Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4570-998/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sunprojektai“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (atsakovė) UAB „Mano būstas Baltija“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4570-998/2023 ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškovės UAB „Sunprojektai“ ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Mano būstas Baltija“ priešieškinį tenkinti. Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėja (atsakovė) nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašyme nurodyta, jog 2024-11-22, t. y. jau po civilinės bylos Nr. e2-4570-998/2023 nagrinėjimo užbaigimo, atsakovei buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (toliau – SLD) pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. 392/DC-23/07-TDP. Projektą parengė nauja projektuotoja UAB „Domus completa“ pagal identišką techninę užduotį, kuri buvo suformuota ir ieškovei.

Ieškovė UAB „Sunprojektai“ atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, jog pareiškėja nepagrįstai projekto sprendinius pagal naują techninę užduotį vertina kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, neva patvirtinančias, jog „Ieškovas neatliko visų būtinų ir nuo jo priklausančių veiksmų, kad projektavimo darbų rezultatas būtų įvykdytas“. UAB „Sunprojektai“ nerengė techninio projekto pagal pareiškėjos 2023-10-18 suformuluotą naują techninę užduotį, todėl nauji projekto sprendiniai negali būti objektyviai palyginami su projekto sprendiniais, pateiktais projektą rengiant pagal seną techninę užduotį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos UAB „Mano būstas Baltija“ prašymas dėl proceso atnaujinimo ir iš pareiškėjos (atsakovės) UAB „Mano būstas Baltija“ priteista 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Sunprojektai“.

Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023-12-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4570-998/ ieškovės ieškinį atmetė; atsakovės priešieškinį patenkino, priteisė atsakovei UAB „Mano būstas Baltija“ iš ieškovės UAB „Sunprojektai“ 4235 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 4235 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-06-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3241 Eur bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2024-05-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-418-889/2024 Klaipėdos apylinkės teismo 2023-12-21 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: ieškovės UAB „Sunprojektai“ ieškinį patenkino, o atsakovės UAB „Mano būstas Baltija“ priešieškinį atmetė; priteisė ieškovei UAB „Sunprojektai“ iš atsakovės UAB „Mano būstas Baltija“ 13884,75 Eur skolos, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 13884,75 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2023-06-20 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2549,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą; taip pat priteisė ieškovei UAB „Sunprojektai“ iš atsakovės UAB „Mano būstas Baltija“ 1849,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Sprendimas įsiteisėjo 2024-05-07.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Be to, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

Pareiškėja (atsakovė) proceso atnaujinimo pagrindu nurodė aplinkybę, jog po bylos išnagrinėjimo gavo SLD pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. 392/DC-23/07-TDP, kurį parengė nauja projektuotoja UAB „Domus completa“ pagal identišką techninę užduotį, kuri buvo suformuota ir ieškovei. Pareiškėja nurodė, kad naujoji projektuotoja parinko techninio darbo projekto sprendinius tokiu būdu, kad buvo gautas SLD ir tam atsakovei nereikėjo atlikti jokių papildomų veiksmų, dėl kurių kilo ginčas išnagrinėtoje byloje ir kurių atsakovė negalėjo atlikti, kadangi jie buvo susiję su individualia daugiabučio namo butų savininkų nuosavybe.

Teismas konstatavo, kad techninės užduotys, pagal kurias ieškovė UAB „Sunprojektai“ ir naujoji projektuotoja UAB „Domus completa“ turėjo parengti projektą, nėra identiškos. Atsakovės pateiktoje 2020-01-27 techninėje užduotyje, pagal kurią ieškovė parengė projektą, nurodyta: „Fasadų apdailiniam sluoksniui naudojamos tinkuojamos vėdinamos plokštės, (plokščių matmenys, spalva ir architektūrinė išraiška detalizuojama techninio darbo projekto metu architektūrinės dalies sprendiniuose). Tinkuojamų vėdinamų plokščių charakteristikos: plokštės storis ne mažiau kaip 12,5 mm, degumo klasė ne žemesnė kaip A1 klasė, svoris ne daugiau kaip 15 kg/m2, atsparumas įdubimui 15,5 MPa, vėjo apkrova 190 kg/m2, atsparumas šalčiui ? 100 ciklų, šlyties stipris >1,7 MPa.“. Tuo tarpu, atsakovės pateiktoje techninėje užduotyje (data nenurodyta), pagal kurią UAB „Domus completa“ parengė projektą, nurodyta: „Fasado apdailiniam sluoksniui naudojamos vėdinamos plokštės, (plokščių matmenys, spalva ir architektūrinė išraiška detalizuojama techninio darbo projekto metu architektūrinės dalies sprendiniuose). apkrova 190kg/m2, atsparumas šalčiui ?100 ciklų, šlyties stipris >1,7 MPa.“. Pareiškėjos (atsakovės) pateiktame naujojo projektuotojo parengtame projekte yra pridėta 2023-10-18 techninė užduotis, kurioje nurodyta: „Fasado apdailiniam sluoksniui naudojamas dekoratyvinis (apdailinis) tinkas. Dekoratyvinio tinko „samanėlės“ tekstūra, tonavimas pagal fasado sprendinius, grūdelio storis iki 2 mm, vandens ir garų pralaidumas Sd ? 1,0 m, sukibimas apie 0,6 Mpa, vandens įgertis W3 kat., itin atsparus atmosferiniams poveikiams, turi turėti apsaugą nuo grybelio, pelėsio, dumblių / samanų augimo“. Taigi, reikalavimai fasado apdailos sluoksnio medžiagai skirtingiems projektuotojams nebuvo vienodi: ieškovė turėjo parengti projektą, pagal kurį fasadų apdailiniam sluoksniui naudojamos tinkuojamos vėdinamos plokštės, o naujasis projektuotojas – kai fasado apdailiniam sluoksniui naudojamas dekoratyvinis (apdailinis) tinkas, be to, techninėse užduotyse nurodyti skirtingos fasado medžiagos charakteristikos.

Palyginęs UAB „Sunprojektai“ ir UAB „Domus completa“ projektinius sprendinius, susijusius su elektros apskaitos prietaisų spinta, teismas nustatė, kad jie skiriasi, nes vienu atveju projekte nurodyta, kad elektros apskaitos prietaisų spinta iškeliama atskirai nuo pastato, kitu atveju ji yra paliekama toje pačioje vietoje, o fasadas apšiltinamas aplinkui. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad UAB „Sunprojektai“ nerengė techninio projekto pagal pareiškėjos suformuluotą 2023-10-18 naują techninę užduotį, todėl nauji projekto sprendiniai negali būti objektyviai palyginami su projekto sprendiniais, pateiktais pagal seną techninę užduotį. Nors ieškovei ir naujajam projektuotojui pateiktose techninėse užduotyse dalis, susijusi su elektros instaliacijos keitimu, ir yra identiška, tačiau reikalavimai pastato fasado sprendiniams skiriasi, dėl to naujas projektuotojas galėjo palikti esamą elektros spintą buvusioje vietoje ir nespręsti jos iškėlimo klausimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir naujasis projektuotojas parengė projektus pagal skirtingas technines užduotis, naujojo projektuotojo skirtingi projekto techniniai sprendiniai negali būti vertintini kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuriai esant būtų pagrindas atnaujinti procesą. Teismas pažymėjo, kad sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, yra įsiteisėjęs, todėl vien tik ta aplinkybė, kad atsakovei (pareiškėjai) buvo išduotas SLD pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą, parengtą naujo projektuotojo, savaime nereiškia, jog procesas turėtų būti atnaujintas prašomoje byloje. Naujajam projektuotojui pateikta techninė užduotis nėra tapati ieškovei pateiktai techninei užduočiai, todėl skirtingi techninės užduoties išpildymo sprendiniai negali būti laikomi naujai paaiškėjusia aplinkybe.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Mano būstas Baltija“ (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškovės UAB „Sunprojektai“ ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ priešieškinį patenkinti.

Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo, jog nors statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas, tačiau ieškovė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad toks tikslas būtų pasiektas – ieškovė, vykdydama atsakovės patvirtintą techninę užduotį, parengė techninio darbo projektą ir suprojektavo elektrotechnikos dalį, atitinkančią būtinus reikalavimus. Užbaigus bylos nagrinėjimą paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma atsakovei bylos nagrinėjimo metu – o konkrečiai tai, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas sprendime, ieškovė neatliko visų būtinų ir nuo jos priklausančių veiksmų, kad projektavimo darbų rezultatas būtų įvykdytas (SLD būtų gautas), t. y. neatliko techninio darbo projekto sprendinių paieškos ir parinkimo, kad būtų gautas SLD.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje sutiko su atsakovės pozicija ir konstatavo, kad ieškovei ir naujajam projektuotojui pateiktų techninių užduočių dalis, susijusi su elektros instaliacijos keitimu, yra identiška, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių teismas analizavo techninėse užduotyse numatytus reikalavimus fasadui ir jų skirtumus. Teismas neišnagrinėjo / neišanalizavo priežastinio ryšio tarp techninėje užduotyje suformuotų reikalavimų fasado sprendiniams ir jų įtakos elektros instaliacijos keitimui, taip pat nepateikė jokių argumentų, kaip fasado sprendinių pakeitimai techninėje užduotyje turėjo įtakos elektros instaliacijos sprendiniams, kuriems techninė užduotis buvo suformuota identiška abiem projektuotojams, t. y. tiek ieškovei, tiek naujajam projektuotojui UAB „Domus completa“. Pažymi, jog reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą (nutartį) yra imperatyvus ir taikomas visų instancijų teismuose. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, teismas neišanalizavo ginčui reikšmingų aplinkybių, t. y. priežastinio ryšio tarp fasado sprendinių ir elektros instaliacijos keitimo sprendinių – kodėl ieškovei numatyti fasado reikalavimai įpareigojo ieškovę perkelti spintą, o naujajam projektuotojui numatyti fasado reikalavimai leido nekeisti įvadinės spintos vietos. Priešingu atveju teismas būtų nustatęs, kad ieškovė taip pat turėjo objektyvią galimybę parengti techninio darbo projektinius sprendinius dėl elektros prietaisų apskaitos spintos palikimo vietoje, tačiau ieškovė nusprendė pakeisti įvadinės spintos vietą, o toks sprendimas niekaip nebuvo sąlygotas techninėje užduotyje numatytų reikalavimų fasado sprendiniams. Taigi, techninėje užduotyje numatyti reikalavimai fasadui, kurie naujajai projektuotojai UAB „Domus completa“ buvo pakeisti, niekaip neturėjo įtakos techninio darbo projekto sprendinių dėl elektros instaliacijos keitimui.

Pažymi, kad ginčas kilo dėl to, kad ieškovė parinko netinkamus Daugiabučio namo techninio darbo projekto sprendinius (kitokius nei naujoji projektuotoja UAB „Domus completa“), o pagal šiuos ieškovės parengtus projektinius sprendinius (priešingai nei pagal naujosios projektuotojos UAB „Domus completa“) ESO nepritarė ieškovės parengtiems Daugiabučio namo techninio darbo projekto sprendiniams. Taigi, techninio darbo projekto sprendiniai, jų skirtingumas, niekaip nepatvirtina ir negali patvirtinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad reikalavimai fasado apdailos sluoksnio medžiagai skirtingiems projektuotojams nėra vienodi <...>, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos (atsakovės) teiginiu, jog naujojo projektuotojo projektas parengtas pagal identišką techninę užduotį, kaip ir ieškovės.

Pažymi, kad ESO nepritarė ieškovės parengtam techniniam darbo projektui, kadangi sprendiniai numatė daugiabučio namo gyventojų asmeninės (ne bendrosios) nuosavybės turimo turto, t. y. butuose esančių apskaitos prietaisų, iškėlimą. Taigi, ieškovė spintos iškėlimo klausimą susisiejo su daugiabučio namo gyventojų asmeninės nuosavybės valdomu turtu – butuose esančiais apskaitos prietaisais ir jų iškėlimu (kartu su spintos iškėlimu), o tai reiškia, jog ieškovė spintos iškėlimo klausimą padarė priklausomą nuo daugiabučio namo gyventojų veiksmų. Atitinkamai, daugiabučio namo gyventojams nesikreipus į ESO dėl elektros energijos apskaitos skaitiklių iškėlimo į išorę?, ESO nepritarė ieškovės parengtam techniniam darbo projektui. Tuo tarpu, kaip patvirtina naujai išaiškėjusi aplinkybė, t. y. SLD išduotas pagal naujojo projektuotojo UAB „Domus completa“ parengtą Daugiabučio namo techninį darbo projektą, taigi ieškovė ne tik galėjo, bet ir turėjo objektyvią galimybę spintos iškėlimo klausimą atskirti nuo daugiabučio namo gyventojų veiksmų, ESO būtų pritaręs ir ieškovės parengtam daugiabučio namo techninio darbo projekto sprendiniams ir ginčas tarp šalių nebūtų kilęs. Akivaizdu, kad būtent ieškovė privalėjo parengti tokius Techninio darbo projekto sprendinius, kuriems būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau šios pareigos neįvykdė ir iš esmės atsakomybę už statybą leidžiančio dokumento gavimą perkėlė daugiabučio namo gyventojams.

Ieškovė UAB „Sunprojektai“ atsiliepimu atskirojo skundo prašo netenkinti. Ieškovės nuomone, atsakovės nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės sampratos, o dėstomi argumentai nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą.

Nurodo, kad atsakovė priešieškiniu įrodinėjo, jog ieškovė pažeidė 2019-12-16 su atsakove sudarytą techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį Nr. EPC02149 (toliau – sutartis), sutartis neįvykdyta dėl ieškovės kaltės, ieškovė netinkamai atliko techninio darbo projektą, nes nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) ir pan., t. y. atsakovė įrodinėjo, jog SLD nėra gautas dėl to, jog ieškovė netinkamai įvykdė sutartį, nesurado tokio projekto sprendinio, kuriam pritartų derinančios institucijos. Prašydama atnaujinti procesą atsakovė remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis. Atsakovės priešieškinis yra išnagrinėtas ir atmestas, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsakovės prašyme atnaujinti procesą nurodoma aplinkybė „neatliko Techninio darbo projekto sprendinių paieškos ir parinkimo, kad būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas“ yra jau vykusio ginčo nagrinėjimo aplinkybės ir ginčo nagrinėjimo kartoti nėra teisinio pagrindo.

Pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija ir priemonė dar kartą pasibylinėti.

Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, jog ieškovės ir naujojo projektuotojo parengti projektai buvo rengti pagal skirtingas technines užduotis, todėl naujojo projektuotojo skirtingi projekto techniniai sprendiniai nuo ieškovės parengtame projekte nurodytų techninių sprendinių negali būti vertintini kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 102 dalį techninė užduotimi pripažįstamas dokumentas, kuriame nurodomos visos statinio projekto rengimo paslaugos ir planuojamo statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant statinio projektą. Taigi techninė užduotis yra bendra visuma reikalavimų statiniui, kurių pasiekimas leistų suprojektuoti statinį. Kiekvienas reikalavimas statiniui koreliuoja su kitu aktualiu techninės užduoties reikalavimu ir negali vienas kitam prieštarauti, o turi harmoningai derėti, nes tik tada galima bus atlikti statinio projektavimą. Dėl to nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo analizuoti ir lyginti techninių užduočių pilna apimtimi. Po ginčo su ieškove atsakovė pakeitė techninės užduoties reikalavimus statinio projektui, todėl pagal pakeistus reikalavimus statinys buvo suprojektuotas kitaip ir išspręstos tos problemos, kurios egzistavo atsakovei nesutinkant keisti techninės užduoties, kai statinį projektavo ieškovė.

Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos neišnagrinėjo / neišanalizavo priežastinio ryšio tarp techninėje užduotyje suformuotų reikalavimų fasado sprendiniams ir jų įtakos elektros instaliacijos keitimui. Priežastinis ryšys tarp techninės užduoties reikalavimų elektros energijos tiekimo daliai ir kitų reikalavimų pastato projektui yra jau analizuotas civilinėje byloje ir dėl jo pasisakyta 2024 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendime, todėl teismas neturėjo iš naujo motyvuoti, kokia techninės užduoties reikalavimų reikšmė ginče ir kaip tai susiję su sutarties vykdymu (nevykdymu), techninės užduoties skirtumai ginčijamoje nutartyje įvertinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo požiūriu ir aiškiai motyvuota, jog techninės užduoties reikalavimai ieškovei ir UAB „Domus completa“ buvo skirtingi, taip pat nurodyta, kodėl SLD išdavimas statiniui, suprojektuotam pagal naują techninę užduotį, negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijama nutartis nemotyvuota.

Nekyla abejonių, jog UAB „Sunprojektai“ parengtame techniniame projekte buvo numatyta, kad AB ESO iš butų į išorę iškeltų AB ESO priklausančius elektros apskaitos prietaisus – elektros energijos skaitiklius ir juos sumontuotų į iš sienos demontuojamą ir šalia pastato sumontuojamą KS-6-42 (iš TR-51), subendrintą su iš butų iškeliamų elektros apskaitų skydu KAS. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 16 d. UAB „Sunprojektai“ gavo pareiškėjos (atsakovės) pritarimą parengtam techninio darbo projektui, tik vėliau pareiškėjai ir pastato butų savininkams neatlikus privalomų veiksmų, ESO projektui nepritarė ir nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi ieškovės techninio projekto sprendinys buvo suderintas atsakove ir numatytas tam, kad būtų galima įgyvendinti techninės užduoties reikalavimus pastato fasadui.

Paaiškėjus, jog atsakovė ir pastato savininkai negali įgyvendinti ESO reikalavimų, atsakovė neįgyvendino savo bendradarbiavimo pareigos sutartiniuose santykiuose su ieškove. Šią aplinkybę konstatavo Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendime.

Elektros spintos iškėlimas nuo pastato fasado buvo reikšminga atsakovei aplinkybė, šios aplinkybės buvo svarbios ir byloje, kurios procesą dabar prašoma atnaujinti. Lyginant UAB „Sunprojektai“ ir UAB „Domus completa“ projektinius sprendinius dėl elektros apskaitos prietaisų spintos akivaizdu, jog jie skiriasi, vienu atveju projektuojama, jog elektros apskaitos prietaisų spinta iškeliama atskirai nuo pastato, kitu atveju ji yra paliekama toje pačioje vietoje, o fasadas apšiltinamas aplinkui. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė neatliko nuo jos ir namo gyventojų priklausančių būtinų veiksmų, susijusių su elektros galios didinimu, šių darbų nenorėjo papildomai finansuoti, nenorėjo keisti techninės užduoties ir sutartį su UAB „Sunprojektai“ nutraukė. Tik nutraukusi sutartį su UAB „Sunprojektai“ pareiškėja pradėjo ieškoti kitokių pastato atnaujinimo projekto sprendinių, dėl to 2023-10-18 parengė naują techninę užduotį.

Atskirojo skundo teiginiai, jog pakeista techninė užduotis niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti techninio projekto sprendinių dėl elektros energijos tiekimo dalies yra paneigti pačios atsakovės teiginiais, jog elektros energijos apskaitos prietaisų spintos įrengimą abu projektuotojai suprojektavo skirtingai. Kita vertus, pareiškėja nepagrįstai projekto sprendinius pagal naują techninę užduotį vertina kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, neva patvirtinančią, jog ieškovė neatliko visų būtinų ir nuo jos priklausančių veiksmų, kad projektavimo darbų rezultatas būtų įvykdytas. UAB „Sunprojektai“ nerengė techninio projekto pagal pareiškėjos suformuluotą 2023-10-18 naują techninę užduotį, todėl nauji projekto sprendiniai negali būti objektyviai palyginami su projekto sprendiniais, pateiktais projektą rengiant pagal seną techninę užduotį. Be to, pareiškėjai tvirtinant, kad techninės užduotys buvo tapačios, ji taip ir nepaaiškino, kodėl reikėjo suformuluoti naują techninę užduotį. Pažymi, jog pakeitus fasado sprendinius naujasis projektuotojas galėjo palikti esamą elektros spintą buvusioje vietoje ir nespręsti jos iškėlimo.

Argumentuoja, kad visos aplinkybės, kuriomis pareiškėja argumentuoja norą atnaujinti procesą, jau buvo teismo įvertintos. Pareiškėja pasinaudojo teise teikti ir kasacinį skundą, bet jis nebuvo priimtas (2024 m. liepos 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos nutartis Nr. eCIK-750/2024), todėl savo argumentus dėl UAB „Sunprojektai“ veiksmų vykdant sutartį teisėtumo / neteisėtumo pareiškėja įrodinėjo, galėjo įrodinėti, jie teismų buvo įvertinti ir priimti procesiniai sprendimai. Pareiškėjos nesutikimas su teismo sprendimu ir su tuo susiję argumentai bei nurodomos aplinkybės negali būti pripažįstamos naujomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos (atsakovės) UAB „Mano būstas Baltija“ prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

1. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023; kt.). Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbūs Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateikti išaiškinimai. EŽTT, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismui galutinai išsprendus ginčą, jo sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

2. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Tačiau, kaip minėta, proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje, teismas patikrina prašyme atnaujinti procesą išdėstytas aplinkybes atsižvelgdamas į nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Šiame etape teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

4. Kaip minėta, kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad nors teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip didelis konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiūriu naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto požiūriu. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023-12-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4570-998/ ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino, priteisė atsakovei UAB „Mano būstas Baltija“ iš ieškovės UAB „Sunprojektai“ 4235 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 4235 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-06-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3241 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2024-05-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-418-889/2024 Klaipėdos apylinkės teismo 2023-12-21 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: ieškovės UAB „Sunprojektai“ ieškinį patenkino, o atsakovės UAB „Mano būstas Baltija“ priešieškinį atmetė; priteisė ieškovei UAB „Sunprojektai“ iš atsakovės UAB „Mano būstas Baltija“ 13884,75 Eur skolos, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 13884,75 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2023-06-20 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2549,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą; taip pat priteisė ieškovei UAB „Sunprojektai“ iš atsakovės UAB „Mano būstas Baltija“ 1849,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Sprendimas įsiteisėjo 2024-05-07.

Atsakovės teigimu, pagrindą atnaujinti procesą sudaro faktinė aplinkybė, jog 2024-11-22, t. y. jau po civilinės bylos Nr. e2-4570-998/2023 išnagrinėjimo, atsakovei buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. 392/DC-23/07-TDP. Projektą parengė nauja projektuotoja UAB „Domus completa“ pagal identišką techninę užduotį, kuri buvo suformuluota ir ieškovei, o tai reiškia, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024-05-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-418-889/2024 nepagrįstai konstatavo, jog nors statybą leidžiantis dokumentas ir nebuvo gautas, tačiau ieškovė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad toks tikslas būtų pasiektas – ieškovė, vykdydama atsakovės patvirtintą techninę užduotį, parengė techninio darbo projektą ir suprojektavo elektrotechnikos dalį, atitinkančią būtinus reikalavimus. Taigi, apeliantės teigimu, pabaigus bylos nagrinėjimą paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma atsakovei bylos nagrinėjimo metu – o konkrečiai tai, kad ieškovė neatliko visų būtinų ir nuo jos priklausančių veiksmų, kad projektavimo darbų rezultatas būtų įvykdytas, t. y. neatliko techninio darbo projekto sprendinių paieškos ir parinkimo taip, kad būtų gautas SLD.

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Sunprojektai“ (tiekėja) ir atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ (užsakovė) 2019-12-16 sudarė techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį Nr. EPC02149, pagal kurią ieškovė už pagrindinės sutarties priede Nr. 2 sutartą 16 335 Eur paslaugų kainą įsipareigojo parengti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektavimo užduotį ir paraiškas prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti, parengti techninį projektą ir vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas, o atsakovė Sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigojo priimti iš ieškovės tinkamai suteiktas paslaugas ir apmokėti Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Sutartį atsakovė 2022-09-26 pranešimu vienašališkai iš dalies nutraukė nuo 2022-10-02 nurodžiusi, kad ieškovė netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus (vėluoja suteikti paslaugas). Ieškovė, atlikusi Sutartyje numatytus projektavimo paslaugų atskirus etapus, atsakovei pateikė 2022-02-10 darbų perdavimo–priėmimo aktą, 2022-12-15 PVM sąskaitą faktūrą, serija SUNP Nr. 22-72, išrašytą 13884,75 Eur (su PVM) sumai. Nurodytą atliktų darbų aktą atsakovė priėmė ir patvirtino savo parašu, tačiau atsisakė sumokėti už faktiškai atliktų projektavimo paslaugų dalį, argumentuodama tuo, kad techninio darbo projekto dokumentacija, kuriai nėra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, negali būti laikoma tinkamu darbų rezultatu, nes projektavimo sutarties objektas nėra pasiektas. Atsakovė pasitelkė naują rangovę UAB „Norvila“, kuri pagal 2023-06-23 statybos rangos ir projekto parengimo sutartį Nr. 23/06-23.1 įsipareigojo atlikti ir perduoti atsakovei šiuos darbus: pagal pirkimo metu pateiktą dokumentaciją ir su užsakovu suderintą techninę užduotį parengti techninį darbo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą bei savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti statybos darbus bei perduoti tinkamą naudoti pagal paskirtį darbų rezultatą. Kaip nurodo atsakovė, 2024-11-22 buvo išduotas SLD pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą Nr. 392/DC-23/07-TDP, kurį parengė nauja projektuotoja UAB „Domus completa“ pagal identišką techninę užduotį, kuri buvo suformuluota ir ieškovei. Taigi, atsakovės vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė vis dėlto neatliko visų būtinų veiksmų, kad būtų gautas SLD.

Klaipėdos apygardos teismo 2024-05-07 sprendime nurodyta, jog techninės užduoties 11 punkto 10 papunktyje, numatančiame su elektros sprendiniais susijusias energinį efektyvumą didinančias priemones, suformuluota, jog „Numatoma pakeisti bendro naudojimo patalpų (laiptinės) elektros instaliaciją iki įvadinės spintos. Į darbus įeina, laiptinės vertikalios elektros instaliacijos keitimas, butų automatinių jungiklių keitimas, įvadinės spintos keitimas. Butų gyventojai numato didinti butų galią iki 9kW. Projektuojant elektros instaliaciją atsižvelgti į šiuos poreikius. Laiptinėse ir prie lauko durų numatomas LED apšvietimas su mikrobangų davikliais (9w)“. Techninė užduotis suderinta su atsakove ir pasirašyta UAB „Mano būstas Baltija“ direktoriaus. Ieškovė pagal techninę užduotį parengė techninį darbo projektą, atitinkamai atsižvelgdama į numatomą elektros galios didinimą butuose, ir numatė tokius sprendinius: „įvadinė spinta KS-6-42 (iš TR-51) nukeliama atskiru ESO projektu, kuris bus atliekamas sekančiai: - kadangi butams reikalingas galios didinimas po 1 kW (viso 8 butai, +8 kW), tai kiekvienas nuosavybe?s (buto) valdytojas turi kreiptis i? AB ESO pras?yti galios didinimo, kartu pras?ant, kad AB ESO is? butu? i? is?ore? is?keltu? AB ESO priklausanc?ius elektros apskaitos prietaisus – elektros energijos skaitiklius, juos sumontuojant i? is? sienos demontuojama? ir s?alia pastato sumontuojama? KS-6-42 (is? TR-51), subendrinta? su is? butu? is?keliamu? elektros apskaitu? skydu KAS“. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog gyventojams nusprendus didinti butų galią, būtent namo administratorė turėjo pareigą paaiškinti, kad tam reikės gauti ESO sąlygas, už galios didinimą reikės sumokėti, kreiptis į ESO, kad ši parengtų galios didinimo projektą ir t. t. ir būtent užsakovė (atsakovė) konkrečiai buvo informuota apie tai, ką ji turės daryti, norėdama, kad projektas būtų įgyvendintas. Teismas pažymėjo, kad projektas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos užsakovės pareigos, susijusios su galios didinimu, parengtas dar 2020 metų sausį, tačiau net dvejus metus iki 2022 metų atsakovė nieko nedarė ir tik tuomet, kai ieškovei nepavyko gauti statybą leidžiančio dokumento vien tik dėl ESO prieštaravimų, nulemtų to, kad užsakovė (ir jos atstovaujami gyventojai) neįvykdė to, ką pačiame projekte nedviprasmiškai prieš dvejus metus buvo nurodžiusi projektuotoja (ieškovė), atsakovė ėmė ir perkėlė savo neveikimu nulemtas pasekmes ieškovei, nutraukdama su ja sudarytą sutartį. Teismas pažymėjo ir tai, kad ESO nepritarė TDP sprendiniams ne todėl, kad jie patys iš esmės būtų netinkami ar neatitiktų teisės aktų reikalavimų, o tik todėl, kad nebuvo įgyvendintas TDP sprendiniuose numatytas punktas dėl elektros galios didinimo. Atsakovė, nepaisydama ieškovės raginimų, ESO nustatytų prisijungimo sąlygų neįgyvendino (neįvykdė) ir sutarties su ESO nepasirašė, galios didinimo paslaugos kainos ESO nesumokėjo, o ieškovės raginama atlikti veiksmus atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį. Teismas konstatavo, kad nors statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas, tačiau ieškovė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad toks tikslas būtų pasiektas – ieškovė, vykdydama atsakovės patvirtintą TU, parengė TDP ir suprojektavo elektrotechnikos dalį, atitinkančią būtinus reikalavimus (ieškovės parengta TPD buvo peržiūrėta eksperto ir atsakovė ją priėmė be jokių pastabų). ESO išduotos sąlygos iš esmės taip pat patvirtina, kad TDP sprendiniai yra įgyvendinami, tačiau tik nuo pačios atsakovės, atstovaujančios daugiabučio namo gyventojų interesus, priklausė, ar numatytos galios didinimo sąlygos bus įvykdytos.

Pareiškėjos teigimu, naujasis projektuotojas atliko techninio darbo projekto sprendinių paiešką ir parinkimą tokiu būdu, kad buvo gautas SLD ir tam nebuvo reikalinga atlikti jokių papildomų veiksmų iš atsakovės pusės, dėl kurių kilo ginčas išnagrinėtoje byloje ir kurių atsakovė negalėjo atlikti, kadangi jie buvo susiję su individualia daugiabučio namo butų savininkų nuosavybe, t. y. elektros spinta palikta esamoje vietoje. Tai reiškia, kad ieškovė neatliko visų reikalingų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jos teigimu, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą, buvo įrodinėtina vertinamojo pobūdžio aplinkybė aptartame civiliniame procese. Tuo tarpu, faktinės aplinkybės, lyginant su buvusiomis bylos nagrinėjimo metu, yra pasikeitusios, t. y. nauja projektuotoja parengė naują projektą pagal naują techninę užduotį ir buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Jau vien dėl to atsakovės nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nes, kaip minėta, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Šiuo atveju visos apeliantės nurodytos aplinkybės yra atsiradusios po bylos išnagrinėjimo, proceso metu neegzistavo, todėl nėra teisinio pagrindo jomis remtis ir grįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kurią ji laiko naujai paaiškėjusia – ieškovė neatliko visų būtinų ir nuo jo priklausančių veiksmų, kad projektavimo darbų rezultatas būtų įvykdytas, yra buvusio ginčo nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas, o ne naujai paaiškėjusi aplinkybė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo aspektu.

Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovė ir nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl nurodytų priežasčių (pasikeitusios faktinės situacijos) iš esmės nėra korektiška lyginti projektus, parengtus skirtingų projektuotojų, skirtingais laikotarpiais ir pagal skirtingas užduotis. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad techninė užduotis ieškovei ir naujai projektuotojai nebuvo identiškos ir parengtų projektų sprendiniai nėra identiški jau vien dėl elektros spintos vietos ir skirtingų fasado apdailos medžiagų, kurių skirtumai ir lėmė elektros spintos iškėlimo ar palikimo vietoje galimybę. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išsamiai aprašytoms ir įvertintos aplinkybėms, susijusioms su techniniais namo modernizavimo sprendiniais ir jų nekartoja bei pažymi, kad nepagrįsti yra ir apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo nutarties ir nenurodė bei neanalizavo priežastinio ryšio tarp fasado sprendinių ir elektros instaliacijos keitimo sprendinių. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, kad šioje proceso stadijoje teismas tik įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, tačiau nepasisako dėl ginčo esmės, kaip nepagrįstai siekia apeliantė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai į juos atsakyti, pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neatsakė į kiekvieną atsakovės išsakytą teiginį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo dėl proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, nes, kaip buvo minėta, teismas turėjo pareigą motyvuotai atsakyti tik į nagrinėjamam klausimui reikšmingus argumentus, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) nagrinėjamam klausimui bylos faktinius bei teisinius aspektus ir padarė pagrįstą išvadą.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.