Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-7-875/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-10
Bylos Nr.: 1A-7-875/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-43507-2021-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas, Ilona Jakubėnienė, Nerijus Masiulis
Nukentėjusysis: G. P., A. S., M. S.
Civilinis atsakovas: Akcinės draudimo bendrovės “(duomenys neskelbtini)”
Advokatai: Simas Šuminas, Vidmantas Skaburskas

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-875/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43507-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.1.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Zigmo Kavaliausko ir Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. N. gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui,

nukentėjusiajai G. P., nukentėjusiųjų G. P., A. S., M. S. atstovui advokatui Simui Šuminui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Akcinės draudimo bendrovės “(duomenys neskelbtini)” įgaliotojo atstovo E. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir baudžiamoji byla D. N. atžvilgiu nutraukta.

D. N. perduota R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. N. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, D. N. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nustatyta sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiųjų G. P., A. S., M. S. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, iš Akcinės draudimo bendrovės “(duomenys neskelbtini)” priteista po 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) kiekvienam nukentėjusiajam.

Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, iš Akcinės draudimo bendrovės “(duomenys neskelbtini)” priteista nukentėjusiajam A. S. 94 316,82 Eur (devyniasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai šešiolika eurų 82 ct) turtinei žalai atlyginti.

Iš Akcinės draudimo bendrovės “(duomenys neskelbtini)” priteistos nukentėjusiųjų G. P., A. S., M. S. naudai 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų G. P., A. S., M. S. patirtos išlaidos už advokato pagalbą ir išlaidos rengiant dokumentus dėl neveiksnumo, priteistos iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. N., kiekvienam iš nukentėjusiųjų lygiomis dalimis – po 1020,19 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų 19 ct).

Išspręsti daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei kardomųjų priemonių klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, t. y. už tai, kad 2021 m. gruodžio 16 d., apie 7.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Citroen C8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra važiuodama (duomenys neskelbtini) gatvės antrąja eismo juosta ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios I. S., tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl to važiuodama toliau per pėsčiųjų perėją kliudė pėsčiąją I. S., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio I. S. padaryti sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškęs muštine kairio momens srities žaizda su aplinkine kraujosruva kairėje momeninėje-pakaušinėje srityje, kairio momenkaulio lūžiu, galvos smegenų kairio pusrutulio ir smegenų kamieno sumušimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus, kraujo prasiveržimu į skilvelių sistemą, kairiojo XII šonkaulio lūžis, kurie remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2 punktu (dėl ryškaus neurologinio židininio požymio – ilgalaikės vegetacinės komos, atsiradusios dėl galvos sumušimo), visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei dėl komos, smegenų edemos I. S. 2022 m. spalio 19 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Akcinės draudimo bendrovės “(duomenys neskelbtini)” (toliau – ADB “(duomenys neskelbtini)”) įgaliotasis atstovas E. M. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl priteistos 91 441,10 Eur sumos iš ADB “(duomenys neskelbtini)” ir šioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog valstybė vienišiems asmenims moka našlių arba vienišų asmenų pensiją, negautų pajamų ar negautos pensijos dalies ,,į priekį“ nėra galimybės apskaičiuoti, to nenumato teismų praktika, bei pirmosios instancijos teismo skaičiavimai yra teisiškai nepagrįsti, todėl nuosprendis dalyje dėl 91 441,10 Eur turtinės žalos dydžio priteisimo iš draudiko naikintinas, o ieškinys šitoje dalyje – atmestinas.

2.2. Civilinis atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti nukentėjusiajam A. S. 91 441,40 Eur negautų pajamų ir senatvės pensijos dalies. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento viešai skelbiama informacija, moterų vidutinė gyvenimo trukmė 2021 metais buvo 78,9 metai. Vidutinė senatvės pensija 2021 metais buvo apie 410 Eur. Vadovaujantis viešai skelbiamais „Sodros“ duomenimis, 2021 metais pensinis amžius moterims 63 metai 4 mėn. I. S. eismo įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini). Per laikotarpį nuo 2021-12- 16 iki kol būtų sukakęs pensinis amžius, mirusioji būtų gavusi dar bent 167 darbo užmokesčius po 643,37 Eur (167x643,37 Eur), kurių suma sudaro 107442,79 Eur, o sutuoktiniui priklausanti dalis sudaro 53721,40 Eur bei bent 184 pensijas po 410 Eur (184x410), kurių suma sudaro 75440 Eur, o sutuoktiniui priklausanti dalis sudaro 37720 Eur. Iš to, kas aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad draudimo bendrovė privalo iš viso atlyginti 94 316,82 Eur (2875,42 Eur; 53 721,40 Eur; 37 720 Eur).“ Atsakovas su aukščiau nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, nes, kaip teigia: teismas netyrė aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą, ar žuvusiosios sutuoktinis turi teisę j išlaikymą; nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą į ateitį. O priteisdamas iš civilinio atsakovo 91 441,40 Eur negautas pajamas ir senatvės pensijos dalį netinkamai atliko skaičiavimus, bei netinkamai vadovavosi savo paties cituojama teismų praktika.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.3. Draudiko vertinimu, nepaisant didelio nukentėjusiųjų skausmo, jie, siekdami civilinės atsakomybės taikymo, gali reikalauti tik tokių išlaidų, kurios pagal civilinės atsakomybės prievolės prigimtį, buvo būtinos, priverstinės ir protingos. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis);

2.4. Kategoriškai nesutinkama su teismo nuosprendžio dalimi, kuria civilinis atsakovas turi atlyginti negautos pensijos dalį, t. y. 37 720 Eur ir 53 721,40 Eur negautų pajamų dalimi, kadangi tokios žalos nėra galimybės įvertinti. Nėra galimybės nustatyti, ar asmuo sulauktų pensinio amžiaus ir paskaičiuoti negautos pensijos sumos į ateitį;

2.5. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta teismų praktika dėl negautų pajamų paskaičiavimo nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Ieškovui pareiškus civilinį ieškinį atsakovui (draudikui), nagrinėjant ginčą būtina vadovautis specialiaisiais draudikų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis draudiko pareigas, kylančias iš draudimo sutarties, yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Kadangi šiuo atveju ginčas kilo dėl draudimo sutarties vykdymo, norint teisingai išspręsti klausimą dėl draudimo išmokos priteisimo/nepriteisimo, būtina atsižvelgti į specialųjį įstatymą – TPVCAPDĮ (CK 6.254 straipsnio 1 dalis) bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau – Taisyklės);

2.6. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties“;

2.7. Iš teismo sprendimo neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, kad sutuoktinis visą gyvenimą bus išlaikomas ir kiek jis gyvens. Valstybė likusiems vienišiems asmenims moka našlių arba vienišų asmenų pensiją (ši suma nagrinėjamame sprendime nebuvo aptarta ir neišskaičiuota). Civilinis atsakovas turi mokėti patirtą žalą, negautos pajamos yra paskaičiuojamos tiksliai, o nagrinėjamu atveju suma buvo priteista į priekį, nežinant, ar ji bus patirta ir kokia ji bus;

2.8. Teismas priteisė sutuoktiniui netektas pajamas iki žuvusios žmonos galimos gyvenimo pabaigos (vidutinės gyvenimo trukmės). Civilinio atsakovo vertinimu, tai visiškai neteisingas apskaičiavimo būdas, nes nagrinėjamu atveju negautas pajamas turi gauti vyras ir apskaičiavimas turi būti atliktas iki jo gyvenimo pabaigos, o ne žmonos mirties;

2.9. Žalos atlyginimas į ateitį negali būti priteisiamas. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Išimtys iš esmės galimos tik sveikatos sužalojimo atvejais, kada nukentėjusiajam yra reikalingas mokamas gydymas. Tokiais atvejais yra išskirti kriterijai, kuriuos turi atitikti reikalaujama atlyginti žala: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-164-1075/2019). Tuo tarpu kitais atvejais, įskaitant ir negautų pajamų kompensavimą, žala turėtų būti jau patirta. Tokią draudiko poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika;

2.9.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, išaiškino, kad: „<...> civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, jos tikslas – kuo labiau kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone ieškovui nepagrįstai praturtėti. Todėl, įvertinus nutarties 43 punkte nurodytas aplinkybes, nagrinėjant asmens ieškinį dėl sutuoktinio gyvybės atėmimu padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet svarstytina galimybė priteisti ne visą išlaikymą vienkartine išmoka (iki pensinio amžiaus ar vidutinės gyvenimo trukmės: dėl to teisėjų kolegija pasisakys toliau), o išlaikymą periodinėmis išmokomis su teise vėliau jį peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms. Nesant galimybės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, aplinkybė, kad prašantis turtinės žalos atlyginimo asmuo, tikėtina, ateityje pats galės save išlaikyti ar turės galimybę gauti išlaikymą iš kito asmens (pvz. sutuoktinio), gali būti pagrindas mažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 2 dalis)“;

2.9.2. Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo: „Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius, apskaičiuodamas E. A. L. negautas pajamas, nepagrįstai atsižvelgia į visas pajamas, kurias Z. L. būtų uždirbusi nuo eismo įvykio datos (2009 m. spalio 25 d.) iki pensijos amžiaus (65 metų). Kaip pagrįstai nurodo apeliacinės instancijos teismas, taip būtų atlyginama ne realiai asmens patirta ir socialinio draudimo įstaigos socialinėmis draudimo išmokomis atlyginta žala, bet ir ta žala, kuri dar tik atsiras ateityje (socialinio draudimo įstaiga išmokės socialinio draudimo išmokas)“; Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasatoriaus argumento, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis apriboja jo galimybes ateityje pareikšti reikalavimą atlyginti E. A. L. sumokėtos vienkartinės draudimo išmokos dalį, kuri nepriteista šioje byloje, pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo nutartimi res judicata išspręsta tik dėl tos E. A. L. išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos dalies, kuri patenka į jam iki 2013 m. kovo 31 d. atlygintiną žalos dėl negautų pajamų dydį. Dėl likusios vienkartinės draudimo išmokos dalies priteisimo kasatoriaus reikalavimas netenkintas tuo aspektu, kad dar nėra patirta realios žalos (dar neišmokėtos E. A. L. negautas pajamas atitinkančios socialinio draudimo išmokos). Taigi kasatorius, po 2013 m. kovo 31 d. sumokėjęs E. A. L. periodines socialinio draudimo išmokas ir vienkartinės socialinės draudimo išmokos dalį, kuri kompensuoja E. A. L. negautas pajamas, turės teisę reikšti atsakovui reikalavimus šias išmokas atlyginti“;

2.9.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp socialinio draudimo įstaigos ir draudiko, konstatavo, kad draudimo išmoka kompensuoja jau faktiškai patirtą žalą (tą, kuri patirta iki socialinio draudimo įstaigos ieškinio pateikimo teismui), o ateityje būsianti patirta žala nekompensuojama draudimo išmokos forma kol dar nėra patirta. Jei draudimo išmoka būtų priteista į ateitį, taip būtų atlyginama ne realiai asmens patirta ir socialinio draudimo įstaigos socialinėmis draudimo išmokomis atlyginta žala, bet ir ta žala, kuri dar tik atsiras ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155- 684/2015, 10 psl.);

2.9.4. Civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, jos tikslas – kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone nepagrįstai praturtėti. Todėl nagrinėjant ieškinį dėl sutuoktinio gyvybės atėmimu padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet svarstytina galimybė priteisti ne visą išlaikymą vienkartine išmoka (iki pensinio amžiaus ar vidutinės gyvenimo trukmės), o išlaikymą periodinėmis išmokomis su teise vėliau jį peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms. Nesant galimybės priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, aplinkybė, kad prašantis turtinės žalos atlyginimo asmuo, tikėtina, ateityje pats galės save išlaikyti ar turės galimybę gauti išlaikymą iš kito asmens (pvz., sutuoktinio), gali būti pagrindas mažinti priteistiną žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014);

Šalies argumentai

2.9.5. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti tikslesnius statistikos duomenis (pavyzdžiui, remtis vidutine gyvenimo trukme, nustatyta ne tik pagal lyties ir gyvenamosios vietos požymius, bet ir atsižvelgiant į amžiaus grupę, kuriai priklausė žuvusysis. Kai dėl draudžiamojo įvykio miršta apdraustasis, kuriam minėto statistinio metodo taikyti neįmanoma (pavyzdžiui, mirusiojo amžius peržengė statistinę atitinkamos grupės asmenų gyvenimo trukmę, tačiau šis asmuo iki mirties toliau gaudavo pajamas), bylos šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti kitokius jo šeimos narių negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus (pavyzdžiui, gali būti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme), kuriuos teismas įvertina remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014);

2.9.6. Apskaičiuojant priteistinos žalos dydį panašiose bylose, laiko kriterijus nustatomas taikant statistinį metodą ir tik negalint šio metodo taikyti, bylos šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti kitokius negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus, pavyzdžiui, gali būti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme. Šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios neleistų taikyti statistinį metodą, todėl būtent šis metodas, vertinant žuvusiosios motinos tikėtiną gyvenimo trukmę, turėjo būti ir pagrįstai buvo taikomas nagrinėjamoje byloje. „Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad tikėtinos asmens gyvenimo trukmės pagal jo sveikatos būklės duomenis prognozavimas nėra pakankamai išvystytas šiuolaikinio medicinos mokslo bei medicinos praktikos, tokio prognozavimo pagrindu nėra gaunami vienareikšmiški, konkretūs ir patikimi rezultatai. Asmens tikėtinos gyvenimo trukmės, asmeniui esant gyvam, klausimas yra jautrus, susijęs su emocinių, pagarbos, orumo aspektų daugėtu. Nesant galimybės tiksliai nustatyti asmens tikėtinos gyvenimo trukmės pagal jo sveikatos būklę duomenis ir esant galimybei taikyti statistinį metodą, jam privalo būti teikiama pirmenybė (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-370/2022);

Šalies argumentai

2.9.7. V. E. įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Nagrinėjamoje byloje netekto išlaikymo dalies priteisimo prašo sutuoktinis, o ne nepilnametis vaikas, kuriam išlaikymas gali būti nustatytas bei priteistas iki pilnametystės (kai yra aiškus išlaikymo mokėjimo terminas ir konkreti, nekintanti išlaikymo suma). Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad žmona buvo pagrindinė šeimos maitintoja ir gaudavo didesnį darbo užmokestį nei civilinis ieškovas.

2.9.8. Apeliacinės instancijos teismui visgi nustačius pagrindus, kad civilinis ieškovas turi būti išlaikomas, tai ta suma galėtų būti apskaičiuojama tik nuo mirties iki šios dienos, kadangi į priekį tos sumos nustatyti nėra įmanoma, o civilinio ieškovo ieškinyje pateikti skaičiavimai yra visiškai netinkami. Į priekį nėra galimybės nustatyti negautų pajamų.

Šalies argumentai

2.9.9. Pagal pateiktas žuvusiosios draudžiamąsias pajamas buvo nustatyta, kad iki eismo įvykio ji gaudavo 850 Eur „ant popieriaus“, tai reiškia 2022 m. „į rankas“ gautų 614,09 Eur. Teismui nustačius, kad sutuoktinis (vyras) buvo išlaikomas, turėtų būti priteista pusė žmonos atlyginimo „į rankas“ (614,09 / 2 = 307,05 Eur). Iš šios sumos turi būti atimama vienišo asmens išmoka (2021 m. – 28,63 Eur, 2022 m. – 32 Eur, 2023 m. – 34,89 Eur). Nuo 2021-12-16 – 2022-12-31: 307,05 - 28,63 Eur = 134,70 Eur netektas išlaikymas už 15 dienų; 2022-01-01 – 2022-12-31: 307,05 - 32 = 275,05 Eur * 12 mėnesių = 3300,60 Eur; 2023-01-01 – 2023-02-28: 307,05 - 34,89 = 272,16 Eur * 2 mėnesiai = 544,32 Eur; T. y. netekto išlaikymo nuo mirties 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. kovo 1 d. suma būtų 3979,62 Eur = 134,70 + 3300,60 + 544,32. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė aplinkybių, kad vyras buvo išlaikomas sutuoktinės, todėl civilinis ieškinys šitoje dalyje turi būti atmestas visiškai.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. P., A. S. ir M. S. atstovas advokatas Simas Šuminas prašo civilinio atsakovo ADB “(duomenys neskelbtini)” apeliacinį skundą visiškai atmesti ir priteisti nukentėjusiesiems jų turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus dokumentus.

3.1. Nurodo nesutinkantis su apeliaciniu skundu, nes šis nemotyvuotas, paremtas lakoniškomis frazėmis apie nuosprendžio motyvų nelogiškumą, tačiau jokių realių teisinių argumentų nepateikta. Savo nesutikimą su apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

3.2. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad netinkamai vadovautasi teismų praktika, tačiau pacitavęs eilę teismo nutarčių, iš esmės skunde apeliantas nepaaiškina, kokius savo argumentus ir teiginius šiomis nutartimis (citatomis iš nutarčių) grindžia;

3.3. Dėl apeliacinio skundo argumento civilinį atsakovą su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinkant, nes: teismas netyrė aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą ar žuvusiosios sutuoktinis turi teisę į išlaikymą; teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą į ateitį, nukentėjusiųjų atstovas nurodo:

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos.

Šalies argumentai

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų;

3.4. Į apelianto teiginį, esą neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, kad sutuoktinis visą gyvenimą bus išlaikomas, kiek jis gyvens, suma buvo priteista į priekį, kai neaišku, ar ji bus patirta ir neaišku, kokia ji patirta, nukentėjusiųjų atstovas argumentuoja, jog tuo aspektu ne vienoje civilinėje byloje yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio suformuota praktika vadovaujasi ir žemesnės instancijos teismai;

3.5. Kasacinio teismo praktikoje teisiškai reikšmingu kriterijumi apskaičiuojant žuvus asmeniui jo sutuoktinio patirtos žalos dydį, pasireiškiantį negautomis pajamomis, pripažintinas laikotarpis, per kurį pergyvenęs sutuoktinis išlaikymą būtų gavęs, jei sutuoktinis nebūtų žuvęs, ir kokio dydžio sutuoktinio pajamų dalis tekdavo pergyvenusiam sutuoktiniui. Laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintinas tos pat lyties tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014);

Šalies argumentai

3.6. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl sutuoktinio teisės į išlaikymą ir tokio išlaikymo dydžio, yra išaiškinęs, kad apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, kurias kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę; apskaičiuojant apdraustojo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl apdraustojo mirties imama 1/2 apdraustojo pajamų, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015);

3.7. Kasacinio teismo praktikoje apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama 1/2 šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2015 m. balandžio 15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2015);

Šalies argumentai

3.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 punktas numato, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Todėl akivaizdu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra labai aiškiai ir konkrečiai nustatęs negautų pajamų dydžio ir trukmės apskaičiavimo metodiką (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus), kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje;

3.9. Kasacinio teismo praktika dėl sutuoktinio gyvenimo trukmės, žalos dydžio apskaičiavimo metodų ir taikytinų kriterijų panašiose bylose yra išplėtota ir nuosekli. Apskaičiuojant priteistinos žalos dydį panašiose bylose, laiko kriterijus nustatomas taikant statistinį metodą ir tik negalint šio metodo taikyti bylos šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti kitokius negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus, pavyzdžiui, gali būti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014 ir kt.). Pažymėta, kad savo apeliaciniame skunde šias kasacinio teismo nutartis dėl sutuoktinio gyvenimo trukmės statistinio metodo taikymo cituoja ir apeliantas, tačiau cituodamas nutartis nenurodo, kas nagrinėjamu pirmosios instancijos teismo buvo taikyta ir (ar) nustatyta neteisingai;

Šalies argumentai

4. Nors apeliantas skunde ginčija nukentėjusiojo gyvenimo trukmės apskaičiavimo statistinį metodą, tačiau nenurodo visiškai jokių argumentų, kodėl statistinė gyvenimo trukmė būtent nagrinėjamu atveju negali būti taikoma ir į kokias kitas aplinkybes teismas turėtų atsižvelgti (individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukmė ir kt.). Apeliantas cituoja teismo nutartį Nr. 3K-3-405/2014, kurioje nurodyta: „Kai dėl draudžiamojo įvykio miršta apdraustasis, kuriam minėto statistinio metodo taikyti neįmanoma (pavyzdžiui, mirusiojo amžius peržengė statistinę atitinkamos grupės asmenų gyvenimo trukmę, tačiau šis asmuo iki mirties toliau gaudavo pajamas), bylos šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti kitokius jo šeimos narių negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus (pavyzdžiui, gali būti remiamasi individualizuota tikėtina to asmens gyvenimo trukme), o juos teismas įvertina remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), tačiau kodėl šiuo atveju šis metodas negali būti taikomas (kodėl jo taikyti nagrinėjamu atveju neįmanoma) ir, anot apelianto, pirmosios instancijos šiuo metodu vadovavosi teismo nuosprendyje nepagrįstai, iš apeliacinio skundo turinio neaišku;

4.1. Nesutinkama ir su apelianto skunde kvestionuojama galimybe asmens ateityje negautas pajamas priteisti kaip žalą, nes pats žalos kompensavimas nukentėjusiajam už negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, visada yra nukreiptas į ateitį, tai suponuoja ir pati CK 6.249 straipsnio 1 dalies esmė. Taigi, tiek teisės aktai numato, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagrindžia, kad toks žalos apskaičiavimas bei kompensavimo mechanizmas yra teisėtas bei pagrįstas. Todėl skunde kvestionuodamas negalimumą priteisti pajamas, kurios būtų gautos ateityje, apeliantas iš esmės kvestionuoja CK 6.249 straipsnį;

4.2. Savo argumentus dėl negalimumo žalos atlyginimo nukreipti į ateities pajamas apeliantas grindžia kasacine nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015, tačiau neteisingai atskleidžia tiek byloje nagrinėtos situacijos esmę, tiek kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje civilinėje byloje buvo aptariami visiškai kiti civiliniai teisiniai santykiai, kitas kompensavimo dalykas, visiškai skirtingas kompensavimo mechanizmas. Pažymėta, kad civilinė byla Nr. 3K-3-155-684/2015 buvo nagrinėjama dėl regresinio ieškinio tarp Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Ieškovo) ir draudimo bendrovės (Atsakovo). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Ieškovas) jau buvo apskaičiavusi mokėtiną žalą – vienkartinę išmoką nukentėjusiajam ir prašė atlyginti šią sumą iš draudimo bendrovės regreso pagrindu (byloje ji pati buvo traktuojama kaip asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo). Svarbu ir tai, kaip pažymėjo kasacinės instancijos teismas, šios išmokos dydis nepriklauso nei nuo mirusiojo gautų pajamų fakto ir dydžio, nei nuo jokių kitų aplinkybių. Be to, ji mokama ir ją gali gauti ne tik Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nurodyti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą pagal šį įstatymą, bet ir asmenys, negalintys pretenduoti į žalos, kaip negautų pajamų, atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (NADPLSDĮ). Taigi, kasacinis teismas nurodė, jog nepaisant to, kad NADPLSD 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtis – kompensuoti negautas pajamas, aptariamos vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimas pagal savo prigimtį ir paskirtį ne visais atvejais gali reikšti, kad ja atlyginamos negautos pajamos. Todėl šioje byloje ginčo dalykas buvo ne asmens negautos pajamos, o kompensacinės išmokos, kurios nebuvo susietos su realiai žuvusiojo gautomis pajamomis. Antra, jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nebūtų išmokėjusi vienkartinės išmokos nukentėjusiajam, ji būtų privalėjusi (turėjo pareigą) mokėti išmokas periodinėmis išmokomis nukentėjusiajam tam tikrą laiko tarpą. Teismas nurodė, kad periodinių išmokų dydis laikui bėgant keičiasi dėl indeksavimo ar valstybės institucijų sprendimų, todėl išmokų dydžiai ateityje gali kisti, dėl ko nėra galimybės atsakyti, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos privaloma mokėti kompensacija ateityje nekis ir koks bus šios institucijos patirtos faktinės žalos dydis. Tad, šiam laikui neatėjus, žalos atlyginimo reikalavimas (kurio reikalauja ne nukentėjusysis, o pareigą mokėti išmokas turinti institucija) iš draudimo bendrovės yra nukreiptas į ateitį. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje, civiliniam ieškovui žuvusiojo darbdavys nėra įsipareigojęs mokėti nustatyto darbo užmokesčio iki žuvusiojo pensijos, jokios kompensacijos žuvusiojo sutuoktiniui dėl ateityje žuvusiojo negautų pajamų nėra ir nebus mokamos, šis dydis nekis, todėl nagrinėjamu atveju, žuvusiojo netektas darbo užmokestis, kurį jis būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, yra realiai negautos pajamos (apskaičiuojamas dydis ir trukmė pagal jau anksčiau aptartą mechanizmą), jos patenka į žalos sąvoką pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, ir gali būti priteisiamos vienkartine išmoka;

4.3. Dėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas galėjo spręsti klausimą ir ne dėl vienkartinės išmokos nukentėjusiajam, o periodinio išlaikymo priteisimo, nurodoma, kad CK 6.288 straipsnio 3 dalis įtvirtina du su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos atlyginimo mokėjimo būdus – periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Minėti žalos atlyginimo būdai, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimą atliekant žalos atlyginimo skaičiavimą. Be to, sprendžiant turtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, atlyginimo mokėjimo periodinėmis išmokomis klausimą, vertinamos realiuoju laikotarpiu egzistuojančios aplinkybės, o sprendžiant šios žalos atlyginimo mokėjimo vienkartine išmoka klausimą – vertinamos ilguoju laikotarpiu tikėtinai atsirasiančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019);

4.4. Jei asmeniui dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirta žala priteisiama konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad ieškovo patirta žala yra išsamiai įvertinta bei visiškai atlyginta (CK 6.284 straipsnio 2 dalis). Esant pareikštam reikalavimui atlyginti negautas pajamas, kai žala padaryta asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu (šiuo atveju – gyvybės atėmimas), o žalos atlyginimą prašoma priteisti vienkartinės išmokos forma, šio materialiojo reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis nei tuo atveju, jei žalos atlyginimą būtų prašoma priteisti periodinėmis išmokomis. Nustatant ateityje atsirasiančius nuostolius, nuostolių įvertinimas turi būti grindžiamas pagrįstai tikėtinu specialių ekonominių ir finansinių ar kitų žinių reikalaujančiu ateities prognozavimu. Negautų pajamų dėl prarasto ar sumažėjusio darbingumo apskaičiavimas lemia, kad toks skaičiavimas objektyviai niekada negali būti visiškai tikslus, neginčijamai atspindintis realybę ateityje. Pagrįstai tikėtinos žalos skaičiavimas grindžiamas tuo, kad visiškai tikslaus ateities numatymo negalimumas neturėtų užkirsti kelio nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą ir kartu žalą padariusiam asmeniui išvengti pareigos kompensuoti nukentėjusio asmens turtinius praradimus. Priešingu atveju, būtų paneigta civilinės atsakomybės kompensacinė funkcija ir konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas, neapgintas deliktų teisės saugomas tikrumo interesas. Teismas pažymi, kad negali būti paneigtina ieškovo galimybė reikalauti viso žalos atlyginimo sumokėjimo vienkartine išmoka, ypač atsižvelgiantį atsakovo (už žalą atsakingo asmens) mokumą ir jo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019);

4.5. Tuo atveju, kai iš pateiktų įrodymų negalima būtų daryti pagrįstos, tikėtinos ir teisingos išvados dėl mirusio asmens pajamų, kurias jis būtų galėjęs gauti ilguoju laikotarpiu (sprendžiant dėl vienkartinės išmokos priteisimo), teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, turėtų teisę pats nuspręsti, kokio dydžio ir kokia forma negautų pajamų atlyginimas būtų sąžiningas ir teisingas pagal konkrečios bylos aplinkybes. Teismas pažymi, kad negali būti paneigtina ieškovo galimybė reikalauti viso žalos atlyginimo sumokėjimo vienkartine išmoka, ypač atsižvelgiant į atsakovo (už žalą atsakingo asmens) mokumą ir jo turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019);

4.6. Nors apeliantas cituoja kasacinio teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, apeliuodamas į tai, kad vienkartinės išmokos kompensacinis mechanizmas gali tapti nepagrįsto praturtėjimo įrankiu, tačiau toje pačioje nutartyje teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą, ar priteisti žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, ar vienkartine išmoka, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas turi įvertinti, kuris iš žalos atlyginimo būdų (periodinėmis išmokomis ar visos žalos dydžio vienkartine išmoka) labiau atitinka kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, nepažeidžia ieškovo interesų bei neproporcingai neapsunkina atsakovės finansinės padėties. Taigi, kasacinės instancijos teismas nurodo, kad galimi abu šie kompensavimo mechanizmai ir kiekvieną kartą teismas priima sprendimą ad hoc, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes (ar tai neapsunkina atsakovo finansinės padėties; koks kompensavimo mechanizmas geriausiai atitiktų ieškovo interesus; ir kt.);

4.7. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodoma atsiliepime, nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje buvo aiškiai nurodytos bei pagrįstos aplinkybės, kodėl yra prašoma žalos atlyginimo vienkartine išmoka – civiliniai ieškovai prašė teismo įvertinti tai, kad teismui nusprendus priteisti patirtą turtinę žalą periodinėmis išmokomis, o ne vienkartine išmoka, būtų apsunkinta civilinių ieškovų teisė kreiptis dėl išmokos perskaičiavimo, nes pakartotinai reikėtų teisininkų pagalbos, skirti pinigų teisminiams procesams.

4.8. Pažymėta, kad apeliantas (civilinis atsakovas) yra juridinis asmuo, turintis didelius finansinius išteklius (metinės pajamos yra daugiau negu 70 mln. eurų), kas rodo galimybę išmokėti vienkartinę išmoką be didesnių sunkumų bei įtakos juridinio asmens ekonominei veiklai. Be to, įmonė turi savo teisininkus, o finansiškai ir teisiškai silpnesnė šalis (nukentėjusysis) atsidurtų sunkesnėje padėtyje nevienkartiniuose būsimuose civiliniuose procesuose dėl žalos perskaičiavimo ir patirtų išlaidas teisinei pagalbai, kas būtų neprotinga ir neproporcinga. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko žalos atlyginimo nukentėjusiajam formą – vienkartine išmoka.

4.9. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, anot nukentėjusiųjų atstovo advokato, apelianto išdėstyti motyvai yra nepagrįsti, neatitinkantys galiojančių teisės aktų normų bei prieštarauja galiojančiai teismų praktikai.

4. Pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

5. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji G. P., jos ir nukentėjusiųjų A. S. ir M. S. atstovas advokatas bei atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. N. gynėjas advokatas apeliacinį skundą prašė atmesti. Prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

ADB “(duomenys neskelbtini)” apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Civilinio atsakovo atstovas neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo, kaltininko veiksmų kvalifikavimo, BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bei baudžiamosios bylos nutraukimo. Draudimo bendrovė nesutinka su iš dalies tenkintu nukentėjusiųjų civiliniu ieškiniu ir jų naudai priteista turtine žala, prašo šioje dalyje skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinio atsakovo įgaliotojo atstovo apeliacinio skundo, nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) atstovo advokato atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai D. N. pripažino kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281straipsnio 5 dalyje ir, esant BK 40 straipsnyje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms, atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su civilinio atsakovo apeliaciniu skundu dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dalyje dėl laiko kriterijaus, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

8. Apeliaciniu skundu su teismo sprendimu priteisti iš civilinio atsakovo ADB “(duomenys neskelbtini)” nukentėjusiojo A. S. naudai 91 441,40 Eur negautų pajamų (žuvusios sutuoktinės I. S. darbo užmokesčio ir senatvės pensijos dalies) nesutinkama iš esmės dėl to, nes esą netirtos aplinkybės, ar sutuoktinis turi teisę į išlaikymą (neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, kad sutuoktinis visą gyvenimą bus išlaikomas, kiek jis gyvens; nėra duomenų, kad žmona buvo pagrindinė šeimos maitintoja ir gaudavo didesnį darbo užmokestį nei civilinis ieškovas), todėl nepagrįstai buvo priteistas žalos atlyginimas į ateitį (nors nėra galimybės nustatyti, ar asmuo sulauktų pensinio amžiaus ir į ateitį paskaičiuoti negautos pensijos sumos). Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

9. CK 6.284 straipsnyje reglamentuojami atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat ir už būsimą žalą, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, tuomet gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019).

10. Pažymėtina, kad sutuoktinių teisė į išlaikymą numatyta CK 3.27 straipsnyje, kuris nustato sutuoktinių pareigą vienas kitą remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog privalo būti nustatytos kokios išskirtinės aplinkybės, jog likęs sutuoktinis turi teisę į išlaikymą, nukrypsta nuo jau susiklosčiusios teismų praktikos ir iš įstatymo kylančios prezumpcijos, kad žuvusioji prisidėjo prie šeimos išlaikymo, todėl netekta pajamų dalis, tekusi sutuoktiniui iki jos žūties, laikytina civilinio ieškovo patirta turtine žala. Nors apeliantas savo nesutikimą dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, be kita ko, grindžia ir tuo, jog byloje nėra duomenų, kad žmona buvo pagrindinė šeimos maitintoja ir gaudavo didesnį darbo užmokestį nei sutuoktinis, tačiau pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog žuvusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei jo sutuoktinis, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusysis prisidėjo prie šeimos, taip pat ir sutuoktinio poreikių tenkinimo ir neįrodo, kad žuvusiosios sutuoktinis dėl jos mirties patyrė mažesnę žalą, nei ½ jos pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015). Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ir nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis A. S. turi teisę į negautų pajamų kaip turtinės žalos atlyginimą.

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, apskaičiuojant apdraustojo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl apdraustojo mirties imama 1/2 apdraustojo pajamų, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Šiame kontekste pažymėtina, kad negautų pajamų dėl prarasto ar sumažėjusio darbingumo (nagrinėjamu atveju – dėl gyvybės atėmimo) apskaičiavimas lemia, kad toks skaičiavimas objektyviai niekada negali būti visiškai tikslus, neginčijamai atspindintis realybę ateityje. Pagrįstai tikėtinos žalos skaičiavimas grindžiamas tuo, kad visiškai tikslaus ateities numatymo negalimumas neturėtų užkirsti kelio nukentėjusiajam gauti žalos atlyginimą, o žalą padariusiam asmeniui – išvengti pareigos kompensuoti nukentėjusio asmens turtinius praradimus. Priešingu atveju būtų paneigta civilinės atsakomybės kompensacinė funkcija ir konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas, neapgintas deliktų teisės saugomas tikrumo interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-313/2019). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas civiliniam ieškovui turtinę žalą, kaip negautas pajamas, tinkamai įvertino civilinio ieškovo prašymą, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų atlyginimo aptarė reikšmingą teisinį reguliavimą bei nagrinėjamoje byloje esančius duomenis.

12. Bylos duomenimis, civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti pusę žuvusios I. S. negautų darbo pajamų – 57 417,42 Eur ir pusę negautos jos senatvės pensijos 37 105 Eur, kai vidutinė statistinė moterų gyvenimo trukmė – 80,1 m., o vidutinis darbo užmokestis, atskaičiuos mokesčius – 614,09 Eur. Apylinkės teismas, remdamasis viešai prieinamais Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenimis, pagrįstai nustatė, kad vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė 2021 m. buvo 78,9 m. ir teisingai apskaičiavo I. S. vidutines mėnesio pajamas pagal VSDFV pateiktus duomenis – 643,37 Eur (per paskutinius tris mėnesius iki eismo įvykio gauto darbo užmokesčio atlyginimo, atskaičius mokesčius, suma / 3 mėn.) bei atitinkamai sutuoktiniui tenkančią ½ šių pajamų. Nustatyta, kad I. S., gim. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis Sodros duomenimis, jog 2021 metais pensinis amžius moterims yra 63 metai 4 mėnesiai, teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 16 d. (eismo įvykio) iki būtų suėjęs pensinis amžius I. S. būtų gavusi dar bent 167 darbo užmokesčius po 643,37 Eur (167x643,37 Eur), iš viso 107 442,79 Eur, o sutuoktiniui priklausanti ½ dalis – 53 721,40 Eur; ir mažiausiai 184 pensijas bent po 410 Eur (184x410 Eur) – iš viso 75 440 Eur, o sutuoktiniui priklausanti ½ yra 37 720 Eur. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neteisingai nustatė I. S. pensinį amžių 2021 m. duomenimis. Remiantis viešai pateikiama Sodros pensijos amžiaus lentele, moterų pensinis amžius 2021 m. iš tikro nustatytas 63 metai 4 mėnesiai, kuris, pastebėtina, sueina gimusioms 1958 m. sausio 1 d. – rugpjūčio 31 d., kai tuo tarpu I. S. gimusi (duomenys neskelbtini), o jos pensinis amžius pagal oficialią Sodros senatvės pensijos amžiaus skaičiuoklę būtų (duomenys neskelbtini), kaip teisingai nurodyta ir civiliniame ieškinyje. Nors tokiu būdu pirmosios instancijos teismas sumažino nukentėjusiojo naudai iš civilinio atsakovo (apelianto) priteistinos turtinės žalos sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl nustatytų aplinkybių negali keisti skundžiamo nuosprendžio nesant nukentėjusiojo skundo, kadangi tokiu atveju būtų pabloginta apelianto teisinė padėtis. Todėl tolesnės priteistinos turtinės žalos korekcijos atliekamos pagal apylinkės teismo nuosprendžio nustatytus duomenis ir pateikiamos žemiau (14 p.). Be aukščiau nurodytų sumų (negautų pajamų) nukentėjusiojo A. S. naudai apylinkės teismas priteisė ir civiliniu ieškiniu prašytas papildomas laidojimo išlaidas – 2875,42 Eur, dėl kurių civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas sutarė. Iš viso nukentėjusiajam A. S. turtinei žalai atlyginti iš atsakovo priteista 94 316,82 Eur (53 721,40 Eur + 37 720 Eur + 2875,42 Eur).

13. Civilinis atsakovas, kaip minėta, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu laikotarpiu, t. y. iki žuvusiosios vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, už kurį sutuoktiniui priskaičiuotos negautos pajamos, ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju negautas pajamas turi gauti vyras, todėl ir apskaičiavimas atliktinas iki jo gyvenimo pabaigos (tikėtinos vidutinės vyro gyvenimo trukmės), o ne žuvusiosios. Pastebėtina, jog laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatomas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, pripažintinas tos pačios lyties, tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė, remiantis Statistikos departamento duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylos šalys gali įrodinėti ir siūlyti teismui taikyti kitokius šeimos narių negautų pajamų dydžio nustatymo kriterijus, kuriuos teismas įvertina remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto siūlomą kriterijų, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgusi į tą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju žuvo moteris, o jos negautos pajamos priteistinos sutuoktiniui, kai Lietuvoje vyrų gyvenimo trukmė yra gerokai trumpesnė (2021 m. – 69,6 m.) nei moterų (2021 m. – 78,9 m.), sprendžia, kad šioje byloje laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytinas tikėtinas išlaikymo laikotarpis pergyvenusiam sutuoktiniui, laikytinas tokiomis pat sąlygomis gyvenančio asmens, kaip žuvusiosios sutuoktinis, vidutinė gyvenimo trukmė, remiantis Statistikos duomenimis. Toks laiko kriterijaus taikymas, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju labiau atitinka teisingumo ir protingumo principus, bei kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl nukentėjusiojo A. S. negautų pajamų, o būtent – I. S. negautos pensijos dalies priteisimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Kita nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.

14. Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis A. S. gimė (duomenys neskelbtini), Statistikos departamento duomenimis jo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2021 m. – 69,6 m., t. y. iki (duomenys neskelbtini). Remiantis šiais duomenimis, laikotarpiu nuo I. S. senatvės pensijos (pagal apylinkės teismo skaičiavimą – 63 metų 4 mėnesių), t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki savo vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės – (duomenys neskelbtini) A. S. būtų gavęs ne mažiau kaip 78 sutuoktinės pensijos išmokas po 410 Eur, iš viso 31 980 Eur (78x410 Eur), o jam tenkanti ½ yra 15 990 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl civiliniam ieškovui priteistinos turtinės žalos dydžio, sumažinant A. S. priteistos turtinės žalos kaip negautų pajamų (negautos pensijos) sumą iki 15 990 Eur, dėl ko keičiasi ir galutinė iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajam A. S. priteistina turtinė žala iki 72 586,82 Eur (53 721,40 Eur negauto darbo užmokesčio + 15 990 Eur negautos pensijos + 2875,42 Eur laidojimo išlaidų).

15. Dėl apeliacinio skundo argumento, esą teismas nepagrįstai iš nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos neišskaičiavo valstybės vienišiems asmenims mokamos vienišų asmenų ar našlių pensijos pastebėtina, kad teisę gauti našlių pensiją įgyja ne visi asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, o tik tie, kurie atitinka Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme numatytas sąlygas. Todėl šiuo atveju, kai nukentėjusysis nėra sulaukęs pensinio amžiaus, negauna nurodytų išmokų ir nenustatyta, ar gaus, nėra pagrindo ir tokiems išskaičiavimams (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-370/2022).

16. Iš apeliacinio skundo turinio matyti ir tai, kad civilinis atsakovas abejoja teismo sprendimu turtinę žalą nukentėjusiajam priteisti vienkartine išmoka, o ne periodinėmis išmokomis, su teise jį peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms. Atsiliepimu, cituojant kasacinio teismo praktiką dėl žalos atlyginimo būdo nukentėjusiajam priteisimo vienkartine išmoka ar periodinėmis išmokomis, nesutinkama su pastaruoju žalos atlyginimo būdu akcentuojant, kad: tokiu atveju būtų apsunkinta civilinių ieškovų teisė kreiptis dėl išmokos perskaičiavimo, nes pakartotinai reikėtų teisininkų pagalbos, bei skirti pinigų teisminiams procesams; apeliantas yra juridinis asmuo, turintis didelius finansinius išteklius (metinės pajamos yra daugiau nei 70 mln. eurų), kad patvirtina galimybę išmokėti vienkartinę išmoką be didesnių finansinių sunkumų ir neigiamos įtakos juridinio asmens veiklai; nukentėjusysis pakartotiniuose civiliniuose procesuose dėl žalos perskaičiavimo yra teisiškai ir finansiškai silpnesnė proceso šalis, kurios patiriami nuostoliai neatitiktų protingumo ir proporcingumo kriterijų.

17. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl žalos atlyginimo būdo bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti subjektyvių ir objektyvių aplinkybių visumą, konkrečiu nagrinėjamu atveju. Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki sveikatos sužalojimo (nagrinėjamu atveju – gyvybės atėmimo) buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos (jei tokių yra), žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Vertinant objektyvias aplinkybes, taip pat gali būti įvertinta, koks yra asmens iki sužalojimo (nagrinėjamos bylos atveju – iki mirties) gauto darbo užmokesčio santykis su tuo metu buvusiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

18. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. S. iki eismo įvykio buvo visiškai darbinga, (duomenys neskelbtini) amžiaus, lėtinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis nesirgo, nuo 2013 m. spalio 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį, technologe, nuo 2017 m. birželio 1 d. – vyresniąja technologe, turėjo karjeros perspektyvas, augantį darbo užmokestį. Duomenų apie asmens žalingus įpročius, kitus rizikos veiksnius nenustatyta. Patikrinusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija taip pat nenustatė duomenų, kad žuvusioji dėl sveikatos būklės, amžiaus, kokių nors ribojimų profesijai, pareigoms ar kitų priežasčių, būdama gyva savo darbinę veiklą būtų nutraukusi anksčiau nei sulaukusi pensinio amžiaus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog šiuo atveju vienkartinė išmoka labiausiai atitiks kompensacinę funkciją, nepažeis ieškovo interesų bei neproporcingai neapsunkins atsakovės finansinės padėties ir yra tinkamiausias būdas atlyginti A. S. turtinę žalą – negautas pajamas.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

19. Atsiliepimu į skundą nukentėjusiųjų atstovas advokatas Simas Šuminas prašo priteisti nukentėjusiesiems jų turėtas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pagal pateiktus dokumentus (3 t., b. l. 152-158). Iš atsiliepimo priedų – 2023 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitos faktūros ASK Nr. 490, 2023 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitos už teisines paslaugas bei 2023 m. lapkričio 6 d. pinigų priėmimo kvito LAT NR. 1025125 matyti, kad nukentėjusioji G. P. advokatui Simui Šuminui sumokėjo 1210 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą apeliacinėje instancijoje (gauto apeliacinio skundo analizę, teisinių konsultacijų teikimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme) (3 t., b. l. 161, 162).

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-204-895/2018 ir kt.).

21. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal civilinio atsakovo ADB “(duomenys neskelbtini)” apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas iš dalies. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ruošiantis ir dalyvaujant bylos nagrinėjame apeliacine tvarka turi būti priteisiamos iš kalta pripažintos D. N.. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl byloje patirtų proceso išlaidų, būtina įvertinti, ar prašoma priteisti suma yra reali, pagrįsta ir ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-548/2014, Nr. 2K-373-976/2018 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į skundą turinį (atsiliepimas į skundą – 7 lapai), apeliacinio proceso trukmę (byla išnagrinėta surengus vieną posėdį, vienas posėdis neįvyko), bylos sudėtingumą (bylą sudaro 3 tomai; byloje nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas; nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai), tai, kad tas pats advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nukentėjusiųjų atstovo prašomos priteisti 1200 Eur dydžio išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra per didelės ir neadekvačios nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos turtinei padėčiai: vertingo (ne)kilnojamojo turto neturi, dirba UAB (duomenys neskelbtini), siuvėja, SODROS duomenų bazėje nurodytas darbdavys (duomenys neskelbtini), skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nukentėjusiesiems G. P., A. S. ir M. S. priteista po 1020,19 Eur išlaidų rengiant dokumentus dėl neveiksnumo. Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistas sumas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo (šioje byloje – apelianto) ADB “(duomenys neskelbtini)”, į kurių išieškojimą apeliantas turi regreso teisę, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinka 600 Eur dydžio proceso išlaidų priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Civilinio atsakovo Akcinės draudimo bendrovės “(duomenys neskelbtini)” apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiam A. S. priteistos turtinės žalos pakeisti:

Iš civilinio atsakovo Akcinės draudimo bendrovės “(duomenys neskelbtini)” nukentėjusiajam A. S. priteistą 94 316,82 Eur (devyniasdešimt keturių tūkstančių trijų šimtų šešiolikos eurų 82 ct) turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 72 586,82 Eur (septyniasdešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 82 ct).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. N. nukentėjusiųjų A. S., G. P., M. S. naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) turėtoms išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Ilona JakubėnienėZigmas KavaliauskasNerijus Masiulis