Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui LDB KU „Baltija“ dėl sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2015 m. vasario 11 d. sudarytos būsto kreditavimo sutarties Nr. 15-00010 nutraukimą neteisėtu, įpareigoti atsakovą LDB KU „Baltija“ vykdyti sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2015 m. vasario 11 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pasiskolino 100 000 Eur kreditą būstui įsigyti. Ieškovas iki 2017 m. laiku mokėjo įmokas pagal sutartį, tačiau 2017 m. atsakovui iškėlus bankroto bylą, įmokas nustojo mokėti, nes pradėjo neveikti atsakovo interneto svetainė, kuriame buvo įmokų mokėjimo grafikas, nežinojo naujos atsakovo banko sąskaitos numerio ir jam atrodė nepatikima mokėti įmokas bankrutuojančiam juridiniam asmeniui. Pažymėjo, kad iki antstolės pranešimo dėl vykdomosios bylos užvedimo negavo jokių atsakovo pranešimų ir jis nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą ir sutarties nutraukimą. Teigė, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių grąžinti visą pradelstų įsiskolinimų sumą.

2. Atsakovas LDB KU „Baltija“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad atsakovas neperleido jokių reikalavimo teisių pagal sutartį, o atsakovui buvo iškelta bankroto byla. Pažymėjo, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie prievolių, kylančių iš kredito sutarties tolimesnį vykdymą ir kreditavimo sutartis buvo nutraukta teisėtai bei esant esminiam jos pažeidimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui LDB KU „Baltija“ iš ieškovo M. K. 1724,25 Eur advokato pagalbos išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 11 d. būsto kreditavimo sutartis Nr. 15-00010 yra vartojimo sutartis. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, akivaizdžiai parodančių ginčo kreditavimo sutarties sąlygų nesąžiningumą ir neteisėtumą. Teismas konstatavo, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas tiek apie kreditavimo sutarties neįvykdytą prievolę, nustatytą papildomą terminą prievolės įvykdymui, tiek apie prievolės neįvykdymo pasekmes. Pažymėjo, kad ieškovas, nepranešdamas atsakovui apie pasikeitusias gyvenamąsias vietas ir iškilus finansiniams sunkumams nesiekdamas kreiptis į atsakovą dėl ginčo sutarties vykdymo tvarkos keitimo, prisiėmė neigiamus to padarinius, nes netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovas M. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismo sprendimas nebuvo tinkamai motyvuotas, nuoseklus, įvertinant ir ištiriant visus priimtus įrodymus, išvadas ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos bei tarptautines materialinės teisės normas, liečiančias šį ginčo objektą. Sprendime nurodyta teismų praktika nėra individualizuota ir aktuali šiam konkrečiam ginčui, kalbant apie vartotojiškų santykių vertinimą bei tinkamą dokumentų įteikimą. Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, kas liečia betarpiškumo principą bei įrodymų ištyrimo būtinumą.

5.2. Lieka neįrodytu teiginiu teismo sprendime, kad pradelsta suma yra 37 694,18 Eur.

5.3. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl sutarties nutraukimo įteikimo. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jo, kaip skolininko nepasiekė nei vienas iš išieškotojo raginimų, nes jis nuo 2017 gyveno (duomenys neskelbtini) rajone o nuo 2018 (duomenys neskelbtini) rajone, tad skolininkas šių raginimų negavo. Ieškovas pridėjo dokumentus, kad dirba (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą RC išrašą. Kartu su ieškiniu buvo pateiktos gyvenamosios nuomos sutartys, įrodančios ieškovo gyvenamąją vietą. Teismas neįvertino to, kad ieškovas, jei būtų tinkamai įspėtas apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Atsakovas šiuo atveju nepateikė nei vieno įrodančio dokumento apie tinkamą siuntų pristatymą.

5.4. Atsakovo veikla sustojo visiškai: neveikė interneto puslapis (duomenys neskelbtini), kuriame matydavosi kredito grafikas, niekas nebendravo ir nepaaiškino situacijos ieškovui iki pat antstolės D. P. pranešimo apie vykdomąją bylą užvedimo. Atsakovo vienašalis sudarytos sutarties nutraukimas laikytinas piktnaudžiavimu teise, ieškovų, kaip vartotojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, nepagrįsta ir neteisėta banko sankcija ieškovui, todėl turėjo pripažįstamas neteisėtu, juo labiau, kad atsakovas pats galimai iššvaistė įstaigos turtą, tame tarpe ir ieškovo sumokėtą pajų.

5.5. Teismas neįvertino atsakovo pareigos tinkamai pranešti - Būsto paskolos Nr. 15-00010 bendrojoje dalyje 8.3 buvo nurodyta kreditoriaus pareiga pranešti skolininkui raštu apie sutarties nutraukimą prieš 15 dienų, tačiau kreditorius neturi įrodymų, jog tą padarė t.y. tinkamai įteikė pranešimą skolininkui, taigi yra laikoma, kad kredito sutartis Nr. 15-00010 nėra nutraukta.

5.6. Teismas neįvertino ieškovo pateiktų argumentų ir įrodymų, kad Būsto paskolos Nr. 15-00010 specialiojoje dalyje buvo nurodytas skolininko mobilus telefonas, o 2.17 punkte nurodyta, kad įmokų tvarkaraščio pateikimo būdas: „paštu/elektroniniu paštu / atsiimamas Unijoje“, kas reiškia, kad kreditorius arba naujasis kreditorius, perėmęs reikalavimo teisę turėjo kelis būdus informuoti ne tik apie kreditoriaus pasikeitimą, bet ir prievolę laikytis sutarties ir laiku informuoti apie įmokų tvarkaraštį. Teismas netinkamai vertino ieškovo pareigą pranešti atsakovui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą - atsakovas bankroto procedūros metu pats nebendravo su ieškovu, atsakovo interneto puslapis neveikė, tad laikytina, kad pats atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas LDB KU „Baltija“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, įpareigoti ieškovą sumokėti 200 Eur žyminį mokestį (CPK 316 str. 3 d.), priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Kaip nustato Kredito sutarties 21 p., tiek 2021-07-16, tiek 2021-10-11 raginimai apeliantui buvo siųsti Kredito sutartyje nurodytu apelianto adresu – (duomenys neskelbtini). 2022-09-21 vykusio teismo posėdžio metu apeliantas pats patvirtino, kad Kredito sutartyje nurodė savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). 2021-07-16 ir 2021-10-11 raginimai apeliantui buvo siųsti jo gyvenamosios vietos adresu, kuris yra nurodytas ir Gyventojų registre – (duomenys neskelbtini).

6.2. Priešingai negu teigia apeliantas, Kredito sutartis su apeliantu nutraukta pagrįstai ir teisėtai, esant esminiam Kredito sutarties pažeidimui.

6.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę.

6.4. Remiantis Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito Įstatymo 23 str., esminiu kredito sutarties pažeidimu laikomas ne tik visiškas prievolių pagal Kredito sutartį nevykdymas, tačiau ir netinkamas vykdymas (susidariusių pradelsimų nepadengimas) ilgiau nei 90 d. Pirmąjį pranešimą dėl netinkamo Kredito sutarties vykdymo Unija Ieškovui pateikė 2021-07-16. Tuo tarpu Kredito sutartis buvo nutraukta tik 2021-11-11, t. y. beveik po 4 mėnesių. Per šį laikotarpį Unija pateikė 2 raginimus vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir pranešimą apie Kredito sutarties nutraukimą, kuriais informavo, jog nepadengus susidariusio įsiskolinimo, Kredito sutartis bus nutraukta nuo 2021-11-11. Nuo 2021-07-16 raginimo ieškovui nesumažinus pradelstų mokėti sumų, Unija pagrįstai nutraukė sutartį, kadangi negalėjo tikėtis, jog apeliantas ją įvykdys, o tolimesnis Kredito sutarties vykdymo tęsimas reikštų papildomus nuostolius Unijai bei riziką, jog pradelstos sumos nebus išieškotos iš įkeisto apelianto turto.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Byloje apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį, kuriuo ieškovas prašė pripažinti 2015 m. vasario 11 d. sudarytos būsto kreditavimo sutarties Nr. 15-00010 nutraukimą neteisėtu, įpareigoti atsakovą LDB KU „Baltija“ vykdyti sutartį, pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. K. ir atsakovė KU „Savas rūpestis“ (šiuo metu bankrutuojanti kredito unija ,,Baltija“) 2015 m. vasario 11 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. 15-00010, pagal kurią ieškovui iki 2051 m. vasario 28 d. buvo suteiktas 100 000 Eur kreditas būstui (315,35 kv. m. poilsio namams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 628,02 kv. m. poilsio namams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 466,00 kv. m. ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini)) įsigyti.

10. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5458-232/2017 iškėlė kredito unijai ,,Baltija“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė N. Č..

11. Ieškovas nuo 2017 m. nevykdė įsipareigojimų pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. 15-00010, šias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė pats ieškovas (2022-09-21 teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 20 sek. – 23 min. 40 sek.). Ieškovui 1278 dienas nevykdžius 37 694,18 Eur įsipareigojimų, atsakovas 2021 m. spalio 11 d. pakartotiname raginime nurodė, jog nuo 2021 m. lapkričio 11 d. kreditavimo sutartis bus nutraukta.

Dėl ginčo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi

12. Byloje pripažintina, kad 2015 m. vasario 11 d. būsto kreditavimo sutartis Nr. 15-00010 yra vartojimo sutartis. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

13. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

14. Byloje pirmosios instancijos teismas analizavo sutartyje įtvirtintą atsakovo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir padarė teisingas išvadas. Kredito sutarties 8.3.1.3 punktu šalys susitarė, kad atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau, nei nustatyta sutartyje ir reikalauti grąžinti paskolą prieš terminą, sumokėti palūkanas, delspinigius ir kitas priklausančias sumas, jei paskolos gavėjas padaro nors vieną esminių pažeidimų. Tokiais pažeidimais laikomi 5.1 ir 5.6 punktuose numatyti pažeidimai. Pagal 5.1 punktą ieškovas (paskolos gavėjas) įsipareigojo nuo gautos paskolos sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal tvarkaraštį grąžinti paskolą bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas. Pagal 5.6 punktą ieškovas (paskolos gavėjas) įsipareigojo mokėjimo dieną sąskaitoje sukaupti lėšų sumą, reikalingą paskolai grąžinti ir palūkanoms sumokėti pagal įmokų tvarkaraštį.

15. Aptartų sutarties nuostatų negalima laikyti nesąžiningomis, jos aiškiai išdėstytos ir nesuteikia nesąžiningo atsakovo pranašumo ieškovo atžvilgiu.

16. Byloje teismas analizavo ne tik sutarties turinį, bet įvertino ir paties ieškovo poziciją byloje. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sudaręs ginčo sutartį gavo visą sutarties medžiagą (bendrąją ir specialiąją dalį) ir įmokų grafiką (2022-09-21 teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 5 sek. – 21 min. 10 sek.) (2022-09-21 teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 50 sek. – 23 min. 5 sek.); nuo 2017 m. ieškovas dėl subjektyvių priežasčių (pablogėjusios šeimos finansinės padėties) visiškai nustojo mokėti įmokas pagal ginčo sutartį (2022-09-21 teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 10 sek. – 33 min. 20 sek.); ieškovas nurodė, kad virš 37 tūkstančių Eur skola pagal ginčo sutartį sudarė reikšmingą sumą ir jo vertinimu, laiku negavęs šios sumos atsakovas turėjo teisę nutraukti kredito sutartį (2022-09-21 teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 55 sek. – 39 min. 25 sek.).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vartojimo sutarties teisinius santykius reglamentuojančias normas, jas taikė vertindamas šalių sudarytos sutarties normas. Konstatuotina, kad byloje nėra įrodytas ginčo kreditavimo sutarties sąlygų nesąžiningumas ar neteisėtumas.

Dėl informavimo apie sutarties nutraukimą

18. Ieškovas nurodo, kad teismas neįvertino atsakovo pareigos tinkamai pranešti – Būsto paskolos Nr. 15-00010 bendrojoje dalyje 8.3 buvo nurodyta kreditoriaus pareiga pranešti skolininkui raštu apie sutarties nutraukimą prieš 15 dienų, tačiau kreditorius neturi įrodymų, jog tą padarė t. y. tinkamai įteikė pranešimą skolininkui, taigi yra laikoma, kad kredito sutartis Nr. 15-00010 nėra nutraukta.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino sutartyje įtvirtintą šalių informavimo pareigą. Remiantis kreditavimo sutarties 21 punktu, visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal sutartį įteikiami sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu, jei sutartyje nenurodyta kitaip; laikoma, kad paskutiniu atsakovės žinomu paskolos gavėjo adresu paštu išsiųstus dokumentus ieškovas (paskolos gavėjas) gavo trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai atsakovė paskolos gavėjui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai organizacijai. Pagal sutarties 22 punktą, jeigu keičiasi šalių juridiniai adresai, banko sąskaitų numeriai ir/ar kiti rekvizitai, šalys tuojau pat privalo apie tai informuoti viena kitą; šalis, neįvykdžiusi šio reikalavimo, negali reikšti pretenzijų ir atsikirtimų, jog kitos šalies veiksmai, atlikti pagal paskutinius jai žinomus rekvizitus, neatitinka sutarties sąlygų, arba jog ji negavo pranešimų, siųstų pagal tuos rekvizitus.

20. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; taip pat šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio.

21. Pažymėtina, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

22. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 38 punktas).

23. Pažymėtina, kad Kreditavimo sutarties 21 ir 22 punktai įtvirtina šalių bendradarbiavimo pareigą, jie nesuteikia pranašumo nei vienai iš šalių ir juose numatyto informacijos pateikimo būdo negalima laikyti nesąžiningu ieškovo atžvilgiu. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas patvirtino, kad kreditavimo sutartyje nurodė savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini); ieškovas teismo posėdžio metu nurodydamas aplinkybes, kad nuolat keitė savo gyvenamąją vietą, negalėjo nurodyti priežasčių dėl kurių neinformavo atsakovo apie savo gyvenamosios vietos keitimą (2022-09-21 teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 20 sek. – 21 min. 55 sek.). Taigi, ieškovas bendradarbiavimo pareigos nevykdė ir negali reikšti pretenzijų atsakovui dėl to, kad jis negavo raginimų dėl sutarties vykdymo, kai raginimai buvo siųsti sutartyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu.

24. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas su ieškiniu pridėjo duomenis, parodančius, kad sutartyje nurodytos jo gyvenamosios vietos adresu 2021 m. liepos 16 d. atsakovas siuntė raginimą įvykdyti sutartinius įpareigojimus, nurodydamas pradelstų įsipareigojimų sumą (37 694,18 Eur), pradelsimo terminą (1278 dienos), nustatęs papildomą 30 dienų terminą skolai padengti; pats ieškovas pateikė teismui duomenis, kad 2021 m. spalio 11 d. atsakovas pakartotiniu raginimu pareikalavo grąžinti skolą ir informavo, kad nepadengus skolos per nurodytą 30 dienų terminą kredito sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2021 m. lapkričio 11 d. be atskiro pranešimo. Atsakovas ieškovui informaciją teikė sutartyje numatytu būdu, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas galėjo susisiekti su ieškovu telefonu, atmetami. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas patvirtino aplinkybes, kad po 2017 m. su atsakovo atstovais nuolat bendravo el. paštu (2022-09-21 teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 30 sek. – 28 min. 45 sek.). Ieškovas sutiko su atsakovės pranešimuose nurodyta skolos suma – apie 37 694,18 Eur (2022-09-21 teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 55 sek. – 38 min. 10 sek.), susirašinėjimuose elektroniniais laiškais skolos sumos neginčijo, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad lieka neįrodytu teiginiu teismo sprendime, kad pradelsta suma yra 37 694,18 Eur, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškiniu ieškovas neginčijo skolos sumos, jo ieškinio reikalavimai yra šie: pripažinti 2015 m. vasario 11 d. sudarytos būsto kreditavimo sutarties Nr. 15-00010 nutraukimą neteisėtu, įpareigoti atsakovą LDB KU „Baltija“ vykdyti sutartį.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas tiek apie kreditavimo sutarties neįvykdytą prievolę, nustatytą papildomą terminą prievolės įvykdymui, tiek apie prievolės neįvykdymo pasekmes. Ieškovas, nepranešdamas atsakovui apie pasikeitusias gyvenamąsias vietas ir iškilus finansiniams sunkumams nesiekdamas kreiptis į atsakovą dėl ginčo sutarties vykdymo tvarkos keitimo, prisiėmė neigiamus to padarinius, nes netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą.

Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo

26. Ieškovas nurodo, kad atsakovo vienašalis sudarytos sutarties nutraukimas laikytinas piktnaudžiavimu teise, ieškovo, kaip vartotojo, teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, nepagrįsta ir neteisėta banko sankcija ieškovui, todėl turėjo pripažįstamas neteisėtu.

27. Kredito sutarties 5.1 p. nustatyta, kad paskolos gavėjas (ieškovas) įsipareigoja paskolą naudoti pagal Specialiosios dalies 2.3 punkte nustatytą paskirtį ir nuo gautos sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles Unijai pagal Sutartį ir mokėjimo dienomis pagal įmokų tvarkarašti grąžinti paskolą Unijai bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas.

28. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos ne tik nuspręsti dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

29. Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

30. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Remiantis CK 6.217 straipsnio 4 dalimi, kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

31. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Įstatyme nenustatyta tokio pranešimo forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimas gali būti bet kokios formos, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina. Sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).

32. Byloje konstatuota, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas tiek apie kreditavimo sutarties neįvykdytą prievolę, nustatytą papildomą terminą prievolės įvykdymui, tiek apie prievolės neįvykdymo pasekmes. Kredito sutarties 8.3 p. numatyta, kad Unija turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį anksčiau, negu nustatyta Sutartyje, prieš 15 (penkiolika) dienų raštu įspėjusi Paskolos gavėją, ir reikalauti, kad Paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, jei (sutarties 8.3.1 p.) paskolos laikotarpiu Paskolos gavėjas padaro nors vieną iš esminių Sutarties pažeidimų (5.1; 5.3; 5.4;5.6;57 p.). Taigi, ieškovui nevykdant pareigos pagal įmokų tvarkaraštį grąžinti paskolą Unijai bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas, tai yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu ir tai sudaro teisėtą pagrindą vienašališkai sutartį nutraukti. Pagrindas atsakovui vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį pagrįstas ir įstatymo normomis (CK 6.217 straipsniu, pagal kurį pagrindas nutraukti sutartį yra esminis sutarties pažeidimas). Atsakovas byloje nurodė, kad ieškovas nuo 2017 m. nemoka paskolos, su tuo pats ieškovas teismo posėdyje sutiko, todėl atsakovas teisėtai įgyvendino teisę nutraukti kreditavimo sutartį nustatytu pagrindu. Pažymėtina, kad tiksli pradelstų įsipareigojimų suma nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, kadangi dėl to ieškiniu ieškovas nereiškė reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad dėl skolos išieškojimo yra pradėtas vykdymo procesas.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

34. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jo naudai nepriteistinos. Atsakovas LDB KU „Baltija“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1189,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė teismui jų apmokėjimą patvirtinančius duomenis, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui LDB KU „Baltija“ (į. k. 300007695) iš ieškovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini), 1189,43 Eur (vieno tūkstančio šimto aštuoniasdešimt devynių eurų 43 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.