Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 21 (dvidešimt vieno) MGL, tai yra 1 050,00 (vieno tūkstančio penkiasdešimties) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, J. A. skirta sumažinta galutinė 14 (keturiolikos) MGL, tai yra 700,00 Eur (septynių šimtų) eurų dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie neatliktos 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžių paskirtą bausmę – 14 (keturiolikos) MGL, tai yra 700,00 (septynių šimtų) eurų) dydžio baudą, J. A. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo ir 14 (keturiolikos) MGL, tai yra 700,00 (septynių šimtų) eurų dydžio baudos bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. A. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatytu būdu, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje laikė baltos spalvos, užsukamą indelį, kurio viduje buvo augalinės kilmės narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,386 g (delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,5 %) iki tol, kol 2024 m. vasario 22 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis ir jo gynėjas (toliau kartu – ir apeliantai) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

2.1. Prieš skundžiamą nuosprendį J. A. paskutinį kartą teistas Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą, jam paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 58-97 ir nuteistajam J. A. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 18 d.

2.2. Apeliantų vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu J. A. paskirta 14 MGL dydžio baudos bausmė dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis), kuri subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (2 m. 10 mėn. 12 d.), ir paskirta galutinė terminuota laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties bei neproporcinga padarytai veikai.

2.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 64 straipsnio nuostatas ir neteisingai J. A. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nepadarė jokios žalos, įvykdyta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir mažareikšmė, o jo padaryta veika buvo nedidelio pavojingumo ir ne tokio laipsnio, kad reikėtų jį bausti realia laisvės atėmimo bausme. Padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo principus būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių – laisvės atėmimo, taikymas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą, nepagristai netaikė paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis), tuo pažeisdamas formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-116-654/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2.4. Kauno apylinkės teismas, J. A. skirdamas bausmę, neįvertino visų bylos aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. BK 54 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje.

2.5. Netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Šiuo atveju apylinkės teismo paskirta bausmė negali būti pripažinta teisinga, ji yra aiškiai per griežta, todėl, apeliantų nuomone, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Nėra duomenų, kad po nusikaltimo padarymo nuteistasis būtų pakartotinai nusikaltęs ar kitaip pažeidęs įstatymus, ar probacijos nustatytus įpareigojimus ir sąlygas. Priešingai, iš karto po įvykio jis kreipėsi į gydymo įstaigą ir pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, kreipėsi pagalbos (cituojamas skundžiamas nuosprendis). Apelianto nuomone, yra nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus padarytam baudžiamajam nusižengimui. Paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą, nuteistasis neprarastų darbo, netaptų našta visuomenei, mokėtų mokesčiu, o svarbiausia, nepaliktų ir rūpintųsi šeimos nariais.

2.6. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2.7. J. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino, nuoširdžiai dėl to gailisi ir davė išsamius parodymus. Jis yra dirbantis – vykdantis individualią veiklą, dirba (duomenys neskelbtini), yra vedęs – turininis šeimą, vieną nepilnametį vaiką. J. A. teisme duodamas parodymus patvirtino, kad praeityje turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau jau beveik 14 metų alkoholio nevartoja. Iš karto po įvykio J. A. kreipėsi pagalbos į Respublikinį priklausomybės ligų centrą dėl gydymosi ir lankė užsiėmimus. J. A. visą prabuojamą laikotarpį nuo 2022 m. birželio 6 d. buvo testuojamas dėl psichika veikiančių medžiagų, jokių kitų atvejų dėl psichiką veikiančiu medžiagų nebuvo nustatyta, tai buvo netikėtas ir neapgalvotas poelgis. Jis niekada anksčiau nebuvo teistas ar kitaip susijęs su narkotinių medžiagų disponavimu ar vartojimu, tai vienintelis toks poelgis. Atsižvelgiant į nurodytą bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, įvertinus šioje byloje esančius duomenis apie nuteistąjį, manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti J. A. atidėjus bausmės vykdymą.

2.8. J. A. probacijos laikotarpiu nėra pažeidęs probacijos sąlygų. Probacijos tarnyba, prižiūrinti J. A. bausmės vykdymą, nesikreipė į teismą teikimu dėl lygtinio paleidimo panaikinimo. Probacijos tarnyba dėl šio baudžiamojo nusižengimo J. A. papildomai skyrė įpareigojimus, t. y. J. A. jau buvo nubaustas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – realus laisvės atėmimas, pažeidžia non bis in idem principą.

2.9. Byloje apelianto asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma rodo, kad nuteistasis nėra itin pavojingas visuomenei, jis laikosi visuomenėje priimtinų elgesio normų, bausmės atidėjimo metu vykdė visus teismo ir probacijos tarnybos nustatytus įpareigojimu, iki pat šiol dirba. Tai rodo nuteistojo norą keistis ir laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklų. Įvertinus visas bylos aplinkybės, susijusias su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad juo pasitikėti negalima ir, kad bausmės tikslai nebus pasiekti netaikius realios laisvės atėmimo bausmės ar, kad dėl to bus pažeistas teisingumo principas.

2.10. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę J. A., nevisiškai tinkamai įvertino nuteistojo charakteristiką, socialinius ryšius, todėl nepagrįstai neatidėjo paskirtos bausmės vykdymą.

2.11. Nuteistasis aukštesnio teismo prašo išreikšti pasitikėjimą ir suteikti galimybę pasitaisyti, įvertinus tai, kad iki bausmės pabaigos yra likę vos šeši mėnesiai (bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 18 d.), o skundžiamu nuosprendžiu jis pasiųstas atlikti visą likusią realią laisvės atėmimo bausmę (2 m. 10 mėn. 12 d.), nors apeliantas šiuo atveju nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą.

212. J. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios didžiąją dalį (11 metų) jis atliko pataisos namuose, turėjo teigiamos įtakos, todėl prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šio skundo aptartų aplinkybių visumoje akivaizdu, kad yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatos. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad jo tolimesnė resocializacija yra galima be realaus laisvės atėmimo.

2.13. Pagal BK 64 straipsnį naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalimi. Vadinasi, iki naujo nuosprendžio paskelbimo dienos asmuo atlieka bausmę pagal ankstesnį nuosprendi, todėl jeigu aukštesnės instancijos teismas manytų, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik pritaikius realią laisvės atėmimo bausmę, apeliantas aukštesnio teismo prašo įskaityti atliktą bausmės dalį iki šio naujai priimto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

14. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

15. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, prokurorė skundą prašė atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

16. apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje nurodoma, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016).

17. Nuteistasis J. A. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar nuteistojo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio, jame iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant skirti švelnesnę bausmę, o taip pat reiškiamas prašymas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

18. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), teisėjų kolegija įvertins šių pakeitimų įtaką nuteistojo teisinei padėčiai.

Dėl paskirtos bausmės

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo J. A. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, apylinkės teismas nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką parinko teisingą bausmės rūšį ir jos dydį, paskirtą bausmę pagrįstai subendrino su Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme (tai yra neatlikta jos dalimi).

20. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

21. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018 ir kt.). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo T.eismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). Reikia pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

22. Nagrinėjamu atveju J. A. yra nuteistas už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 259 straipsnio 2 dalies sankcija numatė alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba baudą, arba areštą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vertindamas išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti už minėtą baudžiamąjį nusižengimą nuteistajam parinkus bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė nežymiai viršijantį už šios kategorijos nusikalstamos veikos padarymą numatytą minimumą (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – 21 MGL.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. (su vėlesniais pakeitimais) priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Be kita ko, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. formuojamą praktiką, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, nuteistojo atžvilgiu gali taikyti BPK 362¹ straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-1214/2024, Nr. 2K-240-788/2023, Nr. 2K-267-942/2016, Nr. 2K-247-303/2016, Nr. 2K-635-976/2015).

24. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 259 straipsnio pakeitimai (šio straipsnio 2 dalies sankcija nesikeitė –joje pasikeitė tik bausmių išdėstymo tvarka: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas) nuteistojo J. A. teisinei padėčiai įtakos neturi. Tačiau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, parenkant ir tikrinant pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, teisėjų kolegija vadovaujasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis.

26. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas J. A. bausmę, įvertino tai, kad jis padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis (tuo metu) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi – tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bausmės skyrimui reikšmingų duomenų kontekste buvo atsižvelgta ir į kaltinamojo (tuo metu) asmenybę charakterizuojančius duomenis. Jis ankščiau teistas, teistumas neišnykęs, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis (tuo metu) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, baudžiamąjį nusižengimą padarė lygtinio paleidimo metu. Per paskutinius trejus metus administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis (tuo metu) yra vedęs, turi šeimą, vieną nepilnametį vaiką, vykdo individualią veiklą (dirba (duomenys neskelbtini)). J. A. padarytas baudžiamasis nusižengimas yra susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl apylinkės teismas nuteistojo naudai įvertimo tą aplinkybę, kad iškart po nusikalstamos veikos padarymo asmuo kreipėsi į Respublikinį priklausomybės lygų centrą dėl gydymosi nuo nepriklausomybės narkotikams. Taip pat buvo įvertinti Probacijos tarnybos pateikti duomenys, kad daugiau psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų J. A. nustatyta nebuvo, kitus įpareigojimus, susijusius su probacija, asmuo vykdo, lanko priklausomybių konsultantą, į Probacijos tarnybą atvyksta laiku, daugiau pažeidimų nėra fiksuota.

27. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, be kita ko, apylinkės teismui turint duomenis apie nuteistojo darbinę veiklą (dirba (duomenys neskelbtini)), darytina išvada, kad nuteistajam J. A. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta finansinio pobūdžio bausmės rūšis – bauda, kurios dydis yra artimas minimaliai BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytai šios bausmės ribai, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Vertinti paskirtą bausmę kaip per griežtą nėra jokio pagrindo. Juolab, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos baudos bausmės dydį vienu trečdaliu.

28. Nors naujasis baudžiamasis įstatymas, kaip minėta, ir išplėtė galimybes BK 62 straipsnio, tiek BK 53 straipsnio 3 dalies (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) pagrindu nuteistam asmeniui skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, tačiau šiuo atveju net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistajam J. A. už baudžiamąjį nusižengimą skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta alternatyvi švelnesnio pobūdžio bausmė už nuteistajam paskirtą baudos bausmę, tai yra viešųjų darbų bausmė, šiame kontekste nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės. Pažymėtina, kad viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka (BK 46 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme J. A. apylinkės teismo būtų prašęs jam skirti viešųjų darbų bausmę, nenustatyta. Tuo tarpu iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad suteikus paskutinį žodį kaltinamajam (tuo metu), pastarasis prašė jam skirti baudos bausmę.

29. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsižvelgus į skunde nurodytas nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias išimtines aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus padarytam baudžiamajam nusižengimui. Pažymėtina, kad baudžiamasis nusižengimas savo esme yra pavojinga ir baudžiamajame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė yra nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą (BK 12 straipsnis). Atitinkamai BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje griežčiausia yra arešto bausmė, o J. A. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą yra paskirta baudos bausmė. Aukštesnis teismas taip pat neabejoja, kad viena iš švelnesnių BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės (baudos) rūšis ir artimas minimaliam jos dydis nuteistajam buvo parinkti atsižvelgus į apeliaciniame skunde akcentuojamas nuteistąjį išimtinai teigiamai charakterizuojamas aplinkybes.

30. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę apylinkės teismas subendrino su Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu J. A. paskirtos ir realiai neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi.

31. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, nustatyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (1 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (2 dalis). Vadovaujantis BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi. Neatliktos bausmės dalies laikas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią dėl naujos nusikalstamos veikos priimamas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinio teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7/2014, 2A-2-139/2016, 2A-4-699/2016). Teismų praktikoje taip pat yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, naujos nusikalstamos veikos padarymas lygtinio paleidimo laikotarpiu sukelia nuteistajam teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-199/2014, 2K-47-628/2014, 2K-56-495/2022).

32. Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. A. naują nusikalstamą veiką, nurodytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarė lygtinio paleidimo metu neatlikęs visos ankstesniu Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi skundas dėl šio nuosprendžio atmestas, o Lietuvos A. T. 2015 m. vasario 24 d. nutartimi kasacinis skundas dėl 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio ir 2014 m. birželio 20 d. nutarties taip pat buvo atmestas) jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nustatė, kad nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 (dveji) metai 10 (dešimt) mėnesių 12 (dvylika) dienų. Todėl, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šios neatliktos bausmės dalies jis visiškai pridėjo nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę – BK 64¹ straipsnio pagrindu vienu trečdaliu sumažintą 14 (keturiolikos) MGL dydžio baudą.

33. Apeliantų vertinimu, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta terminuota laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties bei neproporcinga padarytai veikai, todėl turėtų būti sušvelnintina. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais aukštesnis teismas nesutinka.

34. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme, o bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Nagrinėjamu atveju bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą J. A. baudos bausmę su Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu šiam nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme (t. y. neatlikta jos dalimi), akivaizdu, kad griežtesnė šiuo atveju ir bendrinant bausmes negali būti keičiama būtent įsiteisėjusiu apkaltinamuoju Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu J. A. skirta laisvės atėmimo bausmė. O kadangi baudos bausmė nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl bendrindamas bausmes apylinkės teismas pagrįstai prie Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir realiai neatliktos 2 (dviejų) metų 10 (dešimt) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėjo skundžiamu nuosprendžių paskirtą 14 MGL (700 Eur) dydžio baudos bausmę, J. A. paskiriant subendrintą galutinę bausmę – 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmę ir 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.

35. Pastebėtina ir tai, kad minėtu Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu J. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, 140 straipsnio 1 dalį, tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punkto ir BK 140 straipsnio 3 dalies pakeitimai J. A. veiksmų kvalifikacijai pagal minėtą nuosprendį reikšmės neturi.

36. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal BK 64 straipsnį naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės dalimi, vadinasi, apeliantų manymu, iki naujo nuosprendžio paskelbimo dienos asmuo atlieka bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, todėl jeigu aukštesnės instancijos teismas manytų, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik pritaikius realią laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis aukštesnio teismo prašo įskaityti atliktą bausmės dalį iki šio naujai priimto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiantį tai, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, lygtinio paleidimo laikas į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką nėra įskaitomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014, 2K-47-628/2018, 2K-56-495/2022, 2K-51-387/2024), šį nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo laiko įskaitymo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

37. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nuteistajam J. A. subendrinant bausmes pagal atskirus nuosprendžius, baudžiamasis įstatymas (BK 64 straipsnis) buvo pritaikytas teisingai, bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimų nepadaryta ir, kaip minėta, lygtinio paleidimo laikas į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką nėra įskaitomas.

38. Aukštesnis teismas taip pat nepritaria apeliantų argumentui dėl non bis in idem principo (past. – draudimas bausti už tą patį antrą kartą) pažeidimo. Tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, jog spręsdami, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, teismai nagrinėja tokius klausimus: 1) ar pirmoji sankcija buvo baudžiamojo pobūdžio; 2) ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nubaustas (nuteistas), buvo tie patys (idem); 3) ar buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata); 4) ar procesas buvo kartojamas (bis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-719/2022). Kaip jau minėta, asmuo, lygtinio paleidimo metu padaręs naują nusikalstamą veiką, nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu pagal BK 64 straipsnio nuostatas, kas nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu ir buvo padaryta. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad lygtinio paleidimo metu dėl naujai padaryto baudžiamojo nusižengimo Probacijos tarnyba nuteistajam J. A. buvo skyrusi papildomus įpareigojimus, nelaikytina, kad šiuo atveju buvo pažeistas non bis in idem principas.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

39. Nuteistasis J. A. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo taikant BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio nuostatas, galutine subendrinta bausme paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

40. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais pakeitimais buvo keistas ir apeliantų minimas BK 75 straipsnis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), o jo 4 dalyje, be kita ko, įtvirtinta nuoroda į apeliantų taip pat minimą BK 54 straipsnio 3 dalį. Visgi, nuteistojo J. A. atveju šios baudžiamojo įstatymo nuostatos netaikytinos. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė (tai yra neatlikta jos dalis) subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu jam skirta baudos bausme, J. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose (BK 11 straipsnio 6 dalis), ir nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta imperatyvi išimtis, kad paskirtos bausmės vykdymas yra neatidedamas, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, kadangi J. A. yra teistas už tyčinio labai sunkaus, šiuo atveju BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose numatyto nusikaltimo įvykdymą, todėl spręsti dėl subendrintos galutinės bausmės vykdymo atidėjimo šiuo atveju pagrindo nėra. Esant tokiai situacijai, apeliacinio skundo prašymas dėl paskirtos bausmės atidėjimo yra netenkinamas.

41. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde minimi kitų teismų priimti procesiniai sprendimai, kadangi juose nagrinėjamos iš esmės visiškai kitos faktinės situacijos, vykusios kitomis aplinkybėmis, dalyje jų taip pat padarytos visai kituose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, nei nagrinėjamos veikos šioje byloje. Todėl visi šie teismų procesiniai sprendimai negali būti laikomi precedentais šioje byloje aukštesnio teismo priimamam procesiniam sprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.