Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti profesinį išsilavinimą, ištekėjusi, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį. 2022 m. lapkričio 23 d. prokuroras pateikė prašymą pakeisti veikos kvalifikavimą iš BK 281 straipsnio 3 dalies į BK 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. 2021 m. gruodžio 16 d., apie 07:50 val., (duomenys neskelbtini) g. gatvių sankryžoje, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra važiuodama (duomenys neskelbtini) gatvės antrąja eismo juosta ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios I. S., tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl to važiuodama toliau per pėsčiųjų perėją, kliudė pėsčiąją I. S., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio I. S. padaryti sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškęs muštine kairio momens srities žaizda su aplinkine kraujosruva kairėje momeninėje-pakaušinėje srityje, kairio momenkaulio lūžiu, galvos smegenų kairio pusrutulio ir smegenų kamieno sumušimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus, kraujo prasiveržimu į skilvelių sistemą, kairiojo XII šonkaulio lūžis, kurie remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2 punktu (dėl ryškaus neurologinio židininio požymio – ilgalaikės vegetacinės komos, atsiradusios dėl galvos sumušimo), visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei dėl komos, smegenų edemos I. S. (duomenys neskelbtini)VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.

Kaltinamoji D. N. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, kad (duomenys neskelbtini) buvo tamsu, ji važiavo labai lėtai, paskui atsisuko ir pamatė žmogų, gulintį ant žemės. Jai atrodo, kad už perėjos nukentėjusioji iššoko, šiek tiek už perėjos. Kai pradėjo stiklai byrėti į mašinos vidų, tada ir pamatė gulintį žmogų. Sustojo. Trenkėsi į priekinį stiklą. Pėsčiųjų perėją matė ir ties ja nematė nei vieno žmogaus. Sustabdė mašiną ir išlipo lauk. Apie 20 metrų pavažiavo dar į priekį. Staigiai sustabdė mašiną. Buvo labai tamsu, mažai lempų buvo. Perėja nebuvo apšviesta iš tos pusės, kur ji važiavo. Iškart spaudė stabdžio pedalą. Prie šaligatvio stovėjo dvi mašinos, todėl ir pralenkė jas, nes nebuvo, kur sustoti. Lygtai lijo, lyg purškė lietus. Važiavo 50 km/h, greičiau ji nevažiuoja, nes bijo. Ji važiavo į darbą. Kelio danga buvo šlapia. Buvo lijundra. Pilnai valė priekinį stiklą valytuvai. Ji trenkėsi iš dešinės pusės. Žiūrėjo ir į perėją, ir į spidometrą. Iš kairės pusės buvo didesnis apšvietimas, o iš dešinės tik viena lempa degė. Nukentėjusioji buvo tamsiai apsirengusi.

Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamosios kaltė įrodoma jos parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Kaltinamoji D. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022-02-11, davė parodymus, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), apie 07.50 val., tikslaus laiko pasakyti negali, (duomenys neskelbtini) gatve važiavo į darbą su vyrui priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis su tvarkingais dokumentais, yra techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju draudimu „(duomenys neskelbtini)“ draudime. Automobiliu naudojosi bendrai, ji su minėtuoju automobiliu vykdavo į darbą. Paaiškino, kad minėtą dieną važiavo (duomenys neskelbtini) gatve iš S. D. ir S. G. gatvės. Važiavo antra eismo juosta, nes pirmoje eismo juostoje buvo kitų automobilių. Važiavo daugiausia 45 km per valandą greičiu, nes ji greitai nevažinėja, be to, buvo pristabdžiusi, nes K. K.-(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjo žmogus, kurį ji praleido, buvo visiškai sustojusi. Sustojo antroje juostoje. Po to, apsidairiusi iškart rikiavosi į pirmą eismo juostą, nes nebuvo kitų automobilių. Rikiavosi praktiškai už perėjos, visiškai jos pravažiavusi nebuvo. Apsidairė į abi puses, jokių pėsčiųjų tikrai nematė. Priekyje jos ir pirmoje eismo juostoje automobilis sustojęs nebuvo. Pradėjus važiuoti, galėjo pasiekti iki 50 km per valandą greitį, kuomet K. K. g.-(duomenys neskelbtini) g. sankryžos perėjoje jai iš dešinės pusės į automobilį trenkėsi moteris. Ji jos nepastebėjo, nes ji buvo juodai apsirengusi, atšvaitų ant jos nematė, pamena, kad ji vilkėjo visiškai juodais rūbais ir su savimi nešėsi juodos spalvos rankinę. Pėsčiųjų perėja toje vietoje apšviesta. Reklaminių stendų ar kažkokių konstrukcijų, kurie jai užstotų matomumą, nebuvo. Taip pat kelkraštyje nebuvo pristatyta automobilių, kurie jai užstotų pėsčiųjų perėjos matomumą. Jai iš paskos tik važiavo automobiliai, kurie po eismo įvykio sustojo, matė du sustojusius automobilius. Oro sąlygos tą dieną buvo labai prastos, tamsoka, lijundra. Kai į ją atsitrenkė moteris, ji iškart nesustojo, važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės ir pamatė per galinio vaizdo veidrodėlį ant gatvės, už perėjos apie 10 cm, skersai važiuojamosios dalies gulinčią moterį, ji gulėjo ant (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies pirmos juostos. Sustojusi įjungė avarines šviesas. Nuo pėsčiųjų perėjos po autoįvykio nuvažiavo apie 10-20 metrų. Kodėl iškart nesustojo, negali paaiškini, sustojo tik pradėjus byrėti stiklams į automobilio vidų. Ji mano, kad jai buvo tokia reakcija į eismo įvykį, taip pasielgė dėl streso ir išgąsčio. Kai įvyko eismo įvykis, ji pamatė, kad jai nuo priekinio automobilio stiklo dešinės pusės į vidų krentą stiklai. Moteris jai ėjo iš dešinės, todėl nuo smūgio išdužo jos naudojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės žibintas ir priekinis dešinės pusės stiklas bei susilankstė „bamperis“. Ji nepastebėjo, kuria kūno dalimi į automobilį trenkėsi moteris, bet mano, kad galva, nes kai išlipo iš savo automobilio ir pribėgo prie įvykio vietos, matė, kaip nuo važiuojamosios dalies partrenktą moterį patraukia vaikinas, ji matė ant gatvės pabirusius moters asmeninius daiktus, t. y. rankinę, maisto dėžutę. Asmeninius daiktus surinko ir patraukė nuo važiuojamosios dalies ir padėjo šalia moters. Matė, kad moteris be sąmonės, gulėjo ant nugaros, matė iš burnos einančias putas. Ji rikiavosi į pirmą eismo juostą, nes (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gatvių kampe turėjo sukti į dešinę. Be to, nori paminėti, kad užvedus automobilį ir važiuojant, automatiškai artimųjų šviesų žibintai neįsijungia, bet sėsdama vairuoti visada pati sujungia automobilio šviesas, kurios turi būti, t. y. artimųjų šviesų žibintus. Kodėl įvykio eismo įvykis, ji negali paaiškinti, nes niekada anksčiau nėra turėjusi jokių autoįvykių, nėra bausta administracine tvarka. Įvykio dieną buvo pailsėjusi, jautėsi susikoncentravusi į vairavimą, nebuvo vartojusi alkoholio, ji visiškai alkoholio nevartoja, taip pat nebuvo vartojusi vaistų, vartoja tik vaistus nuo spaudimo, kurie paskirti gydytojų, juos geria kiekvieną rytą, vaistai nesukelia mieguistumo ar nuovargio jausmo, nėra nurodyta, kad po vaistų vartojimo negalima vairuoti. Nuo spaudimo vartoja „Betalok“. Ji dėl šio įvykio patyrė stiprų stresą, nuo įvykio nebevairuoja, bijo sėsti už vairo, nes pirmą kartą nutiko toks incidentas. Ji dėl nukentėjusiosios gydymo padengs visas išlaidas, sutinka padengti civilinius ieškinius, jei tokie bus pateikti prie bylos. Ji dėl šio įvykio labai gailisi (2 t., b. l. 51-54). Kaltinamoji D. N.2022-06-28 papildomos apklausos metu davė parodymus, kad savo kaltę pripažįstanti visiškai. Ji dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos prašo „(duomenys neskelbtini)“ draudimo sutarties liudijimą, D. N. charakteristiką, prašymus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, D. N. charakteristiką (2 t., b. l. 63-65, 66-71).

Nukentėjusioji G. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad I. S. yra jos mama, kuri šiuo metu yra komos būsenoje, gydoma (duomenys neskelbtini) ligonės slaugos namuose, bus gydoma iki gyvenimo galo. Gydymo išlaidos kol kas pilnai kompensuojamos, bet kiek žino, vėliau palaikomojo gydymo išlaidos nebus kompensuojamos pilnai. Jie patys tik veža maistą, už kurį patys moka. Be to, šiuo metu vieną kartą į savaitę važiuoja į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po avarijos į gydymo įstaigas važiavo kiekvieną dieną. Iš savo lėšų perka įvairias higienos priemones, trūkstamus medikamentus, sauskelnes. Nori pasakyti, kad su mama I. S. visų šeimos narių santykiai buvo labai geri. Palaikė šiltus ryšius, todėl šis įvykis juos labai sukrėtė, patyrė stiprius dvasius išgyvenimus, nes žino, kad mama nebepasveiks ir turi susitaikyti su ta mintimi. Su mama bendraudavo kiekvieną dieną, nors turi atskirą šeimą ir gyvena atskirai. Kad mama pateko į autoįvykį, sužinojo iš savo draugės, kuri dirba priėmimo skyriuje, vėliau apie šį įvykį buvo informuotas tėtis, jam pranešė policijos pareigūnai. Po įvykio dar tikėjosi, kad mama atsigaus, nes ji tikrai buvo atsargi kelyje, ji atšvaitus visada dėvėdavo, nes eidavo į darbą pėsčiomis. Kaip tik tuo laikotarpiu, kai įvyko autoįvykis, mama važiuodavo į darbą automobiliu, bet tą rytą, t. y. (duomenys neskelbtini), jai neužsikūrė automobilis ir ji į darbą ėjo pėsčia. Kadangi dėl autoįvykio nukentėjo visa šeima, nes sunkiai sužeistas artimas šeimos narys, t. y. mama, žmona, kuri nepasveiks, jie yra patyrę didelę moralinę žalą, nes, kaip ir minėjo, sunkiai emociškai išgyvena. Teisė dėl civilinio ieškinio jai išaiškinta, civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos bei negautų pajamų pateiks teisme, šiuo metu į draudimą dėl žalos atlyginimo pretenzijos nepateikė, bet artimiausiu metu pateiks (1 t., b. l. 137-143).

Liudytojas J. U. 2021-12-17 ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad (duomenys neskelbtini) apie 07:50 val. jis savo automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini). Jis važiavo paskui automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tamsiai žalios spalvos, valstybinio numerio raidės (duomenys neskelbtini), skaičių neprisimena. Važiavo ta pačia kryptimi, tik „(duomenys neskelbtini)“ važiavo, kiek pamena, pirma eismo juosta, o jis – antra. Važiavo 47-50 km/h greičiu. Atstumą iki minėto automobilio laikė iki 10 metrų, kitų automobilių nebuvo. Ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)pastatu pastebėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilis staiga sustojo. Tada jis, kaip minėjo, važiuodamas antrąją eismo juosta, pristabdė ir, lėtai pravažiuodamas, pamatė gulinčią moterį, kuri gulėjo pusiau ant šaligatvio, pusiau ant važiuojamosios dalies. Suprato, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ partrenkė pėsčiąjį. Dėl stresinės situacijos jis neprisimena, kur tuo metu buvo sustojęs „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, ar prieš gulinčią moterį, ar už jos. Apvažiavęs eismo įvykio vietą, jis savo automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) gatvės dešiniajame krašte ir tuoj pat, paskambinęs pagalbos telefonu, iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykus policijos pareigūnams, jis pastebėjo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo sustojęs kiek toliau partrenktos moters, tai yra už perėjos, atstumo metrais negali nurodyti. Kuriuo momentu tas automobilis buvo ten pastatytas, jis nematė, į tai neatkreipė dėmesio, nes buvo susikoncentravęs į gulinčią moterį. Paties užvažiavimo ant pėsčiojo momento jis taip pat nematė, nematė, iš kurios pusės ėjo moteris, tik daro prielaidą, kad ji ėjo per pėsčiųjų perėją link (duomenys neskelbtini) gatvės, tai yra galėjo būti baigianti eiti per (duomenys neskelbtini) gatvę. Bet tiksliai dėl šito nėra tikras, nes einančios moters jis nematė. Buvo tamsu, bet veikė gatvės apšvietimas, silpnai lijo. Matė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ buvo apgadinta priekinė dešinė pusė. Partrenkta moteris visą laiką gulėjo, pakalbinus ji jam nieko neatsakė, buvo be sąmonės. Moters amžius apie (duomenys neskelbtini) metų. Automobilį vairavo moteris, apie (duomenys neskelbtini) metų, atvykę policijos pareigūnai tikrino jos neblaivumą. Policijos pareigūnai užsirašė jo anketinius duomenis ir jam išvažiuojant atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis (1 t., b. l. 80-83).

Liudytoja K. B. 2021-12-29 ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad (duomenys neskelbtini) apie 07.58 val., tikslaus laiko pasakyti negali, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir, pravažiavus perėją, esančią (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pamatė, kad iš pirmos eismo juostos vyras tempia žmogų ant šaligatvio. Ji iš pradžių žmogaus nematė, tik pasilenkusį vyrą, kuris asmenį tempė, laikydamas už pečių, stovėdamas asmeniui virš galvos. Asmuo gulėjo ant nugaros. Pravažiuodama nematė asmens lyties, galvojo, kad tempiamas yra vaikas. Ji sustojo kelkraštyje, priėjusi pamatė, kad asmuo yra moteris, kuri vilkėjo tamsias kelnes ir tamsią striukę, atšvaitų moteris nesegėjo. Gatvė ir perėja įvykio vietoje apšviesta, tačiau buvo labai prastos oro sąlygos, lijo, buvo neišaušę, tamsu, matomumas buvo labai blogas. Priėjusi prie nukentėjusiosios, pastebėjo, kad ji gulėjo be sąmonės. Vyras, kuris atitempė moterį, pasakė, kad matė, kaip moteris, o būtent nukentėjusioji, ėjo per pėsčiųjų perėję ir ją partrenkė. Vyras buvo labai susijaudinęs. Ji pasitikslino, ar tikrai nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėją, jis patvirtino, kad moteris ėjo per perėją. Ji pasitikslino, kuris automobilis partrenkė, nes aplinkui nebuvo jokių žmonių. Vyras paaiškino, kad moterį partrenkė „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis. Ji išėjo ieškoti minėto automobilio, nes kelkraštyje pradėjo rikiuotis pravažiuojantys automobiliai. Kiek pamena, sustojo dar du automobiliai. Ji ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, nuėjo nuo įvykio vietos, t. y. nuo pėsčiųjų perėjos gan didelį atstumą. Už paskutinio įvažiavimo į kiemą, link (duomenys neskelbtini) gatvės, pastebėjo „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį, priėjusi prie priekinės automobilio dalies pamatė išdaužtą dešinės pusės priekinį stiklą ir priekinį dešinės pusės žibintą. Viduje sėdėjo moteris, ji sėdėjo už vairo. Buvo viena. Jai apžiūrinėjant automobilį, moteris, t. y. vairuotoja, išlipo, ji paklausė, ar ji yra vairuotoja, ji pasakė, kad taip. Pasiteiravo moters ar ji padarė eismo įvykį, ji patvirtino ir pasakė, kad tai va, jai išdaužė stiklą ir priekinę „farą“. Įvardino, kad ką padarysi, visko pasitaiko. Ji pasiteiravo, kaip įvyko eismo įvykis, vairuotoja pasakė, kad ji važiavo, tačiau kuria eismo juosta, nepasakė. Vairuotoja įvardino, kad nepastebėjo per perėją einančios moters. Įvardino, kad moteris jai iššoko. Ji vairuotojai pasiūlė eiti link nukentėjusiosios. Priėjusi patikrino nukentėjusiosios pulsą, jis buvo, tačiau moteris buvo be sąmonės. Matė ant nukentėjusiosios galvos, nuo plaukuotosios dalies, ties kakta, bėgantį kraują, trūkčiojo dešinės pusės koja ir ranka. Pastebėjo, kad nukentėjusiosios striukė kairėje viršutinėje dalyje, ties krūtine, suplėšyta, matėsi striukės viduje esantis pašiltinimas. Iš kurios pusės ėjo moteris per pėsčiųjų perėja, neįvardino. Be to, nori paminėti, kad nuo gulinčios moteris, apie 2 metrų atstumu nuo jos, pirmoje eismo juostoje, link (duomenys neskelbtini) gatvės, gulėjo pietų dėžutė. Susirinkusių asmenų ji paklausė, ar kas nors matė eismo įvykį, tačiau niekas jo nematė, žmonės buvo susirinkę po eismo įvykio. Kiek jai įvardino, įvykį matė tik moterį į kelkraštį atitempęs asmuo. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, ji pamatė, kad nukentėjusiajai prasidėjo traukuliai, iš burnos ėjo skystis, putos. Ji, bijodama, kad moteris neužspringtų, pasisiūlė ją paversti ant dešinio šono, bet pro šalį ėjo vyras ir pasakė, kad geriau nieko nedaryti. Vyras įvykio nematė, jis atėjo iš pravažiuojančio automobilio. Atvykus policijos pareigūnams, ji išvyko (1 t., b. l. 86-90).

(duomenys neskelbtini) Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 07:50 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), blaivi, turinti teisę vairuoti transporto priemones, D. N., vairuodama techniškai tvarkingą ir draustą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje, kliudė pėsčiąją I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Įvykio metu apgadintas automobilis ir sužalota pėsčioji, kuri dėl daugybinių kūno sužalojimų bei komos paguldyta į kardiologinės reanimacijos skyrių. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 13-19).

(duomenys neskelbtini) Tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) (Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės J. Z.) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), dirbant kartu su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK. NVRS tyrėju R. B., apie 07 val. 57 min. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad gatvėje automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė moterį, (duomenys neskelbtini) m., be sąmonės, vairuotojas vietoje, praneša liudininkas. Atvykus (duomenys neskelbtini) 08 val. 03 min. matoma gulinti moteris prie pėsčiųjų perėjos ant šaligatvio, be sąmonės, bet kvėpuojanti. Gatvėje mėtosi maisto dėžutės su maistu, automobilio plastmasinės detalės. Aplink stovi žmonės ir gatvės kelkraštyje stovi automobiliai, visi stebi situaciją. Įvykio vieta, t. y. pėsčiųjų perėja, aptveriama eismo kūgiais. Atvyko GMP du automobiliai, kurie suteikė pagalbą nukentėjusiai I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., moteris išvežama į (duomenys neskelbtini)ligoninės priėmimų skyrių. Žmonės, stebėję situaciją, išsiskirsto. Už 10 metrų matomas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. N., gim. (duomenys neskelbtini)m., moteris patikrinta alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Drager“ Nr. (duomenys neskelbtini) (0,00 prom.). Ji susijaudinusi dėl įvykusio įvykio, šiek tiek pasimetusi. D. N. papasakojo, kad važiavo 50 km/h greičiu (duomenys neskelbtini) gatve antra juosta (duomenys neskelbtini) gatvės link. Pieš perėją apsižvalgė, bet nieko nematė, kai staiga pajuto smūgį į savo automobilio dešinės pusės priekinę dalį. Moteris teigia, kad pirmoje juostoje automobilių nebuvo, pėsčiosios nematė, buvo tamsus metas, šiek tiek lynojo. Automobiliui sudužo priekinis stiklas, dešinės pusės žibintas, įlenktas variklio dangtis ir sparnas. Iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo gauta informacija, kad nukentėjusioji I. S. paguldyta į ligoninę, į reanimacijos skyrių dėl galvos sutrenkimo. Moteris sąmonės neatgavo, todėl jos apklausti negalima (1 t., b. l. 20-21).

2022-06-15 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta: 1. I. S. nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškęs muštine kairio momens srities žaizda su aplinkine kraujosruva kairėje momeninėje-pakaušinėje srityje, kairio momenkaulio lūžiu, galvos smegenų kairio pusrutulio ir smegenų kamieno sumušimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus, kraujo prasiveržimu į skilvelių sistemą; kairiojo XII šonkaulio lūžis. 2. I. S. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę (duomenys neskelbtini). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. 3. I. S. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. 4. I. S. nustatyti sužalojimai 2 trauminiais poveikiais. 5. I. S. nustatyti sužalojimai, remiantis SSMNT 6.6.2 punktu (dėl ryškaus neurologinio židininio požymio – ilgalaikės vegetacinės komos, atsiradusios dėl galvos sumušimo), visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant sužalojimus atskirai: kairiojo XII šonkaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o galvos sumušimas (pasireiškęs muštine kairio momens srities žaizda su aplinkine kraujosruva kairėje momeninėje-pakaušinėje srityje, kairio momenkaulio lūžiu, galvos smegenų kairio pusrutulio ir smegenų kamieno sumušimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus, kraujo prasiveržimu į skilvelių sistemą) kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai kiekvieno iš galvos sumušimo komponentų vertinti negalima, kadangi jie padaryti 1 trauminio poveikio metu. 6. „Užduotyje atlikti objektų tyrimą“ yra nurodyta, kad I. S. sužalota autoįvykio metų kaip pėsčioji (1 t., b. l. 198-200).

2022-04-29 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje nuo 2022-02-01. Jai teikiama paliatyvioji priežiūra. Būklė lieka nepakitusi, sąmonė 3 balai pagal Glazgo komų skalę – vegetacinė koma. Maitinama per gastrostomą, kvėpuoja per suformuotą tracheostomą. Nuo 2022-04-04 iki 2023-04-03 NDNT įvertino jos darbingumo lygį 0%, netektas darbingumas 100% (1 t., b. l. 99-100).

(duomenys neskelbtini) Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini)-K. K. gatvių sankryžą, ties (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini). Stebima prieš sankryžą esanti pėsčiųjų perėją, kuri vidury gatvės atskirta pėsčiųjų saugumo salele su kelio ženklais. Pėsčiųjų perėjoje susidūrimo ar stabdymo žymių neužfiksuota. (duomenys neskelbtini) gatvė keturių eismo juostų, su skiriamąja eismo juosta, skiriančia dvi eismo juostas nuo kitos. Gatvės apšvietimas įjungtas, kelio danga – šlapias asfaltas. Dešinėje kelio pusėje, šalia važiuojamosios dalies, 1,2 m. pločio šaligatvis, už jo 2,7 m. žalios vejos plotis, už jo 2,7 m. pločio šaligatvis ir toliau vėl žalia veja ir daugiabučių pastatai. Pėsčiųjų perėja prieš sankryžą, nuo jos nutolusi per 7,7 metro. Nuo pėsčiųjų perėjos link (duomenys neskelbtini) gatvės, už 10 m., stebimos išsibarsčiusios automobilio stiklo šukes ir ant žemės gulintys pėsčiosios raktai nuo buto. Šukės išsibarsčiusios 1,8 m. pločio ir 2,1 m. ilgio plote. Apžiūrėtas žalios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, stovintis nutolęs nuo pėsčiųjų perėjos 43 metrus. Automobiliui apgadintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis dešinėje pusėje ir šalia dešiniojo statramsčio išdužęs priekinis stiklas 20 cm pločio. Daugiau apgadinimų ar kitokių pėdsakų ar objektų ant automobilio nerasta, nieko nepaimta, fotografuota. Kadangi automobilis pilnai apžiūrėtas ir nufotografuotas, po apžiūros jis grąžintas ir paliktas saugoti iki atskiro nurodymo jo vairuotojai (1 t., 41-51 psl.).

Eismo įvykio vietos plane (2021-05-16 7 val. 50 min.) užfiksuoti objektai, kt. informacija, esantys eismo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)namu (1 t., b. l. 52-53).

2021-12-29 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų „Body“ kameromis ((duomenys neskelbtini) (9 įrašai) ir (duomenys neskelbtini) (9 įrašai) (1 t., b. l. 28-31).

2021-12-31 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad stenografuotas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro ((duomenys neskelbtini) 07 val. 54 min., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38-40).

2022-06-14 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta D. N., kontaktinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė. Duomenų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti, neužfiksuota (1 t., b. l. 66-68).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios D. N. kaltė, įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra įrodyta. Kaltinamoji pripažino kaltę, duodama paaiškinimus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamosios kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai J. U., K. B., nukentėjusioji G. P. bei kiti byloje esantys įrodymai (specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, policijos tarnybiniai pranešimai). Dėl kaltinamosios padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų kilo avarinė situacija, dėl kurios kilo padariniai – mirė nukentėjusioji. I. S. (duomenys neskelbtini). VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, todėl D. N. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamoji veiką padarė esant nusikalstamam nerūpestingumui: neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, nenumatė, kad dėl jos padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų kils padariniai – nukentėjusiosios mirtis, nors pagal asmenines savybes (turi teisę vairuoti kelių transporto priemones) ir galimybes (esant blogam matomumui, privalėjo važiuoti mažesniu greičiu), turėjo ir galėjo laikytis kelių eismo taisyklių ir padarinių išvengti.

Kaltinamosios D. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

D. N. neatsargia (nusikalstamas nerūpestingumas) kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, nusikalto būdama neteista (2 t., b. l. 39), administracine tvarka nebuvo bausta (2 t., b. l. 37). Teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. N. palaikė ikiteisminio tyrimo metu pateiktą prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamosios sutuoktinis R. N. palaikė ikiteisminio tyrimo metu pateiktą prašymą perduoti jam D. N. pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turintis galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti, įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaip rodo bylos medžiaga, R. N. yra kaltinamosios sutuoktinis, jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 56, 57). Be to, tiek kaltinamoji, tiek R. N. teismui patvirtino, kad gyvena susituokę, jų tarpusavio santykiai grįsti stabiliais ir tampriais šeimyniniais ryšiais, pagrįsti tarpusavio pagarba. Tokios aplinkybės rodo, kad R. N. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Todėl teismas, atsižvelgęs į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, daro išvadą, jog R. N. yra vertas teismo pasitikėjimo.

Pasisakydamas dėl kitų BK 40 str. įtvirtintų sąlygų, teismas pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad D. N. yra neteista, ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu taip pat nėra pradėta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaip jau buvo konstatuota, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką. Kas rodo, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikytinas BK 40 straipsnis ir D. N. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, ją perduodant R. N. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Šiuo atveju užstatas neskirtinas, įvertinus kaltinamosios asmenybę – teisiama pirmą kartą savo gyvenime, ir laiduotojo R. N. asmenybę bei jų turtinę padėtį.

Kaltinamajai D. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. D. N. vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugojimui VĮ ,,Regitra.

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013). Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. N. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Ji pažeidė Kelių eismo taisykles ir jos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė eismo įvykį, kurio metu I. S. mirė dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir jų komplikacijų. Iš kart po kilusios avarinės situacijos, kaltinamojo nesustojo, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios padarytus Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimų pažeidimus, dėl kurių, įvykus eismo įvykiui, atsirado sunkios pasekmės – mirė nukentėjusioji. Teismo vertinimu, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2022-02-11 nutarimu D. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas ir iš jos buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 75-76). 2022-02-11 nutarimu D. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 80-81). Todėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonės terminas D. N. skaičiuotinas nuo 2022-02-11, kai iš jos buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir taip realiai buvo suvaržyta jos teisė vairuoti kelių transporto priemones.

Teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga D. N., kaip darbingo amžiaus asmeniui, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo atveju įvertintina tai, kad padaryta nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes, nusikalstama veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui, o parenkant įmokos dydį atsižvelgtina ne tik į bylos aplinkybes, bet ir į kaltinamosios turtinę padėtį, amžių. Esant tokioms aplinkybėms, bei, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., D. N. skirtina 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Antai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas.

Nukentėjusiųjų G. P., A. S., M. S. įgaliotas atstovas advokatas S. Š. 2022-11-22 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti:

- 1/2 dalį nuo 114 834,83 Eur negautų I. S. darbo pajamų A. S. - 57 417,42 Eur;

- 1/2 dalį nuo 74 210 Eur negautos I. S. senatvės pensijos A. S. - 37 105 Eur;

- 1090,92 Eur išlaidų maistui, kurui ir vaistams, slaugant I. S. gydymo įstaigoje;

- 640,58 Eur išlaidų advokato paslaugoms bei pažymoms, rengiant dokumentus dėl I. S. pripažinimo neveiksnia;

- 3 023 Eur laidojimo išlaidų;

- 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. S.;

- 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo G. P.;

- 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. S.;

- 5 proc. dydžio metines palūkanų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš D. N. nukentėjusiųjų naudai priteisti 2420 Eur proceso išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 166-175).

Civiliniame ieškinyje nurodė, kad mirusioji I. S. turėjo sutuoktinį A. S. ir du pilnamečius vaikus – sūnų M. S. ir dukterį G. P.. Žuvusiajai eismo įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metai. Pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento informaciją, vidutinė moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 80,1 metų (80 metų ir 1 mėnuo). I. S. buvo dirbanti, nuo (duomenys neskelbtini) dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis nuo (duomenys neskelbtini) sudarė 850 Eur, po mokesčių apie 614,09 Eur. Nukentėjusysis A. S. savo patirtą turtinę žalą vertina tai, jog dėl sutuoktinės I. S. mirties staiga jo šeima neteko planuotų gauti pajamų – mirusiosios sutuoktinės gauto darbo užmokesčio (nuo (duomenys neskelbtini)) ir pensijos ((duomenys neskelbtini)).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų G. P., A. S., M. S. atstovas advokatas S. Š. patikslino civilinį ieškinį, atsisakydamas dalies reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo – sutiko su draudimo bendrovės nurodyta turtine žala, kurią draudimo bendrovė sutinka atlyginti, išskyrus, prašo priteisti iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ 640,58 Eur išlaidų advokato paslaugoms rengiant dokumentus dėl neveiksnumo.

Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateiktame 2022-01-13 atsilepime nurodė, kad civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka atlyginti neturtinę žalą kiekvienam nukentėjusiajam pagal pareikštą ieš­kinį, t.y. po 20000,00 eurų.

ADB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka atlyginti iš civiliniame ieškinyje prašomų 1090,92 Eur išlaidų maistui, kurui, vaistams – 364,32 Eur.

ADB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka atlyginti iš civiliniame ieškinyje prašomų 3023 Eur laidojimo išlaidų – 2511,10 Eur.

ADB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka atlyginti 640,58 Eur išlaidų advokato paslaugoms rengiant dokumentus dėl neveiksnumo, nes procesinės išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo.

ADB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka atlyginti negautos pensijos dalies, t.y, 37105,00 Eur, kadangi tokios žalos nėra galimybės įvertinti. Nėra galimybės nustatyti, ar asmuo sulauktų pensijos amžiaus bei į ateitį nėra galimybės paskaičiuoti negautos pensijos sumos.

Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas 2023-03-16 teismui pateikė papildomą paaiškinimą dėl civilinio ieškinio atlyginimo, kuriame nurodė, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ įvertino papildomai pateiktas pažymas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo val­dybos (duomenys neskelbtini) skyriaus. Civilinis atsakovas, įvertinęs pateiktus išrašus iš Sodros duomenų bazės, nesutinka atlyginti negautų pajamų dalies, t.y. 57417,42 EUR, kadangi toks civilinio ieškovo prašymas yra nepagrįstas.

Teismas nustatė, kad eismo įvykio metu D. N. vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas R. N. vardu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. N. ir R. N. nuosavybė. Iš byloje esančio 2021-08-20 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo (2 t., b. l. 66) matyti, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomas civilinės atsakomybės draudimas galiojo nuo 2021-08-23 iki 2022-08-22, draudikas yra ADB „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykis, kurio metu D. N. vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko (duomenys neskelbtini), t. y. esant galiojančiai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai. Šiuo atveju eismo įvykio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo civilinio draudimo sutartis su ADB „(duomenys neskelbtini)“ buvo galiojanti, todėl žalą privalo atlyginti draudimo bendrovė.

Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti po 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems G. P., A. S., M. S.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas advokatas pareikštą civilinį ieškinį palaikė. Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateiktame 2022-01-13 atsilepime nurodė, kad civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka atlyginti neturtinę žalą kiekvienam nukentėjusiajam pagal pareikštą ieš­kinį, t.y. po 20000,00 eurų.

Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl sutuoktinės ir mamos I. S. netekties. Nėra abejonės, jog A. S. dėl sutuoktinės, o G. P. ir M. S. – dėl mamos žūties patyrė ir vis dar patiria stiprius dvasinius išgyvenimus. Taigi, artimiausio žmogaus netektis, su kuriuo sutuoktinis A. S. ir vaikai buvo saistomi stipraus emocinio ir dvasinio ryšio, stipriai paveikė jų gyvenimą. Padaryta neturtinė žala privalo būti atlyginta.

Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė I. S.. Dėl šių eismo įvykio padarinių buvo padaryta nepataisoma žala mirusiosios artimiesiems. Yra visiškai akivaizdu, kad šio eismo įvykio padariniai turės įtakos mirusiosios artimiesiems dar ilgus metus, kadangi mirusio žmogaus artimiesiems niekas negrąžins. Dėl eismo įvykio buvo stipriai sutrikdytas mirusiosios našlio ir kitų šeimos narių gyvenimas, jie patyrė ir tebepatiria žodžiais sunkiai nusakomas dvasines kančias, o kada pasitaisys jų stipriai paveikta emocinė būsena, nėra jokių galimybių prognozuoti. Po eismo įvykio ilgus mėnesius mirusiosios našlys ir vaikai gyveno sielvartu ir nežinioje, ar mama bent iš dalies pasveiks, ar gyvens, o jai mirus, patyrė dar didesnį skausmą ir liūdesį. Dėl sutuoktinės mirties ieškovas A. S. patyrė didžiulę traumą. Mamos netektis sutrikdė vaikų visavertę emocinę ir socialinę būklę, saugumo jausmą, apsunkino gebėjimą pasitikėti aplinka, žmonėmis ir savimi. Visiems nukentėjusiesiems priteisiama po 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas sutinka su prašomu atlyginti neturtinės žalos dydžiu, iš draudiko ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo A. S. naudai priteisia 20000 Eur, nukentėjusios G. P. naudai priteisia 20000 Eur, nukentėjusiojo M. S. naudai priteisia 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Neginčijama, jog A. S. patyrė turtinę žalą dėl kaltinamosios D. N. padarytos nusikalstamos veikos ir ši žala privalo būti atlyginta. Prašoma priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ yra 4754,5 Eur. ,,(duomenys neskelbtini)“ sutiko atlyginti 2875,42 Eur. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas sutiko su tokia suma, išskyrus tai, jo papildomai prašė atlyginti iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ 640,58 Eur išlaidų advokato paslaugoms, rengiant dokumentus dėl neveiksnumo.

Teismas sprendžia, kad 640,58 Eur išlaidos, rengiant dokumentus dėl neveiksnumo, privalo būti priteistos ne iš draudimo bendrovės, o iš kaltinamosios, kadangi nukentėjusieji patyrė turtinę žalą, už kurią atsakinga kaltinamoji. Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis neįpareigoja draudimo kompanijos atlyginti šios žalos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylinėjimo išlaidos, vadovaujantis BPK 103 str. 6 punktu, pripažintinos proceso išlaidomis. Procesų išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso išlaidos gali būti išieškomos tik iš pripažinto kaltu asmens.

Civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti 2420 Eur proceso išlaidų už advokato S. Š. suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiųjų naudai, pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir atliktas apmokėjimas (3 t., b. l. 33-34). Kaip matyti iš bylos duomenų, advokatas S. Š. nukentėjusiuosius atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Kaltinamoji D. N. yra sveika, darbingo amžiaus. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo pagrįstos būtinybe organizuoti savo teisių gynimą visame bylos nagrinėjimo procese, prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į proceso trukmę ir advokato indėlį, yra protinga, todėl iš kaltinamosios D. N. priteistinos 2420 Eur atstovavimo išlaidos nukentėjusiųjų A. S., G. P. ir M. S. naudai.

Civiliniame ieškinyje prašoma priteisti pusę – 57417,42 Eur I. S. negautų darbo pajamų bei 37105 Eur negautos I. S. senatvės pensijos. Nagrinėjant bylą teisme, kilo ginčas dėl nurodytų sumų apskaičiavimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 punktas numato, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, siekiant nustatyti nukentėjusios I. S. negautų vieno mėnesio pajamų (atlyginimo) dydį, reikia nustatyti, kokį vidutinį darbo užmokestį ji gavo per paskutinius tris mėnesius (t. y. 2021 metų rugsėjį, spalį, lapkritį) iki įvykio, ir apskaičiuoti jo vidurkį. Kaip matyti iš byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos, I. S. mėnesio grynosios pajamos už 2021 m. rugsėjo mėn. yra 643,7 Eur, už spalio mėn. 642,71 Eur, už lapkričio mėn. – 643,7 Eur, todėl vidurkis yra 643,37 Eur.

Kasacinis teismas, skaičiuodamas negautas pajamas bylose dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, likusiam gyvam sutuoktiniui taiko vieną esminę formalią taisyklę – 1/2 dalį mirusiojo sutuoktinio gautų pajamų daugina iš statistinės gyvenimo trukmės (LAT nutartis byloje Nr. 3-K-3-652-916/2015). LR CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), <...>. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad objektyvių galimybių nustatyti, kokia apimtimi savo abipuses pareigas (pagalbos ūkyje ar buityje) sutuoktiniai vykdė santuokinio gyvenimo metu, tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių miršta, iš esmės nėra. Tokiais atvejais preziumuotina, kad likęs gyvas sutuoktinis iš sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinę paramą, lygią pusei jo pajamų (LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento viešai skelbiama informacija, moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2021 metais buvo 78,9 metai. Vidutinė senatvės pensija 2021 metais buvo apie 410 Eur. Vadovaujantis viešai skelbiamais ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenimis, 2021 metais pensinis amžius moterims – 63 metai 4 mėn. I. S. eismo įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini). Per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki kol būtų sukakęs pensinis amžius, mirusioji būtų gavusi dar bent 167 darbo užmokesčius po 643,37 Eur (167*643,37), kurių suma sudaro 107442,79 Eur, o sutuoktiniui priklausanti 1/2 dalis sudaro 53721,40 Eur bei bent 184 pensijas bent po 410 Eur (184*410), kurių suma sudaro 75440 Eur o sutuoktiniui priklausanti 1/2 dalis sudaro 37720 Eur.

Iš to, kas aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad draudimo bendrovė privalo iš viso atlyginti 94316,82 Eur (2875,42 Eur; 53721,40 Eur; 37720 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2019-06-06 nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, numatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį, kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Metinės 5 procentų dydžio palūkanos priteisiamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.

Daiktiniai įrodymai – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimu perduotas saugoti D. N., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas R. N. neribotai nuosavybei; 2 vnt. CD diskai esantys voke, prisegti prie bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir baudžiamąją bylą D. N. atžvilgiu nutraukti.

D. N. perduoti R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022-02-11.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, D. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą (teisę vairuoti kelių transporto priemonę) ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti D. N., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. N., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiųjų G. P., A. S., M. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, ir iš draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti po 20000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajam A. S. 94316,82 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiųjų G. P., A. S., M. S. naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų G. P., A. S., M. S. patirtas išlaidas už advokato pagalbą ir išlaidas, rengiant dokumentus dėl neveiksnumo, priteisti iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. N., kiekvienam iš nukentėjusiųjų lygiomis dalimis po 1020,19 Eur.

Daiktinius įrodymus – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimu perduotą saugoti D. N., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. N. nuosavybei; 2 vnt. CD diskus, esančius voke, prisegtus prie bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.