Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2024-05-07 · Civilinė byla Nr. e2A-418-889/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-07
Bylos Nr.
e2A-418-889/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02334-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-418-889/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02334-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 13 884,75 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 884,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 313 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad 2019 m. gruodžio 16 d. su atsakove sudarė techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią įsipareigojo parengti statinio – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektavimo užduotį ir paraiškas prisijungimo sąlygoms ir specialiems reikalavimams gauti, techninį darbo projektą, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas (Sutarties 1.1 punktas), o atsakovė įsipareigojo atliktus projektavimo darbus priimti ir už juos atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 2.4.6, 2.4.7 punktai). Sutartyje numatyta bendra projektavimo paslaugų kaina 16 335 Eur (su PVM). Šalių sudarytą Sutartį atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešimu vienašališkai iš dalies nutraukė nuo 2022 m. spalio 2 d., nurodydama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus (vėluoja suteikti paslaugas). Ieškovė nurodė, kad atsakovei pateikė 2022 m. vasario 10 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, 2022 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SUNP Nr. 22-72, už 13 884,75 Eur (su PVM) sumą. Nurodytą atliktų darbų aktą atsakovė priėmė ir patvirtino savo parašu. Atsakovė atsisakė sumokėti už faktiškai atliktų projektavimo paslaugų dalį, argumentuodama tuo, kad techninio darbo projekto dokumentacija, kuriai nėra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, negali būti laikoma tinkamu darbų rezultatu, nes projektavimo sutarties objektas nėra pasiektas, o tokios dokumentacijos turėjimas pats savaime atsakovei nesukuria jokios pridėtinės vertės. Ieškovės teigimu, atsakovės nesumokėtas skolos likutis už faktiškai atliktas projektavimo paslaugas sudaro 13 884,75 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės dalinis Sutarties nutraukimas niekaip nepaneigia pareigos sumokėti už faktiškai atliktus projektavimo darbus – parengtą statinio projektavimo užduotį ir paraiškas prisijungimo sąlygoms ir specialiems reikalavimams, taip pat techninį darbo projektą. Ieškovė pažymėjo, kad Sutarties 3.5 punkto nuostatos leidžia daryti išvadą, kad buvo sutartas darbų atlikimas etapais, t. y. už tiekėjos tinkamai ir faktiškai užsakovei suteiktas paslaugas apmokama suderintu paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiku. Šiuo atveju šalių buvo atskirai susitarta dėl statinio projektavimo užduoties, paraiškų prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti rengimo paslaugos termino, pradžios–pabaigos datos, paslaugų (etapo) kainos. Lygiai taip pat atskirai buvo sutarta ir dėl techninio projekto parengimo atsiskaitymo sąlygų. Pagal Sutarties 3.5 punktą, šalys susitarė, kad paslaugų ir projektinės dokumentacijos perdavimas vykdomas šalims pasirašant perdavimo–priėmimo aktą. Atitinkamai paslaugų (etapo) suteikimo data laikoma data, kai užsakovas pasirašo dvišalį paslaugų priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovė nurodė, kad projektavimo paslaugų (jų dalies) bei projektinės dokumentacijos perdavimui įforminti pateikė atsakovei pasirašyti projektinės dokumentacijos 2022 m. vasario 10 d. perdavimo–priėmimo aktą. Jame nurodytas konkretus paslaugų etapas – parengtas techninis darbo projektas. Atsakovė šį perdavimo–priėmimo aktą pasirašė, perduodamą projektavimo paslaugų etapo rezultatą priėmė, patikrino, jokių trūkumų nenustatė ir pretenzijų tuo metu nereiškė, todėl yra pagrindas išvadai, kad, pagal šalių pasirašytą Sutartį, techninio darbo projekto parengimo etapas (vertė 10 800 Eur) buvo atliktas ir perduotas atsakovei. Nėra abejonių ir dėl kito atlikto (be kurio projekto parengimas negalimas) paslaugų etapo – projektavimo užduoties ir paraiškų parengimo (vertė 675 Eur). Dėl palūkanų priteisimo, ieškovė nurodė, kad atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės, todėl privalo mokėti 8 procentų dydžio procesines palūkanas. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą ieškovė turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą, todėl iš atsakovės priteistina įstatyme numatyto minimalaus dydžio išieškojimo išlaidų kompensacija, t. y. 40 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, pagal Sutarties nuostatas ir Sutarties priedus, „Techninio darbo projekto parengimas“ apėmė ne tik projektinės dokumentacijos parengimą, bet ir statybą leidžiančio dokumento gavimą, ir turėjo būti atliktas iki 2020 m. kovo 19 d. Tik atlikus visus šio etapo darbus ieškovė įgytų reikalavimo teisę į Sutartyje numatytą šio etapo atlyginimą – 10 800 Eur. Pažymima, kad projektavimo užduotį ieškovė parengė ir pateikė jai (atsakovei) suderinti negavusi ESO prisijungimo sąlygų bei atitinkamai techninį darbo projektą (įskaitant elektrotechnikos dalį) ieškovė parengė iš anksto neturėdama šių sąlygų. Ieškovei nurodžius, jog nepavyksta gauti statybą leidžiančio dokumento dėl techninio darbo projekto elektrotechnikos dalies, atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ji turi būti rengiama pagal Sutarties sąlygas ir Sutarties dokumentus, tai leistų ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė, sudariusi Sutartį, prisiėmė riziką gauti statybą leidžiantį dokumentą ir ši rizika neturėtų būti perkeliama jai ar daugiabučio namo butų savininkams. Vis dėlto ieškovė nesutiko įvykdyti Sutarties, parengiant techninį darbo projektą su elektrotechnikos dalimi, kuri leistų gauti statybą leidžiantį dokumentą, ir už tai pareikalavo papildomai sumokėti 480 Eur + PVM. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutiko, nes parengti techninį darbo projektą su statybą leidžiančio dokumento gavimu ieškovė privalėjo pagal Sutartį, techninę specifikaciją ir projektavimo užduotį. Jokių papildomų sąlygų ieškovės įsipareigojimams įvykdyti Sutartis ir Sutarties dokumentai nenumatė. Sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva, nes ji negavo Sutartyje numatyto darbų rezultato – techninio darbo projekto, pagal kurį būtų galima atlikti statybos darbus, t. y. negavo techninio darbo projekto su statybą leidžiančiu dokumentu, ir ieškovė, nereaguodama į nurodymus, atsisakė tinkamai įvykdyti Sutartį. Kadangi tarp šalių yra susiklostę projektavimo rangos teisiniai santykiai, tai reiškia, jog apmokėjimas yra tiesiogiai susijęs su darbų rezultatu, o ne su atlikto darbo kiekiu, laiku ir t. t. Todėl, tinkamai neatlikus numatytų darbų, ieškovė neturi pagrindo reikalauti apmokėjimo. Darbų perdavimo–priėmimo aktas ir jo pasirašymas nepatvirtina prievolės sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus.

Šalies argumentai

4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 4 235 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinyje nurodė tapačias faktines aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį. Papildė, kad Sutarties priedu Nr. 3 šalys patvirtino darbų atlikimo ir apmokėjimo grafiką, kuris atkartoja Sutarties 2.2.18 punkto nuostatas, kad ieškovė parengia projektavimo užduotį, paraiškas prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti (šios paslaugos įvertintos 675 Eur), taip pat techninį darbo projektą, įskaitant projekto ekspertizės atlikimą ir statybą leidžiančio dokumento gavimą (šios paslaugos įvertintos 10 800 Eur). Pažymėjo, kad iki pat 2022 m. kovo 31 d. techninio darbo projekto rengimas nebuvo užbaigtas ir statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas, o ieškovė informavo, kad projektui parengti reikalinga gauti ESO iškėlimo sąlygas. Atsakovė nurodė, kad su tokia ieškovės pozicija negalėjo sutikti, kadangi visos prisijungimo sąlygos ir specialieji reikalavimai, pagal kuriuos turėjo būti parengta projektavimo užduotis ir techninis darbo projektas, ieškovės turėjo būti gautos dar iki techninio darbo projekto rengimo pradžios, t. y. pagal grafiką iki 2020 m. sausio 8 d., o techninis darbo projektas rengiamas nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. kovo 9 d. Atitinkamai ji (atsakovė) 2022 m. balandžio 4 d. reikalavo ieškovės pateikti ESO sąlygas, pagal kurias buvo rengiama ir derinama techninio darbo projekto elektros dalis. 2022 m. balandžio 6 d. ieškovė nurodė, kad negali gauti ESO sąlygų privačių butų savininkų vardu, o prisijungimo sąlygų, pagal kurias buvo rengiama techninio darbo projekto elektrotechnikos dalis, nepateikė, todėl neva reikalinga koreguoti projektavimo užduotį, jai (atsakovei) papildomai už tai sumokant 480 Eur + PVM. Atsakovė pažymėjo, kad dėl jokių išankstinių sąlygų (kurių įgyvendinimas priklauso nuo trečiųjų asmenų valios), būtinų projektavimo užduočiai įgyvendinti, techninio darbo projektui parengti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti šalys nesitarė ir ji (atsakovė) apie tai informuota nebuvo. Ieškovė, sudariusi Sutartį, prisiėmė riziką gauti statybą leidžiantį dokumentą ir ši rizika neturėtų būti perkeliama atsakovei. Ieškovė netinkamai vykdė Sutartį ir projektavimo užduotį (su joje numatytais reikalavimais elektrotechnikos daliai) parengė net negavusi prisijungimo sąlygų, kitaip tariant, neįsitikinusi projektavimo užduoties realumu ir įgyvendinamumu. Ieškovė nepaisė įspėjimų ir prašymų dėl pažeidimų pašalinimo. Tokie veiksmai, atsakovės teigimu, yra laikomi esminiu Sutarties pažeidimu, todėl 2022 m. rugsėjo 26 d. išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriuo informavo ieškovę apie Sutarties nutraukimą dėl ieškovės kaltės ir reikalavo sumokėti Sutartyje numatytą 10 procentų nuo paslaugų kainos dydžio baudą, o nuostoliams viršijus baudos dydį, perspėjo ieškovę, jog šiai teks pareiga atlyginti ir likusią sumą. Po šio įspėjimo pateikimo šalys apsikeitė savo pozicijomis dėl Sutarties vykdymo, tačiau Sutarties vykdymas nebuvo atnaujintas, kadangi šalių vertinimas, dėl kieno kaltės Sutartis buvo neįvykdyta, išsiskyrė. Atsakovė pažymėjo, kad sprendžiant dėl ieškovės pareigos atlyginti dėl Sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nutraukus Sutartį su ieškove, siekdama neprarasti valstybės paramos objekto modernizavimui (atnaujinimui) ir kylant paslaugų kainoms rinkoje, organizavo naują pirkimą techninio darbo projekto parengimui ir statybos darbams. Naujų rangovų analogiškų projektavimo darbų atlikimo kaina pagal 2022 m. spalio 26 d. kainos pasiūlymą siekia 20 570 Eur. Tuo tarpu ieškovė Sutartimi šiuos darbus buvo įsipareigojusi atlikti už 16 335 Eur, naujo projektuotojo pasiūlyta darbų kaina yra 4 235 Eur didesnė. Atsakovė nurodo, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė 4 235 Eur dydžio žalą (nuostolius).

Atsiliepimas

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašė atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainos pasiūlyme nurodytos projekto rengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų kainos negali būti prilygintos atsakovės patirtiems nuostoliams dėl pakeičiančios sutarties sudarymo. Ieškovės vertinimu, atsakovės su priešieškiniu pateikti dokumentai neįrodo nuostolių nei fakto, nei dydžio, taip pat, jog prašomi priteisti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su jos (ieškovės) veiksmais vykdant pradinę sutartį. Kainų skirtumas tarp byloje atsakovės pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainos pasiūlymo ir pradinės sutarties niekaip neįrodo, jog būtent tai yra atsakovės realiai patirti nuostoliai dėl pradinės sutarties nutraukimo. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad naujas rangovas realiai pabaigė ieškovės nebaigtus darbus, o atsakovė už trečiojo asmens atliktus darbus sumokėjo kainos pasiūlyme nurodytą sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Tenkino atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį, priteisė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 235 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 4 235 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 241 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

6.1. Teismas, vertindamas šalių Sutartį, sutiko su ieškovės pozicija, jog šalys buvo sutarusios dėl darbų apmokėjimo etapais, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju aktualu, ar darbai pagal atskirus etapus buvo atlikti, ar buvo įgyvendinti Sutarties tikslai, o jei ne, tai dėl kieno kaltės.

6.2. Teismas konstatavo, jog techninis darbo projektas nėra visos apimties statybą leidžiantis dokumentas, kurį II etapu įsipareigojo gauti ieškovė, jis negautas, todėl nepaisant to, kad 2022 m. vasario 10 d. šalių buvo pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas, projektavimo darbų rezultatas nebuvo įvykdytas, jis nėra tinkamo naudojimo atsakovės siekiamiems tikslams. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės apmokėjimo.

6.3. Teismas atsižvelgė į ieškovės argumentus, kad ESO sąlygos buvo negautos ne dėl jos kaltės, o todėl, kad atsakovė nebendradarbiavo, daugiabučio namo butų savininkai nesikreipė į ESO dėl individualių sąlygų apskaitos iškėlimo ir galios didinimo. Tačiau teismas nurodė, kad ieškovė, kaip profesionalė, dar techninės užduoties tvirtinimo stadijoje turėjo įvertinti, ar pagal pateiktus duomenis sugebės parengti ir iki galo įgyvendinti techninį darbo projektą.

6.4. Teismo vertinimu, ieškovė, ne tik žinodama, bet ir pati parengusi techninę užduotį, turėjo įvertinti, ar pagal techninę užduotį bus įgyvendintas techninis darbo projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas. Bylos duomenimis, ieškovė jokių pastebėjimų dėl techninės užduoties neteikė ir, priešingai, parengė techninį darbo projektą, kurio sprendiniams nepritarė ESO. Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė atsakovę dėl kliūčių įgyvendinti projektą informavo tik po to, kai ESO nepritarė techninio darbo projekto sprendiniams ir, be to, jau po 2022 m. vasario 10 d. darbų priėmimo–perdavimo akto.

6.5. Teismas atkreipė dėmesį į šalių susirašinėjimo medžiagą, iš kurios matyti, kad ieškovė nurodė, jog atsakovė nebendradarbiauja, nesiima veiksmų, kad daugiabučio namo savininkai kreiptųsi į ESO dėl individualių sąlygų prisijungimo, kad atitinkamus veiksmus turėtų padaryti atsakovė. Tačiau teismas pažymėjo, kad nei Sutartimi, nei techninės užduoties tvirtinimo, nei techninio darbo derinimo metu atsakovė nebuvo įsipareigojusi surinkti daugiabučio namo buto savininkų kreipimąsi į ESO dėl elektros galios didinimo ir apskaitos prietaisų iškėlimo, įmokų sumokėjimo. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju būtent ieškovei, kaip rangovei, tenka techninio darbo projekto trūkumų rizika, atsiradusi dėl aplinkybių, apie kurias ji turėjo žinoti, tačiau neįspėjo atsakovės nei techninės užduoties, kurią pati rengė, tvirtinimo, nei techninio darbo projekto rengimo metu.

6.6. Teismas pažymėjo ir tai, kad šalių pateikta susirašinėjimo medžiaga patvirtina, jog ieškovė galėjo iki galo įgyvendinti Sutartį, tačiau nurodė, kad tai kainuotų papildomai. Teismas, vertindamas tai, jog šiuo atveju būtent ieškovei teko techninio darbo projekto trūkumų rizika, daro išvadą, kad nesumokėta papildoma kaina už techninės užduoties koregavimą nepateisina ieškovės Sutarties tinkamo neįgyvendinimo.

6.7. Teismas akcentavo, kad projektavimo darbų rezultatas nebuvo įvykdytas, jis nėra tinkamas naudoti atsakovės siekiamiems tikslams ir įvertinus tai, kad atlikta atskira darbo etapo dalis negali būti naudojama kaip savarankiškas darbų rezultatas, konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio.

6.8. Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 4 235 Eur nuostolių atlyginimą, susidariusį dėl darbų kainos skirtumo, ieškovės neatliktiems darbams atlikti, pasitelkus naują rangovą, teismas nurodė, kad ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė sutartinių įsipareigojimų netinkamu įvykdymu – techninis darbo projektas parengtas su trūkumais ir negautas statybą leidžiantis dokumentas. Atsižvelgęs į tai, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovė buvo priversta nutraukti Sutartį ir pasitelkti naują rangovą, teismas padarė išvadą, kad Sutarties kainų skirtumas atsakovei, sudarius sutartį su nauju rangovu, laikytinas atsakovės nuostoliais.

6.9. Teismas akcentavo, kad su nauju rangovu investicijų planas nebuvo keistas, t. y. nebuvo keistos nei modernizavimo priemonės, nei darbai, keitėsi tik investicijų suma. Dėl padidėjusios kainos teismas sutiko su atsakove, kad kaina padidėjo dėl rinkoje pakilusių kainų.

6.10. Teismas pastebėjo, kad nors ieškovė teigia, jog, atlikus korekcijas ir eliminavus ESO prisijungimus butams, būtų buvusi įgyvendinta šalių Sutartis, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tam tikros techninio projekto korekcijos ar kiti su statybą leidžiančio dokumento gavimu susiję veiksmai būtų sudarę galimybę panaudoti ieškovės parengtą techninį projektą pagal paskirtį. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovės parengtas projektas prarado prasmę, atsakovė negavo to, ko tikėjosi pagal Sutartį, teismas ieškovės argumentus, kad atsakovė pati atsakinga, pasirinkusi brangesnę paslaugą, atmetė kaip niekuo nepagrįstus.

6.11. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir atsakovei kilusios žalos, kadangi ieškovė netinkamai įvertinusi projektavimo užduotį ir būdama profesionalė, neišsiaiškinusi visų su projektavimu susijusių aplinkybių, rengė techninį darbo projektą, pagal kurį nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, todėl buvo nutraukta Sutartis, o atsakovei teko sudaryti sutartį su nauju rangovu tiems patiems darbams už didesnę kainą. Teismas nurodė, kad ieškovės, kaip verslo subjekto – profesionalios projektuotojos, kaltė yra preziumuojama.

6.12. Teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį ir priteisti atsakovei iš ieškovės 4 235 Eur žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti, o atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apeliantė nurodė, kad paskutiniame teismo posėdyje šalys galiausiai sutarė, kad techninėje užduotyje (toliau – TU) nuostatą, jog „Butų gyventojai numato didinti butų galią iki 9kW“, reikia aiškinti ne kaip užduotį projektuotojui techniniame darbo projekte (toliau – TDP) suprojektuoti galios didinimą individualiems butams, tačiau kaip patvirtinimą, jog būtent gyventojai (ne projektuotojas) didins butų galią, ir kad tai bus daroma ne projektuotojo rengiamame renovacijos TDP, o atskirame projekte, nes šiame TDP reikia tik atsižvelgti į šiuos poreikius (pvz., numatyti atitinkamos varžos elektros instaliaciją iki butų), o ne suprojektuoti jau patį galios didinimą individualiems butams.

7.2. Ieškovė pažymi, kad būtent dėl šios priežasties nei techninėje užduotyje, kurią pasirašė atsakovė, nei atsakovės parengtame, ekspertų patikrintame (neradus jokių nukrypimų nuo normatyvinių dokumentų) bei atsakovei perduotame ir jos be pastabų atsakovės priimtame techniniame darbo projekte nėra suprojektuotas galios individualiems butams didinimas.

7.3. Techninės užduoties 9.1 punkte nėra nurodyta, kad užsakovas turi pateikti projektuotojui ESO galios didinimo sąlygas, nes projektuotojui šios sąlygos rengiant projektą buvo visiškai nereikalingos. Projektuotojas negalėjo ir neprojektavo butų galios didinimo. Šias sąlygas gauti ir galios didinimo projektą pasirengti, su ESO suderinti įsipareigojo patys gyventojai, padedami namo administratorės, atskirai nuo ieškovės rengiamo modernizavimo TDP. Jei statytojas tai būtų padaręs tinkamai ir laiku, ieškovei nebūtų kilę jokių kliūčių gauti statybos leidimą.

7.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad nei Sutartimi, nei techninės užduoties tvirtinimo, nei techninio darbo derinimo metu atsakovė nebuvo įsipareigojusi surinkti daugiabučio namo buto savininkų kreipimąsi į ESO dėl elektros galios didinimo ir apskaitos prietaisų iškėlimo bei įmokų sumokėjimo. Pažymima, kad šios pareigos įtvirtintos namo administratorei taikomuose nuostatuose, patvirtintuose 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatuose). Antra, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė buvo prisiėmusi pareigą bendradarbiauti.

7.5. Nepagrįsta teismo išvada apie tai, kad ieškovė atsakovę dėl kliūčių įgyvendinti projektą informavo tik po to, kai ESO nepritarė techninio darbo projekto sprendiniams ir, be to, jau po 2022 m. vasario 10 d. darbų priėmimo–perdavimo akto. Akcentuojama, kad užsakovei (atsakovei) informacija apie tai, kokių veiksmų reikės imtis dėl galios didinimo, aiškiai nurodyta pačiame TDP, kuris parengtas dar 2020 sausio mėnesį.

7.6. Ieškovės nuomone, jei namo administratorė būtų tinkamai informavusi savo klientus apie tai, kokias pareigas jie prisiima, norėdami padidinti butų galią, jei būtų ne tik ginčui atsidūrus teisme iš ESO puslapio traukusi informaciją apie galios didinimą, bet tai būtų padariusi ir pateikusi gyventojams prieš šiems priimant sprendimą tas galias didinti, jei būtų tuo klausimu sušaukusi susirinkimą, suorganizavusi balsavimą ir pan., tai nei šios problemos, nei šios bylos nebūtų buvę.

7.7. Namo administratorės aplaidumas ir netinkamas gyventojų informavimas jiems kainavo brangų laiką, per kurį kartais pabrango statybų rangos darbai, atitinkamai ir projektavimo darbai. Tačiau šias pasekmes turi prisiimti ne ieškovė, bet atsakovė.

7.8. Ieškovės vertinimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino projektuotojo pareigas reglamentuojančias teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė, vykdydama projektavimo sutartį, neatliko veiksmų, turėjusių įtakos Sutarties neįvykdymui, žalos atsiradimui, todėl jai nekyla pareiga šią žalą atlyginti.

7.9. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį, neatsižvelgęs į tai, kad pati atsakovė yra pripažinusi, jog projektavimo darbų kaina naujai rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti 100 procentų padengiama valstybės paramos lėšomis. Tas faktas, kad visas 100 proc. išlaidų, skirtų projektavimui, bus gyventojams kompensuota, reiškia, kad atsakovė jokių nuostolių nepatirs, o atsakovės teiginiai apie tai, kad 1) pradžioje iš savo sąskaitos vis tiek rangovui turės sumokėti atsakovė, 2) atsakovė negalės reikalauti kompensacijos tai daliai, kurią gaus iš ieškovės, kaip nuostolių atlyginimą, nepagrįsti ir nepagrindžia žalos / nuostolių fakto.

Atsiliepimas

7.10. Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad pradžioje iš savo sąskaitos vis tiek rangovui turės sumokėti atsakovė. Visos projekto lėšos yra finansuojamos arba iš APVA, arba iš gyventojų lėšų. Tai akivaizdžiai atsispindi ir atsakovės su nauju rangovu sudarytoje sutartyje. Taigi, net jei būtų įrodytos visos ieškovo civilinės atsakomybės už kainos padidėjimą sąlygos, atsakovė negalėtų būti tinkama ieškove tokiems reikalavimams reikšti, nes ji tuos nuostolius patirtų.

8. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Ieškovė pažymi, kad, pagal Užsakymo sąlygas (kurios yra dalis Sutartį sudarančio dokumentų rinkinio) ir Sutarties 2.2.18 punktą, apeliantė (tiekėja) įsipareigojo pati gauti projekto rengimui reikalingus reikalavimus ir prisijungimo sąlygas, parengti užduotį projektavimui, taip pat pagal parengtą techninį darbo projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal prie Sutarties pridėtos Techninės specifikacijos (Sutarties priedas Nr. 1) 13 punktą, parengtas projektas turi būti tokios sudėties ir apimties, kad pagal jį būtų galima teisėtai atlikti statybos darbus, tinkamai (pagal jo funkcinę paskirtį) naudoti objektą.

8.2. Pagal apeliantės parengtos ir atsakovės patvirtintos Techninės užduoties 8 punktą, apeliantė yra atsakinga už statybą leidžiančio dokumento gavimą. Techninės užduoties 10 punkte numatyta apeliantės rengiamo techninio darbo projekto sudėtis, į kurią, be kitų dalių, patenka ir elektrotechnikos dalis.

8.3. Apeliantės kaip projektuotojos įsipareigojimai ir atsakomybė pagal Sutartį apėmė: Techninės užduoties ir paraiškų prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti parengimą; Techninio darbo projekto projektinės dokumentacijos (su elektrotechnikos dalimi) parengimą, teigiamos ekspertizės išvados gavimą ir statybą leidžiančio dokumento gavimą. Taigi, vertinant šalių reikalavimų pagrįstumą, jie turi būti vertinami, atsižvelgiant į tai, kad gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal pačios apeliantės parengtą Techninę užduotį bei Techninio darbo projekto sprendinius buvo būtent apeliantės atsakomybė ir jos prisiimta rizika.

8.4. Pažymima, kad nė viename Sutartį sudarančiame dokumente atsakovė nebuvo įsipareigojusi surinkti kiekvieno daugiabučio namo buto savininko kreipimąsi į ESO dėl elektros galios didinimo ir apskaitos prietaisų iškėlimo, įmokų sumokėjimo. Visų techninio darbo projekto rengimui būtinų prisijungimo sąlygų gavimas sudarė Sutarties objektą ir buvo būtent apeliantės atsakomybė. Be to, pagal pačios apeliantės parengtos Techninės užduoties 9.2 punktą, būtent apeliantė įsipareigojo gauti visus projekto parengimui (su statybą leidžiančio dokumentu) reikalingus duomenis ir dokumentus.

8.5. Akcentuojama, kad apeliantė nuo atsakovės priklausančius veiksmus dėl ESO sąlygų gavimo ir įmokų sumokėjimo, kaip būtinosios sąlygos statybą leidžiančio dokumento gavimui, nebuvo įvertinusi ir įspėjusi nei techninės užduoties tvirtinimo, nei techninio darbo projekto rengimo metu, iki tol, kol ESO nepritarė parengto techninio darbo projekto sprendiniams.

Žemesnės instancijos teismas

8.6. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė yra atsakinga už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, kadangi, būdama profesionali projektuotoja, neįvertino visų užduoties aplinkybių, tačiau ėmėsi vykdyti užduotį, jos tinkamai įvykdyti nepajėgė ir planuojamo projektavimo darbų rezultato (techninio projekto) tinkamo panaudojimo atsakovės siekiamiems tikslams (statybą leidžiančio dokumento) nepasiekė.

8.7. Pažymima, kad tiek teismo posėdžių metu, tiek 2023 m. rugsėjo 10 d. prašyme dėl papildomų įrodymų pridėjimo, tiek baigiamojoje kalboje atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Techninės užduoties 11 punkto 10 papunktyje nebuvo nurodyta, kad tikrai bus atliekami elektros galios didinimo darbai. Techninėje užduotyje projektuotojai (apeliantei) nurodyta, projektuojant elektros instaliaciją, atsižvelgti į gyventojų poreikį didinti galią. Papildomai pažymėtina, kad pagal atsakovės 2023 m. gruodžio 5 d. papildomai pateiktą eksperto D. K. vertinimo aktą, galios didinimo poreikis numatomas kaip galimybė, kad projektuotojas parinktų atitinkamo diametro medžiagas ir pan.

8.8. Vadovaujantis Sutartį sudarančių dokumentų nuostatomis ir atsižvelgiant į specifinę projektuotojo atsakomybę, būtent apeliantei teko atsakomybė techninio darbo projekto sprendinius parengti tokiu būdu ir apimtimi, kad būtų gautas statybą leidžiantis dokumentas.

8.9. Apeliantė savo rizika parinko tokius elektrotechnikos dalies techninio darbo projekto sprendinius, kad įvadinė spinta KS-6-42 (iš TR-51), esanti prie pastato sienos, nukeliama AB ESO atskiru projektu, kuris būtų atliekamas tokiu būdu: „kadangi butams reikalingas galios didinimas po 1 kW (viso 8 butai, + 8 kW), tai kiekvienas nuosavybės (buto) valdytojas turi kreiptis į AB ESO prašyti galios didinimo, tuo pačiu prašant kad AB ESO iš butų į išorę iškeltų AB ESO priklausančius elektros apskaitos prietaisus – elektros energijos skaitiklius, juos sumontuojant į iš sienos demontuojamą ir šalia pastato sumontuojamą KS-6-42 (iš TR-51), subendrintą su iš butų iškeliamų elektros apskaitų skydu KAS“.

8.10. Ta aplinkybė, jog apeliantė teikė parengtą techninį darbo projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, ir tik po ESO nepritarimo atsakomybę perkėlė atsakovei, patvirtina, jog ir pati apeliantė tikėjosi statybą leidžianti dokumentą gauti įprasta tvarka, be daugiabučio namo butų savininkų veiksmų. Akivaizdu, kad Sutartis liko neįvykdyta ir statybą leidžiantis dokumentas negautas dėl pačios apeliantės kaltės, netinkamai suprojektuotų sprendinių. Pažymima, kad techninio darbo projekto elektrotechnikos dalį apeliantė rengė be ESO prisijungimo sąlygų.

8.11. Pažymima, kad apeliantės atsakomybės už Sutarties neįvykdymą niekaip nepanaikina ta aplinkybė, kad atsakovė pritarė techninio darbo projekto sprendiniams ir pasirašė darbų perdavimo akte. Atsakovė tik patvirtino, kad apeliantė parengė techninį darbo projektą ir pataisė pagal ekspertizės akto privalomas pastabas gaunant teigiamą ekspertizės išvadą.

8.12. Atsakovė pažymi, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos, netgi ESO nepritarus techninio darbo projekto sprendiniams, apeliantė galėjo iki galo įgyvendinti Sutartį, tačiau nurodė, kad tai kainuotų papildomai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nesumokėta papildoma kaina už techninės užduoties koregavimą nepateisina apeliantės Sutarties tinkamo neįgyvendinimo. Teismas pagrįstai pripažino apeliantę atsakinga už dėl Sutarties nutraukimo atsakovei kilusius nuostolius.

8.13. Akcentuojama, kad su naujuoju rangovu sudarytos sutarties objektas nesikeitė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo šalims nutraukus sutartį todėl, kad apeliantė ją pažeidė, atsakovė per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, ir įgijo teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumą.

Šalies argumentai

9. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo civilinėje byloje (papildomi įrodymai priimti 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi). Ieškovė nurodė, kad jai pavyko gauti 2023 m. spalio 18 d. atsakovės ir naujosios projektuotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą techninę užduotį, iš kurios matyti, kad naujam projektuotojui nebeliko užduoties suprojektuoti, atsižvelgiant į galios didinimo poreikį, t. y. galios didinimas iš paskutinės techninės užduoties buvo eliminuotas. Žinodamas šiuos duomenis, teismas nebūtų galėjęs prieiti prie išvados, kad naujojo projektuotojo paslaugos bus identiškos ieškovės teiktoms paslaugoms (o tai daro įtakos priešieškinio išsprendimui). Be to, akivaizdu, jog tas faktas, kad naujam projektuotojui buvo panaikinta užduotis projektuoti su numatomu galios didinimu, įrodo, jog ir naujasis projektuotojas negali gauti statybą leidžiančio dokumento (nes sutartiniai leidimo gavimo terminai baigėsi dar 2023 m. rugsėjį), gyventojams (atstovaujamiems atsakovės) neįgyvendinus ESO prisijungimo sąlygų.

Atsiliepimas

10. Atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų, pažymėdama, kad apeliantės pateikta 2023 m. spalio 18 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninė užduotis yra pasirašyta tik atsakovės atstovo, tačiau nėra pasirašyta naujosios projektuotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė nurodo, kad, pasirašiusi 2023 m. spalio 18 d. atnaujinimo (modernizavimo) techninę užduotį, pastebėjo klaidą dėl Elektros instaliacijos keitimo techninės užduoties dalyje, kurioje atsakovė buvo nurodžiusi, kad „Būtų gyventojai nenumato didinti butų galią“. Būtent todėl atsakovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninis dokumentas nebuvo pasirašytas, o minėtų šalių buvo pasirašyta pridedama Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninė užduotis (toliau – Techninė užduotis). Nors minėta techninė užduotis buvo šiek tiek pakeista, tačiau elektros instaliacijos keitimo techninė užduotis nėra pasikeitusi ir yra identiška apeliantės teiktai užduočiai. Akcentuojama ir tai, kad pakeistos techninės užduoties atsakovė nagrinėjamoje byloje neteikė ne tam, kad nuslėptų aplinkybes, kaip kad nepagrįstai tvirtina apeliantė, o todėl, kad pirminės techninės užduoties pakeitimai neturi reikšmės bylai, kadangi nebuvo keičiami sprendiniai, kiek tai susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču tarp šalių. Naujoji projektuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jai pateiktą techninę užduotį parengė techninę užduotį atitinkančius sprendinius. Taigi atsakovės pateikta apeliantei techninė užduotis buvo objektyviai įgyvendinama ir apeliantei tik reikėjo rasti tinkamus ir leistinus sprendimus techninės užduoties elektrotechnikos daliai įgyvendinti. Svarbu yra tai, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra pritarusi naujosios projektuotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektiniams sprendiniams, tai, be kita ko, taip pat patvirtina, jog atsakovės apeliantei pateikta Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto techninė užduotis buvo įgyvendinama ir apeliantės nagrinėjamoje byloje nurodyta pozicija yra visiškai nepagrįsta.

Šalies argumentai

11. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinių paaiškinimų. Ieškovė nurodė, kad nors atsakovė teigė, kad 2023 m. spalio 18 d. TU buvo su klaidomis, todėl nepasirašyta rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau būtent ši „nepasirašyta“ TU buvo pateikta paslaugos teikėjai projektuotojai, t. y. projekto dalies vadovui Ž. J., kad šis pagal ją projektuotų elektrotechnikos dalį, ir jis jokios kitos TU neturi bei projektą rengia būtent pagal apeliantės teismui pateiktą 2023 m. spalio 18 d. TU. Ieškovės vertinimu, atsakovė manipuliuoja teismui teikiamais faktais ir dokumentais taip, kaip jai paranku konkrečiomis aplinkybėmis. Ieškovė pažymi, kad ta aplinkybė, jog kaip nurodo pati atsakovė, jog ji pastebėjo klaidą ir keitė TU su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik patvirtina apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovė yra savo srities profesionalė ir pasirašiusi sutartį su naujuoju paslaugų teikėju, skirtingai nei apeliantės atveju, deda maksimalias pastangas, kad tik nebūtų kliūčių gauti statybą leidžiantį dokumentą. Be to, ieškovės nuomone, atsakovė klaidiną teismą teigdama, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra pritaręs UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektiniams sprendiniams. Pažymima, kad atsakovės pateiktas lapas (nepasirašytas, neturintis ir jokių meta duomenų) neįrodo jokio ESO pritarimo kam nors, kas susiję su šia byla.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir patenkintas atsakovės priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip užsakovės, ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip tiekėjos, 2019 m. gruodžio 16 d. sudaryta techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartis (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė už pagrindinės sutarties priede Nr. 2 sutartą 16 335 Eur paslaugų kainą įsipareigojo parengti daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektavimo užduotį ir paraiškas prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti, parengti techninį projektą ir vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas, o atsakovė Sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigojo priimti iš ieškovės tinkamai suteiktas paslaugas ir apmokėti Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

16. Šalių sudarytą Sutartį atsakovė 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešimu vienašališkai iš dalies nutraukė nuo 2022 m. spalio 2 d., nurodydama, kad ieškovė netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus (vėluoja suteikti paslaugas).

17. Ieškovė, atlikusi Sutartyje numatytus projektavimo paslaugų atskirus etapus, atsakovei pateikė 2022 m. vasario 10 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą, 2022 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SUNP Nr. 22-72, už 13 884,75 Eur (su PVM) sumą. Nurodytą atliktų darbų aktą atsakovė priėmė ir patvirtino savo parašu.

18. Atsakovė atsisakė sumokėti už faktiškai atliktų projektavimo paslaugų dalį, argumentuodama tuo, kad techninio darbo projekto dokumentacija, kuriai nėra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, negali būti laikoma tinkamu darbų rezultatu, nes projektavimo sutarties objektas nėra pasiektas, o tokios dokumentacijos turėjimas pats savaime atsakovei nesukuria jokios pridėtinės vertės.

19. Atsakovė ieškovės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų vykdymui pasitelkė naują rangovę. 2022 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainos pasiūlymu pasiūlė atsakovei daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto rengimo kainą už 18 150 Eur, daugiabučio namo (objekto pavadinimas) atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymo priežiūrą už 2 420 Eur. 2023 m. birželio 23 d. atsakovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė statybos rangos ir projekto parengimo sutartį Nr. 23/06-23.1, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti atsakovei šiuos darbus: pagal pirkimo metu pateiktą dokumentaciją ir su užsakovu suderintą techninę užduotį parengti techninį darbo projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą bei savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti statybos darbus bei perduoti tinkamą naudoti pagal paskirtį darbų rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už juos sutartyje nustatytą darbų kainą aptartomis sąlygomis ir tvarka.

20. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu atmetė ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ir tenkino atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį, priteisdamas atsakovei iš ieškovės 4 235 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 3 241 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad nei 2019 m. gruodžio 16 d. techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartimi (duomenys neskelbtini), nei techninės užduoties tvirtinimo ar techninio darbo projekto derinimo metu atsakovė nebuvo įsipareigojusi surinkti daugiabučio namo butų savininkų kreipimąsi į ESO dėl elektros galios didinimo ir apskaitos prietaisų iškėlimo, įmokų sumokėjimo. Todėl teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju ieškovei, kaip rangovei, tenka techninio darbo projekto trūkumų rizika, atsiradusi dėl aplinkybių, apie kurias ji turėjo žinoti, tačiau neįspėjo atsakovės nei techninės užduoties, kurią pati rengė, tvirtinimo, nei techninio darbo projekto rengimo metu. Teismo vertinimu, ieškovė yra atsakinga už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, kadangi, būdama profesionalia projektuotoja, neįvertino visų užduoties aplinkybių, ėmėsi vykdyti užduotį, kurios tinkamai įvykdyti nepajėgė ir planuojamo projektavimo darbų rezultato (techninio projekto) tinkamo panaudojimo atsakovės siekiamiems tikslams (statybą leidžiančio dokumento) nepasiekė. Teismas nurodė, kad, bylos duomenimis, ieškovė galėjo iki galo įgyvendinti Sutartį, tačiau nurodė, kad tai kainuotų papildomai. Teismas, įvertinęs tai, jog būtent ieškovei teko techninio darbo projekto trūkumų rizika, padarė išvadą, kad nesumokėta papildoma kaina už techninės užduoties koregavimą nepateisina ieškovės Sutarties tinkamo neįgyvendinimo. Be to, teismas, konstatavęs, kad projektavimo darbų rezultatas nebuvo įvykdytas, jis nėra tinkamas naudoti atsakovo siekiamiems tikslams ir įvertinęs, tai, kad atlikta atskira darbo etapo dalis negali būti naudojama kaip savarankiškas darbų rezultatas, padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio, todėl jį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Tuo tarpu spręsdamas priešieškinio klausimą, teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas ir priteisė atsakovei iš ieškovės 4 235 Eur žalos atlyginimą.

21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas klaidingai aiškino Sutarties nuostatas, netinkamai paskirstė Sutarties šalių atsakomybę ir ieškovės, kaip profesionalios projektuotojos, pareigų nepagrįstu išplėtimu. Apeliantė akcentuoja, kad ji Sutartimi neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl prisijungimo sąlygose nustatytų prisijungimo prie inžinerinių tinklų reikalavimų įgyvendinimo (įvykdymo).

22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Sutartimi šalys susitarė, jog darbų vykdymas turėjo vykti trimis etapais. I etapas apėmė statinio projektavimo užduoties bei paraiškų prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti rengimo paslaugas. Remiantis Sutarties priedu Nr. 2, paslaugų terminas – 20 kalendorinių dienų, paslaugos kaina – 675 Eur. II etapas – techninio darbo projektas, kuris apėmė techninio darbo projekto parengimą, techninio darbo projekto ekspertizę ir statybą leidžiančio dokumento gavimą. Pagal Sutarties priedą Nr. 2, paslaugų terminas – 70 kalendorinių dienų, paslaugos kaina – 10 800 Eur, projekto dalių sąrašas (būtinų parengti) – 1. bendroji, 2. sklypo sutvarkymo, 3. architektūros, 4. konstrukcijų, 5. vandentiekio ir nuotekų šalinimo, 6. šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, 7. elektrotechnikos, 8. šilumos gamybos ir tiekimo, 9. pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, 10. statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo. III etapas – projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Remiantis Sutarties priedu Nr. 2, paslaugos terminas numatytas 1 000 kalendorinių dienų, paslaugos kaina – 2 025 Eur.

23. Sutiktina su teismo išvada, kad pasirašant sutartį egzistavo atsakovės teisinis lūkestis gauti įstatymų reikalavimus atitinkantį techninį darbo projektą ir statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo ne tik parengti ir suderinti projektavimo užduotį ir paraiškas prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti pagal statybos techninių reglamentų STR nuostatas (2.2.18 punktas), parengti techninį darbo projektą, ištaisyti projektą pagal ekspertizės metu gautas privalomas pastabas, bet ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (2.2.18 punktas). Analogiškas šalių susitarimas atsispindi ir 2020 m. sausio 27 d. šalių pasirašytoje daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto techninėje užduotyje.

24. Kaip matyti iš bylos duomenų, statybą leidžiantis dokumentas gautas nebuvo. Ieškovė byloje įrodinėja, kad taip atsitiko todėl, kad, ieškovei parengus techninį projektą pagal techninę užduotį, atsakovė su ieškovė nebendradarbiavo, daugiabučio namo butų savininkai laiku nesikreipė į ESO dėl individualių sąlygų apskaitos iškėlimo ir galios didinimo, o gavus ESO nustatytas prisijungimo sąlygas, atsakovė (daugiabučio namo butų savininkai) jų neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus vertina kaip pagrįstus.

25. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje pateiktą TU, kurios 11 punkto 10 papunktyje, numatančiame su elektros sprendiniais susijusias energinį efektyvumą didinančias priemones, suformuluota, jog „Numatoma pakeisti bendro naudojimo patalpų (laiptinės) elektros instaliaciją iki įvadinės spintos. Į darbus įeina, laiptinės vertikalios elektros instaliacijos keitimas, butų automatinių jungiklių keitimas, įvadinės spintos keitimas. Butų gyventojai numato didinti butų galią iki 9kW. Projektuojant elektros instaliaciją atsižvelgti į šiuos poreikius. Laiptinėse ir prie lauko durų numatomas LED apšvietimas su mikrobangų davikliais (9w)“. Pažymėtina, kad TU buvo suderinta su atsakove ir pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus. Pritardamas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytiems teiginiams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad TU numatyta sąlyga, kad „Butų gyventojai numato didinti butų galią iki 9kW“ turi būti suprantama ne kaip užduotis projektuotojui techniniame darbo projekte suprojektuoti galios didinimą individualiems butams, tačiau kaip patvirtinimą, jog būtent gyventojai (ne projektuotojas) didins butų galią, ir kad tai bus daroma ne projektuotojo rengiamame renovacijos TDP, o atskirame projekte, nes ieškovas, rengdamas TDP, turi tik atsižvelgti į šiuos poreikius, o ne suprojektuoti jau patį galios didinimą individualiems butams.

26. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ieškovė pagal TU parengė TDP, atitinkamai atsižvelgdama į numatomą elektros galios didinimą butuose, ir numatė tokius sprendinius: „įvadinė spinta KS-6-42 (iš TR-51) nukeliama atskiru ESO projektu, kuris bus atliekamas sekančiai: - kadangi butams reikalingas galios didinimas po 1 kW (viso 8 butai, +8 kW), tai kiekvienas nuosavybės (buto) valdytojas turi kreiptis į AB ESO prašyti galios didinimo, tuo pačiu prašant, kad AB ESO iš butų į išorę iškeltų AB ESO priklausančius elektros apskaitos prietaisus – elektros energijos skaitiklius, juos sumontuojant į iš sienos demontuojamą ir šalia pastato sumontuojamą KS-6-42 (iš TR-51), subendrintą su iš butų iškeliamų elektros apskaitų skydu KAS“.

27. Būtina pažymėti, kad pagal 2004 m. rugsėjo 23 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 1213 „Dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“, valstybės parama teikiama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonėms, kurios susijusios su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimu (modernizavimu). Taigi elektros galios butuose didinimas yra susijęs su individualiu buto savininko elektros tinklu, atitinkamai tokie darbai nebuvo suprojektuoti TDP ir tai nėra šio TDP dalykas. Kadangi individualių butų gyventojai buvo numatę elektros galios didinimą, kaip teisingai nurodyta TPD, ESO sąlygas tam individualių butų galios didinimui turėjo gauti patys butų gyventojai (arba namo administratorė jų vardu), tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, dėl ESO sąlygų gavimo nei butų gyventojai, nei pati atsakovė butų gyventojų vardu laiku nesikreipė.

28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad ieškovė nei TU tvirtinimo, nei techninio darbo projekto rengimo metu nebuvo atsakovės įspėjusi apie būtinus ir nuo atsakovės priklausančius veiksmus dėl ESO sąlygų gavimo ir įmokų sumokėjimo, kaip būtinosios sąlygos statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Svarbu akcentuoti tai, kad ieškovė, modernizacijos projektuotoja, šalių pasirašyta Sutartimi neprisiėmė įsipareigojimų nei konsultuoti, nei projektuoti to, kas nepatenka į namo modernizacijos priemones. Todėl gyventojams nusprendus didinti butų galią, būtent namo administratorė turėjo pareigą paaiškinti, kad tam reikės gauti ESO sąlygas, už galios didinimą reikės sumokėti, kreiptis į ESO, kad ši parengtų galios didinimo projektą ir t. t. Be to, atsakovei informacija apie tai, kokių veiksmų reikės imtis dėl elektros galios didinimo, buvo aiškiai nurodyta TDP, kuris parengtas dar 2020 m. sausio mėnesį.

29. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės parengtame TDP buvo ne tik įvykdyta užduotis, kuri suformuota TU (atsižvelgti į gyventojų norą didinti galią rengiant projektą), tačiau užsakovė (atsakovė) konkrečiai informuota apie tai, ką ji turės daryti, norėdama, kad projektas būtų įgyvendintas (t. y. kreiptis į ESO ir t.t.). Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad ieškovė atsakovę dėl kliūčių įgyvendinti projektą informavo tik po to, kai ESO nepritarė techninio darbo projekto sprendiniams ir, be to, jau po 2022 m. vasario 10 d. darbų priėmimo–perdavimo akto. Kaip minėta, pats projektas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos užsakovės pareigos, susijusios su galios didinimu, parengtas dar 2020 metų sausį. Taigi net dvejus metus iki 2022 metų atsakovė nieko nedarė ir tik tuomet, kai ieškovei nepavyko gauti statybą leidžiančio dokumento vien tik dėl ESO prieštaravimų, nulemtų to, kad užsakovė (ir jos atstovaujami gyventojai) neįvykdė to, ką pačiame projekte nedviprasmiškai prieš dvejus metus buvo nurodžiusi projektuotoja (ieškovė), atsakovė ėmė ir perkėlė savo neveikimu nulemtas pasekmes ieškovei, nutraukdama su ja Sutartį.

30. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl šalių teisių ir pareigų projektavimo teisiniuose santykiuose, nepagrįstai sumenkino, o tiksliau – visiškai atleido nuo bet kokios atsakomybės ir pareigų atsakovę (užsakovę). Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovė gavo iš atsakovės pritarimą parengtam techninio darbo projektui. Byloje pateiktame pritarime nurodyta, kad „šiuo pritarimu pažymima, kad projektas atitinka techninę užduotį ir iškeltus reikalavimus“. Taigi atsakovė, pasirašydama pritarimą, pripažino tai, kad jai žinomos ir priimtinos projekte nurodytos sąlygos – kad kiekvienas gyventojas turės kreiptis į ESO dėl galios didinimo, kad apskaitos prietaisai bus iškelti iš butų, kad dabartinė elektros spinta, esanti lauke ir primontuota prie namo fasado, bus atitraukta ir kad visus šiuos darbus atliks ESO. Pažymėtina, kad ieškovės parengtas techninis darbo projektas (įskaitant elektrotechnikos dalį) buvo pateiktas ekspertams, atsakovės pasitelkti ekspertai pateikė išvadą, kad jis „<...> atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Techninį darbo projektą galima tvirtinti <...>“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati atsakovė ieškovei jokių pretenzijų dėl TDP nereiškė, dar daugiau, svarbi aplinkybė yra ta, kad 2022 m. vasario 10 d. atsakovė pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo priėmė ieškovės parengtą ir ekspertuotą techninį darbo projektą.

31. Kaip matyti iš teisinio projektavimo reguliavimo, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 55 punkte numatyta, kad projekto patvirtinimas reiškia statytojo pritarimą parengtam projektui, bet neatleidžia projektuotojo nuo atsakomybės už normatyvinę projekto kokybę. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, eksperto išvados dėl ieškovės parengto TDP, normatyvinė projekto kokybė atitiko jam keliamus reikalavimus, o tai, kad pati atsakovė, patvirtindama TDP, išreiškė pritarimą TDP sprendiniams, neatleidžia jos nuo atsakomybės įgyvendinti sprendiniuose numatytas sąlygas.

32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė, kaip profesionalė, dar techninės užduoties tvirtinimo stadijoje turėjo įvertinti, ar pagal pateiktus duomenis sugebės parengti ir iki galo įgyvendinti techninį darbo projektą. Tačiau iš šių argumentų negalima daryti išvados, kad ieškovė nesugebėjo tinkamai parengti TDP. Priešingai, kaip jau minėta, ieškovė pagal atsakovės patvirtintą TU parengė TDP, atitinkantį jam keliamus reikalavimus, ir toks TDP būtų buvęs įgyvendintas, statybą leidžiantis dokumentas būtų gautas, jei pati atsakovė būtų ėmusi atitinkamų priemonių, numatytų TDP sprendiniuose (susijusių su kreipimusi į ESO dėl elektros galios didinimo).

33. Nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ESO nepritarė TDP sprendiniams ne todėl, kad jie patys iš esmės būtų netinkami ar neatitiktų teisės aktų reikalavimų, o tik todėl, kad nebuvo įgyvendintas TDP sprendiniuose numatytas punktas dėl elektros galios didinimo. Kaip jau minėta, ieškovė, įgyvendindama TU sąlygas dėl poreikio didinti elektros galią, TDP sprendiniuose numatė, kad „įvadinė spinta KS-6-42 (iš TR-51) nukeliama atskiru ESO projektu, kuris bus atliekamas sekančiai: - kadangi butams reikalingas galios didinimas po 1 kW (viso 8 butai, +8 kW), tai kiekvienas nuosavybės (buto) valdytojas turi kreiptis į AB ESO prašyti galios didinimo, tuo pačiu prašant, kad AB ESO iš butų į išorę iškeltų AB ESO priklausančius elektros apskaitos prietaisus – elektros energijos skaitiklius, juos sumontuojant į iš sienos demontuojamą ir šalia pastato sumontuojamą KS-6-42 (iš TR-51), subendrintą su iš butų iškeliamų elektros apskaitų skydu KAS“. Atsižvelgiant į tai, kad nei patys butų gyventojai, nei atsakovė butų gyventojų vardu į ESO dėl elektros galios didinimo nesikreipė, atskiras projektas su ESO nebuvo pasirašytas, todėl ESO ir turėjo pagrindą nepritarti TDP. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovės parengtas TDP yra netinkamas ir neįgyvendinamas, priešingai, byloje nėra duomenų, kad įvykdžius TPD numatytus sprendinius, t. y. butų valdytojams ar juos atstovaujančiai atsakovei atlikus visus būtinus veiksmus, susijusius su kreipimusi į ESO dėl galios didinimo, būtų kliūčių gauti statybą leidžiantį dokumentą.

34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei Sutartimi, nei TU tvirtinimo, nei TDP derinimo metu atsakovė nebuvo įsipareigojusi surinkti daugiabučio namo buto savininkų kreipimąsi į ESO dėl elektros galios didinimo, apskaitos prietaisų iškėlimo ir įmokų sumokėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga išplaukia iš namo administratoriaus funkcijas reglamentuojančio 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), kurio 3 punktas numato, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, be kita ko, atlieka šias funkcijas: perka namo techninės priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus (4.5. punktas), statybos užbaigimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja name vykdytų statybos darbų užbaigimo procedūrose (4.6. punktas), rengia ir teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo, šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (4.7. punktas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (4.10 punktas).

35. Be to, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė šalių pasirašyta Sutartimi buvo prisiėmusi ir bendradarbiavimo pareigą: bendradarbiauti su tiekėju vykdant pagrindinę sutartį (Sutarties 2.4.3. punktas); sudaryti visas būtinas sąlygas tiekėjui teikti pagrindinėje sutartyje numatytas paslaugas (2.4.4. punktas).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad būtent atsakovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Kaip matyti iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, ieškovė, sužinojusi apie ESO nepritarimą TDP, apie tai nedelsdama 2022 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovei, be kita ko, paklausdama, ar buvo kreiptasi į ESO dėl galios didinimo. Pažymėtina, kad atsakovei ieškovės klausimas dėl kreipimosi į ESO dėl galios didinimo nebuvo netikėtas, priešingai, atsakovės atstovas 2022 m. kovo 18 d. elektroniniu laišku pateikė atsakymą, kad „Gyventojai buvo informuoti, kad kreiptųsi į ESO dėl galios didinimo asmeniškai“. Tačiau tuomet, kai atsakovė sužinojo, kad visų gyventojų pritarimo dėl kreipimosi į ESO dėl galios didinimo negaus, elektroniniu laišku 2022 m. kovo 30 d. ieškovei pranešė: „Elektros dalyje projektuokite apskaitų iškėlimą iš butų į laiptinę, numatant po 5 kW butui, o spintos atkėlimą numatykite projekte, kad atliktų rangovas. Nes visų gyventojų, kaip matome, tikrai nesugaudysim. Bus greičiau ir racionaliau“. 2022 m. kovo 31 d. ieškovė atsakovei elektroniniu paštu rašė: „Laba diena, Reikia ESO iškėlimo sąlygų, taip pat projektą reikia perderinti, koreguoti TU. Elektros apskaitų iškėlimas iš butų į laiptinę, numatant naujus apskaitos skydus. ESO spintos atkėlimui projekte pateikiama nuoroda, kad Rangovas pilnai užsako iš ESO paslaugą ir apmoka už spintos atkėlimą nuo fasado. Koregavimo kaina 480 plius PVM.“ 2022 m. balandžio 6 d. elektroniniame laiške taip pat paaiškino, kad keičiant projekto elektros dalį, reikia tikslinti techninę užduotį. Kaip matyti iš minėto laiško, ieškovė siūlė atsakovei TDP įgyvendinimo variantus, tačiau atsakovė, pati namo gyventojų vardu pasirašiusi TU ir priėmusi TPD, atsisakė su atsakove bendradarbiauti, atlikti nuo jos ir namo gyventojų priklausančius būtinus veiksmus, susijusius su elektros galios didinimu, siekiant išspręsti kilusius klausimus su ESO, kad neliktų kliūčių gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė, nevykdydama savo pareigų, nesutiko ieškovei padengti papildomas išlaidas, perprojektuojant be galios didinimo sąlygų. Juolab, kad atsakovė nesutiko netgi pasirašyti naujos TU šiuo klausimu. 2022 m. balandžio 6 d. atsakovė ieškovei elektroniniu paštu rašė: „Sveiki, darykite pagal TU, kuri patvirtinta.“ 2022 m. balandžio 6 d. ieškovė informavo atsakovę, kad nepavyks įvykdyti atsakovės nurodymų, nes „projekte negali būti numatytas galios didinimas, jei nėra indiv. sąlygų.“ Taip pat ieškovė priminė atsakovei, kad „viskas buvo padaryta su galios didinimu vien dėl to, kad ESO spintos iškėlimas iš sienos gyventojams nekainuotų min 6000 Eur“, pažymėdama, kad „kalbėjom daug, sutarėm nuo rugsėjo dar kad taip darom“. Netgi 2022 m. birželio 29 d. ESO išdavus prisijungimo sąlygas Nr. TS22-42177 objektui (duomenys neskelbtini), nei atsakovė, nei daugiabučio namo butų gyventojai neįgyvendino tam tikrų ESO prisijungimo sąlygose nurodomų veiksmų. 2022 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė atsakovei raštu dėl (duomenys neskelbtini), prašė užsakovo imtis veiksmų ir pašalinti kliūtis, trukdančias tinkamai įvykdyti Sutartį, t. y. įvykdyti ESO prisijungimo sąlygose nurodytus finansinius reikalavimus. 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė atsakovei elektroniniu laišku pakartotinai paaiškino, kad „Jūs turite įvykdyti ESO Prisijungimo sąlygose nurodytus reikalavimus. Iki šiol nei informacijos apie vykdymo eigą, nei kitos informacijos apie galimas kliūtis Jūs nei mums nei tikrinančioms institucijoms nepateikėte. Prašome atlikti būtinuosius veiksmus sklandžiam proceso vykdymui / atlikimui“. Taigi atsakovė, nepaisydama ieškovės raginimų, ESO nustatytų prisijungimo sąlygų neįgyvendino, t. y. neįvykdė, – sutarties su ESO nepasirašė, galios didinimo paslaugos kainos ESO nesumokėjo. Vietoj to 2022 m. rugsėjo 26 d. pateikė ieškovei pranešimą, kad Sutartį nutraukia vienašališkai dėl neva ieškovės kaltės, šiai nustatytu terminu negavus statybą leidžiančio dokumento.

37. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino projektuotojo pareigas, reglamentuojančias teisės normas, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė yra atsakinga už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, kadangi, būdama profesionali projektuotoja, neįvertino visų užduoties aplinkybių, tačiau ėmėsi vykdyti užduotį, jos tinkamai įvykdyti nepajėgė ir planuojamo projektavimo darbų rezultato (techninio projekto) tinkamo panaudojimo atsakovės siekiamiems tikslams (statybą leidžiančio dokumento) nepasiekė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas, tačiau ieškovė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad toks tikslas būtų pasiektas – ieškovė, vykdydama atsakovės patvirtintą TU, parengė TDP ir suprojektavo elektrotechnikos dalį, atitinkančią būtinus reikalavimus (ieškovės parengta TPD buvo peržiūrėta eksperto ir atsakovė ją priėmė be jokių pastabų). ESO išduotos sąlygos iš esmės taip pat patvirtina, kad TDP sprendiniai yra įgyvendinami, tačiau tik nuo pačios atsakovės, atstovaujančios daugiabučio namo gyventojų interesus, priklausė, ar numatytos galios didinimo sąlygos bus įvykdytos. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad atsakovei buvo atskleista ir iš anksto žinoma, jog kiekvienas gyventojas turės kreiptis į ESO dėl galios didinimo, kad apskaitos prietaisai bus iškelti iš butų, kad dabartinė elektros spinta, esanti lauke ir primontuota prie namo fasado, bus atitraukta ir kad visus šiuos darbus atliks ESO, už tai reikės papildomai susimokėti. Ieškovė, vykdydama projektavimo sutartį, neatliko veiksmų, turėjusių įtakos Sutarties neįvykdymui. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi veiksmus tam, kad šios prisijungimo sąlygos būtų įgyvendintos.

38. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad ieškovė atliko visus būtinus ir nuo jos priklausančius veiksmus, kad projektavimo darbų rezultatas būtų įvykdytas, ji turi teisę gauti atlyginimą už iki sutarties nutraukimo faktiškai atliktas projektavimo paslaugas. CK 6.671 straipsnyje numatyta, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Pagal CK 6.704 straipsnio 1 dalį, užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus.

39. Kaip anksčiau nutartimi nustatyta, šalys sutarė dėl projektavimo paslaugų atlikimo etapais, taip pat dalinių (etapų) mokėjimų. Projektavimo paslaugų (jų dalies) bei projektinės dokumentacijos perdavimui patvirtinti ieškovė pateikė atsakovei pasirašyti projektinės dokumentacijos 2022 m. vasario 10 d. perdavimo–priėmimo aktą, iš kurio turinio visiškai aišku, kurių būtent projektavimo paslaugų etapų perdavimą–priėmimą šalys patvirtino. Jame nurodytas konkretus paslaugų etapas – parengtas techninis darbo projektas. Atsakovė šį perdavimo–priėmimo aktą pasirašė, perduodamą projektavimo paslaugų etapo rezultatą priėmė, patikrino, jokių trūkumų nenustatė ir pretenzijų ieškovei tuo metu nereiškė. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad, pagal šalių pasirašytą Sutartį, projektavimo užduoties ir paraiškų parengimo (vertė 675 Eur), techninio darbo projekto parengimo (vertė 10 800 Eur) etapai ieškovės buvo atlikti tinkamai, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovei už faktiškai atliktas paslaugas (jų etapus) pagal Sutartį iki jos nutraukimo, bendra atliktų paslaugų vertė – 11 475 Eur plius PVM (13 884,75 Eur), pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22-72. Nors sutarties nutraukimas (nutrūkimas) atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti už faktiškai atliktą darbą (CK 6.221 straipsnis, 6.671 straipsnis). Kadangi atsakovė gera valia šios pareigos neįvykdė, nesumokėta skola už atliktas projektavimo paslaugas priteistina ieškovei.

40. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) už priteistą sumą (13 884,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas) taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, esant ieškovės prašymui, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai patenka į Įstatymo reguliavimo sritį, atsakovei neįvykdžius prievolės, vadovaujantis minėtu Įstatymu, atsakovė privalo mokėti 8 procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Per bylinėjimosi laiką atsakovė naudojasi ieškovei priklausančiomis lėšomis, tuo pažeisdama ieškovės interesus, todėl pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovės nuostoliai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Esant ieškovės tokiam ieškovės prašymui, ieškovei iš atsakovės priteistina Įstatyme numatyto minimalaus dydžio išieškojimo išlaidų kompensacija, t. y. 40 Eur.

Dėl priešieškinio pagrįstumo

43. Atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovės 4 235 Eur nuostolių atlyginimą, susidariusį dėl darbų kainos skirtumo, ieškovės neatliktiems darbams atlikti, pasitelkus naują rangovą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį ir priteisti atsakovei iš ieškovės 4 235 Eur žalos atlyginimą.

44. Pažymėtina, kad šia nutartimi apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad projektavimo darbų rezultatas nebuvo pasiektas, t. y. statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas ne dėl ieškovės kaltės, ne todėl, kad pats TDP buvo su trūkumais, o dėl atsakovės nebendradarbiavimo ir nevykdymo ESO nustatytų specialiųjų sąlygų nebėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio. Atsakovei nebendradarbiaujant, nesiimant veiksmų, būtinų, siekiant įgyvendinti ESO sąlygas, susijusias su elektros galios didinimu, nesutinkant papildomai sumokėti ir geranoriškai išspręsti situaciją, susidariusią dėl galimybės gauti ESO prisijungimus, keičiant TU, koreguojant TDP, ir tokiu būdu išsaugoti sutartį, atsakovė, nusprendusi nutraukti Sutartį, turi prisiimti kylančias neigiamas pasekmes. Atitinkamai reikalavimas priteisti atsakovei nuostolius dėl projektavimo paslaugų pabrangimo yra nepagrįstas ir atmestinas, nes dėl to kalta pati atsakovė.

45. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į byloje kartu su prašymu priimti papildomus įrodymus pateiktą 2023 m. spalio 18 d. techninę užduotį, kurią ieškovė teikė, siekdama įrodyti, kad atsakovės kartu su nauja projektuotoja pasirašytoje techninėje užduotyje nebeliko užduoties suprojektuoti, atsižvelgiant į galios didinimo poreikį, t. y galios didinimas iš paskutinės techninės užduoties buvo eliminuotas. Ši aplinkybė, pasak ieškovės, įrodo, kad ir naujasis projektuotojas negali gauti statybą leidžiančio dokumento, gyventojams (atstovaujamiems atsakovės) neįgyvendinus ESO prisijungimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytiems argumentams, kad minėta 2023 m. spalio 18 d. techninė užduotis neturi teisinės galios, nes nėra atsakovės pasirašyta. Atsakovė pateikė galiojančią su nauja projektuotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninę užduotį. Atsakovė nurodė, kad aktualioje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytoje techninėje užduotyje Elektros instaliacijos keitimo techninė užduotis nėra pasikeitusi ir yra identiška apeliantei teiktoje užduotyje (numatomas elektros galios didinimas). Ieškovė, teikdama paaiškinimus į atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus paaiškinimus, pažymi, kad naujajai projektuotojai buvo pateikta būtent 2023 m. spalio 18 d. techninė užduotis ir pagal ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengia TDP, o nauji projektiniai sprendiniai, priešingai nei teigia atsakovė, nėra ESO patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl šalių pareigų pagal Sutartį ir jos sudedamąsias dalis tarp ieškovės ir atsakovės (įskaitant TU ir ieškovės parengto TDP įgyvendinamumą) tinkamo vykdymo. Aplinkybės, susijusios su atsakovės pasirašytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto technine užduotimi ir jos įgyvendinimo sąlygomis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

46. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – tenkintinas ieškinys ir ieškovei iš atsakovės priteistina 13 884,75 Eur skola, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacija, 8 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 13 884,75 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2023 m. birželio 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstytinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas, apie tai pasisakant kitoje sprendimo dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

48. Panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas, o atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).

49. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 2 236,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir už ieškinį sumokėjo 313 Eur žyminio mokesčio. Teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus atliktų suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtis, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina nurodyta teisinės pagalbos išlaidų suma, taip pat už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

50. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, jai iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 408 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1 441,11 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pabrėžtina, jog ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, įvertinus atliktus procesinius veiksmus, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl pagrįsta laikytina visa teisinės pagalbos išlaidų suma. Patenkinus apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 441,11 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas ir 408 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93, 98 straipsniai).

51. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti, o atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 13 884,75 Eur (trylika tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus septyniasdešimt penkis centus) skolos, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 13 884,75 Eur (trylikos tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų septyniasdešimt penkių centų) sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2023 m. birželio 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 549,25 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1 849,11 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus vienuolika centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėMilda Skersienė