukščiau minimu laikotarpiu tapo nedarbingas ir negavo pajamų iš esmės būtent tik dėl kaltinamojo R. S. jo atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų – tyčia vieną kartą kumščiu suduoto smūgio M. G. į veidą, dėl to šis suklupo ir nugriuvo ant žemės, griūdamas susižalojo kairę koją – M. G. plyšo kairės kojos šlaunies keturgalvio raumens sausgyslė. Dėl to 5832,06 Eur negautos pajamos nukentėjusiajam priteistinos iš kaltinamojo R. S..

Patikslintame ieškinyje dėl neturtinės žalos M. G. nurodė, kad jaučia jam padarytą dvasinę skriaudą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo ir darbinės veiklos galimybių sumažėjimą. Esamas kairės kojos sužalojimas gydomas iki šiol, gydytojai neprognozuoja, kad kairės kojos funkcija (lankstumas, judėjimo galimybės, fizinė apkrova) visiškai atsistatys ateityje. Padaryti kojos sužalojimai jam sukelia diskomfortą, negali normaliai judėti (vaikščioti). Dėl gydymo ir atliekamo ikiteisminio tyrimo nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. negalėjo niekur ilgesniam laikui išvykti iš savo gyvenamosios vietos, gydėsi ir buvo nedarbingas nuo įvykio iki 2025 m. sausio 30 d., negalėjo užsidirbti sau pragyvenimui ir vykdyti esamus turtinio pobūdžio įsipareigojimus savo šeimos nariams, taip pat neaišku kokio pobūdžio darbą galės dirbti baigęs gydymą. Neturtinę žalą, kurią sudaro sveikatos sužalojimas, fizinis skausmas, gyvenimo pablogėjimas, asmens pažeminimas, bendravimo ir dvasinės būsenos sutrikimas, vertina 2200 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiajam M. G. neteisėtais D. M. veiksmais (suduodant 4 smūgius kumščiu M. G. į veidą ir galvą) buvo padaryta veido dešinės pusės poodinė kraujosruva. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiojo M. G. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, todėl neabejotina, kad dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, nepatogumus. Atsižvelgiant į nusikalstama veika padarytą sužalojimą, jo lokaciją, galima pagrįstai teigti, kad pasekmes nukentėjusysis jautė kurį laiką, tačiau ne taip ilgai, kad dėl patirto sužalojimo (veido dešinės pusės poodinės kraujosruvos) nukentėjusysis negalėtų gyventi visaverčio gyvenimo, kurį gyveno iki įvykio. Bylos duomenimis buvo įrodyta, kad D. M. sudavė 4 smūgius kumščiu nukentėjusiajam M. G. į veidą ir į galvą, kai aplink įvykio vietą buvo pašalinių asmenų, D. M. smūgius nukentėjusiajam sudavė būdamas neblaivus, nukentėjusysis pajuto pažeminimą, patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus. Kita vertus, teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam D. M. padaryti sužalojimai sukėlė ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių, tokių įrodymų byloje nukentėjusysis nepateikė.

Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje, priteisiant neturtinę žalą nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, viešosios tvarkos pažeidimo bylose, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 iki 3000 Eur. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti visiškai tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, šioje byloje nėra.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (D. M. sudavė keturis smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą ir galvą), nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų lokalizaciją, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (smūgiai buvo suduoti viešoje vietoje, šventės metu, kai aplink įvykio vietą buvo pašaliniai asmenys, tiek kaltinamasis, tiek pats nukentėjusysis buvo neblaivūs), į kilusį tarpusavio konfliktą ir jo eigą, į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė kurį laiką, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo M. G. patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 400 Eur. Ši suma, teismo vertinimu, geriausiai atitinka nukentėjusiojo M. G. ir nuskalstamą veiką padariusio asmens interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus.

Nukentėjusiajam M. G. neteisėtais R. S. veiksmais (vienas smūgis kumščiu į veidą, dėl to M. G. suklupo ir nugriuvo ant žemės, taip susižalodamas kairę koją) buvo padarytas sužalojimas – kairės šlaunies keturgalvio raumens sausgyslės plyšimas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiojo M. G. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, jam buvo atlikta operacija – sausgyslės fiksacija, nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. iki 2025 m. sausio 31 d. buvo nedarbingas, šiuo metu jam dar taikomas reabilitacinis gydymas ir med. procedūros kojai, koja nėra iki galo atsistačiusi, M. G. iki šiol jaučia skausmus, yra apribotas jo judėjimas. Taigi, dėl jam R. S. padaryto sužalojimo nukentėjusysis jautė ir iki šiol jaučia fizinį skausmą, nepatogumus, negali dirbti, pilnavertiškai gyventi. Atsižvelgiant į nusikalstama veika padarytą sužalojimą, jo lokaciją, darytina išvada, kad pasekmes nukentėjusysis jautė gana ilgą laiką ir jaučia iki šiol, dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis iki šiol negali gyventi visaverčio gyvenimo, kurį gyveno iki įvykio. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė ir iki šiol patiria fizinius ir dvasinius nepatogumus, išgyvenimus.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytų veikų pavojingumą, kaltinamojo R. S. atliktų veiksmų intensyvumą (sudavė vieną smūgį kumščiu M. G. į veidą, dėl to šis suklupo ir nugriuvo ant žemės, taip susižalodamas kairę koją), nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, jo lokalizaciją (kairė koja), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (smūgiai buvo suduoti viešoje vietoje, šventės metu, kai aplink įvykio vietą buvo pašaliniai asmenys, tiek R. S., tiek pats nukentėjusysis buvo neblaivūs), į kilusį tarpusavio konfliktą ir jo eigą, į tai, kad dėl patirto sužalojimo nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 700 Eur iki 3000 Eur), esant nusikalstamų veikų daugetui pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 1500 Eur iki 4000 Eur), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo M. G. dėl neteisėtų kaltinamojo R. S. veiksmų patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, yra 2800 Eur. R. S. yra dirbantis ir gaunantis darbo užmokestį, o M. G. šiuo metu dėl įvykio metu patirtos kojos traumos yra nedarbingas, registruotas Užimtumo tarnyboje, pragyvenantis iš gaunamos nedarbingumo išmokos, išlaikantis du nepilnamečius vaikus, kurių vienas turi sunkią negalią. Šiuo atveju, teismo vertinimu, priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo M. G. ir nuskalstamą veiką padariusio asmens interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Teisingumo ministerija iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo M. G. išmokėjo 2800 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnį pagal šį įstatymą kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios sumokėtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Taigi, kaip matyti, valstybė įgyja regreso teisę į kaltinamuosius dėl nukentėjusiajam avansu išmokėtos 2800 Eur neturtinės žalos sumos iš Fondo. Atsižvelgiant į tai, teismo nustatytos priteistinos iš kaltinamųjų nukentėjusiajam neturtinės žalos sumos (400 Eur iš kaltinamojo D. M. ir 2800 Eur iš kaltinamojo R. S.) proporcingai mažintinos iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo avansu M. G. išmokėta suma ir iš D. M. nukentėjusiajam priteistina likusi neturtinės žalos atlyginimo dalis, t. y. 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš R. S. – 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, atsižvelgdamas į iš kaltinamojo R. S. nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos sumas, į tai, kad jis dirba, tačiau jo pajamos nėra didelės, teismo posėdžio metu nurodė, kad teismo priteistą žalą galėtų mokėti dalimis kas mėnesį, daro išvadą, kad kaltinamasis R. S. neturi galimybės sumokėti visos žalos iš karto, todėl nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas išdėstytinas per penkiolikos mėnesių laikotarpį (CPK 284 str. 1 d.). Toks laikotarpis nustatytinas atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo teisėtą lūkestį gauti žalos atlyginimą per protingą terminą. Teismas, atsižvelgdamas į iš kaltinamojo D. M. nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos sumas, į D. M. turtinę padėtį, mano, kad nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo išdėstymas netikslingas ir kaltinamasis D. M. yra pajėgus sumokėti teismo priteistas sumas, jų neišdėstant tam tikram laikotarpiui.

D. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 10–12). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 174–176). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-12808 nukentėjusiajam M. G. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatas V. Poškus (1 t., b. l. 78-83). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 19 d. pažymos Nr. APD-2025-05947 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad nukentėjusiajam M. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 750,05 Eur (2 t., b. l. 111, 160; 3 t., b. l. 10).

Šiuo nuosprendžiu D. M. ir R. S. pripažinus kaltais, spręstina, jog prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusysis buvo priversti siekti savo teisių gynybos teisme. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo įgalioto atstovo advokato dalyvavimo procese trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių ir trukmę, atstovavimo kokybę, daro išvadą, kad išieškoti prašoma suma nėra neproporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, taip pat kaltinamųjų turtinei padėčiai, kaltinamieji yra darbingo amžiaus, dirba, pripažįsta, kad iš kaltinamųjų priteistina po 375,02 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo R. S. turtui – piniginėms lėšoms 7 361,17 Eur sumai, esančioms R. S. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – visiškai uždraudžiant disponuoti; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; neišieškoma suma – 446 Eur, nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2025 m. vasario 19 d., turto saugotojas – AB Šiaulių bankas (1 t., b. l. 177-184). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. vasario 17 d. nutartimi nutarta pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą 3 mėnesiams į R. S. nuosavybės teise jam priklausančias pinigines lėšas – 12 682,72 Eur, esančias AB Šiaulių bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai uždraudžiant jomis disponuoti, neišieškoma suma – 446 Eur, turto saugotojas – AB Šiaulių bankas. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. vasario 19 d. (2 t., b. l. 135-136, 142). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarta pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą 6 mėnesiams į R. S. nuosavybės teise jam priklausančias pinigines lėšas – 9882,72 Eur, esančias AB Šiaulių bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai uždraudžiant jomis disponuoti, neišieškoma suma – 446 Eur, turto saugotojas – AB Šiaulių bankas. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. gegužės 19 d. (3 t., b. l. 5-6). Patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį kaltinamojo R. S. atžvilgiu iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas priteistos žalos dydžiui, nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio užtikrinimui ir galimam priverstiniam žalos išieškojimo procesui, tikslinga laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti, tačiau mažesnei sumai – 6242,12 Eur, iki nuosprendžio įvykdymo dėl priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apie priimtą sprendimą informuotinas Turto arešto registras.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo kamerų įrašais (2 t., vokas prisegtas prie bylos tomo galinio viršelio), paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš D. M. M. G. naudai priteisti 20 Eur (dvidešimt eurų) turtinės ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš R. S. M. G. naudai priteisti 5892,12 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus dvylika centų) turtinės ir 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo R. S. įvykdymą dėl 5892,12 Eur turtinės žalos ir 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo išdėstyti penkiolikai mėnesių, mokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kas mėnesį (iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos) po 420 Eur, o paskutinį (penkioliktą) mėnesį – 362,12 Eur.

Išaiškinti R. S., kad nesumokėjus nors vienos įmokos laiku, nukentėjusysis turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pratęstą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi, į R. S. turtą – pinigines lėšas 9882,72 Eur sumai, esančioms R. S. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – visiškai uždraudžiant disponuoti; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; neišieškoma suma – 446 Eur, turto saugotojas – AB Šiaulių bankas, palikti galioti, tačiau mažesnei sumai – 6242,12 Eur, iki nuosprendžio įvykdymo dėl R. S. atžvilgiu priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš D. M. ir R. S. valstybės naudai išieškoti po 375,02 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus du centus) proceso išlaidų už nukentėjusiajam M. G. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo kamerų įrašais (2 t., vokas prisegtas prie bylos tomo galinio viršelio), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Jeigu laidavimo metu jie padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jie padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jie, būdama laiduotojais, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.