- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-116-654/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16165-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- S. K.
- Advokatai
- Sigitas Gedvilas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lauretos Ulbienės
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. (S. K.) apeliacinį skundą dėl 2017 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (1 metai 9 mėnesiai 6 dienos), prie neatliktos bausmės pridedant dalį paskirtos bausmės ir S. K. paskirta subendrinta galutinė 2 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
S. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
jis, 2017 m. balandžio 4 d., 20.45 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė su savimi 0,009 g psichotropinės medžiagos AB-CHMINACA, kol policijos pareigūnai, atlikę jo asmens apžiūrą, rado šią psichotropinę medžiagą striukės išorinėje kišenėje.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti 2017 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir taikyti S. K. BK 75 straipsnį ir jam paskirtos 2 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.Skunde apeliantas nurodė, kad prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi. Yra priklausomas nuo psichotropinių medžiagų ir jas vartoja nusiraminimui. Mano, kad paskirta bausmė yra per griežta ir jos vykdymas turėtų būti atidėtas 3 metams. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 64 straipsnio nuostatas ir neteisingai paskyrė laisvės atėmimą. Teigia, kad nei asmenims, nei visuomenei nepadarė jokios žalos, veika buvo mažareikšmė ir narkotikus jis naudojo tik savo reikmėms. Jo padaryta veika buvo nedidelio pavojingumo ir ne tokio laipsnio, kad reikėtų jį bausti realia laisvės atėmimo bausme. Padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo principus būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių – laisvės atėmimo, taikymas. Teismas, įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą, turėjo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą bei įpareigoti gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms.Apeliantas skunde nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neįvertino visų bylos aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. BK 54 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta bausmė negali būti pripažinta teisinga, ji yra aiškiai per griežta, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.Apylinkės teismas pagrįstai pripažino S. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet subendrindamas bausme ir paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę nukrypo nuo teismų praktikos ir netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliantas pabrėžia, kad nusikaltimą padarė būdamas jauno amžiaus, turi darbą ir nuolatinį pragyvenimo šaltinį. Byloje nėra duomenų, kad po nusikaltimo padarymo būtų pakartotinai nusikaltęs ar kitaip pažeidęs įstatymus. Svarbu ir tai, kad jis kreipėsi į gydymo įstaiga ir pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms. Mano, kad yra nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai. Paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą jis neprarastų darbo, netaptų našta visuomenei, mokėtų mokesčius ir prisidėtų prie Lietuvos ūkio augimo.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdyje nuteistasis S. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir bausmės vykdymą atidėti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Skundas tenkintinas.
Skundu apeliantas prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šį prašymą jis argumentuoja pilnu kaltės pripažinimu, labai nedideliu psichotropinės medžiagos kiekiu ir nedideliu veikos pavojingumu, nepadaryta žala visuomenei.Šioje baudžiamojoje byloje S. K. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą. Už šią nusikalstamą veiką jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2014 m. sausio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu S. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 2 dalį 2 metams laisvės atėmimo, paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinę bausmę teismas paskyrė 3 metus laisvės atėmimo. 2016 m. gegužės 10 d. S. K. buvo paleistas lygtinai neatlikęs paskirtos bausmės, jam buvo paskirta pareiga 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Lygtinio paleidimo laikotarpiu S. K. padarė naują nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms teismai skiria laisvės atėmimo bausmę ir siunčia kaltinamuosius realiai ją atlikti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagal turėtus duomenis paskyrė teisingą bausmę. Pagrindą svarstyti galimą bausmės vykdymo atidėjimą kolegijai suteikia po pirmosios instancijos teismo sprendimo pasikeitusi nuteistojo situacija. Tiek nusikalstama veika, už kurios padarymą S. K. nuteistas šioje byloje, tiek ankstesnė jo padaryta nusikalstama veika yra susijusios su narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtu disponavimu. Apklausiamas teisme nuteistasis pripažino, kad pagrindinė jo neteisėtų veiksmų priežastis yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas. Anksčiau nuteistasis nesiėmė jokių priemonių jo neteisėto elgesio priežastims šalinti, todėl pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pagrindo svarstyti nuteistojo padėtį švelninančių baudžiamojo kodekso instrumentų taikymo. Esant tokiai padėčiai apeliacinės instancijos teismo kolegija irgi nesvarstytų šio klausimo, tačiau po pirmosios instancijos teismo sprendimo, norėdamas įveikti priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, S. K. kreipėsi profesionalios psichologinės pagalbos į bendrovės „G“ specialistus. Jie nuteistąjį apibūdina kaip motyvuotą geriau pažinti save ir išsiaiškinti asmenines priežastis, pastūmėjusias jį į narkotinių medžiagų vartojimą, į psichologinės priklausomybės susiformavimą bei į kliudančias atsisakyti kenksmingų įpročių priežastis. Nuo 2018 m. sausio 5 d. jis pradėjo reabilitaciją reabilitacijos centre „N“. Į reabilitacijos centrą jis atvyko savo noru, aktyviai vykdo paskirtas užduotis, dalyvauja psichogrupiniuose susirinkimuose, individualiose konsultacijose. Jam trūksta socialinių įgūdžių, žinių. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas R. S. paaiškino, kad prieš naujuosius metus nuteistasis buvo atvažiavęs į reabilitacijos kliniką susipažinti su gydymo procesu. Nuo sausio 5 d. atvažiavo gydytis, o liudytojas jį prižiūri. Liudytojas nuteistąjį charakterizuoja kaip ramaus būdo, protaujantį, tačiau turintį daug neišspręstų problemų, nemokančiu tvarkytis su savo būsena. Taigi nuteistojo veiksmai, kuomet jis pats pradėjo spręsti pagrindinę ankstesnių nusikalstamų veikų darymo priežastį – narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, savanoriškai pradėjęs gydymąsi nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms reabilitacijos centre, leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Griežtos reabilitacijos priemonės, kartu su suteikimu galimybės nuteistajam pasitaisyti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir visuomenės bei teismo pasitikėjimu nuteistuoju, gali padaryti nuteistajam didesnį teigiamą poveikį, nei realus bausmės vykdymas. Bet ir nuteistasis turi suprasti, kad galimai tai yra paskutinis kartas, kai visuomenė ir teismas pasitiki juo ir duoda jam galimybę gyventi laisvam bendrai su kitais visuomenės nariais. Vėl nusikaltęs ar nesilaikantis teismo nustatytų pareigų nuteistasis bus pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Svarstant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino ir skirtinų pareigų klausimą kolegija mano, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti pakankamai ilgas, artimas maksimaliam bausmės vykdymo atidėjimo terminui, nes nuteistasis per ilgą laikotarpį turi parodyti, kad pasitikėjimas juo yra pagrįstas, kad jis bus sąžiningas pilietis, o ne pasinaudoti bausmės vykdymo atidėjimu kaip priemone realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymui išvengti. Nuteistajam skirtinos pareigos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojimu ir reabilitacija (BK 75 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktai). Nuteistasis privalo baigti visą reabilitacijos kursą pasirinktame reabilitacijos centre. Baigęs reabilitacijos kursą nuteistasis turi nedelsiant pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pakeisti 2017 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams. Nustatyti jam pareigas: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis priklausomybės ligas – baigti gydymosi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo kursą VšĮ „N“. Baigus gydymosi kursą per 1 mėnesį pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti mokytis.